Įvadas
Šis straipsnis skirtas išanalizuoti nuteistųjų, turinčių priklausomybių, patirtis, dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje. Straipsnyje remiamasi kokybiniu tyrimu, atliktu pataisos namuose, siekiant giliau suprasti šią problemą ir socialinio darbo vaidmenį sprendžiant ją.
Padėka
Pirmiausia norėčiau padėkoti profesoriui dr. D**** už vadovavimą, pataisos namų administracijai, socialinės reabilitacijos specialistams ir psichologams už pasitikėjimą ir suteiktą galimybę atlikti šį tyrimą. Taip pat dėkoju visiems, kurie mane palaikė atliekant tyrimą, ypač savo šeimai ir draugams.
Temos aktualumas
Narkomanijos problema ir jos prevencija Lietuvoje pradėta tirti palyginti neseniai. Pirmasis tyrimas "Narkotikų vartojimas Lietuvos pataisos įstaigose" atliktas Gruodytės (VDU) 2002 metais. Tačiau socialinio darbo mokslinių darbų šia tema vis dar stinga. Nors atskiri temos aspektai nagrinėjami Bulotaitės (2004), Kestenio (2002), Justickio (2000), Čaplinskienės (2002) ir kitų autorių darbuose, trūksta išsamių tyrimų, nagrinėjančių narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose socialinio darbo kontekste. Daugelis ankstesnių tyrimų apsiribojo kiekybinio tyrimo metodologijomis.
Tyrimo naujumas ir tikslas
Šis tyrimas yra naujas tuo, kad nagrinėja narkomanijos prevenciją laisvės atėmimo vietose socialinio darbo kontekste. Be to, jis išsiskiria metodologine prasme, nes iki šiol narkomanijos prevencija dažniausiai buvo tiriama taikant kiekybinius tyrimus.
Tyrimo tikslas yra analizuoti, apibendrinti ir specifikuoti nuteistųjų patirtis dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje. Siekiama:
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Kaune
- Apibūdinti socialinio tinklo sampratą ir socialinio tinklo intervencijos modelį socialiniame darbe, atskleidžiant socialinio darbuotojo vaidmenis mobilizuojant socialinius tinklus antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose.
- Analizuoti nuteistųjų dalyvavimo pirminiame (šeimos, giminės, draugų) tinkle poveikį narkotikų vartojimui.
Tyrimo problema
Pagrindinė tyrimo problema yra priklausomybė nuo narkotikų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, socialinio švietimo ir kitos reikalingos pagalbos teikimas. Dažnai šias funkcijas laisvės atėmimo vietose atlieka psichologai ar kiti specialistai, todėl socialinio darbuotojo vaidmuo narkomanijos prevencijoje nėra aiškus.
Klausimai, į kuriuos siekiama atsakyti:
- Kokios yra narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo sąsajos?
- Kokios yra pirminio tinklo pagalbos galimybės asmeniui, bandant padėti jam įveikti priklausomybę laisvėje?
- Koks yra socialinio darbuotojo vaidmuo nuteistųjų antrinėje narkomanijos prevencijoje mobilizuojant antrinį tinklą (reabilitacinę grupę)?
- Kaip socialiniai tinklai gali padėti nuteistiesiems pasirengti išėjimui į laisvę ir jų integracijai į visuomenę?
Tyrimo metodai
Šiame darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenys rinkti atliekant iš dalies struktūruotus interviu, duomenys analizuoti naudojant interpretuojamąją fenomenologiją.
Tyrimo dalyviai atrinkti taikant netikimybinę, kriterinę atranką. Atrankos kriterijai:
- Nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose.
- Buvę narkotikų vartotojai ar priklausomi nuo narkotikų.
- Dalyvaujantys antrinėje narkomanijos prevencijoje (reabilitacinėje grupėje) laisvės atėmimo vietoje.
Narkotikų vartojimas laisvės atėmimo vietose
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas laisvės atėmimo vietose yra žymiai didesnis negu bendroje populiacijoje. 2006 metais laisvės atėmimo vietose iš 8079 asmenų 18,4 proc. buvo priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nors tai nežymiai daugiau, palyginti su 2005 metais (18,1 proc.), tai žymus skirtumas, lyginant su 2004 metais (15,6 proc.). Opiatai vis dar yra populiarūs (36 proc.), o vartojimas intraveniniu būdu sudaro palankias sąlygas plisti infekcinėms ligoms. 2006 m. pabaigoje Lietuvos laisvės atėmimo vietose 254 asmenys buvo infekuoti ŽIV, 12 asmenų sirgo lėtiniu virusiniu hepatitu B, 7 asmenys sirgo lėtiniu virusiniu hepatitu C. Apsvaigimas nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikomas nusikaltimo priežastimi ar sąlyga.
Taip pat skaitykite: Depresijos statistika tarp vyrų nėštumo metu
Narkomanijos prevencija laisvės atėmimo vietose
Narkomanijos prevencija laisvės atėmimo vietose apibrėžiama kaip narkomanijos plitimo ribojimo priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią narkomanijai atsirasti, nustatant ir pašalinant bendrąsias narkomanijos plitimo priežastis bei sąlygas, taip pat individualiai veikiant nuteistuosius (suimtuosius), kurie linkę vartoti neteisėtus narkotikus, daryti su tuo susijusius teisės pažeidimus ar ateityje gali tapti priklausomais nuo narkotikų.
Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose tikslas - sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą bei užkirsti kelią neteisėtai narkotikų apyvartai laisvės atėmimo vietose.
Narkomanijos prevencija laisvės atėmimo vietose turi būti taikoma kartu su narkotikų kontrole, todėl išskiriamos dar dvi kryptys: laisvės atėmimo vietų apsaugos bei suimtųjų ir nuteistųjų priežiūros stiprinimas ir moksliniai tyrimai bei informacinės sistemos plėtra.
Pirminė narkomanijos prevencija
Pagrindinis pirminės narkomanijos prevencijos uždavinys - apsaugoti asmenis, patekusius į laisvės atėmimo vietas, nuo narkotikų vartojimo bei padėti išvengti priklausomybės tiems, kurie jau bandė narkotikus, bet dar neserga priklausomybės ligomis.
Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose 2005-2006 metais taikytos narkomanijos pirminės prevencijos priemonės daugiausia buvo skirtos nuteistųjų ir laisvės atėmimo vietų specialistų švietimui: organizuoti seminarai, tobulinimosi kursai ir mokymai, skaitytos paskaitos apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalą, organizuojami prevencinio pobūdžio renginiai, atnaujinami informaciniai stendai, rodomi filmai, rengti ir platinti informaciniai leidiniai narkomanijos prevencijos tema, organizuoti susitikimai su priklausomybės ligų centrų, visuomenės sveikatos centrų specialistais. Taip pat kiekvienoje laisvės atėmimo vietoje vykdoma Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programa, kurią vykdant nuteistieji supažindinami su narkotinių medžiagų žala psichikos sveikatai, su galimais neigiamais teisiniais ir socialiniais padariniais. Šiose įstaigose taip pat vykdomos ir trys privalomosios socialinės reabilitacijos programos: naujai atvykusiųjų į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa, nuteistųjų pataisos programa ir nuteistųjų integracijos į visuomenę programa.
Taip pat skaitykite: Pogimdyvinės depresijos simptomai
Antrinė narkomanijos prevencija
Antrinę narkomanijos prevenciją sudaro sveikatos priežiūra, reabilitacija ir socialinė reintegracija. Tikslas - sumažinti priklausomybę nuo narkotikų, sveikatą, mažinti jų fizinę ir psichologinę priklausomybę bei parengti reintegracijai į visuomenę.
Sveikatos priežiūra
Asmenų sveikatos priežiūra organizuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro paskelbtu įsakymu dėl nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarkos patvirtinimo. Šiose įstaigose, areštinėse ir pataisos įstaigose, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę į sveikatos priežiūrą kaip ir laisvėje esantys asmenys. Remiantis šiuo įsakymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintais Priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartais, pacientų gydymui laisvės atėmimo vietose gali būti steigiami reabilitacijos centrai, kuriuose atliekamas nuteistųjų stacionarus ir ambulatorinis gydymas nuo priklausomybių.
Reabilitacija
Reabilitacija apibrėžiama kaip (1) nuteistojo asmens gero vardo, teisių grąžinimas, teistumo panaikinimas; (2) sveikatos, darbingumo grąžinimas, priemonės jiems atgauti; (3) medicininė, darbinė, profesinė reabilitacija. Reabilitacija - priemonių kompleksas, kurio tikslas - atgauti žmonių su sutrikusiomis organizmo funkcijomis sveikatą ir darbingumą. Yra medicininė, socialinė, buitinė, darbinė ir profesinė reabilitacija. Reabilitacijos tikslai laisvės atėmimo vietose: padėti nuteistiesiems atsisakyti nusikalstamo gyvenimo būdo; parengti nuteistuosius integruotis į visuomenę; padėti nuteistiesiems išsiugdyti socialinius įgūdžius, reikalingus bendrauti su kitais žmonėmis; nuteistųjų išmokymas siekti gyvenimo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis; sąlygų sudarymas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Reabilitacijos priemonės laisvės atėmimo vietose apima psichologines konsultacijas, socialinio darbo užsiėmimus, grupines terapijas ir kitas priemones, skirtas padėti nuteistiesiems įveikti priklausomybes ir pasiruošti gyvenimui po įkalinimo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų metiniame pranešime teigiama, kad nuteistiesiems, norintiems nutraukti narkotinių medžiagų vartojimą, buvo organizuotos reabilitacinės grupės penkiose pataisos įstaigose, kuriose 2005 m. gyveno 296 nuteistieji, savanoriškai prisipažinę priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir norintys gydytis nuo šios priklausomybės, apgyvendinti atskirai nuo kitų nuteistųjų. Medikamentinis ar pakaitinis gydymas šiose grupėse netaikomas, taikomos tik psichosocialinės reabilitacijos priemonės.
Įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos nuostatos sudaryti sąlygas narkomanija sergantiems asmenims baudžiamąją atsakomybę už nesunkius nusikaltimus pakeisti alternatyviomis gydymo programomis. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos pateikti duomenys rodo, kad per 2005 metus 94 nuteistiesiems, o per 2006 metus 95 buvo paskirtas teismo įpareigojimas gydytis nuo narkomanijos, alkoholizmo, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka.
Tyrimo rezultatai (preliminarūs)
Siauri nuteistųjų ryšiai vaikystėje ir nutrūkę ryšiai dėl teistumo gali turėti poveikį jų narkotikų vartojimui. Narkotikų vartojimas sąveikauja su nusikalstamumu. Nuteistieji tolsta nuo artimųjų, o jie patiria kaltę ir gėdą. Artimieji neužtikrina pagalbos asmeniui, bandant jam padėti įveikti priklausomybę nuo narkotikų, o patys nuteistieji neieško pagalbos laisvėje arba susiduria su nesėkminga gydymo patirtimi. Mobilizuojant antrinį tinklą (reabilitacinę grupę) antrinėje narkomanijos prevencijoje išryškėja keleriopas socialinio darbuotojo vaidmuo: kaip tarpininko, kaip mobilizuotojo, kaip įgalintojo, kaip konsultanto. Dalyvavimas antriniame tinkle (reabilitacinėje grupėje) padeda pozityviai keisti nuteistųjų ryšius su nuteistaisiais, su pataisos namų darbuotojais ir su artimaisiais.
Socialinio darbuotojo vaidmuo
Socialinio darbuotojo vaidmuo - būdas, kurį darbuotojas naudoja išreikšti save specifinėmis pagalbos situacijomis. Socialinio darbuotojo kaip tarpininko vaidmuo skirtas sutvirtinti kliento ryšius su reikiamais ištekliais. Socialinis darbuotojas kaip mobilizuotojas apibūdinamas kaip tas, kuris padeda mobilizuoti išteklius, kurti naujas paslaugas ar programas.
Mobilizuojant antrinį tinklą (reabilitacinę grupę) antrinėje narkomanijos prevencijoje išryškėja keleriopas socialinio darbuotojo vaidmuo:
- Tarpininkas: Padeda nuteistiesiems susisiekti su reikiamais ištekliais ir paslaugomis.
- Mobilizuotojas: Padeda mobilizuoti išteklius ir kurti naujas programas, skirtas narkomanijos prevencijai.
- Įgalintojas: Padeda nuteistiesiems įgyti pasitikėjimo savimi ir įveikti priklausomybę.
- Konsultantas: Teikia konsultacijas ir pagalbą nuteistiesiems ir jų šeimoms.
tags: #ziegzdriuose #vyru #priklausomybes