Socialinio darbuotojo vaidmuo psichikos sveikatos srityje

Įvadas

Psichikos sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būseną. Psichikos ligos, deja, yra reiškinys, kuris egzistavo visais žmonijos istorijos laikotarpiais ir paveikia žmones visame pasaulyje. Šiame kontekste socialiniai darbuotojai atlieka itin svarbų vaidmenį, padėdami asmenims, patiriantiems psichikos sunkumų, integruotis į visuomenę, gauti reikiamą pagalbą ir gerinti gyvenimo kokybę.

Socialinio darbuotojo funkcijos psichiatrijos ligoninėse

Pagrindinė socialinių darbuotojų funkcija psichiatrijos ligoninėse - užtikrinti tęstines paslaugas iš socialinės pusės. Tai reiškia padėti pacientui rasti reikiamą, su psichosocialine gerove susijusią pagalbą jau už ligoninės ribų. Socialiniam darbuotojui kartu su gydytoju psichiatru aptarus paciento gydymo viziją, parengiamas individualus pagalbos pacientui planas, kuriame numatyta ir psichosocialinės pagalbos dalis. Labai svarbūs du momentai: pirmasis - suteikti pacientui informaciją apie pagalbos galimybes, antrasis - padėti šią pagalbą gauti.

Pagalbos formos ir galimybės

Socialiniai darbuotojai teikia informaciją apie socialines paslaugas namuose, padeda pradėti profesinę reabilitaciją, nukreipia į savipagalbos grupes bendruomenėse bei reabilitaciją dėl priklausomybių, parūpina tęstinę pagalbą po savižudybės bandymų. Taip pat vis dar labai daug pacientų nežino apie galimybę tęsti gydymą Dienos stacionare ar Psichikos sveikatos centre savo mieste ar miestelyje, o neįgaliesiems neretai trūksta informacijos apie įdarbinimo galimybes bei specialius profesinius mokymus. Apsaugoto būsto programa - tai galimybė rasti būstą tiems, kurie nebeturi, kur gyventi. Vilniečiams rekomenduojama pasidomėti įvairiomis Visuomenės sveikatos biuro rengiamomis programomis.

Socialinės paslaugos - ne tik asocialiems

Nors neretai daugelis mano, kad socialinės paslaugos reikalingos tik asocialiems, savimi pasirūpinti negalintiems asmenims, socialiniai darbuotojai pastebi, kad psichikos sveikatos sritis yra būtent ta, kur šios pagalbos gali prireikti kiekvienam. Dėl psichikos ligos net aukščiausio išsilavinimo ar aukščiausias pajamas gaunantiems asmenims gali tapti sunku išlikti profesinėje srityje, tvarkyti finansus - jei liga užsitęsusi, tai gali atvesti į rimtus akligatvius. Dėl psichikos sveikatos stigmos neretai pacientų santykiai su artimaisiais būna pašliję: jie būna vieniši, neretai ir apleisti pačių jiems brangiausių žmonių. Kartais svarbia parama gali tapti ir tiesiog nuoširdus pokalbis ar pagalba perkant viešojo transporto bilietą. Net esant nesunkiam psichikos sutrikimui, pacientui gali būti sunku ar baisu pačiam užsiregistruoti, paskambinti, ieškoti informacijos. Socialiniai darbuotojai mielai padeda ir tokiose situacijose: jei reikia, padrąsina, padeda nusipirkti tarpmiestinio transporto bilietą ar pavežaveža iki reikiamo taško ligoninės transportu.

Socialinio darbuotojo vaidmuo kuriant santykį su klientu

Socialinio darbuotojo darbe labai svarbus santykio kūrimas. Visų pirma pradėjus dirbti socialinį darbą yra užduotis įsiklausyti į žmogų, suprasti koks yra pasaulis, supantis tą žmogų. Tvirtas ryšys, abipusis supratimas yra pagrindinis socialinio darbuotojo tikslas. Socialinis darbuotojas turi įgalinti klientą, nes tai - veikla, kuri įgalina šeimas, padeda įveikti problemas, o ne daro viską už jį. Tai padaryti galima po truputį, dirbant mažais žingsneliais.

Taip pat skaitykite: Kaip socialinis palaikymas skatina motyvaciją?

Individualus požiūris ir atvirumas

Socialinis darbuotojas turi domėtis savo klientu ir suvokti, jog kiekvienas asmuo yra skirtingas. Toks individualus kito asmens suvokimas ir jo požiūrio į pasaulį priėmimas yra sudėtingas ir nelengvas procesas. Tam reikia laiko. Socialinis darbuotojas neturi turėti išankstinės nuomonės apie kitą asmenį, ką jis/ ji turėtų daryti, kaip jis/ ji turėtų jaustis ir gyventi. Pirmiausia jis mato žmogų. Socialinis darbuotojas jaučiasi „suspaustas”, kai nepasitikima jo kompetencija, įgūdžiais ir veiksmais. Taip atsitinka kai įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai vienpusiškai nuleidžiami „iš viršaus” su labai detaliais nurodymais, kaip socialinis darbuotojas turėtų elgtis. Kai socialinis darbuotojas bijo būti vadovų ar kontroliuojančių institucijų apkaltintas dėl pažodinio poįstatyminių aktų, veiksmų įgyvendinimo, jam tampa sudėtinga iš tikro klausytis kliento ir įgalinti jį.

Psichikos sveikata ir socialinis darbas: iššūkiai ir galimybės

Šiandieninėje visuomenėje pastebima tendencija, jog asmenų, susiduriančių su psichikos ir elgesio sutrikimais, skaičius nuolat auga. Tyrimai ir praktinė patirtis socialinėje srityje rodo, kad šie asmenys dažnai patiria sunkumų įveikiant kasdienius iššūkius, stresą, realizuojant savo gebėjimus mokytis ir produktyviai dirbti. Dėl šių priežasčių jiems gali būti sunku integruotis į visuomenę, išlaikyti harmoniją su aplinka ir siekti geresnės gyvenimo kokybės. Fiziniai ir emociniai svyravimai apsunkina net paprasčiausių sprendimų priėmimą ar kasdienių užduočių atlikimą. Be to, kyla iššūkių socialiniame gyvenime, tampa sudėtinga kurti santykius ir savarankiškai formuoti gyvenimą.

Stigmatizacija ir visuomenės vaidmuo

Visuomenė atlieka svarbų vaidmenį integruojant asmenis, patiriančius psichikos ir elgesio sutrikimus. Nepaisant nacionalinių pastangų gerinti šių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su stigmatizacija. Neigiamas požiūris ir nepagarbus elgesys apsunkina jų socialinę integraciją, adaptaciją ir galimybę jaustis bendruomenės dalimi. Kuo geriau suprantame iššūkius, su kuriais susiduria šie asmenys, tuo labiau galime mokytis priimti ir suprasti tuos, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo kitokie.

Socialinio darbo metodai ir jų įvairovė

Dirbant su asmenimis, turinčiais sunkių psichikos ir elgesio sutrikimų, svarbu atsižvelgti į jų socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Kiekvienas asmuo suvokia jį supančią aplinką savaip, per sensorinių pojūčių sistemą. Esant sensorinės integracijos sunkumams, asmuo gali siekti arba vengti tam tikrų sensorinių potyrių. Stebint neįprastą elgesį, socialinis darbuotojas gali geriau suprasti asmens situaciją ir sensorinės integracijos sistemą. Tokiais atvejais neurologinė sistema gali būti sutrikusi, jautriau reaguodama į tam tikrus dirgiklius, tokius kaip garsūs garsai ar kvapai, kurie gali išprovokuoti neįprastą elgesį.

Komandinio darbo svarba

Tokiais atvejais labai svarbus bendradarbiavimas su artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas, galima pasiekti gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Šioje srityje svarbūs socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą individualų socialinės globos planą. Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato asmens socialinius įgūdžius, padeda palaikyti jo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti asmens stipriąsias puses ir įgalinti jį įveikti sunkumus, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi.

Taip pat skaitykite: Metodai, iššūkiai ir galimybės socialiniame darbe

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centro „Šeimos slėnis“ patirtis

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių, kaip dirbti su negalią turinčiais asmenimis, ir sudaro individualų socialinės globos planą. Šį planą įgyvendinant taikomi šiuolaikinio socialinio darbo metodai, tokie kaip socialinės istorijos metodas, bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas, miško terapijos metodas, socialinių dirbtuvių metodas, finansinio raštingumo metodas, atvejų aptarimų metodas, savęs pažinimo metodas, poilsio metodas, motyvacinės sistemos metodas, tvarumo metodas, aplinkos pažinimo metodas, lytiškumo ugdymo metodas, intermodalinis meno terapijos metodas, bendruomeniškumo metodas, advokacijos/vadybininko metodas, saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas ir kiti individualizuoti metodai.

Konkrečių metodų taikymas

Atvejo aptarimo metodas padeda komandiškai atpažinti asmens gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius ir atskleisti stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi ir savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas socialinis darbas apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų asmens poreikius, atsižvelgiant į jo situaciją, poreikius ir galimybes. Svarbu nekelti per didelių lūkesčių ir kartu nenuvertinti asmens galių. Šiame procese svarbiausia tikėti tuo, ką darote, ir įkvėpti asmeniui pasitikėjimo savimi, kuris yra savarankiškumo pamatas.

Socialinio darbuotojo vaidmuo ir kompetencijos

Socialinis darbuotojas yra svarbus pagalbos tinklo narys, padedantis rizikos grupėms ir kuriantis pridėtinę vertę valstybei. Šios srities specialistai turi būti gerai išsilavinę ir turėti platų žinių spektrą, apimantį sociologiją, psichologiją, edukologiją, teisę ir socialinę politiką. Taip pat svarbu žinoti ekonominius veiksnius ir pažinti trečiąjį sektorių.

Socialinio darbo studijos ir studentų patirtis

Socialinio darbo studijų programos siekia parengti socialinius darbuotojus, gebančius profesionaliai ir kūrybiškai taikyti socialinio darbo žinias ir įgūdžius teikiant socialinę pagalbą skirtingoms klientų grupėms. Dažnai studentai pasirenka šią specialybę turėdami natūralų norą padėti kitiems. Dar mokykloje jie gali išbandyti alternatyvias šio darbo sritis, savanoriaudami organizacijose ir dirbdami su žmonėmis.

Iššūkiai ir problemos

Pasak Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo, socialinis darbuotojas yra labai svarbus negalią turintiems žmonėms. Šiems specialistams pastaruoju metu tenka prisitaikyti prie kintančių sąlygų, naujų reikalavimų. Ypač menkai apmokamas nevyriausybinio sektoriaus specialistų darbas. Nors sergančiųjų psichikos ligomis nuolat daugėja, projektinių lėšų šią negalią turinčius žmones vienijančioms organizacijoms skiriama gerokai mažiau nei siejančioms asmenis su judėjimo ar intelekto negalia.

Taip pat skaitykite: Vartotojų socialinis suvokimas: įžvalgos

Socialinio darbuotojo identitetas ir visuomenės požiūris

Socialiniai darbuotojai Lietuvoje dažnai ne tik neįvertinami, bet ir apkaltinami dėl visų problemų. Galbūt todėl pastaruoju metu profesijos prestižas krenta, racionalus jaunimas renkasi kitas profesijas, norinčiųjų studijuoti šią specialybę mažėja. Motyvacijos neprideda ir atlyginimas, kuris šiuo metu sudaro vos 60 proc. vidutinio Lietuvoje. Dažnai socialiniai darbuotojai spaudžiami atstovauti biurokratiniams, administraciniams interesams, o ne klientų poreikiams. Jie ne visada gali išsakyti savo problemas ar poreikius viešai, negali dalyvauti keičiant įstatymus. Dėl menkų atlyginimų, visuomenės nepagarbos, socialiniai darbuotojai renkasi kitas profesijas.

Naujos socialinės paslaugos žmonėms su psichikos negalia

Vienas iš būdų suteikti žmonėms su psichikos negalia daugiau savarankiškumo - paslaugos bendruomenėje. Pagal negalios sunkumą žmonės su psichikos ir (ar) proto negalia galės būti apgyvendinami apsaugotame būste, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose. Svarbiausias įstaigose dirbsiančių specialistų tikslas - įgalinti negalią turinčius žmones, kad jie sugebėtų gyventi savarankiškai. Išliks ir specializuotos slaugos bei socialinės globos įstaigos, bet jos bus reformuotos, ten gyvens vaikai ar suaugusieji, kuriems būtinos kasdienės specializuotos paslaugos. Ilgiau išlikti savarankiškiems, gyventi savoje aplinkoje, savuose namuose padeda ir mobiliųjų brigadų teikiama integrali pagalba namuose. Teikiant šias paslaugas, ypač svarbus komandinis darbas, sėkmingas įvairių institucijų bendradarbiavimas.

Pagalba krizės atveju ir trumpalaikė stotelė

Socialinio darbuotojo paslaugos labai svarbios ir žmonėms, kurių psichikos liga paūmėja. Ligoninėje žmonės užsibūna neilgai, o per trumpą laikotarpį tenka išspręsti labai daug problemų. Teikdami paslaugas savo pacientams, bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis. Dalis pacientų nepripažįsta, kad jie turi sveikatos problemų, kad jiems reikia pagalbos. Pacientai atvyksta be dokumentų, drabužių. Darbe ypač svarbu padėti žmogui pripažinti, kad jis serga, kad jam reikia pagalbos. Dažnas pacientas niekada nedirbęs, neturi sveikatos draudimo, dėl to jaučia didelę socialinę atskirtį. Ne mažiau pagalbos reikia ir sergančiųjų artimiesiems, kurie būna pavargę nuo ligonio priežiūros, nežino, kur ir kokias paslaugas galėtų gauti.

Užimtumo svarba ir alternatyvios paslaugos

Sergantiesiems psichikos ligomis labai svarbus ir užimtumas. Besigydantiesiems ligoninėje siūlomos meno, muzikos terapijos paslaugos, taip pat sportinė veikla, lavinamieji žaidimai. Ypač tarp ligonių populiarūs šviečiamieji informaciniai renginiai, kur pacientai gali tiesiogiai užduoti klausimų įvairių institucijų atstovams ir gauti konkrečius atsakymus. Taip jie pasijunta savarankiškesni, galintys savo problemas spręsti patys. Nepaisant socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalbos, nemaža dalis pacientų pakliūna į tą pačią gydymo įstaigą ne po vieną kartą. Tai reiškia, kad šie žmonės neranda alternatyvių paslaugų bendruomenėje, nedrįsta ieškoti pagalbos kitose institucijose.

Pagalba - ne tik reglamentuotos paslaugos

Socialiniai darbuotojai ne visada turėtų galvoti, kokią paslaugą pasiūlyti neįgaliam žmogui - kartais derėtų tiesiog pabūti jo bendrakeleiviu. Turėtume kurti tam tikrą subkultūrą, kur kiekvienas galėtų būti priimtas ne su galia, o su silpnumu. Sukurta daug paslaugų, tačiau turime per mažai bendrakeleivių, kurie tiesiog eitų kartu. Socialiniai darbuotojai turėtų išeiti iš kabinetų, kur šilta, saugu, būti arčiau žmogaus. Ne ministerijos, artimieji ar specialistai turėtų spręsti, kas žmonėms su negalia geriau. Sprendimus turi priimti jie patys. Labai svarbu pereiti nuo manipuliacijos, diktatūros iki sprendimų, kurie įgyvendinami kartu. Socialinis darbuotojas neturėtų apkrauti kliento reikalavimais, nurodymais, neįsprausti jo į rėmus.

Socialinio darbuotojo konsultacija ir psichosocialinė pagalba

Socialinio darbuotojo konsultacija - pirmasis žingsnis, siekiant išspręsti asmens socialines problemas, susijusias su sveikatos sutrikimais, suteikiant reikalingą psichosocialinę pagalbą ir skatinant sėkmingą socialinį funkcionavimą. Visa tai padeda užtikrinti socialinis darbuotojas - psichikos sveikatos priežiūros komandos narys, kuris ugdo paciento socialinius įgūdžius, padeda įveikti socialinę atskirtį ir savarankiškai integruotis į visuomenę. Pirminės konsultacijos metu socialines paslaugas teikiantis darbuotojas surenka paciento socialinę anamnezę (informaciją apie šeiminę ir finansinę padėtį, socialinius šeimos ryšius, gyvenimo sąlygas, medicininę istoriją, žalingus įpročius ir darbingumą). Tada sudaro išsamią paciento poreikių ataskaitą ir socialinės pagalbos planą. Informuoja pacientą apie jam skirtą neįgalumo lygį, priklausančias lengvatas, socialines išmokas ir valstybės paramą. Padeda spręsti tarpasmeninius konfliktus, leidžiant pacientui ir jo šeimai geriau suprasti ligą ir jos pasekmes.

Rekomendacijos šeimoms, slaugančioms artimuosius namuose

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Jomis siekiama palengvinti slaugos organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir išlaikymą. Tikslas - kuo ilgiau savuose namuose. Rekomendacijos visų pirma skirtos pirminės psichikos sveikatos priežiūros specialistams, kad jie galėtų kiek įmanoma produktyviau padėti gerinti psichikos negalią turinčių žmonių ir jų šeimų gyvenimo kokybę. Leidinyje pateikiamos rekomendacijos dėl asmens higienos laikymosi, miego, aptariami nuotaikų pasikeitimo klausimai, aiškinama, kaip elgtis įvairiose situacijose. Kalbama ir apie tai, kaip vertinti skirtingų psichikos sutrikimų turinčio ligonio poreikius, kokie galimi jo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, patariama, į kokius specialistus kreiptis, jei sutrinka rega, klausa ir judesių koordinacija, kai pakinta nuotaika bei kitos organizmo funkcijos ar gebėjimai.

tags: #socialinis #darbuotojas #psichikos #ligoniui