Šis straipsnis skirtas pažvelgti į psichiatrijos ligoninės istoriją, remiantis įvairiais šaltiniais ir perspektyvomis. Nuo M.K. Čiurlionio gydymo iki šių dienų, psichiatrijos praktikos ir požiūris į psichikos ligas patyrė didelę transformaciją. Straipsnyje siekiama atskleisti šios srities raidą, iššūkius ir pasiekimus, remiantis istoriniais faktais ir ekspertų įžvalgomis.
Slapukai ir "Pixel" žymos: technologijos psichiatrijos istorijos kontekste
Šiuolaikinėje psichiatrijos praktikoje, kaip ir kitose srityse, svarbų vaidmenį atlieka technologijos. Nors tiesiogiai nesusiję su ligoninės istorija, supratimas apie slapukus (angl. Cookies) ir "Pixel" žymas (angl. web beacons) leidžia suvokti, kaip informacija renkama ir naudojama šiuolaikiniame pasaulyje. Slapukai - tai maži tekstiniai failai, kuriuos interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobiliojo prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Jie naudojami įvairiems tikslams, įskaitant:
- Funkcionalumo užtikrinimą: Slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, kad nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų.
- Įžvalgų gavimą: Šie slapukai naudojami įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt.
- Reklamos optimizavimą: Slapukai padeda sužinoti, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
"Pixel" žyma - tai paslėptas programinis kodas arba vaizdas (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Ši informacija persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Bendrovė naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Kai kurių slapukų galiojimo laikotarpis yra trumpas (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
M.K. Čiurlionis ir psichiatrijos ligoninė: menininko liga ar visuomenės stigma?
M.K. Čiurlionio gyvenimas ir kūryba yra neatsiejami nuo jo psichikos sveikatos. Menininko gydymasis psichiatrijos ligoninėje (Pustelnike prie Varšuvos) kelia klausimus apie jo ligos pobūdį ir visuomenės požiūrį į psichikos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Pasak psichiatrų, svarbu atskirti genijų nuo ligos. Garsūs pasaulio žmonės dažnai turėjo psichikos sutrikimų, kurie kartais net išeina į naudą, nes išlaisvina paslėptus mechanizmus, lyg ir „nuima“ cenzūrą.
1933 metais išleistas rusų psichiatro Vasilijaus Giliarovskio vadovėlis „Psichiatrija“ pateikia Čiurlionio paveikslą „Ramybė“ kaip regos iliuzijos - psichikos reiškinio - pavyzdį. Vadovėlyje nė žodžiu neužsiminta, kad Čiurlionis buvo ligonis ar pan.
Lenkė psichiatrė Magdalena Tyszkiewicz priskyrė Čiurlionį ribinio tipo asmenybei, jo kūrybą psichopatologiniu aspektu tyrinėjo prancūzai J. M. Boissenin, A. Nakov ir A. Boissenin. Iš kolegos lenkų profesoriaus Tadeuszo Nasierowskio, kuris keliskart specialiai lankėsi Sankt Peterburge, girdėta, kad Čiurlionis gulėjo Karo ligoninėje, tačiau ligos istorijos, kaip ir daugybės piešinių, jis neradęs.
Profesinėse konferencijose psichiatrai gali vertinti ir dalytis įžvalgomis apie ką tinkami. Tačiau, pavyzdžiui, dėl Donaldo Trumpo kyla visokių diskusijų, tačiau psichiatrai tyli, nes yra tokia Goldwaterio taisyklė, neleidžianti komentuoti aktyviai veikiančio politiko sveikatos, jei negautas jo prašymas pateikti diagnozę.
Grįžtant prie Čiurlionio, - kodėl turėtume neigti jo psichikos sutrikimą, jei jis gydėsi ir mirė psichiatrijos ligoninėje? Vienam autoriui atrodo, kad galėjo turėti vienokį sutrikimą, kitam - kitokį.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Diagnostikos iššūkiai: nuo šizoafektinio sutrikimo iki bipolinio afektinio sutrikimo
Nustatyti tikslią M.K. Čiurlionio diagnozę yra sudėtinga užduotis. Išanalizavus jo laiškus, galima pastebėti psichopatologijos požymių: slogi nuotaika, nemiga, pakilimas, kai be perstojo tapąs.
Iš pradžių manyta, kad tai - šizoafektinis sutrikimas (tarpinis fenomenas, turintis ir šizofrenijos požymių, ir nuotaikos sutrikimų), tačiau dabar galvojama, kad galėjo būti ir bipolinis afektinis sutrikimas (psichozėmis ir nuotaikų sutrikimais: trumpi išprotėjimo periodai su nuotaikos svyravimais - nuo pakilios iki liūdesio).
Psichiatrija sovietmečiu: tarp ideologijos ir realybės
Sovietmečiu psichiatrija buvo paveikta ideologijos. Tačiau, pasak psichiatrų, jie nedarė iš žmonių ligonių, jei jie nebuvo ligoniai. Nors Maskvoje galbūt ir buvo atvejų, kai žmonės buvo sodinami į kalėjimą už politiką, Lietuvoje to nebuvo.
Pacientai - ne gyvuliai, jų niekas nešeria. Ir dabar kartais giminės klausia: ar nepadarysite iš mūsų ligonio daržovės?
Mindaugas Tomonis: vizionierius ar psichikos ligonis?
Mindaugo Tomonio atvejis kelia klausimus apie tai, kas yra vizionierius ir ar psichikos liga gali būti susijusi su kūrybiniu potencialu. Ekspertas, ligoninės direktoriaus pavaduotojas, dalyvavęs ekspertizėje pirmąjį kartą, antrąjį dalyvauti atsisakė. Nes iš pradžių byloje buvo viena medžiaga, o atkūrus nepriklausomybę, kai buvo pripažintas sveiku, pusės tų dokumentų nebeliko.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Kažkas pusę dokumentų sunaikino, o iš likusios medžiagos padaryta išvada, kad buvo sveikas. Nepriklausomybės metais brolis pakeitė parodymus, draugė šnekėjo tą patį.
Lietuviškieji van Gogh'ai: Algimantas Julijonas Stankevičius-Stankus ir Augustinas Savickas
Lietuvoje buvo ir daugiau menininkų, kurie gydėsi psichiatrijos ligoninėse. Algimantas Julijonas Stankevičius-Stankus, laikytas lietuviškuoju van Goghu, numirė Strūnos pensionate. Tapytojas Augustinas Savickas yra viešai prisipažinęs, kad gulėjo „psichuškėje“.
Savickas paniekinamai atsiliepė apie kitus ligonius: „Piešiu kiek mažiau, bet patekęs, sakykim, į ligoninę, pradedi piešti! Taip atsitiko 1977 metais, kaip persidirbęs pasiprašiau… Taip atsirado piešinių serija „Psichiniai ligoniai“, kur pavaizdavau tų nelaimingų žmonių tragišką išorę ir tuščią vidų.“
Toks požiūris į psichikos ligonius yra nepriimtinas. Kiekvienas žmogus kuo nors vertingas.
Gydymo metodai: nuo opijaus tinktūros iki meno terapijos
Čiurlionio laikais vaistų nebuvo. Nebent opijaus tinktūra ir bromidai raminimui. Pacientai buvo gydomi darbo terapija, ramybe, jiems liepdavo gulėti. Medikamentų neskirdavo, bet buvo kitokie gydymo metodai. Vykdavo muzikos vakarai. Meno terapijos priešaušris. Pats ligoninės direktorius Nikolajus Krainskis grieždavo violončele, jo duktė skambindavo pianinu.
Jei Čiurlionis gydytųsi dabar, nežinia, ar vaistai neužslopintų jo talento. Pagytų, būtų ramus. O, kaip žinome, ramybė meno nesukuria.
tags: #struna #psichiatrijos #ligonine