Įvadas
Lyčių lygybė - tai ne tik formalių teisių užtikrinimas, bet ir realių galimybių sudarymas kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo lyties. Ši tema apima daugybę aspektų - nuo stereotipų, įsišaknijusių visuomenėje, iki diskriminacijos darbo rinkoje ir smurto artimoje aplinkoje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, lyčių lygybės klausimai vis dar susiduria su iššūkiais, kuriuos būtina spręsti siekiant sukurti teisingesnę ir darnesnę visuomenę.
Lyčių lygybės suvokimas Lietuvoje
Politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad dažnai teiginiai apie pasiektą lyčių lygybę Lietuvoje yra skirti nuslėpti problemos esmę. Nors aukščiausius postus valstybėje užima moterys, svarbu įvertinti visą paveikslą - kiek moterų yra merėmis, Seime, vadovaujamose pozicijose. Tai nėra vien vyrų ir moterų priešprieša, bet požiūrio klausimas, atspindintis visuomenės nuomonę.
Reakcijas į lyčių lygybės problematiką sukelia ne tik praktiniai pavyzdžiai, bet ir tokios gilios problemos kaip savižudybės, smurto lygis. Šios temos susijusios su emocijomis, patirtimis ir stereotipais, todėl diskusijos tampa emocingos. Dažnai, kai problema tampa vieša, atsakomybė perkeliama kitiems.
Esame nepakantūs kitokiai nuomonei, o lyčių lygybės klausimai tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimais. Skirtingų lyčių asmenys nuolat sąveikauja, todėl kiekvienas jaučiasi žinąs, kaip viskas yra, ir daromos greitos išvados, remiantis stereotipais.
Lyčių lygybė - ne tik apie moteris ir vyrus
Lyčių lygybė dažnai suprantama tiesmukai, apsiribojant fiziologiniais skirtumais. Tačiau esmė yra lygiose galimybėse. Tai nereiškia, kad moterys turi daryti karjerą kaip vyrai, nes nesiekti karjeros aukštumų yra normalu tiek vyrams, tiek moterims. Be to, lyčių lygybė apima ir kitas lytines orientacijas. 2019 m. apklausos parodė, kad beveik 40 proc. asmenų jaustųsi nepatenkinti, jei darbe reikėtų nuolat bendrauti su homoseksualiu asmeniu.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Kai išmokyti neverkti ir būti stiprūs berniukai tampa vyrais be atjautos, smurtaujančiais prieš moteris, visuomenė neturi jokios naudos. Todėl švietimas yra būtinas norint suvokti, kad kitoks žmogus nėra savaime blogai. Normos visuomenėje yra reikalingos, tačiau švietimo sistema lyčių lygybės klausimu eina iš paskos. Kartos keičiasi, ir požiūris pamažu keičiasi.
Lyčių stereotipai ir jų įtaka
Stereotipai lydi kiekviename žingsnyje, įskaitant mokyklą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė teigia, kad įvairias smurto formas auginantys įsitikinimai ir stereotipinės lyčių normos Lietuvoje užsilikę ne tik kultūriškai. Knygose, filmuose, medijose, švietimo įstaigose, darbe kasdien primenama, kas tinkama, kaip atrodyti, ką veikti gyvenime, kokias savybes turi puoselėti moterys ir vyrai.
Ugdymo aplinkoje tai pasireiškia komentarais vaikui renkantis „netinkamą lyčiai“ žaislą arba nesąmoningai kviečiant berniukus dažniau atsakinėti per matematiką, nes „jiems geriau sekasi tikslieji mokslai“. Mergaitėms kaip „dailiosios lyties atstovėms“ akcentuojamas grožis, nereaguojama į „agresijon iš prigimties linkusių“ vaikinų muštynes.
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) projektų koordinatorė Paulina Drėgvaitė pabrėžia, kad lyčių nelygybė yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vis dar giliai įsišaknijusi smurto artimoje aplinkoje problema ir nepavyksta sukurti tinkamos prevencijos sistemos, itin reikalingos ugdymo įstaigose.
Smurto dėl lyties prevencija
Konkrečios smurto dėl lyties prevencijos priemonės prasideda nuo gebėjimo smurtavimą lyties pagrindu atpažinti, į tai reaguojant, o įžvelgus tendencijas - ieškant būdų užkirsti smurtui kelią. Tačiau vien skirtingų jo formų atpažinimas yra palyginus nauja tema mūsų visuomenėje, ką jau kalbėti apie prevenciją.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
P. Drėgvaitė ir V. Gabrieliūtė teigia, jog imtis lyderystės šiuo klausimu turi Švietimo, sporto ir mokslo ministerija (ŠMSM). Deja, jos parengtose Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijose smurtas bei patyčios traktuojami kaip didžiulis monolitinis, abstraktus reiškinys, neišskiriant smurtavimo lyties pagrindu.
2019-2021 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, LŽTC bei kitiems iniciatoriams įgyvendinus projektą BRIDGE, kurio tikslas - sustiprinti vietos bendruomenių atsaką į smurtą lyties pagrindu artimoje aplinkoje ir užtikrinti efektyvią jo prevenciją. Projekto metu norint išsiaiškinti požiūrį į lyčių stereotipus ir smurtą lyties pagrindu bandomosiose mokyklose matuotos vyresnių klasių moksleivių nuostatos apie lyčių normas.
Paaiškėjo, jog lyčių stereotipai normalizuoja nelygiavertiškus santykius, nes paaugliai neatpažįsta pavydo kaip žalingų santykių požymio, o smurtą pateisina kaip „vyriškumo“ normą. Pusė respondentų manė, jog pakelti sijoną reiškia rodyti dėmesį, ir pritarė, kad merginos savo išvaizda ar elgesiu išprovokuoja seksualinį priekabiavimą.
Švietimo sistemos vaidmuo
P. Drėgvaitė džiaugiasi pastebėjusi, kad mūsų pedagogai bei mokyklų administracijos išalkę labiau gelbstinčios metodinės medžiagos, kuri padėtų sukurti vaikams saugią erdvę komunikuoti apie lyčių lygybę. Ne vienas specialistas įvardijo poreikį aktualizuoti ją dar pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pakopose.
Kol politinė sfera užsiėmusi diskusijomis, ar šie reiškiniai egzistuoja, mokyklų bendruomenės kasdien susiduria su realiomis problemomis ir stokoja įrankių joms spręsti. Šiuo tikslu projekte parengtas gaires pristatėme ŠMSM, judama link jų integravimo į esamus dokumentus, tačiau laukia dar ne vienas susitikimas su valdžios atstovais bei vertinimas, kaip viskas veiks realybėje.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
Tarp esminių gairių siūlymų - smurto prevencijos programose ir aprašuose išskirti lyties aspektą, didinti mokyklų vadovų ir specialistų įgūdžius kritiškai atpažinti ir vertinti lyčių stereotipus, į pedagogų kvalifikacijos programas įtraukti smurto dėl lyties prevencijos temą. Taip pat užtikrinti, kad viskas vyktų sistemiškai, ne tik tam tikrose klasėse, mat su lytimi susijusių nuostatų paaugliuose jau gali būti susikaupę per daug.
V. Gabrieliūtė teigia, kad ugdymo darbuotojai bene pirmieji, o gal ir vieninteliai nubrėžia ribą, paaiškina, kad tam tikras elgesys netinkamas, arba kad kiekvienas vaikas yra vertingas ir gali siekti svajonės, nepriklausomai nuo lyties.
Moterų diskriminacija darbo rinkoje: „stiklinės lubos“
Psichologai atkreipia dėmesį į moterų diskriminacijos problemą darbo rinkoje, ypač į „stiklinių lubų“ fenomeną. Tai nematomos kliūtys karjerai, riba, kurios nematyti ir apie kurią garsiai nekalbama. Sunkiai pastebimi veiksniai, o ne atvira moterų diskriminacija nulemia prastesnę moterų situaciją darbe. Ši nematoma įtaka savaime nepasikeis, ir toks karjeros sulėtėjimas visiškai nesusijęs su darbo atlikimo kokybe.
„Stiklinių lubų“ fenomenas - tai universalus reiškinys, atpažįstamas įvairiose valstybėse, tik, žinoma, pasireiškiantis skirtingu laipsniu. Dažniausiai „moteriškose“ specialybėse, kaip kad gydytojos, psichologės, mokytojos, medicinos sesers ar sekretorės, tai nelabai jaučiama. Tačiau neretai moterys pačios jaučiasi diskriminuojamos ir netgi pačios viena kitą diskriminuoja. Vyrai taip pat moteris diskriminuoja dažnai nepagalvodami, be ypatingo preteksto.
Socialinių mokslų profesorė V. Valian teigia, kad dėl to kaltos lyčių schemos. Moterys netgi tose organizacijose, kurios deklaruoja lygias galimybes, nekyla karjeros laiptais taip greitai kaip vyrai.
Lyčių schemos ir statuso suvokimas
Pasak V. Valian, vyrai dažnai tampa vadovais dėl neformalių kontaktų ir rekomendacijų, o tai negarantuoja vadovavimo gebėjimų ar profesionalumo. Vienintelis dalykas, kurio reikia šiuo būdu tampant vadovu, yra apsukrumas ir „žaidimo taisyklių“ išmanymas. Be to, vyrai mėgsta dirbti vyrų kompanijoje, todėl vadovai labiau linkę rinktis vyrus.
Socialinės normos, arba kitaip tariant, lyčių schemos, išlikusios nuo moterų priespaudos laikų, vis dar formuoja suvokimą, kad vyras yra aukšto statuso asmuo, todėl jam automatiškai suteikiama daugiau galių ir tikimasi didesnio potencialo nei iš moters, kurios statusas istoriškai yra žemas.
Jei vyras ir moteris su tais pačiais rezultatais konkuruoja tarpusavyje, statuso suvokimas lemia, kad bus pasirenkamas vyras. Todėl vyrams, kad taptų vadovais, užtenka būti vidutiniais darbuotojais, o moterims tam reikia būti neeilinėmis, išskirtinėmis darbuotojomis.
Nelygybė darbo vietoje: kaip tai vyksta
Į darbą priimami du darbuotojai: vyras ir moteris. Abiejų ekspertizės ir patirties lygis panašus. Taigi, jiems turėtų būti suteiktos lygios galimybės. Tačiau dėl lyčių schemų moteris suvokiama kaip žemesnio statuso atstovė. Vadinasi, iš jos tikimasi mažiau nei iš vyro ir ji turės labiau stengtis, mėgindama įrodyti, ko yra verta.
Vyksta darbinis susitikimas, diskusija, įmonės rezultatų aptarimas. Nauja iniciatyvi darbuotoja išsako savo nuomonę ar pasiūlymą. Jos nuomonė ignoruojama, nes ji suvokiama kaip žemo statuso asmuo. Naujasis darbuotojas pamato, kad jos idėja verta dėmesio, jis pastarąją truputį perfrazuoja ir pateikia kaip savo. Kadangi jo statusas aukštesnis ir iš jo daugiau tikimasi, nuomonė priimama. Su kiekvienu moters nuomonės ignoravimu jos statusas krenta, su kiekvienu vyro nuomonės priėmimu, nesvarbu, kad tai galbūt buvo idėjos vagystė, jo statusas kyla.
Kalbos įtaka lyčių lygybei
Žemas moterų statusas užtikrinamas ir kalboje: visai kitokie epitetai ir būdvardžiai naudojami apibūdinti moterims ir vyrams. Moterims priskiriamas psichologinis nestabilumas, silpnumas, nelogiškumas, žodžiu, neigiamos savybės. Kalbant apie statistinį vyrą išryškinami vien pozityvūs bruožai: tvirtumas, atkaklumas, jėga.
Tokia kalbėsena, kurią nesąmoningai vartojame kasdienėje kalboje, žemina moters statusą ir yra akivaizdus patriarchalinės visuomenės, kurioje moters prievarta buvo norma, palikimas. Kalba, žeminanti vieną lytį ir iškelianti kitą, yra seksistinė.
Lingvistai teigia, kad mažybinės formos vartojimas aukštesnio statuso žmogui reiškia nepagarbą, jo statuso pažeminimą ir nuvertinimą.
Moterys - „darbiniai arkliai“?
Ekonomistų paskaičiavimais, moterų indėlis rinkoje yra milžiniškas. Jos labai produktyvios darbuotojos. Tačiau dažnai, ypač Lietuvoje ir, kiek girdėjau, posovietinėse šalyse, tuo piktnaudžiaujama. Moterys nėra pripažįstamos kaip geros darbuotojos ir deramai įvertinamos, bet greičiau išnaudojamos.
Tyrimai rodo, kad moterys dėl didelės atsakomybės ir perfekcionizmo atlieka tiek darbo, kiek joms duodama. O duodama dažnai per daug darbo arba per mažai laiko atlikti užduotims. Moterys retai prieštarauja vadovui, nes bijo prarasti darbą, bijo būti suvokiamos kaip prastos darbuotojos ir nepateisinti lūkesčių.
Šiuolaikinėje visuomenėje kone kiekviena Lietuvos moteris, kuriai tik leidžia fizinės galimybės, dirba. Lygiai kaip ir vyrai. Ir tai priimtina, tai laikoma norma. Jei moteris sugeba dirbti visose kitose pozicijose, sugeba ir vadovauti. Dar nė vienas mokslinis tyrimas neįrodė, kad genetiškai ar fiziologiškai moterys prastesnės vadovės.
Dvigubi vertinimo standartai
Vyrams ir moterims yra taikomi dvigubi vertinimo standartai. Nors šis karas ir užslėptas, jis tebesitęsia įvairaus amžiaus ir socialinių sluoksnių grupėse. Net intelektualiose diskusijose pastebiu, kad vyrai, kai jau nebeturi argumentų, ima žeminti moteris. Užuot pateikę racionalų atsakymą, susijusį su diskusijos tema, jie ima švaistytis įžeidinėjimais ir patyčiomis. Tokioms situacijoms kartojantis, moteris nutildoma.
Kovos su stereotipais pavyzdžiai
Dar visai neseniai lietuviškoje viešojoje erdvėje mirgėjo stereotipinių, moteris menkinančių nuomonių apie tuometę krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę. Pavyzdžiui, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas yra pasakęs, kad ministrė tiesiog labai norėjo pabūti šalia uniformuotų vyrų.
D. Šakalienė jau buvo krašto apsaugos ministre, ji jau pavyzdys. Tik visuomenė nespėja eiti paskui tą pavyzdį. Tokie komentarai apskritai egzistuoja, - tai pasako labai daug apie visuomenės nuostatas, daugiau nei apie pačią moterį. Faktas, kad jaunas merginas, kurios dar tik pradeda karjerą ar ieško savęs, tai paveikia. Automatiškai riboja jų pasirinkimą, jų matymą.
Stereotipai susiję su ilgalaikėmis, istorinėmis patirtimis, pavyzdžiui, karais, kurie diktavo tam tikrus socialinius vaidmenis, o tie vaidmenys, nors seniai pasikeitę, vis dar veikia kolektyvinę pasąmonę.
Kaip moterys gali kovoti už save
Pagrindinė auksinė taisyklė sau priminti, kad mes visi čia esam pakankami ir visi lygiaverčiai. Ir prisiminti, kad bus vertinamas ne asmenybės kažkoks aspektas, ji ne kaip pati moteris, bet jos kompetencija. Svarbu sau priminti ne tai, ko trūksta, o tai, ką jau turi - patirtį, žinias, rezultatus.
Imposterio sindromas jau reiškia, kad mes nusivertiname besilygindami su kažkuo. Reikia dirbti su saviverte ir tuo vidiniu kritiku, nes mes jį visi turime.
Svarbu ne bandyti „išjungti“ kritiką, o perimti suaugusiojo poziciją, tą, kuri renkasi, o ne gina senus įsitikinimus. Tai pabandykite su savimi kaip su geriausia drauge kalbėti, o tą vidinę kritikę nuraminti ir nutildyti, nes tai - ne jūs. Tai yra kitų žmonių mintys, kitų žmonių nuostatos, įsitikinimai, įsivaizdavimai, kokia jūs esat.
Kiekviena moteris, kuri išeis ir pakalbės, pakomentuos, pasakys, jau bus simbolis to, kad nuo tų stereotipų toltume. Kiekvienas jos viešas pasirodymas tampa ne tik asmeniniu sprendimu, bet ir kultūriniu veiksmu, ji tampa matoma, o matomumas įgalina kitas.
Švietimo sistemos galimybės
Psichologija dar ne visose mokyklose egzistuoja kaip pasirenkamasis dalykas. Tai tikrai puiki niša apie tai kalbėti, kelti klausimą. Vienintelis dalykas yra edukacija, mokytojai. Stereotipai nyksta ne tada, kai juos draudžiame, o tada, kai juos mokame atpažinti. Ir mokykla tam yra viena iš svarbiausių erdvių.
Kai suaugusieji tyli, vaikai perima ne žodžius, o tylą. O tyla kartais labiausiai įtvirtina stereotipus.
Ką daryti susidūrus su negatyviais komentarais
Nereikia stereotipiškai mąstančių žmonių kažkaip engti, jų auklėti, bet reiktų apie tai kalbėti, kelti klausimą, edukuoti. Ne prieš juos kovoti, o šalia jų kalbėti garsiau, aiškiau ir argumentuotai.
tags: #psichologai #lyciu #lygybes