Šiame straipsnyje nagrinėjami vaikystės raidos psichologijos reikalavimai, etapai ir ugdymo perspektyvos. Vaikystės raida yra sudėtingas procesas, apimantis fizinius, pažintinius, emocinius ir socialinius pokyčius. Šios sritys yra glaudžiai susijusios ir daro įtaką viena kitai. Straipsnyje remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais ir klasikinėmis teorijomis, siekiant pateikti išsamų ir integruotą požiūrį į vaiko raidą.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo kompetencijos ugdymas
Šiuolaikinėje globalioje daugiakultūrėje visuomenėje itin svarbu parengti kompetentingą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogą. Toks specialistas turi suprasti vaikystės fenomeno kaitą, gebėti organizuoti kokybišką vaiko ugdymą(si) bei kurti inovatyvias jo ugdymo(si) galimybes daugialypėse aplinkose. Taip pat svarbu plėtoti partnerystę su šeima, kūrybiškai interpretuoti kultūros tradicijas tam, kad kurtų tinkamą, visapusišką vaiko raidą skatinančią, saugią, emocinę ir fizinę aplinką.
Šiuolaikinės programos išsiskiria dėmesiu įtraukiojo ugdymo reikalavimams ir praktinių gebėjimų ugdymu STEAM laboratorijose. Absolventai galės dirbti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais vaikų darželiuose, bendrojo ugdymo mokyklų grupėse, pedagoginėse psichologinėse tarnybose ir reabilitacijos centruose.
Raidos psichologija: integruotas požiūris
Knygoje "Raidos psichologija. Integruotas požiūris" aptariama visa žmogaus raida - nuo gyvybės užsimezgimo iki gyvenimo pabaigos, atskiras raidos sritis (fizinę, pažintinę ir psichosocialinę) integruojant į vieną tarpusavyje susietą visumą. Tradiciškai raidos psichologija apima prenatalinės raidos, kūdikystės, vaikystės ir paauglystės amžių, tačiau šioje knygoje raidos analizė tęsiama aptariant jaunystės, suaugusio amžiaus ir senatvės laikotarpiais vykstančius pokyčius.
Knyga parengta remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, bet nepamirštami ir klasikiniais tapę ankstesnių metų atradimai bei teoriniai požiūriai į žmogaus raidą. Teorinės žinios paremiamos pavyzdžiais, padedančiais rasti tinkamiausius mokymo ir auklėjimo metodus ar įveikti kasdieniame gyvenime kylančius sunkumus tiek auklėjant, auginant vaikus, tiek įveikiant amžiaus krizes, tiek susiduriant su atskiriems amžiaus tarpsniams būdingais sunkumais ar iššūkiais. Taigi ši knyga "Raidos psichologija. Integruotas požiūris" skirta tiek studijuojantiems žmogaus raidą, tiek praktikams, dirbantiems su įvairaus amžiaus žmonėmis, tiek tėvams bei visiems, siekiantiems geriau suprasti mūsų ar mūsų artimų žmonių gyvenimo pokyčius.
Taip pat skaitykite: Raidos teorijų apžvalga
Amžiaus tarpsnių periodizacija ir raidos krizės
Vystymasis skirtinguose amžiaus tarpsniuose vyksta nevienodai - kai kuriuose vystymasis spartus, o kai kuriuose pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida (pvz., paauglys subrendęs, mokinys, o tėvai liepia 21 val. grįžti namo). Sunku atskirti krizės pradžią ir pabaigą. Kiekvienos krizės viduryje yra paaštrėjimas, kulminacinis taškas. Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių.
Jautrūs periodai
Jautrūs periodai (sensityvūs) - tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, judesių koordinacijai, gražumo, mandagumo ir t.t. Sensityvus poreikis tvarkai - iki 3 metų. Tai netgi potraukis tvarkai. 1-2 metų sensityvus periodas detalėms ir smulkiems daiktams (pavojus - gali praryti). Paveiksle pastebi smulkias detales. Tai rodo psichikos vystymąsi. Sensityvus periodas rankos panaudojimui (18 mėn. - 3 metai), duris varsto, viską iškrausto, po to vėl sudeda. Sensityvus periodas kalbai (nuo kelių mėn. iki 2,5 m.). Vaikas mokosi ne vien žodžių prasmės, bet ir gramatikos. Jie išmoksta labai greitai.
Kalbos raida
Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėn. - čiauškėjimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėn. kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai - dažniausiai 2-3 skiemenų. Sakiniai atsiranda praėjus maždaug 6 mėn. po pirmo žodžio.
Manipuliacinė veikla ir žaidimų raida
Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla - vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienu ar kitu daiktu atžvilgiu, tam kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų, įgytų patyrimo. Pradedama manipuliuoti kalba (ačiū - peilio žmona). Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Jie gali išdėstyti daiktus vienoje eilėje, bet negali daryti išvadų apie daiktus, kurie yra šalia vienas kito. Apie 3 m. vietoj savęs įveda žaislą. Pats valgo, duoda lėlei atsigerti. Tai žaidimas - tyrimas. Po to seka žaidimas - konstravimas. Ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai. Jie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 m. žaidimai su kitais vaikais. Pirmais metais vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėn. kūdikiai vieni kitiems - gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. Įsiasi žaislais. 18-20 mėn. atsiranda žodis "Aš". Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusiųjų. Pažintinė veikla nukreipta į save. Jis - veiklos subjektas. Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?). Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu ("Jonukas nori valgyti") ir tik apie antrus metus sako "Aš noriu valgyti". Atsiranda vaiko reikalavimas "Aš pats!". Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugę labai globoja ar kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Pvz., vaikas išmeta iš spintelės žaislus ir atsisako sudėti. Savęs vertinimas - vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų - tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekad neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. Prieštaravimas noriu - reikia užaštrina 3 m.
Pagrindinė veikla skirtingais amžiaus tarpsniais
Kūdikystėje pagrindinė veikla - bendravimas su suaugusiu. 2-3 m. pagrindinė veikla - daiktinė veikla. >3 m. - žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tas sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vystymuisi. >7 m. 3 m. Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku. Apie 3 m. vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 m. vaikas žino savaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas "šiandien", "vakar", "rytoj", "poryt". Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. 4-7 m. labai lavėja žodynas ir gramatika. 3-4 m. būdinga kurti savo žodžius.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie asmenybės raidos teorijas
Tyrimai ir loginio mąstymo formavimasis
Tyrimas (Vygotskis). ar tai nereikalingas mokslininkas? Mokyklinukai atmeta vežimą, nes kiti gyvi, ikimokyklinukai atmeta lėktuvą, nes galima pasikinkyti arklį ir nuvažiuoti - fiksuojama funkcija. Labai panašu yra ir su matematinėmis užduotimis, kur reikia pabaigti sakinį, pvz., važiavo 4 mašinos, 2 sugedo. Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Pvz., mama iš Klaipėdos, tėtis iš Vilniaus; jie nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. 5 m. Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 m., svorio 6 m., tūrį 7 m., bet dar 1-2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis.
Loginės operacijos ir ikimokyklinis amžius
Ikimokykliniame amžiuje vaikai negali atlikti loginės operacijų, išskirti klases, santykius. Pvz., kas yra įga? Kas yra brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? - Tu turi brolį? - Taip, Artūrą. - O Artūras turi brolį? - Ne. Kiek šeimoje brolių? 4-5 m. Piešime - pirmiausiai piešia, po to kalba. Ir tik vėliau sako "Na, nupiešiu namą". Lengviau yra įteigti periferinę, o ne bazinę informaciją. Šiam galima įteigti nebūtus prisilietimus.
Lytinis identiškumas ir socialiniai santykiai
Pirmasis lytinis identiškumas formuojasi nuo 1,5 iki 3 m. Bet lytinių skirtumų supratimas yra ribotas. 3 m. berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama. Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. Iki 5-6 m. vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios suknytes. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. 3 m. vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Mokykliniame amžiuje atsakymai nebėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški. Nepriimti - uždari, mažai draugiški, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami - tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tas savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. Agresijos pasireiškimas. Dauguma vaikų darželyje pešasi, o namie ne.
Iniciatyvumas, draudimai ir pareigos jausmas
Ikimokykliname amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusiųjų.
Pasirengimas mokyklai
Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukcijas, turi objektų palyginimo įgūdžius, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 - 10-11m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas sprendžiant realias problemas, tampa vis logiškesnis. Žiūriama ant piratų. Šiaip, gali nubėgti toliau negu lapė. Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Jam augant ir bręstant šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Šiaip net vaikui įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Šeimoje vaikai dažnai ryžtingai prieštarauja savo tėvams, tuo tarpu draugų būryje įtaigumo efektyvumas stiprėja kartu su amžiumi. Labai dažnai jaunuoliai nesugeba priešintis savo draugų sugestijoms. Apie dešimtus metus išorinis įtakos vaidmuo paprastai pranoksta šeimos įtaką, nors daugelis vaikų ir toliau vadovaujasi pagal suaugusiuosius. Sugestyvumas labai sustiprėja veikiant alkoholiui, narkotikams ar vaistams. Pagrindinė veikla - mokymasis. Jis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Pagrindinis skirtumas - planingumas, organizuotumas, privalomumas. Suaugusieji nurodo darbo uždavinius ir nustato atlikimo terminus. Vaikai turi būti pasiruošę šiai veiklai tiek fiziškai, tiek psichiškai. Vyresni vaikai linkę dažniau naudoti tiek loginę, tiek neloginę mnemoniką, kitaip tariant, pagalbines atminties priemones - pvz. Pradinėse klasėse atsiranda neformalios grupės. Iki 7 m. vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7-8 m. atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupės formavimuisi turi interesų panašumas. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse.
Taip pat skaitykite: Raidos psichologija: Integruotas požiūris
Vaiko brandumas ir profesinė branda
Vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse. Vertinama, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais, suaugusiaisiais, ar yra pakankamai savarankiškas, ar gali sutelkti dėmesį. Profesinės brandos sąvoka yra svarbi profesinio konsultavimo ir ugdymo programose, o taip pat daugelyje profesinės raidos programų versle ir pramonėje. Mokslininkai tyrinėja profesinę brandą, laikydami ją pagrindiniu profesinės raidos aspektu ir ieškodami naujų profesinės brandos proceso dėsningumų. Visgi mokslinėje literatūroje dažnai akcentuojamas tolimesnių profesinės brandos tyrinėjimų reikalingumas. Mažai dėmesio mokslininkai iki šiol yra skyrę moterų profesinės brandos tyrimams. Mokslinėje literatūroje galima rasti ne tik profesinės brandos, bet ir karjeros brandos (angl. kalba career maturity) sąvoką. Super yra laikomas vienu iš pirmųjų profesinės brandos sąvokos tyrinėtojų. Mokslininkas, plėtodamas savo profesinės raidos teoriją, profesinę brandą apibrėžia kaip individo pasiruošimą spręsti profesinės raidos uždavinius, iškylančius prieš individą dėl jo biologinės ir socialinės raidos bei individų, jau pasiekusių kurią nors profesinės raidos stadiją, lūkesčių. Super ir bendraautorių (1981) sukurtas profesinės raidos modelis numatė penkias profesinės raidos stadijas: augimo (growth) arba vaikystės stadiją, tyrinėjimo (exploration) arba paauglystės stadiją, įsitvirtinimo (establishment) arba jaunystės stadiją, išlaikymo (maintenance) arba brandos stadiją, nykimo (decline) arba senatvės stadiją. Profesinės brandos sąvokos įvedimas įgalino mokslininkus įvertinti individo profesinės raidos lygį ir laipsnį, o tuo pačiu ir individo judėjimą nuo vieno profesinės raidos uždavinio prie kito. Crites profesinės brandos modelis. Žinomą profesinės brandos teorinį modelį yra sukūręs Crites. Crites sukurtame profesinės brandos modelyje yra dvi turinį ir dvi procesą apimančios dimensijos (Crites, 1974). Profesinio apsisprendimo pastovumo dimensija siejama su profesinės raidos stabilumu laiko, srities, lygio atžvilgiu; realumo dimensija - su profesinėje raidoje atsirandančia pusiausvyra tarp pasirinktos profesijos ir individo profesinių interesų, profesinių gebėjimų, profesinės veiklos ir socialinės klasės keliamų reikalavimų profesijos pasirinkimui. Profesinio apsisprendimo kompetenciją mokslininkas apibrėžia kaip supratingumą, apimantį žinias apie save kaip individą ir turimą profesinę informaciją, ir kaip sugebėjimą spręsti problemas, planuoti, pasirinkti tikslus. Tiek Super, tiek Crites kurtos profesinės brandos koncepcijos ne tik davė patikimų ir naudingų duomenų, bet taip pat parodė, kad profesinė branda yra priežastinė ir validi sąvoka, naudinga suvokiant ir tiriant profesinę raidą. Kitų mokslininkų pateikiamuose profesinės brandos apibrėžimuose kartojamos Super ir Crites profesinės brandos modelių struktūrinės dalys, todėl dėl ribotos darbo apimties jų neaptarinėsime.
Pagrindinės raidos psichologijos problemos
Pagrindinės raidos psichologijos problemos yra šios:
- Prigimties ir ugdymo tarpusavio sąveikos problema - prigimtis per ugdymą. Tiek ugdymas, tiek prigimtis yra svarbu norint suprasti asmens raidą, ir kad jų tarpusavio sąveika svarbi formuojantis individui. Pvz.: intelektą lemia paveldėtų ypatybių ir socialinės bei fizinės aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika.
- Brendimo ir mokymosi sąveika. Brendimas priklauso nuo augimo, o išmokstama per patyrimą. Brendimas yra vidinis autonominis procesas, priklausantis nuo biocheminės informacijos, užkoduotos žmogaus genuose. Išmokimas - atspindi individo pokyčius, sukeliamus specifinės patirties.
- Žmogaus raidos pobūdis - vieni mano, kad raida - vientisas, tolygus procesas, vyksta be pagreitinimų ir sulėtėjimų, todėl nėra jokių aiškių ribų, skiriančių vieną raidos stadiją nuo kitos; kiti mano, kad raida yra netolygus procesas - raida tai lėtėja, tai greitėja, todėl išskiriamos raidos stadijos, kurios kokybiškai skiriasi viena nuo kitos. Kiekviena stadija susideda iš dviejų etapų: formavimosi ir pasiekimų, kuriam būdinga pažintiniai sugebėjimai.
- Vaikas ir suaugęs žmogus - vaikystė laikoma atskira individo raidos faze. Vaiko fizinė išvaizda ir psichinės ypatybės kitokios nei suaugusio. Vaikas ne tik mąsto, suvokia pasaulį kitaip negu suaugęs, ne tik jo logika paremta kitokiais, savitais principais, bet ir pati jo kūno struktūra ir funkcijos skiriasi nuo suaugusiojo.
Kognityvinės raidos stadijos (J. Piaget)
J. Piaget sukūrė intelekto raidos teoriją. Akcentavo ir tyrinėjo vaiko protinius pokyčius. Pagrindiniais psichologiniais procesais, lemiančiais vaiko pažintinę raidą Piaget laikė adaptaciją, akomodaciją, asimiliaciją ir vyraujantį principą - pusiausvyros ieškojimą. Svarbiausia Piaget tezė - individas yra žingeidus, aktyvus, išradingas visą gyvenimą. Intelektą jis apibūdino kaip operacijų visumą. Vaikui augant jos pamažu formuojasi, ir jų pradžia yra išoriniai, materialiniai veiksmai. Jų galutinė forma atspindi veiksmus, tik sutrumpintus, ir svarbiausia sujungtus į vieną sistemą. Žmogus organizuoja savo mintis, kad jos turėtų prasmę, svarbesnes atskiria nuo mažiau svarbių, jungia vienas su kitomis.
Piaget skyrė keturias intelekto vystymosi stadijas:
- Sensomotorinę (0-2m.) - aplinkai pažinti vaikas naudoja: jutimus, motorinius sugebėjimus, refleksus; išmoksta išskirti save iš išorinio pasaulio, mokosi atpažinti daiktus, jais manipuliuoti.
- Priešoperacinę (3-6m.) - vyrauja egocentriškas mąstymas, naudojasi simbolika ir kalba; vaizduotė išlavėjusi, pradeda suprasti kitų požiūrį.
- Konkrečių operacijų (7-11m.) - sugeba spręsti daug užduočių, gali atlikti logines operacijas su konkrečiais veiksmais; mokosi suprasti konkrečias sąvokas, klasifikuoti.
- Formalių operacijų (nuo 12m.) - gali suvokti abstrakčias sąvokas, suformuluoti hipotezes, aiškinti kodėl taip yra, nustatyti ryšį tarp objektų.
Visų stadijų pobūdis skirtingas ir atspindi skirtingus vaiko sugebėjimus, kurie kiekvienoje stadijoje yra kokybiškai skirtingi. Piaget teigė, galutinis vaiko raidos tikslas - visiška loginė pusiausvyra, kuri pasiekiama formalaus-operacinio mąstymo stadijos pabaigoje. Remiantis Piaget stadijų apibūdinimu lengviau bendrauti su vaikais, nes žinomas vaiko mąstymo būdas, nereikalaujama iš jo to, ko jis realiai negali suvokti ar atlikti. Tai pasak jo leido mokytojui ir mokiniui tapti partneriais mokymo procese.
Moralės raida (Piaget, Kohlberg)
Piaget moralinius dalykus linkęs sieti su žmogaus pažinimu. Moralės lygis priklauso nuo to, kokio amžiaus yra žmogus, kurioje pažinimo stadijoje jis yra, koks jo mąstymas, nes moraliniams sprendimams priimti reikalingas abstraktus mąstymas. Piaget nustatė dvi moralės raidos stadijas:
- Heteronominės moralės (paklusimo kito autoritetui), arba moralinio realizmo stadija (5-10 metų vaikams). Vaikas pradeda domėtis taisyklėmis, jas gerbia, tačiau priima jas kaip fiksuotas pateiktas suaugusiųjų.
- Autonominės moralės stadija arba bendradarbiavimo moralė, būdinga 10 metų ir vyresniems vaikams. Vaikas pradeda suprasti, kad skirtingi žmonės gali turėti skirtingas nuomones apie tą patį veiksmą. Bendraudamas su vienmečiais, išmoksta spręsti konfliktus abipusiai naudinga linkme. Vaikas nemano, kad taisyklės yra fiksuotos ir nekeičiamos, jis jas priima kaip lanksčias.
Kohlbergas praplėsdamas Piaget moralės sampratą, moralės raidą padalino į šešias stadijas ir teigė, kad žmogaus moralė pereina visas stadijas iš eilės ir sustoja ties kuria nors:
- Bausmės ir paklusnumo orientacija. Vaikas priima autoriteto požiūrį kaip savo ir nukreipia dėmesį į tai, kaip išvengti bausmės.
- Naivus hedonizmas, arba instrumentinė orientacija. Teisingu laikomas toks veiksmas, kuris patenkina paties asmens poreikius ir į kitus taip pat žiūrima kaip į veikiančius savo interesams.
- „Gero berniuko - geros mergaitės orientacija". Būdami "geri" (teisingi, gražiai besielgiantys), vaikai stengiasi, kad juos mylėtų, jiems pritartų giminės ir draugai.
- Socialinės tvarkos palaikymo orientacija. Moralumo neberiboja tai, kas su kuo turi asmeninius ryšius. Taisyklės turi būti vienodai galiojančios kiekvienam, ir kiekvieno pareiga jų laikytis.
- Socialinės sutarties, teisėtumo orientacija. Asmuo laikosi įstatymų, kurie atitinka jo teises ir daugumos interesus, jis turi orientuotis į socialinius susitarimus, nes jie suteikia jam ir kitiem daugiau gero, negu jei tokių susitarimų nebūtu.
- Orientavimasis į universalius etinius principus.
tags: #leu #raidos #psichologija #vaikyste #reikalavimai