Kaip įveikti stresą prieš vairavimą: patarimai ir metodai

Vairavimas - tai veikla, kuri daugeliui žmonių yra kasdieninė rutinos dalis. Tačiau, nepaisant patirties, vairavimas gali sukelti stresą, ypač pradedantiesiems ar rečiau vairuojantiems asmenims. Stresas prieš vairavimą gali pasireikšti įvairiai - nuo lengvo nerimo iki stiprios baimės, vadinamos vairavimo fobija. Šiame straipsnyje aptarsime streso priežastis, jo įveikimo būdus ir pateiksime praktinių patarimų, kaip sumažinti įtampą prieš sėdant prie vairo.

Streso priežastys prieš vairavimą

Anot psichologo Felikso Laugalio, siekiant įveikti stresą, pirmiausia svarbu surasti ir įvertinti jo priežastis. Emocinis stresas žmones kamuoti gali dėl pačių įvairiausių priežasčių, tiek išorinių, tiek vidinių. Bendrais atvejais tai gali būti problemos šeimoje, darbo aplinkoje, nerimas dėl sveikatos, artimųjų, finansinės padėties, laiku neatliktų darbų ir taip toliau. Nors kiekvienas atvejis yra individualus, tikėtina, kad, jei didesnį, nei įprasta, stresą arba emocinį susijaudinimą vairuotojas patiria išimtinai tik vairuodamas, už to gali slypėti labai konkrečios priežastys.

Vairavimo instruktorius Gintaras Sinevičius antrino psichologo prielaidoms, teigdamas, kad jo patirtis liudija, jog dažniausiai baimė, nerimas ir stresas kamuoja neseniai teises įgijusius vairuotojus arba tuos, kurie ilgą laiką nevairavo. Dažnai pasitaiko tokių situacijų, kad jaunuolis įgyja teisę vairuoti, o tuomet ilgą laiką nevairuoja, nes, pavyzdžiui, neturi nuosavo automobilio. Po ilgesnio nevairavimo periodo dingsta didelė dalis vairuotojo įgūdžių, jis gali pamiršti net pagrindinius įgūdžius, tokius kaip pajudėjimas iš vietos ar sustojimas.

Išorinės streso priežastys:

Tarp išorinių priežasčių galėtų būti, tarkime, sudėtingos oro sąlygos, prasta automobilio techninė būklė, užstrigimas spūstyje, netikėtos iškilusios situacijos ir panašiai.

• Sudėtingos oro sąlygos: Lietus, sniegas, rūkas ar stiprus vėjas gali padidinti nerimą dėl sumažėjusio matomumo ir prastesnio sukibimo su kelio danga.
• Prasta automobilio techninė būklė: Netvarkingi stabdžiai, prastos padangos ar kiti gedimai gali sukelti stresą dėl galimo pavojaus kelyje.
• Užstrigimas spūstyje: Ilgas laukimas spūstyje gali sukelti frustraciją, ypač jei reikia kažkur skubėti.
• Netikėtos situacijos: Staigus stabdymas, kitų vairuotojų klaidos ar pėstieji, netikėtai įžengiantys į kelią, gali sukelti stresą ir baimę.

Vidinės streso priežastys:

O vidinės priežastys, pavyzdžiui, vairavimo patirties stoka ar abejonės savo įgūdžiais.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Vairavimo patirties stoka: Nauji vairuotojai dažnai jaučia nerimą dėl savo įgūdžių trūkumo ir baimės padaryti klaidą.
• Abejonės savo įgūdžiais: Net ir patyrę vairuotojai gali jausti stresą, jei abejoja savo gebėjimu saugiai vairuoti tam tikromis sąlygomis ar situacijose.
• Baimė dėl mirties: Kadangi vairavimas yra susijęs su tam tikru pavojumi ir susidūrimo galimybe, baimę jaučia daugelis racionalių žmonių. Ne taip jau retai nauji vairuotojai jaučia vairavimo baimę, kai tik išmoksta vairuoti, ypač paaugliai, kuriems gali daryti įtaką tėvai.
• Agorafobija: Mažiausiai paplitusi kategorija yra agorafobijos, arba baimės patirti panikos priepuolį būnant didelėje minioje, atmaina. Viena iš agorafobijos apraiškų yra nesugebėjimas keliauti didelius atstumus nuo namų.

Kaip įveikti stresą prieš vairavimą: praktiniai patarimai

Kiekvienu atveju, siekiant pradėti kovoti su šia būsena, labai svarbu suprasti jos šaltinį.

Papildoma praktika ir žinių atgaivinimas

Patirtį praradę vairuotojai pirmiausiai turėtų prisiminti kelių eismo taisykles, nepasikuklinti, nepatingėti ir esant galimybei paprašyti pagalbos šeimos nario ar paimti papildomų pamokų vairavimo mokykloje. Neigiamas emocijas ne tik kelyje, bet ir gyvenime dažnai įveikti padeda žinojimas, ką darai.

• Kelių eismo taisyklių (KET) kartojimas: Reguliariai spręskite KET testus, skaitykite kelių eismo taisykles, įsiminkite kelio ženklus ir stenkitės suprasti tiek teoriją, tiek praktiką.
• Papildomos vairavimo pamokos: Jei jaučiatės neužtikrintai, paimkite papildomų pamokų su patyrusiu instruktoriumi.
• Praktika su šeimos nariu ar draugu: Vairuokite su patikimu asmeniu, kuris gali suteikti patarimų ir palaikymo.

Streso valdymo metodai

Nors dažnai negalime kontroliuoti situacijų, į kurias pakliūname, didele dalimi tai, kaip jaučiamės vairuodami, priklauso nuo mūsų pačių.

• Planavimas: Prieš kiekvieną kelionę geriau išvažiuoti šiek tiek anksčiau, nei atrodo būtina. Toks elgesys gali padėti išvengti nenumatytų aplinkybių (pvz. spūsčių, avarijų) keliamo streso, nelieka būtinybės skubėti ir nervintis.
• Muzika: Padėti nurimti gali ir negarsiai klausoma atpalaiduojanti, raminanti muzika. Optimalus dainų, kurių klausotės ilgos kelionės metu, tempas turėtų būti maždaug toks pat, kaip žmogaus širdies plakimas. Rinkitės ir nuotaiką pakeliančias dainas, kurios jus džiugina, ir nebijokite dainuoti kartu!
• Atsipalaidavimo technikos:
  • Mintyse suskaičiuoti iki 10.
  • Giliai pakvėpuoti. Teisingas kvėpavimas taip pat puikiai padeda sumažinti stresą - giliai įkvėpkite per nosį, sulaikykite 2-3 sekundes ir lėtai iškvėpkite per burną.
  • Pamėginti „sugaudyti“ savo mintis ir jas įvertinti žiūrint iš šalies.
• Pozityvus mąstymas: Nekritikuokite savęs per daug dėl klaidų. Jeigu vistiek jaučiate didelį stresą, nebijokite pasikalbėti su vairavimo instruktoriumi arba psichologu. Jie gali suteikti daugiau naudingų patarimų, kaip suvaldyti šiuos jausmus.
• "Inkaro" technika: Vidinę ramybę prieš kelionę gali suteikti vadinamoji „inkaro“ technika, dažnai taikoma sportininkų psichologiniam pasirengimui. Stebėkite emocijas: įsitikinkite, kad negalvojate apie nieką blogo. Vairavimo instruktoriai pabrėžia, kad reguliariai atliekant šią techniką prieš keliones sumažėja nerimo lygis, pagerėja susikaupimas ir vairuotojai jaučiasi daug tvirčiau. Praktikuojant reguliariai, ši technika gali tapti natūralia jūsų pasiruošimo dalimi prieš kiekvieną kelionę.

Ką daryti, jei jaučiate spaudimą iš kitų vairuotojų

Jaučiant spaudimą iš kitų vairuotojų važiuoti greičiau, kai visi aplinkui lekia, skuba, vertėtų suprasti bei įsisavinti, kad saugų greitį jūs pasirenkate individualiai ir darote tai vardan visų saugumo. Planavimas į priekį, jauki aplinka bei savo elgesio motyvų supratimas gerokai sumažina streso krūvį.

Patarimai ilgesnėms kelionėms

Jei mintis keliauti ilgesnį laiką jus gąsdina, štai keletas patarimų, kaip įveikti baimę važiuoti didelius atstumus:

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

1. Klausykitės muzikos: Tyrimai parodė, kad klasikinė muzika gali padėti susikaupti, tačiau tyrimai taip pat parodė, kad muzika gali turėti įtakos tam, kaip vairuojate.
2. Kramtykite gumą: Įrodyta, kad kramtomosios gumos kramtymas padeda ilgiau išlaikyti dėmesį atliekant užduotis, kurioms reikia nepertraukiamo dėmesio.
3. Sustokite pavalgyti: Jei kelyje praleidote bent porą valandų, suteikite smegenims ir kūnui šiek tiek degalų ir poilsio ir sustokite pavalgyti.
4. Nustatykite, kiek valandų vairuosite: Nesistenkite visą ilgą kelionę įveikti per vieną kartą, nustatykite protingą vairavimo valandų ribą, skirkite laiko pertraukoms ir jos laikykitės.
5. Prasitampykite: Sustoję nepamirškite ištiesti kojų! Ilgos valandos sėdimoje padėtyje gali būti sunkios kūnui.
6. Išsirinkite vietą, kurioje norėsite pernakvoti: Jei žinote, kad jūsų ilga kelionė truks ilgiau nei 8 valandas, galite apsvarstyti galimybę rezervuoti viešbutį nakvynei.
7. Nustatykite GPS: Ilgoje kelionėje automobiliu būtina naudoti GPS, nes jis padeda lengvai orientuotis nepažįstamuose keliuose ir išvengti pasiklydimo.
8. Pasiimkite užkandžių: Būtinai pasiimkite sveikų užkandžių, pavyzdžiui, džiūvėsių, riešutų ir granolos batonėlių, kad jūsų protas ir kūnas tinkamai funkcionuotų.
9. Dėvėkite patogius drabužius: Keliaujant automobiliu paskutinis dalykas, apie kurį tikriausiai pagalvojate, yra tai, kaip jums patogu ilgesnį laiką sėdėti.
10. Patikrinkite savo transporto priemonę: Įsitikinkite, kad padangose yra pakankamai oro, tinkamai veikia visi žibintai ir yra pripildyti visi skysčiai.

Vairavimo fobija: kas tai ir kaip ją įveikti

Vairavimo fobiją turintys žmonės gali prakaituoti, drebėti, prarasti realybės pojūtį, padažnėti jų pulsas ir net ir gana saugiose situacijose gali kilti minčių, kad vairuodami jie gali prarasti kontrolę. Dėl šios baimės daugelis vengia vairuoti bet kokia kaina, susikuria pasiteisinimus, kad galėtų nevairuoti, arba net daugelį metų atsisako gauti vairuotojo pažymėjimą.

Šiuo metu žinomos trys pagrindinės vairavimo fobijos priežastys:

• Praeities įvykiai: Pirmoji ir dažniausiai pasitaikanti priežastis yra praeityje patirta traumuojanti patirtis vairuojant. Tokie įvykiai sukelia potrauminio streso sutrikimą, kai baimė išsivysto kaip atsakas į traumuojantį įvykį.
• Baimė dėl mirties: Kadangi vairavimas yra susijęs su tam tikru pavojumi ir susidūrimo galimybe, baimę jaučia daugelis racionalių žmonių.
• Agorafobija: Mažiausiai paplitusi kategorija yra agorafobijos, arba baimės patirti panikos priepuolį būnant didelėje minioje, atmaina.

Jei jaučiate stiprią baimę vairuoti, svarbu kreiptis į specialistą, kuris gali padėti įveikti šią fobiją.

Vairuotojo būsena ir psichinė sveikata

E. Šidlauskas pastebi, jog vairuotojo veiksmai kelyje gali būti paveikti ir jo psichinės būsenos, o gilesnių problemų turintis asmuo gali būti ne tik nekultūringas, bet ir sukelti pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Normalumą, psichinę sveikatą galime apibrėžti kaip gebėjimą adaptyviai elgtis visuomenėje, prisitaikyti, elgtis socialiai. Psichikos sutrikimai arba, kaip sako, problemos, paprastai nurodo į tai, kad dėl kažkokių psichikoje vykstančių procesų, žmogus negeba adekvačiai elgtis arba reaguoti vienoje ar kitoje situacijoje, dėl to kyla pavojus jo paties arba aplinkinių gerovei bei sveikatai. Pavyzdžiui, patiriantis garsines ar vaizdines haliucinacijas žmogus gali pasukti į skersgatvį, kurio nėra ar mėginti išvengti susidūrimo su neegzistuojančiu objektu, kai tuo tarpu greta jo važiuoja kita transporto priemonė. Tokiu būdu galima sukelti avarinę situaciją ar išgąsdinti kitą vairuotoją, nepastebėti einančio pėsčiojo.

E. Šidlausko teigimu, po skaudžios žinios ar nesėkmingos dienos, žmogaus gebėjimas vairuoti gali pasunkėti, tada kelyje kylančios situacijos gali iššaukti ir nenorimą pyktį ar susierzinimą, paskatinti spausti greičio pedalą, pavojingai manevruoti ar signalizuoti garso signalu važiuojantiems lėčiau. Todėl psichologas pataria pirmiausia įsivertinti savo būklę. Ar stresas trukdo susikaupti, išlikti šalto proto ir esminis akcentas - ar į aplinką reaguojama adekvačiai. Tik gerai įsivertinus savo galimybes, galima spręsti ar prie vairo sėsti pačiam, ar leisti sėsti pažįstamam, kolegai ar bet kam, kas galėtų saugiai nuvežti iki kelionės tikslo.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Padangų įtaka vairavimo patirčiai

Vairavimas gali būti stresą mažinanti patirtis arba didelio nerimo šaltinis. Vienas iš mažiau aptariamų, bet labai svarbių veiksnių, darančių įtaką šiai patirčiai, yra transporto priemonėje sumontuotų padangų tipas. Tinkamas padangų komplektas gali labai pagerinti vairavimo patirtį, nes sumažina triukšmą ir vibraciją, o tai savo ruožtu sumažina vairuotojo stresą ir skatina patogesnį važiavimą.

Triukšmas ir vibracija

Triukšmas yra svarbus veiksnys, lemiantis streso ir susierzinimo atsiradimą, ypač ilgai vairuojant. Padangų keliamas triukšmas pirmiausia atsiranda dėl padangos protektoriaus ir kelio dangos sąveikos. Pavyzdžiui, aukštos kokybės padangos dažnai būna triukšmingesnės už universalias ar turistines padangas, nes jos kuriamos orientuojantis į sukibimą su kelio danga, o ne į važiavimo komfortą. Kita vertus, turistinės padangos sukurtos taip, kad važiuotų sklandžiau, ir turi triukšmą mažinančių savybių, pavyzdžiui, specialiai sukurtus protektoriaus raštus ir triukšmo slopinimo technologijas.

Padangų struktūra ir sudėtis taip pat turi lemiamą reikšmę tam, kiek vibracijos nuo kelio perduodama į transporto priemonės saloną. Senesnės arba prastai prižiūrimos padangos gali sukelti šiurkštesnį važiavimą dėl sumažėjusio gebėjimo sugerti kelio dangos nelygumus. Šiuolaikinėse padangose dažnai naudojami pažangūs gumos mišiniai ir sustiprintos šoninės sienelės, skirtos komfortui optimizuoti. Dėl šių savybių padangos gali tinkamai lankstytis ir sušvelninti nelygumų bei duobių poveikį.

Sauga

Sauga yra dar vienas labai svarbus veiksnys, turintis įtakos vairuotojo psichinei būsenai. Padangos daro tiesioginę įtaką transporto priemonės saugumui, nes turi įtakos stabdymo keliui, gebėjimui įveikti posūkius ir sukibimui su kelio danga. Aukštos kokybės padangos su tinkamu protektoriumi ir tinkamu pripūtimu yra esminis saugaus vairavimo elementas, užtikrinantis vairuotojo ramybę. Pavyzdžiui, žieminės padangos sukurtos su unikaliais protektoriaus raštais ir minkštesniais gumos mišiniais, kad pagerintų sukibimą šaltu oru.

tags: #kaip #nugaleti #stresa #pries #vairavima