Įvadas
Asmenybės dinaminė teorija - tai požiūris į asmenybę, kuris pabrėžia nuolatinį asmenybės kitimą ir vystymąsi. Ši teorija teigia, kad asmenybė nėra statiška ir nekintanti, bet nuolat kinta ir vystosi visą gyvenimą. Dinaminės teorijos akcentuoja vidines jėgas, tokias kaip motyvacija, poreikiai ir konfliktai, kurios formuoja asmenybę. Šiame straipsnyje bus išnagrinėta asmenybės dinaminės teorijos esmė, jos pagrindiniai principai ir teoriniai aspektai.
Lewinas Kurtas Zadekas: Socialinės psichologijos pradininkas
Kurtas Zadekas Lewinas (1890-1947) buvo vokiečių psichologas, laikomas vienu iš socialinės psichologijos pradininkų. Lewinas teigė, kad žmogaus elgesio ypatybės priklauso nuo jį supančios aplinkos ir sąlygų. Jis įkūrė Grupės dinamikos tyrimų centrą Masačusetso technologijų institute, kur tyrė grupės dinamiką ir jos įtaką individo elgesiui. Lewino darbai turėjo didelės įtakos asmenybės ir socialinės psichologijos vystymuisi.
Motyvacijos Teorija Pagal Abrahamą H. Maslow
Abrahamas H. Maslow sukūrė pozityvią motyvacijos teoriją, kuri atitinka teorinius reikalavimus ir atspindi klinikinius, stebėjimų ir eksperimentinius faktus. Maslow teorija remiasi funkcionalistine Jameso ir Dewey tradicija, holizmu ir dinamizmu.
Fiziologiniai Poreikiai
Motyvacijos teorija dažnai prasideda nuo fiziologinių poreikių aptarimo. Homeostazė - tai organizmo pastangos palaikyti pastovią vidinę terpę, įskaitant vandens, druskos, cukraus, baltymų, riebalų, kalcio, deguonies kiekį kraujyje, pastovų vandenilio jonų lygį ir kraujo temperatūrą. Tačiau ne visi fiziologiniai poreikiai yra homeostatiniai, pavyzdžiui, seksualinis potraukis, nemiga, aktyvumas ir motiniškas elgesys.
Svarbu pažymėti, kad fiziologiniai poreikiai gali būti kanalais, kuriais prasiveržia įvairūs kiti poreikiai. Pavyzdžiui, žmogus, kuris mano esąs alkanas, iš tikrųjų gali ieškoti paguodos ar priklausomybės.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Saugumo Poreikiai
Jei fiziologiniai poreikiai yra patenkinti, ima reikštis saugumo poreikiai: saugumas, stabilumas, priklausomybė, apsaugotumas, laisvė nuo baimės, nerimo ir chaoso, struktūros, tvarkos, įstatymo, ribų, stipraus užtarėjo poreikis. Šie poreikiai taip pat gali visiškai užvaldyti organizmą ir tapti vienintele elgesį organizuojančia jėga. Saugumo poreikiai ypač akivaizdūs stebint kūdikius ir vaikus, kurių šie poreikiai yra paprastesni ir aiškesni.
Vaikai jaučiasi ramiau, kai jų gyvenime yra šiokia tokia nepertraukiama rutina arba ritmas. Tėvų nesąžiningumas arba nenuoseklus elgesys priverčia vaiką jaustis neramiai ir nesaugiai. Vaikai labiau nori ribas turinčio atlaidumo. Kivirčai, fiziniai puolimai, atskirai gyvenantys tėvai, skyrybos, mirtis šeimoje gali vaiką nepaprastai įgąsdinti.
Saugumo Poreikiai Suaugusiems
Sveikas suaugęs asmuo, kuriam sekasi, dažniausiai jaučia, kad jo saugumo poreikiai patenkinti. Taikinga, sklandžiai funkcionuojanti, stabili, pozityvi visuomenė apsaugo savo narius nuo įvairių grėsmių. Norėdami pamatyti šiuos poreikius tiesiogiai ir aiškiai, turėtume pasidomėti neurotikais, neurotinių polinkių turinčiais individais arba nelaimėliais iš ekonomiškai ar socialiai skurstančių grupių.
Kai kurie neurotiški suaugusieji savo saugumo poreikiais neretai smarkiai primena nesaugų vaiką, tik jų saugumo troškimas įgyja šiek tiek ypatingą išraišką. Dažniausiai jie neurotiškai reaguoja į tai, ko nepažįsta, į psichologinius pavojus pasaulyje, kuris suvokiamas kaip priešiškas, užgriūvantis, grėsmingas.
Karen Horney ir Gordono W. Allporto Požiūriai Į Asmenybę
Karen Horney ir Gordonas W. Allportas buvo du įtakingi asmenybės teoretikai, turėję skirtingus požiūrius į žmogaus prigimtį ir asmenybę. Horney pabrėžė sociokultūrinės aplinkos įtaką asmenybės vystymuisi, o Allportas teigė, kad asmenybė yra vidinė, dinaminė individo psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų prisitaikymą prie aplinkos.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Laisvė ir Determinizmas
Allportas teigė, kad žmogus turi mažai laisvės pasirinkti, bet vis dėlto gali rinktis. Horney manė, jog žmogaus elgesys yra visiškai determinuotas pasąmonės ir sociokultūrinės aplinkos.
Racionalumas ir Iracionalumas
Allportas manė, kad žmogus yra racionali būtybė, kuri remiasi savo logiškais samprotavimais, priimdama sprendimus. Horney palaikė priešingą požiūrį, teigdama, kad žmogus yra iracionali būtybė, valdoma nerimo.
Holizmas
Abu teoretikai laikėsi holistinio požiūrio, teigdami, kad žmogų galima pažinti tik analizuojant asmenybę kaip nedalomą ir vieningą visumą. Allportas pabrėžė individualių dispozicijų svarbą, o Horney akcentavo asmenybės struktūrą kaip visumą.
Paveldimumas ir Aplinka
Allportas laikėsi nuosaikaus požiūrio, teigdamas, kad žmogus yra ir genetinių faktorių, ir auklėjimo rezultatas. Horney teigė, kad asmenybės vystymąsi veikia sociokultūrinė aplinka, ypač socialiniai santykiai tarp vaiko ir tėvų.
Kintamumas ir Pastovumas
Horney kalbėjo apie nekintančias asmenybės struktūras, kurios išlieka asmenybės branduoliu visą gyvenimą. Allportas teigė, kad asmenybė yra dinamiška, ji auga ir keičiasi, tačiau temperamentas išlieka nepakitęs per gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Subjektyvumas ir Objektyvumas
Abu teoretikai manė, kad žmogus gyvena daugiau savo subjektyviame pasaulyje ir yra jo veikiamas labiau nei išorinių, išmatuojamų faktorių.
Proaktyvumas ir Reaktyvumas
Allportas manė, kad asmenybė veikia skatinama vidinių veiksnių ir skyrė funkcionaliai autonomiškus motyvus. Horney pabrėžė, kad žmogui būdingas siekis slopinti nerimą ir naudoti gynybos strategijas prieš jį.
Zigmundo Froido Psichoanalizė
Zigmundas Froidas (1856-1939) buvo gydytojas neurologas, sukūręs psichoanalizės metodą. Froido sampratoje žmogus yra būtybė, kuri iš esmės savęs sąmoningai nekontroliuoja. Psichoanalizės teoriją galima pavadinti motyvacijos teorija, nes ji siekia suprasti žmogaus motyvaciją. Tai taip pat dinaminė teorija, teigianti, kad žmogaus elgesį apsprendžia viduje esančios jėgos.
Psichikos Konfliktai
Froidiškoje psichoanalizėje dinamiškumas reiškėsi per konfliktą. Mūsų psichika yra nuolat trikdoma konfliktų, kadangi joje susilieja dvi priešingos varos - Eros ir Thanatos, t.y. gyvenimo ir mirties varos, destruktyvioji ir kūrybiškoji mūsų prigimties pusė.
Gynybos Mechanizmai
Froidas nagrinėjo gynybos mechanizmus, kurie yra skirti palaikyti mūsų savivertę. Mums per daug skausminga, nemaloni informacija, norai ar potraukiai gali būti išstumiami.
Psichoseksualinės Stadijos
Froidas skyrė dėmesio vaikų raidai ir sukūrė psichoseksualinių stadijų teoriją, kurioje kiekvienos stadijos metu centre atsiduria tam tikrų poreikių patenkinimas, susijęs su specifine erogenine zona.
Edipo Kompleksas
Froidas domėjosi kultūrų istorija, mitologija ir sukūrė Edipo kompleksą, kuris atspindi santykio su autoritetu siekimą ir lyties apspręstą identiškumą.
Asmenybės Apibrėžimai Ir Teorijos
Žodis „asmenybė“ anglų kalboje (personality) yra kilęs iš lotyniško žodžio „persona“, kuris reiškė kaukes, kurias dėvėdavo aktoriai Senovės Graikijoje. Psichologai neskirsto asmenybių į geras ar blogas ir stengiasi atsiriboti nuo išorinių savybių.
Gordono Allporto Asmenybės Apibrėžimas
G. Allport (1937) nuodugniai peržvelgė literatūrą ir surado apie penkisdešimt asmenybės apibrėžimų, kuriuos suskirstė į keletą kategorijų: biosocialiniai, biofiziniai, „omnibuso“, integruojantys, reguliuojantys, unikalūs ir esminiai apibrėžimai.
Asmenybės Teorinės Kryptys
Allportas išskyrė dvi pagrindines asmenybės apibrėžimų teorines kryptis: viduje asmens (substancijos teorijos) ir asmens išorėje (kaukės teorijos). Jis taip pat išskyrė adaptacinius apibrėžimus (asmenybė yra tai, kas užtikrina žmogaus prisitaikymą prie aplinkos) ir tuos, kurie akcentuoja individo unikalumą.
Bendrumai Asmenybės Apibrėžimuose
Nepaisant skirtingų apibrėžimų, juose galima įžvelgti tam tikrų bendrumų: individualumo ir individualinių skirtumų reikšmė, hipotetinė struktūra ir organizacija, vystymosi perspektyvos, pastovios elgesio formos.
Asmenybės Teorijos Sudėtinės Dalys
Išsami asmenybės teorija turi išspręsti 6 klausimus: asmenybės struktūra, motyvacija, asmenybės vystymasis, psichopatologija, psichinė sveikata ir asmenybės keitimasis terapinio poveikio pagalba.
Filosofiniai Požiūriai Į Žmogaus Prigimtį
Filosofiniai klausimai apie žmogaus prigimtį yra tarsi visos teorijos išeities taškas, nulemiantis teorijos pobūdį. Dažniausiai yra skiriami devyni teiginiai apie žmogaus prigimtį, kurie yra bipoliarinės skalės: laisvė - determinizmas, racionalumas - iracionalumas, holizmas - elementarizmas, paveldimumas - aplinka, kintamumas - nekintamumas, subjektyvumas - objektyvumas, proaktyvumas - reaktyvumas.