Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atsikratyti širdies permušimų bei kokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją. Pakalbėsime apie gyvenimo būdo pokyčius, mitybos rekomendacijas, streso valdymo metodus ir kitus svarbius aspektus, kurie gali padėti suvaldyti širdies ritmo sutrikimus ir pagerinti bendrą savijautą.
Kas yra širdies permušimai?
Širdies permušimai - tai pojūtis, kai širdis ima plakti nereguliariai, gali atrodyti taip, lyg širdis praleidžia dūžį, o po to staiga ima stipriai plakti. Žmonės tai dažnai apibūdina kaip nemalonų jausmą, kuomet atrodo, jog širdis “vartosi” ar “šokinėja”. Mediciniškai šie reiškiniai vadinami ekstrasistolėmis - tai priešlaikiniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda, kai širdies impulsai vyksta neįprasta tvarka. Paprastai širdis plaka reguliariai, laikydamasi savo ritmo, tačiau kai dėl tam tikrų priežasčių šis ritmas sutrinka, žmogus pajunta permušimą.
Daugeliu atvejų permušimai yra nepavojingi ir netgi gali būti laikomi normaliu reiškiniu, ypač jei jų pasitaiko retai. Vis dėlto, dažni ar lydimi kitų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas, širdies permušimai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ar elektrolitų disbalansas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia šie epizodai.
Dažniausios širdies permušimų priežastys
Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių - nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų. Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Kai organizmas patiria emocinę ar fizinę įtampą, adrenalino lygis kraujyje pakyla, o tai gali paveikti širdies ritmą. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kuris dažnai susijęs su nuolatiniu skubėjimu, pervargimu ar miego trūkumu, taip pat gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Tokiais atvejais permušimai dažniausiai praeina savaime, kai tik organizmas atgauna pusiausvyrą.
Kofeinas, alkoholis ir nikotinas - kiti dažni širdies permušimų sukėlėjai. Pavyzdžiui, didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies veiklą, sukelti „drebėjimo“ jausmą ar net kelis permušimus iš eilės. Panašiai veikia ir alkoholis - per didelė jo dozė gali sutrikdyti elektrolitų balansą organizme, o tai paveikia širdies veiklą. Rūkymas, savo ruožtu, tiesiogiai veikia kraujagysles ir širdį, didindamas permušimų tikimybę.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kalbant apie kitus veiksnius, dažna širdies permušimų priežastis yra elektrolitų disbalansas. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius impulsus širdyje, sukeldamas nereguliarų plakimą. Taip pat permušimai gali būti susiję su skydliaukės sutrikimais - tiek hiperaktyvi, tiek nepakankama skydliaukės funkcija veikia širdies ritmą. Rimtesniais atvejais širdies permušimus gali sukelti širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, miokarditas ar kardiomiopatija. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stimuliuojantys arba kai kurie diuretikai, taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.
Širdies permušimai gali būti labai individualūs - tai, kas juos sukelia vienam žmogui, kitam gali visai nekelti problemų. Todėl labai svarbu stebėti savo kūną, fiksuoti aplinkybes, kuriomis atsiranda permušimai, ir, jei reikia, konsultuotis su gydytoju, kad būtų išsiaiškintos tikrosios priežastys.
Kada širdies permušimai yra pavojingi?
Nors dauguma širdies permušimų yra nekenksmingi, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, jog širdies permušimai gali būti pavojingi, yra jų dažnumas ir lydintys simptomai. Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Širdies permušimai taip pat gali būti rimtas signalas, jei jie atsiranda kartu su kitais širdies ligų požymiais, pavyzdžiui, nuolatiniu nuovargiu, kraujo spaudimo svyravimais ar neįprastai greitu širdies plakimu. Pavojus ypač didėja žmonėms, kurie jau turi diagnozuotas širdies ligas. Dar vienas svarbus aspektas - širdies ritmo sutrikimai po fizinio krūvio. Jei poilsio metu širdis ilgai negali grįžti į normalų ritmą, arba jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu, tai gali būti ženklas, kad širdis patiria didelę apkrovą.
Taigi, svarbu neignoruoti širdies permušimų, jei jie pasireiškia kartu su kitomis sveikatos problemomis, nes tai gali padėti laiku nustatyti galimas rimtas ligas. Gydytojas gali atlikti išsamią diagnostiką, įskaitant elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ir, jei reikia, papildomus širdies tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli problema.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kaip atsikratyti širdies permušimų?
Nors širdies permušimai gali kelti nerimą, tačiau dažnai juos galima suvaldyti pakankamai nesunkiai. Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vienas svarbiausių žingsnių, vengti streso, nes emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą.
Mityba taip pat turi didelę įtaką širdies sveikatai. Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio - šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Bananai, avokadai, špinatai ir riešutai yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Taip pat venkite perdirbtų maisto produktų ir per didelio druskos kiekio, kurie gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti širdies darbą.
Be jokios abejonės, fizinė veikla yra dar viena efektyvi priemonė. Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi tempimo pratimai yra geras pasirinkimas. Tačiau svarbu nepersistengti - jei fizinis krūvis sukelia permušimus, reikia pasitarti su gydytoju dėl tinkamos veiklos rūšies ir intensyvumo.
Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų - kas gali padėti?
Natūralios priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3. Na, o jei preparatai širdies veiklai gerinti nepadeda, gydytojas gali paskirti specialius vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą ir mažina permušimų dažnumą.
Širdies permušimų diagnostika
Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Jei permušimai atsiranda tik retkarčiais, gydytojas gali paskirti Holterio monitoravimą - tai nedidelis prietaisas, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas, ir leidžia aptikti permušimus realiomis gyvenimo sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Be EKG ir Holterio, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra elektrolitų disbalanso, skydliaukės sutrikimų ar uždegiminių procesų, galinčių turėti įtakos širdies veiklai. Kai kuriais atvejais rekomenduojami širdies ultragarsiniai tyrimai (echokardiografija), kurie leidžia įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų veikimą ir kt. Taip pat gali būti atliekamas krūvio testas arba kompiuterinė tomografija.
Tačiau diagnozė - tai tik pusė kelio. Gydytojas turi ne tik nustatyti priežastį, bet ir sukurti individualų gydymo planą, pritaikytą kiekvieno paciento poreikiams. Tai gali apimti gyvenimo būdo rekomendacijas, mitybos korekcijas, vaistus ar net specializuotas procedūras.
Nerimas ir jo įtaka sveikatai
Karo grėsmes nuolat eskaluojantis informacinis fonas daro neigiamą įtaką tiek mūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. Pacientai skundžiasi baime dėl ateities, nerimu, nemiga, padidėjusiu jautrumu. Nerimas turi ir neigiamų ilgalaikių pasekmių, kurios blogina mūsų kasdienį gyvenimą - nerimo metu didėja streso hormonų, adrenalino, noradrenalino, kortizolio, gamyba, neigiamai veikiama mūsų virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistema. Nerimui užsitęsus ilgesnį laiką, gali prasidėti net panikos atakos.
Stresas ir nerimas silpnina ir mūsų imuninę sistemą, gali sutrikti virškinimas, žmonės gali prarasti apetitą arba atvirkščiai - prarasti saiką valgymui. Be to, stresas gali padidinti rūgštingumą, iššaukti pilvo pūtimą ir sukelti tuštinimosi problemas. Nusilpus imunitetui, auga rizika susirgti įvairiomis peršalimo ligomis, virusinėmis ir kitomis infekcijomis. Kai dėl streso žmogus vakare nebegali užmigti, o naktimis prabunda, miegas tampa nekokybiškas, atsiranda fizinis nuovargis, o kita diena tampa neproduktyvi. Šitaip patenkame tarsi į uždarą ratą, iš kurio sunku išeiti.
Kartais nerimą slepiame net nuo savęs - išoriškai galime atrodyti ramūs, nors viduje jaučiame įtampą. Vieni žmonės nerimą stengiasi išreikšti kalbėdami apie savo jausmus su artimaisiais, o kiti - atsiriboja ar vengia nerimą keliančių minčių. Svarbu suprasti, kad nerimas lydi kiekvieną iš mūsų - skirtumas tik tas, ar mes jį pastebime ir pripažįstame, ar stengiamės ignoruoti. Reikia atskirti pagrįstą nerimą nuo panikos: pagrįstas nerimas kyla reaguojant į realią grėsmę, jis leidžia mums racionaliai įvertinti situaciją, analizuoti aplinkybes ir imtis tinkamų veiksmų. Tuo tarpu panika - tai intensyvus, dezorganizuojantis jausmas, dažnai peržengiantis realios grėsmės ribas ir trukdantis mąstyti bei veikti.
Mažinti stresą ir nerimą padeda įvairi fizinė veikla: darbas sode, pasivaikščiojimas gamtoje, lengvos mankštos, meditacija, joga. Kai kuriems padeda knygų skaitymas, susitikimai su artimaisiais. Bet kuri veikla, kuri leidžia nukreipti mintis nuo nuolatinio galvojimo apie karą, padeda. Svarbu neužsisklęsti viduje, pasidalinti savo mintimis su artimaisiais ir užsiimti mylima veikla. Reikia džiaugtis šia akimirka - dienos ilgėja, kasdien matome vis daugiau saulės, atgyja gamta ir mūsų nuotaika tampa geresnė. Padeda ir savistaba: stebėkite, kada nerimas sustiprėja, kokios situacijos ar mintys jį sukelia. Ieškokite būdų, kaip šiuos jausmus išreikšti konstruktyviai - pasikalbėkite su artimaisiais, išbandykite kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimus. Jei nerimas išlieka intensyvus ar tampa sunkiai valdomas, svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
Natūralūs būdai nerimui mažinti
Nerimą pradinėse stadijose mažinti padeda homeopatiniai vaistai, B grupės vitaminai, įvairūs magnio preparatai, į kurių sudėtį įeina magnis ir vaistažolės: vartojant magnį, atsipalaiduoja raumenys, mažėja įtampa, nervų sistema tampa ramesnė, pagerėja širdies veikla ir susinormalizuoja kraujo spaudimas. Vyrauja daugybė žolelinių maisto papildų su valerijonu, melisa, sukatžole, pasiflora, gudobele, radiole, net ir šafranu. Pastarasis veikia kaip adaptogenas, tai - stiprus antioksidantas, turintis priešvėžinių savybių, gerinantis mūsų protinę veiklą, padedantis organizmui mobilizuoti jėgas ir nugalėti stresą. Mobilizuoti organizmo sistemas streso metu padeda ir radiolė, o gudobelė reguliuoja širdies darbą, kraujo spaudimą, ramina nervų sistemą ir gerina miegą. Ašvaganda reguliuoja emocinę būseną, gerina miegą ir atmintį, o preparatai su melatoninu padeda kovojant su miego sutrikimais, gerina psichoemocinę būseną.
Kovojant su nerimu, specialistai rekomenduoja atsitraukti nuo socialinių tinklų ir informacinio srauto. Juose pateikiama informacija gali būti perdėta ir neatitikti realybės, o ilgą laiką užsitęsusios neigiamos emocijos gali sutrikdyti normalią kasdienybę. Nuolatinis naujienų sekimas gali turėti dvejopą poveikį. Viena vertus, informacijos rinkimas suteikia kontrolės ir saugumo jausmą, kuris gali trumpam nuraminti, tačiau nuolat susiduriant su grėsmingomis antraštėmis ar kraupiais vaizdais, nerimas gali dar labiau sustiprėti. Tai gali paskatinti gąsdinančių ateities scenarijų kūrimą, didinti bejėgiškumo ir įtampos jausmą. Siekiant apsaugoti savo emocinę būseną, rekomenduojama riboti informacijos srautą - rinktis patikimus šaltinius ir tikrinti naujienas konkrečiu, iš anksto numatytu metu, vengti nuolatinio socialinių tinklų naršymo. Svarbiausia - vadovautis sveiku protu, gyventi be panikos, užsiimti mėgstama veikla, sveikai maitintis ir nepamiršti, kad vaistininkas - pirmasis žmogus, kuris savo patarimu gali pagelbėti sunkesniu momentu.
Kaip priimti savo jausmus karo metu ir nusiraminti?
Psichoterapeutas E. Laurinaitis atskleidė, kad nerimas kyla iš nežinomo ir dažniausiai mums neaiškaus šaltinio, jis nesuvokiamas ir jis yra mūsų viduje. Dažniausiai tai yra mūsų vidinės psichologinės kovos, vidinio konflikto rezultatas. Visiškai išvengti nerimo tikrai nepavyks. Tai, kas vyksta, mus neišvengiamai veiks. Tačiau galima bent kažkiek sumažinti nerimą.
- Remkimės faktais. Būtina rasti nešališkus informacijos šaltinius, kuriais mes pasitikime. Kai neturime žinių, tą nežinojimą mūsų sąmonėje visada užpildo nerimas.
- Matykime daiktus iš perspektyvos. Susirūpinimą ar dirglumą galima susimažinti skiriant mažiau laiko nemalonioms žinioms. Reikėtų nepamiršti ir susikoncentruoti ties pozityviais savo gyvenimo dalykais, įvykiais ar žmonėmis. Mes patys pasirenkame, kas mums yra svarbu. Tai yra mūsų pasirinkimas ir mes turime valią, galią ir atsakomybę tai pasirinkti. Taigi nereikia praleisti visos dienos vien skaitant naujienas.
- Nerimas yra jausmas, kuris ieško patvirtinimo. Būtina priimti ir pripažinti savo nerimą, nesislėpti nuo jo, o vėliau savo dėmesį nukreipti kitur. Reikėtų sau pasakyti: „Visiškai natūralu, kad dabartinė situacija kelia mano rūpestį, bet aš suprantu, kad mano nerimavimas nepadės išspręsti situacijos“. Galime nerimauti, kiek norime, bet situacija dažnai nepriklauso nuo mūsų ir vyks pagal savo dėsnius. Žinoma, kitas atvejis, jei mes iš tiesų galime ką nors pakeisti. Tada reikėtų imtis aktyvių veiksmų.
- Susikoncentruokime į tai, ką galime valdyti. Vienas iš būdų - meditacija, o konkrečiai - dėmesingo įsisąmoninimo technika mindfulness. Šios praktikos metu visas dėmesys skiriamas šiam momentui. Mes nustojame klausti „kodėl“. Ir klausimą „kodėl“ meditacijos metu pakeičiame visai kitokiu - „kas dabar vyksta su manimi / kaip aš dabar jaučiuosi?“. Tai leidžia mums suvokti, kad mes visi egzistuojame tik čia ir dabar. Praėjusios sekundės nėra, o būsimos - dar nėra. Jei išmokstame susikoncentruoti ir įsijausti į tai, kaip egzistuoju šiuo momentu, aš iš tikrųjų pradedu gyventi savo gyvenimą, kuris yra dabar.
- Išlaikykime ryšius. Socialinių ryšių išlaikymas sustiprina normalumo pojūtį. Socialiniai ryšiai suteikia galimybę dalintis jausmais ir taip sumažinti streso lygį.
- Susikoncentruokime dėmesį į racionalių sprendimų paieškas bei aktyvius tų problemų sprendimo būdus. Nereikia susikoncentruoti tik į savo emocines reakcijas. Visko išspręsti mes nemokam, tai yra natūralu.
- Stebėkime ir suvokime savo mintis apie kitus.
- Išlaikykime humoro jausmą. Humoras padeda sušvelninti pačius skaudžiausius gyvenimo smūgius. Jei galime nusijuokti, galėsime ir pačią skaudžiausią situaciją išgyventi. Humoras nesumažina skausmo, skausmas lieka toks, koks buvo.
- Paprasti užsiėmimai. Tai kasdieniai, rutininiai dalykai. Rutina padeda atsitraukti nuo nerimą keliančių minčių ir veiksmų, išsivaduoti. Taigi skirti jai dėmesio šiuo metu taip pat yra labai svarbu.
- Įsivaizduokime save aktyviai veikiantį. Užuot pasinėrę į mintis ir vaizdinius apie bejėgiškumą, reikia įsivaizduoti save veikiantį efektyviai. Taip pat reikia kalbėtis su artimaisiais, dalytis tuo, kas mus jaudina, ką įsivaizduojame, kad reikėtų daryti. Būtina drauge su savo aplinka aptarti aktyvius veiksmus, ką mes darytume, jei kas nors nutiktų.
- Patarkime sau tą patį, ką patartume draugui. Mes kitiems lengviau patariame, kitus lengviau nuraminame nei save. Taigi reikėtų tą patį pasisakyti ir sau.
- Mokykimės dėkingumo. Kasdien svarbu rasti bent tris dalykus, už kuriuos esame dėkingi, ir būtina apie juos pagalvoti. Dėkingumas padeda sugrįžti į save ir savo gyvenimą, pamatyti ryšį su žmonėmis, kurie mums yra svarbūs.
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
Programėlė „Ramu“
Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Generalizuotas nerimo sutrikimas pasireiškia nerimavimu beveik dėl visko, pavyzdžiui, dėl savo sveikatos, darbo, šeimos, vaikų ir t.t. Nerimo jausmas kartojasi dažnai ir pats žmogus neretai supranta, kad nerimauja be priežasties. Šis jausmas dažnai yra apibūdinamas kaip nuojauta, jog artėja neganda, ir jo suvaldyti ar nusiraminti yra itin sudėtinga. Dauguma žmonių, turinčių nerimo sutrikimą, patirdami nedidelius sunkumus, gali išlaikyti santykius su aplinkiniais ir efektyvią darbo veiklą.
Panikos sutrikimas
Panikos sutrikimas pasireiškia neprognozuojamais ir nesusijusiais su stresą keliančiomis situacijomis panikos priepuoliais (atakomis), kurių metu be stipraus nerimo (ar baimės) pasireiškia daug fizinių simptomų, kurie neretai tampa vyraujančiais ir labiausiai gąsdinančiais. Panikos priepuoliai kyla staiga ir trunka gana trumpai, bet yra linkę kartotis ir paprastai sukelia didelį diskomfortą, apriboja gyvenimo kokybę - pradedama vengti tam tikrų situacijų, kuriose, kaip tikimės, gali pasikartoti panikos priepuolis.
Panikos priepuolių metu paprastai kartu pasireiškia bent keli fiziniai simptomai:
- Labiau jaučiamas širdies plakimo jausmas
- Skausmas krūtinėje
- Oro trūkumas, sunkumas įkvėpti
- Drebulys
- Prakaitavimas
- Karščio pylimas ar šaltkrėtis
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Tirpimas, dilgčiojimas
- Virškinimo sutrikimai (pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas)
- Netikrumo jausmas, nutolimas nuo aplinkos
Kūno simptomai taip pat kelia baimę: bijoma patirti infarktą, insultą, uždusti ar nualpti. Paprastai panikos priepuolius patiriantys žmonės dėl vyraujančių fizinių simptomų linkę kreiptis skubios pagalbos į vidaus ligų specialistus: kardiologus, neurologus, gastroenterologus, o ne į psichikos sveikatos specialistus, kurie gali padėti greičiausiai.
Pagalba sau
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
- Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
- Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį:
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
Socialinė fobija
Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos.
Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
Pagalba sau
- Įvertinkite, kokių bendravimo įgūdžių jums trūksta. Stenkitės juos įgyti pamažu, atkreipdami dėmesį tiek į savo žodinę, tiek kūno kalbą.
- Atvirai pasikalbėkite su pačiais artimiausiais žmonėmis. Jie gerai jus pažinodami gali patarti, kokius įgūdžius reikia tobulinti.
- Lankykite savitarpio pagalbos grupę - tai yra saugi aplinka ugdyti savo bendravimo įgūdžius.
Pagalba artimajam
- Išklausykite, kaip artimasis jaučiasi. Jei verkia, nestabdykite ir neraminkite, leiskite „iškrauti“ įtampą.
- Naudokite dėmesio atitraukimo technikas, pavyzdžiui, išeikite kartu pasivaikščioti, pažiūrėkite filmą ar pažaiskite mėgstamą žaidimą.
- Būkite kantrus.
Hipochondrija
Tai yra perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje. Skatinkite bendradarbiauti su gydytoju, klausti rūpimų klausimų. Apsilankykite kartu pas šeimos gydytoją. Po vizito dažnai paaiškėja, kad asmuo neteisingai suprato gydytojo žodžius ar kalbos pauzes.
Specifinės fobijos
Tai nuolatinė tam tikros situacijos ar objekto baimė, su kuria susidūrus visad patiriama stipri nerimo reakcija, verčianti vengti šio stimulo. Dauguma mūsų kažko bijo, bet kai kuriais atvejais baimė gali tapti neribota ir labai varginanti. Paprastai, stimulai nėra pavojingi arba pavojus yra perdedamas ir nors asmuo tai supranta, tačiau baimės negali kontroliuoti, nepasiduoda jokiems raminimams ir įtikinėjimams, gali neadekvačiai elgtis. Baimę lydi stiprūs fiziniai simptomai (stiprus širdies plakimas, prakaitavimas, išsiplėtę vyzdžiai), o kraujo baimė dažnai lydima alpimo.
Specifinių fobijų rūšys:
- Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
- Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
- Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
- Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
- Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)
tags: #kaip #nuslopinti #nerima