Asmenybės formavimasis yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip formuojasi jauno žmogaus asmenybė, kokie veiksniai daro jai didžiausią įtaką ir kaip šį procesą galima palengvinti.
Charakteris ir Asmenybė
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir pasižymi individualių psichinių savybių visuma - charakteriu. Tai labai sudėtingas darinys, kurį tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis sąlygoja tipiškas žmogaus elgesys. Charakteris nėra įgimtas, jį formuoja aplinka, paties žmogaus veikla ir pastangos save tobulinti.
Charakterio Savybės ir Temperamentas
Charakteriu vadinamos individualios ir santykinai pastovios savybės, kurios uždeda antspaudą žmogaus elgesiui. Visos charakterio savybės yra asmenybės savybės, bet ne visos asmenybės savybės tampa charakterio savybėmis. Jomis tampa tik tos savybės, kurios yra ryškesnės už kitas, glaudžiai tarpusavyje susijusios, sąlygoja viena kitą ir lemia būtent tam asmeniui būdingą veiklos stilių bei požiūrį į pasaulį.
Charakteris susidaro temperamento pagrindu. Tai, kas yra įgimta, tarsi padengiama auklėjimo, patirties sluoksniu. To paties temperamento žmonės, augantys nevienodoje aplinkoje, gali turėti visiškai skirtingus charakterius - tai priklauso nuo to, kokios temperamento savybės buvo skatinamos, o kokios slopinamos. Charakteris ir temperamentas - tai tarsi lydinys, parodantis bendrą žmogaus individualybės integralumo charakteristiką. Temperamento ypatumai gali padėti arba trukdyti charakterio savybių vystymuisi.
Charakterio Formavimosi Veiksniai
Charakterio formavimąsi veikia pasaulėžiūra, interesai, socialinė aplinka ir daugelis kitų veiksnių: veikla, auklėjimas, tėvai, treneriai ar asmenybės pavyzdys. Charakteris gali susiformuoti kaip harmoningi bruožai, be didesnių vidinių prieštaravimų. Tačiau dėl įvairių aplinkybių kartais susiformuoja disharmoniškas, prieštaringas charakteris. Toks žmogus negali prisitaikyti prie visuomenės, sunkiai bendrauja su artimaisiais, aplinkiniais. Tai lemia įvairūs asmenybės socializacijos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Pasak kai kurių autorių, svarbūs motyvai, sukeldami tam tikras psichines būsenas, pavyzdžiui, ilgas buvimas atidžiu, mandagiu ilgainiui įsitvirtina ir tampa charakterio bruožais - atidumu, mandagumu. Charakterio formavimasis daugiausia priklauso nuo aplinkos veiksnių kūdikystėje ir vaikystėje, o paauglystėje šis procesas suintensyvėja, nes tuomet formuojasi žmogaus moralė, nusistovi charakterio bruožai.
Bruožų Teorijos
Bruožų teorijos užuomazgos galima ieškoti 1919 m. Gordono Olporto (G. Allport) ir Z. Froido (S. Freud) elgesio motyvų ieškojimuose. Olportas kartu su bendradarbiais 1936 m. išnagrinėjo visus žodyno žodžius, kuriais galima apibūdinti žmogų. Jie rado 18000 tokių žodžių. Vieni autoriai tiesiog nuspręsdavo, kokios yra svarbiausios asmenybės savybės ir jų derinius vartojo žmogaus bruožams įvardinti. Kiti, atlikdami mokslinius tyrimus, stebėjo, kaip žmonės apibūdina save ir kaip tos savybės jungiasi tarpusavyje. Jie nustatė, kad kai kurie požymiai labai susiję ir sudaro tam tikras požymių grupes.
Hansas Aizenkas (Hans Eysenck) ir Raymondas Ketelas (Raymond Cattel) siekė apibendrinimų, kad samprotavimai apie asmenybę būtų moksliškai pagrįsti. Jie atliko labai daug mokslinių tyrimų, ieškodami asmenybės elementų junginių. Ketelas išskyrė 16 pagrindinių bruožų - asmenybės faktorių. Hansas ir Sybill Eysenckai (1963) išskyrė du svarbiausius asmenybės veiksnius asmenybės skirtumams paaiškinti: ekstraversija - intraversija ir emocinis pastovumas - nepastovumas.
Robertas MakKrėjus (McCrae) ir Paulas Kosta (Costa) 1990 m. pateikė penkių veiksnių asmenybės modelį. Šiais ir ilgalaikiais asmenybės bruožais, kurie veikia visą žmogaus gyvenimą, išskyrė tokius veiksnius kaip: neurotiškumas, ekstraversija, atvirumas, palankumas ir sąžiningumas.
Charakterio Bruožai ir Jų Įtaka
Charakterio bruožai - tai tipiškos žmogaus elgesio formos. T. Chandler ir A. Goldberg (1990) teigia, kad kiekvienas žmogus turi charakterio bruožų darinį, kurie išreiškia žmogaus santykį su tam tikrais gyvenimo reiškiniais, taip pat atskleidžia santykius su žmonėmis (nuoširdus, draugiškas, ciniškas), požiūrį į darbą (darbštus, tingus, punktualus ir t. t.).
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Atsižvelgiant į valios bruožus, skiriamas silpnas arba stiprus charakteris. Egoizmas - neigiamas charakterio bruožas, pasireiškiantis savanaudiškumu, asmeninių interesų vyravimu ir kitų žmonių poreikių nepaisymu. Sąžiningas žmogus sugeba save kontroliuoti, kelti sau dorovinius reikalavimus. Komunikabilumas - teigiamas charakterio bruožas. Uždarumas - tai priešingas charakterio bruožas.
Socialinė Aplinka ir Tapatybės Formavimasis
Tapatybės formavimasis yra glaudžiai susijęs su socialine aplinka ir medijų įtaka. Šiandien žmonės dažnai užduoda klausimus: kas aš, koks aš, kokia yra mano asmenybė, ką aš veikiu ir kur einu? Medijos ir globalizuota populiari kultūra daro įtaką tapatybei ir tam, kaip žmogus suvokia save.
Medijų Įtaka
Socialinio elgesio žmogus išmoksta stebėdamas ir imituodamas, kartodamas. Vaikai įgauna įgūdžių formuoti savo elgesį pagal tai, kaip elgiasi kiti. Kai naudojame medijų produktus, naudojamės savo sąmone. Nesame pasyvūs informacijos gavėjai, tačiau aktyvūs dalyviai - interpretuojame gautas žinias pagal savo patirtį ir sujungiame jas su kita informacija. Ir tokiu būdu formuojame savo tapatybę - savęs įsivaizdavimą. Žmonės socialinio elgesio išmoksta ir iš reklamų, kurios diktuoja, kas gerai ir kas blogai. Mes tapatinamės su pavyzdžiais, kuriuos matome ir dažnai priimame - sąmoningai ar ne - pagal stereotipus, kuriuos išryškina medijos.
Žmonės labiau atkreipia dėmesį į tuos veikėjus, su kuriais gali identifikuotis, susitapatinti. Psichologinis ryšys su personažais mus labiau įtraukia į vaizduojamą įvykį. Pirmiausia mes tarsi pasveriame, kiek mus žavi charakteris ir kiek jis panašus į mūsų, arba jis turi savybių, kokių mes neturime, bet norėtume turėti.
Interneto Įtaka
Internetas kelia kitokių iššūkių kuriant tapatybę. Tai nauja fantazijų erdvė. Interneto puslapiuose, pokalbių svetainėse, virtualiuose žaidimuose mums siūloma galimybė žaisti su savo tapatybe, kas anksčiau nebuvo įmanoma. Galime apsimesti tuo, kuo nesame - kitos lyties, amžiaus ar rasės žmogumi. Tai nėra paprasčiausiai apsimesti kitu - nes nieko naujo čia nebūtų, - bet mes galime įtraukti kitus į savo fantaziją, ir jie negali taip paprastai sužinoti, ar vieša tapatybė, kurią skelbiame, yra tikrai mūsų, ar ne.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
E. Eriksono Asmenybės Raidos Teorija
E. Eriksono asmenybės raidos teorija pabrėžia socialinės aplinkos svarbą žmogaus gyvenime ir kiekvieno gyvenimo tarpsnio reikšmę. Pasak psichologės Br. Grigaitės, E. Eriksonas neneigė pagrindinių asmenybės raidos teorijos pradininko Z. Froido teiginių apie pasąmonę ir libido energiją, tačiau nesutiko su jo teiginiu, kad pagrindinis asmenybės vystymosi veiksnys yra seksualumas.
Raidos Stadijos
E. Eriksonas teigė, kad kiekviena gyvenimo stadija turi savo „psichosocialinę“ užduotį, t. y. kiekvienoje vystymosi stadijoje, kuri tęsiasi tam tikrą amžiaus tarpsnį, žmogui iškyla specifinių problemų (raidos krizės), nuo kurių sprendimo priklauso tolimesnis asmenybės vystymasis.
- Kūdikystė (nuo gimimo iki 1 metų): saugumas arba nesaugumas. Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais.
- Ankstyvoji vaikystė (nuo 1 iki 3 metų): autonomiškumas (savarankiškumas) arba gėda. Vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti arba abejoja savo sugebėjimais.
- Žaidimų amžius (nuo 3 iki 6-7 metų): iniciatyvumas arba kaltės jausmas. Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, ką moka ir atlieka suaugę, todėl jis kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas.
- Mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų): meistriškumas arba menkavertiškumo jausmas. Vaikas intensyviai mokosi, demonstruoja darbštumą, savarankiškumą arba jaučiasi nepilnavertis, nesugebantis ką nors gerai padaryti.
- Jaunystė (nuo 12 iki 20 metų): identiškumas arba vaidmenų neaiškumas. Paauglys išgyvena subrendimo jausmą ir turi atsakyti į klausimą „kas aš esu“ įvairiais požiūriais.
- Ankstyvosios brandos raidos tarpsnis (nuo 20 iki 25 metų): siekis kito žmogaus meilės ir draugystės arba izoliacija nuo kitų.
- Vidurinis amžius (nuo 26 iki 64 metų): produktyvumas arba sustingimas.
- Vėlyvasis amžius (nuo 65 metų iki mirties): vientisumas arba neviltis.
Šeimos Įtaka
Šeima yra pirmoji institucija, kuri daro įtaką vaiko asmenybei. Pasak E. Eriksono, pirmoji asmenybės raidos stadija yra kūdikystė (nuo gimimo iki 1 metų). Šiuo laikotarpiu vaiko laukia pirmasis krizės įveikimo etapas. Tai - saugumas arba nesaugumas. Vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, kurie rūpinasi jo svarbiausiais poreikiais, pavyzdžiui, maistu, šiluma, švara ir fiziniu kontaktu. Jeigu vaikas yra mylimas, maitinamas, prižiūrimas, jeigu su juo bendraujama, jis jausis saugus.
Antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais vaikas siekia viską daryti pats (pavyzdžiui, apsirengti, apsiauti, užsirišti raištelius) ir labai didžiuojasi savo naujais gebėjimais. Tėvai, kurie leidžia vaikui atlikti tai, ką jis nori ir gali, padeda jam įgyti savarankiškumo ir ugdyti valią.
Sporto Įtaka Asmenybės Formavimuisi
Sportas taip pat gali turėti didelės įtakos jauno žmogaus asmenybės formavimuisi. Mokslininkai teigia, kad labai svarbu pažinti sportininko charakterio bruožus, nes jie padeda numatyti, kaip jis pasielgs tam tikrose pratybose, varžybose, kitose veiklos situacijose, o tai yra svarbiausia prognozuojant ir valdant sportininko rengimą.
Sportininkų Charakterio Ypatumai
Atlikti tyrimai bandant išsiaiškinti, kokia yra sporto įtaka asmenybės savybių raidai. Tyrimai, kuriuose lyginamos sportininkų ir nesportininkų, įvairių sporto šakų atstovų, asmenybės savybės. Vis dar nėra atsakyta į klausimą, kokie yra sportininkų charakterio ypatumai.
Svarbu suteikti treneriui žinių apie perspektyvius ir talentingus sportininkus, sportininko asmenybės ypatumus. Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau mokslinių darbų, kuriuose dėmesys skiriamas sporto psichologijai, sportininkų savybėms, jų įtakai sportinei veiklai.
Charakterio Bruožų Įtaka Sportinei Veiklai
Stiprus ir tvirtas charakteris veikloje mažai kinta. Tačiau jis slopina kūrybingumą ir aktyvumą. Švelnus ir minkštas charakteris lengviau prisitaiko prie pasikeitimų, yra lankstesnis. Tačiau jis trukdo, kai reikia nugalėti rimtesnes kliūtis, didesnius sunkumus. Dėl savo charakterio ypatybių sportininkai patiria įvairių sunkumų. Dažniausiai dėl nesusivaldymo, nepasitikėjimo savimi, nemokėjimo bendrauti, uždarumo ir pan.
Menas ir Asmenybės Formavimasis
Menas taip pat yra svarbus asmenybės formavimosi veiksnys. Dailės terapija - kūrybinis procesas, kuris įtraukia ir padeda stiprinti vidinį pasaulį, išgyventi ir priimti savas problemas. Dailės terapija - viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones su tikslu atrasti sveikesnį, priimtinesnį žmogui gyvenimo būdą.