Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau. Ankstyvas atpažinimas yra labai svarbus, nes laiku suteikta pagalba padeda gerinti socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę.
Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas - tai neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris paveikia komunikaciją, socialinę sąveiką ir elgesį. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Autizmas nėra liga, kurią galima „išgydyti“ - tai būklė, su kuria vaikas gyvena visą gyvenimą. Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.
Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.
Autizmo Paplitimas
Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto keoficientą (IQ).
Autizmo Priežastys
Pasak medikų, iki šiol vis dar nėra tiksliai žinomos autizmo priežastys. Vieni mokslininkai teigia, kad ligą lemia genai, kiti sako, jog priežastimi gali būti ir virusai. Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui.
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.
Kaip Atpažinti Autizmo Požymius?
Visi vaikai augdami įgyja įgūdžių, išmoksta tam tikrų elgesio standartų, o kiekvieno vaiko tempas skiriasi. Autizmo spektras itin platus, o ir patys vaikai, susidūrę su šiuo sutrikimu, taip pat yra skirtingi. Juolab, kad ir ligos požymiai pakankamai įvairūs ir gali pasireikšti skirtingu stiprumu. Vieni vaikai autistai iš tiesų būna atsiriboję nuo aplinkos ir susitelkę tik į savo veiklą. Nagi kitiems rūpi bendrauti, tyrinėti supančią aplinką, ir net išryškėja ypatingi gebėjimai kokioje nors srityje.
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant, jie tampa vis ryškesni, sunkesni.
Šis kontrolinis požymių ir savybių sąrašas gali būti išties naudingas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad tiksliausiai kūdikių raidos sutrikimus atpažinti gebės gydytojai, kurie turi patirties ir šios srities žinių. Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Šiuo metu priimta manyti, kad ASS diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Svarbu atsiminti, kad ne kiekvienas iš šių požymių reiškia autizmą. Tačiau jei jų pasitaiko keli ir jie trunka ilgiau nei kelis mėnesius, būtina pasitarti su vaiko raidos specialistu, logopedu ar neurologu.
Ankstyvieji Autizmo Požymiai Pagal Amžių
Nors vartotojo pateiktoje informacijoje nėra konkrečių požymių pagal amžių, galima apibendrintai teigti, kad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
- 6-12 mėn.: Stebėti, ar kūdikis reaguoja į savo vardą, ar palaiko akių kontaktą, ar šypsosi atsakomai.
- Iki 24 mėn.: Atkreipti dėmesį, ar vaikas vartoja žodžius, ar bando bendrauti gestais, ar žaidžia su kitais vaikais.
- Iki 36 mėn.: Stebėti, ar vaikas supranta paprastas instrukcijas, ar kalba sakiniais, ar domisi kitų žmonių jausmais.
Autizmo Diagnostika
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Pagalba Vaikams su Autizmu
Ar autizmas išgydomas? Deja, kaip ir minėjome prieš tai, autizmo spektro sutrikimas nėra liga, todėl jis nėra išgydomas. Tačiau pritaikius specialią pagalbą, autistiškas vaikas sėkmingai gali integruotis bendruomenėje ir gyventi. Šioje vietoje labai svarbus tiek šeimos, tiek padedančių specialistų bendradarbiavimas.
ASS sutrikimų turintiems žmonėms prireikia ypatingos psichologų, pedagogų, logopedų bei gydytojų pagalbos. Tėvų vaidmuo autizmo atpažinime ir pagalboje - ypatingas. Lietuvoje vis daugiau įstaigų siūlo kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.
Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą. Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, verta imtis veiksmų - užrašyti vaiką į logopedo užsiėmimus, lankyti žaidimų terapiją ar ergoterapiją.
Autizmo Gydymo Būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi.
- Medikamentinis gydymas: Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
- Psichologinės ir pedagoginės priemonės: Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Mitų Griovimas
Svarbu pabrėžti keletą dalykų, kurie nėra tiesa apie autizmą:
- Autizmas neišaugamas. Ne, autizmas neišaugamas, bet galima pasiekti reikšmingą pažangą.
- Skiepai sukelia autizmą. Ne. Moksliniai tyrimai aiškiai įrodė, kad skiepai nesukelia autizmo.
Gyvenimas su Autizmu
Lietaus vaikai gyvena taip pat, kaip ir visi kiti, tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį. Klaidinga manyti, kad jiems visiškai nereikia bendravimo. Jie taip pat nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Deja, bet vieno recepto kaip auginti lietaus vaiką nėra. Tiesiog šis sutrikimas pasireiškia labai dideliu spektru įvairių sutrikimų. Todėl net šeimoje augant dviem ar trims autistiškiems vaikams, jų auklėjimas, ugdymas bei priežiūra skirsis.
Svarbu suprasti, kad autizmo spektro sutrikimas nėra nuosprendis, o iššūkis, su kuriuo galima susitvarkyti.
Žymūs Žmonės su Raidos Sutrikimais
Beje, ar žinojote, kad raidos sutrikimų turėjo ir turi nemažai žymių ir genialių mūsų pasaulio žmonių? Tokių kaip Stenlis Kubrikas (Stanley Kubrick, 1928 - 1999) - vienas žinomiausių JAV kino režisierių ir prodiuserių, gavęs Oskaro apdovanojimą už vizualinius efektus filme „2001 metų kosminė odisėja“. Arba Čarlzas Robertas Darvinas (Charles Robert Darwin, 1809 - 1882) - garsus anglų gamtininkas ir keliautojas, sukūręs evoliucinę gyvųjų organizmų natūralios atrankos teoriją. Ar seras Entonis Hopkinsas (Anthony Hopkins, g. 1937) - garsus britų kilmės aktorius bei režisierius.