Ar kada susimąstėte, kaip jaučiatės, kai patiriate pyktį, baimę ar liūdesį? Ar žinojote, kad šios emocijos gali turėti didelį poveikį jūsų sveikatai? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip neigiamos emocijos veikia mūsų kūną ir protą, kokios ligos gali išsivystyti dėl užgniaužtų emocijų ir kaip galime valdyti savo emocijas, kad būtume sveikesni.
Emocijos ir sveikata: ryšys, kurio negalima ignoruoti
Nuo seno žinoma, kad emocijos turi įtakos mūsų sveikatai. Liaudies išmintis byloja: „Jei nori gyventi šimtą metų - gerai maitinkis ir nesijaudink“. Tačiau gyvenime ne visada pavyksta išvengti neigiamų emocijų. Mokslininkai įrodė, kad emocijos yra neatsiejama žmogaus sveikatos dalis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata tik 50 proc. priklauso nuo genetikos, o likusius 50 proc. lemia maistas, aplinka, įpročiai ir tai, kaip mes reaguojame į įvairias situacijas.
Kaip neigiamos emocijos veikia mūsų organus?
Rytų medicina jau prieš 6 tūkst. metų žinojo, kaip gydyti koreguojant emocijas. Šiandien medikai tai aiškina nubraižę trikampį lygiomis kraštinėmis: žmogaus struktūra (organai), biochemija ir emocijos. Visos šios dalys yra vienodai svarbios ligų atsiradimui ir gydymui ir yra tarpusavyje susijusios.
Kiekviena emocija veikia tam tikrus organus:
- Pyktis pirmiausia pažeidžia kepenis ir tulžies pūslę.
- Džiaugsmas stipriausiai veikia širdį ir plonąsias žarnas.
- Nerimas - skrandį, kasą ir blužnį.
- Liūdesys - plaučius ir storąjį žarnyną.
- Baimė - inkstus ir šlapimo pūslę.
Problema atsiranda tada, kai kuri nors emocija pradeda kartotis arba kai žmogus nuolat slopina emocijas. Užslėptos emocijos taip pat veikia tam tikrus organus, todėl nereikėtų stebėtis, kai visada besišypsantis žmogus staiga netenka tulžies pūslės, o pernelyg nerimaujantis suserga ne skrandžio, bet širdies liga.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Ligų sukėlėjai - psichosocialiniai veiksniai
Naujausi tyrimai rodo, kad pagrindiniais ligų sukėlėjais laikomi biopsichosocialiniai veiksniai, o būtent emociniai potyriai atlieka lemiamą poveikį mūsų biologinei veiklai ir gali sukelti įvairias ligas. Todėl labai svarbu įvertinti ir psichosocialinių veiksnių daromą įtaką prognozuojant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Stresas, nerimas ir depresija
Šios emocinės būsenos dažnai pasireiškia šiuolaikiniame gyvenime ir gali sukelti įvairias fizines problemas, tokias kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, širdies ligos ir netgi imuniteto silpnėjimą. Ilgalaikis stresas sukelia organizme hormoninius pokyčius, ypač kortizolio lygio padidėjimą, kuris gali turėti neigiamą poveikį imunitetui, širdies ir kraujagyslių sistemai bei medžiagų apykaitai.
Pyktis
Pyktis yra natūrali emocinė reakcija, tačiau nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją. Mokslininkai nustatė, kad pykti įpratusių vyrų, kuriems yra 20-40 metų, mirties tikimybė yra net 1,5 karto didesnė. Pyktis taip pat didina širdies ligų riziką, sutrikdo virškinimą, sukelia galvos skausmus ir nemigą.
Kitos neigiamos emocijos
Įtampa, priešiškumas, depresija, pavydas taip pat daro neigiamą poveikį sveikatai. Blogos emocijos pakursto biocheminius procesus, neleidžia žmogui atsipalaiduoti, sutrikdo kraujotaką ir organų aprūpinimą deguonimi.
Emocijų valdymo svarba
Emocijų valdymas yra esminė psichologinės sveikatos dalis. Kai mes mokame atpažinti ir tinkamai reaguoti į savo emocijas, gerėja mūsų psichologinė būsena. Yra įvairių būdų, kaip valdyti emocijas:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Atleidimas: Nesvarbu, kuo jūs sergate, apsižvalgykite, kuriam žmogui nesugebate atleisti ir nuoskaudas vis dar nešiojatės savyje. Atleidimas ir neigiamų emocijų paleidimas yra dovana sau, o ne kitiems.
- Teigiamos emocijos: Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos, ramina, padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus, palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą, saugo nuo fizinio išsekimo. Svarbu atkreipti dėmesį į vadinamąją emocinę higieną.
- Juokas: Kai žmogus juokiasi, jo organizme vyksta cheminės reakcijos, kurių metu skiriasi endorfinai (euforijos būseną sukeliantys, malšinantys skausmą, hormonai) ir mažėja streso hormonų lygis. Juokiantis gerėja kraujotaka, gilėja kvėpavimas ir valosi plaučiai. Juokas išlaisvina emocijas.
- Streso valdymas: Reguliariai mankštinkitės, leiskite laiką lauke, planuokite socialinę veiklą, gerai maitinkitės, gausiai miegokite, prisijunkite prie paramos grupės, suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką, darykite tai, kas jums patinka, rašykite dienoraštį, išmokite naujo hobio.
- Pykčio valdymas: Atpažinkite savo pyktį, pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu, venkite išlieti pyktį ant kitų, nelaukite, kol pyktis susikaups, raskite saugių būdų pykčiui išreikšti.
Teigiamos emocijos - sveikatos šaltinis
Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas ir laimė, gali turėti gydomąjį poveikį. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai patiria teigiamas emocijas, yra linkę turėti stipresnį imunitetą ir geresnę bendrai sveikatos būklę. Kai mylime ar jaučiamės mylimi, mūsų organizmas išskiria geros savijautos hormonus, tokius kaip endorfinai ir oksitocinas, kurie maitina smegenis ir stiprina psichinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas