Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama psichologinės galios svarba karų kontekste, analizuojant įvairias filosofines ir kultūrines perspektyvas. Nuo graikų tragedijų iki krikščioniškojo stebuklo, nuo individualios savidestrukcijos iki tautų kovos už išlikimą, siekiama suprasti, kaip dvasinės vertybės, baimė, meilė ir viltis veikia karų baigtį ir žmogaus likimą. Straipsnis remiasi įvairiais šaltiniais, įskaitant filosofinius veikalus, literatūrą ir dabartinius geopolitinius įvykius, siekiant išsamiai apžvelgti šią sudėtingą temą.
Tragedija ir Stebuklas: Dvi Priešingos Jėgos
Graikai buvo tragikų tauta, o krikščionybė esmiškai netragiška arba, jei vartosime Tolkieno eucatastrophe, lietuviškai - gerosios katastrofos, terminą, ji tragiška gerąja prasme. Aristotelio „Poetikoje“ teigiama, kad tragedijai būdinga blogoji lemtis, o komedijai - geroji lemtis. Tačiau tragedijos opozicija nėra komedija, o stebuklas. Norėdami geriau įsivaizduoti tragediją, prisiminkime Levo Tolstojaus romaną „Ana Karenina“ - ryškiausią tragedijos siužetą XIX a. literatūroje. Jis yra labai paprastas ir pamokantis: Ana Karenina įsimyli Vronskį, ir jos gyvenimas pradeda judėti susinaikinimo link.
Vakarų filosofijoje galima kalbėti apie du filosofus, kurie dokumentavo savo susinaikinimą, tai Kierkegaard’as ir Nietzschė. Abiejų savinaikos pradžią liudija ryšių su mylima moterimi nutraukimas - Lou Andreas-Salomé Nietzschės atveju ir Regine Olsen Kierkegaard’o atveju. Poezijoje galime atsekti Rimbaud ir Jesenino pavyzdžius - poetiškai dokumentuotą susinaikinimą. XX a. populiariojoje kultūroje galima atsekti ir Rimbaud mokinio - Jimo Morrisono - tragišką gyvenimo istoriją.
Priešingai, stebuklo kultūra atsirado su evangelijomis, kurios įamžino Jėzaus prisikėlimo įvykį: Jėzus miršta ant kryžiaus, o tada prisikelia. Toks virsmas yra antitragedija. Tolkienas, rašydamas apie stebuklines pasakas, akcentuoja šį krikščionybės aspektą ir vadina gerąja katastrofa. Galima sakyti, kad Jėzus buvo labiausiai savižudiškas dvasinis mokytojas. Kaip žinome, Buda mokė iki 80 metų ar ilgiau. Stebuklas yra tai, kas neleidžia tragedijai baigtis tragiškai. Jeigu Anai Kareninai, prieš šokant po traukinio ratais, būtų įvykęs stebuklas, ji būtų buvusi išgelbėta. Panašiai kaip ir meilė yra neapykantos opozicija, tačiau meilės opozicija yra baimė, bet ne neapykanta.
Baimė ir Meilė: Dvi Pagrindinės Jėgos
Evangelistas Jonas sako: „Kas bijo, tas netobulai myli“ (1 Jn 4, 18). Pragaras atsiveria tada, kai negali mylėti, kaip sakė Dostojevskis, nes jauti absoliučią baimę. Ji sunaikina žmonių individualumą, jie virsta anonimais, beasmenėmis būtybėmis. Baimė paralyžiuoja ir fiziškai, ir emociškai, taip pat paveikia ir sielą. Tie žmonės, kurie siekia galios ir mato, jog neįstengia žmonių pajungti sau per meilę, priversti jų mylėti save kaip tironą, siekia tarp pavaldinių pasėti baimę ir taip juos pajungti sau.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Krikščionybė: Dvasiškai Brokuotų Žmonių Religija
Jeigu į krikščionybę žvelgsime kaip į graikybės opoziciją, tai matysime, kad evangelijas sudaro dvi sudedamosios. Viena - tai stebuklinė pasaka: Jėzus daro stebuklus, gydo raupsuotuosius, paralyžiuotuosius, apsėstuosius, pats prisikelia iš numirusiųjų. Kita sudedamoji yra pripažinimas, kad žmogus yra nuodėmingas. Jėzus yra draugas ne tų, kurie gyvena be nuodėmės ir tuo didžiuojasi elgdamiesi pagal įstatymą bei tradiciją. Jis draugauja su nuodėmingaisiais: suteikia viltį, kad stebuklas juos išgelbės, ir pats daro stebuklus juos gelbėdamas. Būti esmiškai krikščionišku žmogumi - tai turėti stebuklo savo gyvenime patirtį. Patirtį, kad tavo gyvenimas patyrė krizę, bet tada įvyko (ar įvyks) stebuklas ir tu išsigelbėjai (ar išsigelbėsi).
Augustinas ir Nuodėmės Pripažinimas
Dabar norėtume panagrinėti komišką frazę, kuri save gerbiančiuose solidžiuose filosofiniuose sluoksniuose suprantama kaip gryniausias humoras ir kurią išgirdę susirinkusieji pradeda kikenti ir susižvalgo daugiareikšmiais žvilgsniais. Ši frazė - „Dieve, padaryk mane skaistų, tik ne dabar“ - priklauso Aurelijui Augustinui, kuris turėjo priklausomybę nuo kūniškos meilės, tačiau norėjo mesti pasaulietinį gyvenimą ir tapti Bažnyčios žmogumi. Jam tai buvo nelengva padaryti, kaip kartais sunku mesti rūkyti arba vartoti alkoholį ir pan. Turime pasakyti, kad, kita vertus, tai labai tiksli ir gili krikščioniška frazė - žmogaus nuodėmingumo pripažinimas.
Karas Ukrainoje: Psichologinės Galios Išbandymas
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pakeitė Europą ir pasaulį, tačiau ne taip, kaip buvo manoma karo pradžioje. Ukrainiečiai atkakliai gina savo teritorijas ir priešinasi agresijai, Vakarų pasaulis, nors ir kiek svyruodamas, teikia karinę ir kitokią pagalbą Ukrainai, ilgai buvusios neutralios Švedija bei Suomija išreiškė norą tapti NATO narėmis, o Lietuva tuo tarpu aktyviai palaiko Ukrainos kovą ir būdama agresorės kaimynystėje kaip įmanydama stengiasi užsitikrinti savo saugumą.
Kuomet vasario pabaigoje Rusija įsiveržė į Ukrainą, niekas negalėjo tiksliai numatyti, kiek konfliktas tęsis ar kokius padarinius lems. Rusijai peržengus Ukrainos sieną, Kremlius neslėpė savo esminių tikslų - Ukrainos valdžios pakeitimas ir visiems Vakarams absurdiškai skambanti “denacifikacija”. Vis dėlto greitai paaiškėjo, jog sprendimas įsiveržti buvo paremtas rimtais apsiskaičiavimais, mažų mažiausiai neįvertinant ukrainiečių valios gintis bei kariuomenės pasirengimo.
Kalbant apie priežastis, dėl kurių Rusijai nepavyko pasiekti pradinių tikslų, sutinkama dėl kelių aspektų: 1) Neapskaičiuotas ir nesėkmingas operacijos paruošimas ir vadovavimas jai iš Rusijos pusės; 2) Ukrainos kariuomenės pasirengimas ir kompetencija, reljefo išmanymas; 3) Prasta Rusijos karių motyvacija. Pagal pajėgumus antra pasaulyje laikyta kariuomenė rimtai įstrigo keliasdešimt kartų mažesnėje savo kaimynėje.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Konflikto Perspektyvos ir Pabaiga
Ukraina tuo tarpu taip pat neatrodo linkusi nusileisti, taigi tikėtina, šis karas bus ilgas, su įvairaus pobūdžio ir intensyvumo fazėmis. Galutinis rezultatas priklausys nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių: kiek realiai Vakarų valstybės pasirengę remti Ukrainą ir ar paramos pakaks lemiamam pranašumui įgyti? Kiek ukrainiečiai pajėgs atlaikyti nesiliaujančius bombardavimus? Kiek pavyks išlaikyti valią priešintis? Ir iš agresorės pusės - kaip seksis įtvirtinti savo valdymą užimtose teritorijose?
Remiantis karybos ekspertų vertinimais, didesnio intensyvumo fazė turėtų tęstis iki metų pabaigos, vėliau, tikėtina, seks lėtesnio tempo etapas, galintis užtrukti ne vienerius metus. Taigi panašu, kad ilguoju laikotarpiu karas gali užsitęsti, nes kol kas nė viena pusė nėra pajėgi nugalėti kitą. Kalbant apie artimiausius mėnesius, manoma, jog tam tikras lūžis konflikte galėtų įvykti antroje vasaros pusėje, kuomet Ukrainą pasieks didesni sunkiosios ginkluotės iš Vakarų kiekiai, o kariai jau bus apmokyti ja naudotis.
Rusijos Dezinformacija ir Hibridinis Karas
Šiandien Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) per savo informacinius kanalus pradėjo konspiratologinį puolimą prieš Baltijos šalis, ką vaizduoja kaip įspėjimą dėl galimo hibridinio karo. Solovėjus atvirai dirba Putino Maskvoje, jam leidžiama viešai kalbėti tai, už ką kiti gauna po dvidešimt penkerius metus kalėjimo.
Pasak Solovėjaus platinamų gandų, Rusija 2024 m. rudenį, galbūt lapkričio ar gruodžio mėnesiais, surengs didelę hibridinę ataką prieš Baltijos šalis ir Lenkiją. Pasak Solovėjaus, Rusija paslaptingu būdu blokuos visus Baltijos šalių susisiekimo kelius su Europa. Be to, bus vykdomos kibernetinės atakos prieš Baltijos šalių bankus, skatinama penktoji kolona kelti visokias riaušes, grasinant karine intervencija.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją