Patyčios yra aktuali problema, kuri Lietuvoje, deja, išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal šios problemos aktualumą. „Vaikų linija“ kasmet sulaukia tūkstančių skambučių, susijusių su patyčiomis, o tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuva pagal šios problemos aktualumą jau kelis dešimtmečius išlieka tarp pirmaujančių šalių. Didžiausias patyčių paplitimas stebimas tarp 5-8 klasių moksleivių, amžiaus tarpsnyje, kuris yra ypatingai jautrus, nes vaikams tampa itin svarbu pritapti prie bendraamžių, o patyčios dažniausiai tampa jų tarpusavio santykių įrankiu. Šiame amžiuje taip pat didėja paauglių savarankiškumas, jie siekia atsiriboti nuo suaugusiųjų įtakos, todėl suaugusiesiems tampa sunkiau pastebėti vykstančias patyčias. Šiame straipsnyje aptarsime patyčių poveikį vaiko psichikos sveikatai, esamą situaciją Lietuvoje, galimas pasekmes ir prevencijos būdus.
Esama Situacija Lietuvoje
Psichikos sveikatos sutrikimai tarp vaikų ir paauglių yra didelis iššūkis Lietuvoje. Apie 13 proc. vaikų ir paauglių iki 14 metų amžiaus turi emocinių ir elgesio sutrikimų. 2016 m. gyvenusių 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus daugiau nei 17,8 tūkst. patyrė psichikos sveikatos sutrikimų. Dažniausiai diagnozuojami psichologinės raidos sutrikimai. Deja, psichikos sveikatos problemos gali būti susijusios su paauglių savižudybėmis. 2018 m. nusižudė dešimt 15-17 m. vaikų.
Be to, Lietuvoje pastebimos neigiamos tendencijos, susijusios su alkoholio ir narkotikų vartojimu tarp paauglių. EBPO duomenys rodo, kad beveik 16 proc. penkiolikmečių bent du kartus yra vartoję alkoholį. PSO tyrimo duomenimis, 41 proc. paauglių pirmą kartą paragavo alkoholio iki 15 m., 45 proc. berniukų - iki 13 m. ESPAD tyrimas rodo, kad 19,2 proc. paauglių Lietuvoje reguliariai vartoja alkoholį.
Taip pat, EBPO duomenys atskleidžia, kad vos pusė Lietuvos penkiolikmečių yra patenkinti savo gyvenimu. Beveik 31 proc. jaučia stresą dėl mokykloje patiriamo krūvio ar pažymių.
Patyčių Apibrėžimas ir Formos
Patyčiomis vadinamas elgesys, kai žmogus įvairiais būdais yra skaudinamas, žeminamas. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Žodinės patyčios: prie žmogaus kabinėjamasi, jis pravardžiuojamas, erzinamas, apkalbamas, gąsdinamas.
- Fizinės patyčios: mušimas, daiktų atiminėjimas.
- Socialinės patyčios: ignoravimas, atskirtis.
- Elektroninės patyčios: erzinančios, žeminančios, gąsdinančios SMS žinutės, žeidžianti veikla socialiniuose tinkluose, nuotraukų ar paveikslėlių platinimas be leidimo. PSO duomenys rodo, kad beveik 25 proc. vaikų yra patyrę elektronines patyčias.
Patyčių Poveikis Psichikos Sveikatai
Patyčios sukelia daugybę neigiamų pasekmių, kurios gali skirtis priklausomai nuo vaiko situacijos ir aplinkos paramos. Patyčių pasekmes patiria ne tik jų aukos, bet ir stebėtojai bei patys skriaudėjai.
Poveikis patyčių aukoms:
- Savivertės sumažėjimas: patyčias patiriantiems vaikams būdingas savivertės sumažėjimas.
- Vieniši jausmas ir izoliacija: vaikai jaučiasi vieniši, atstumti, atsiriboja nuo kitų.
- Mokyklos nelankymas ir prasti akademiniai rezultatai: vaikai pradeda vengti mokyklos, o situacijai užsitęsus, juos grąžinti į normalų mokyklos ritmą gali būti labai sunku.
- Emociniai sutrikimai: prislėgta nuotaika, nerimas, depresija, miego sutrikimai, psichosomatiniai simptomai (galvos, pilvo skausmai).
- Savižudybės rizika: patyčios gali padidinti savižudybės riziką.
Poveikis patyčių stebėtojams:
- Nesaugumo jausmas: stebėtojai išgyvena didelį nesaugumo jausmą.
- Pasitenkinimo mokykla sumažėjimas: mažėja pasitenkinimo jausmas mokykloje.
- Mokymosi rezultatų prastėjimas: prastėja mokymosi rezultatai.
- Emocinės problemos: gali patirti įvairias emocijas ir iš jų susiformuoti tam tikras nuostatas, kurios vėliau gali daryti įtaką jų požiūriui į žmones ir elgesį su jais.
Poveikis patyčių iniciatoriams (skriaudėjams):
- Agresyvaus elgesio įtvirtinimas: dažnai įtvirtina agresyvaus elgesio modelius, kuriuos jie dažnai nešasi ir į tolimesnį gyvenimą.
- Socialinės problemos: didesnė rizika įsitraukti į destruktyvų ar agresyvų elgesį ateityje.
Kaip Atpažinti Patyčių Požymius
Nors patyčios vaikams gali sukelti didelę emocinę žalą, tačiau tiesioginiai požymiai, kad vaikas jas patiria, yra labai riboti ir ne visada akivaizdūs. Daugeliu atvejų patyčios lieka nepastebėtos, todėl svarbu žinoti galimus ženklus ir stebėti vaiko elgesį.
Tiesioginiai patyčių požymiai:
- Nepaaiškinamos mėlynės ar kiti sužeidimai.
- Sugadinti ar dingę daiktai, suplėšyti drabužiai.
Netiesioginiai požymiai, susiję su emocijomis ir elgesiu:
- Prislėgta nuotaika ir užsisklendimas.
- Rutinos pokyčiai (pradeda eiti į mokyklą kitu keliu, vengti tam tikrų vietų).
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Psichosomatiniai simptomai (galvos ar pilvo skausmai, ypač rytais, prieš einant į mokyklą).
Pastebėjus bet kokius nerimą keliančius ženklus, svarbu tiesiogiai kalbėtis su vaiku, kad būtų išsiaiškinta tikroji priežastis. Jeigu su vaiku atvirai pasikalbėti nepavyksta, verta kreiptis į mokyklos personalą: mokytojus, socialinius pedagogus ar kitus specialistus.
Kaip Padėti Vaikui, Patiriančiam Patyčias
Svarbiausias veiksmas - patyčių stabdymas. Suaugusieji turi aiškiai įvardyti, kad toks elgesys yra netinkamas ir užtikrinti, kad patyčias patiriantis vaikas jaustųsi saugus. Svarbu, kad besityčiojantiems vaikams būtų parodyta, jog jų elgesys yra neteisingas, o patyčias patiriantys gautų aiškią žinutę, kad tai, ką jie išgyvena, nėra jų kaltė.
- Atviri pokalbiai: kalbėtis su vaiku apie patyčių patirtį, išklausyti jį, parodyti supratimą.
- Parama šeimoje: užtikrinti emocinį palaikymą, stiprinti vaiko savivertę.
- Mokyklos bendruomenės įsitraukimas: bendradarbiauti su mokytojais, socialiniais pedagogais, psichologais.
- Psichologinė pagalba: kreiptis į specialistus, jei vaikas patiria stiprų stresą, nerimą, depresiją.
- Pagalba vaikui identifikuoti, kas jo mokyklos aplinkoje jam galėtų padėti išvengti patyčių.
Patyčių Prevencija
Efektyvi prevencija prasideda nuo suaugusiųjų pavyzdžio. Vaikai dažnai mokosi elgesio modelių iš suaugusiųjų. Todėl labai svarbu, kaip mes patys elgiamės - ar pastebime savo aplinkoje žeminantį elgesį, ar mokome vaikus empatijos.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Empatijos ugdymas: mokyti vaikus suprasti ir užjausti kitus.
- Emocijų valdymo įgūdžių ugdymas: padėti vaikams atpažinti ir valdyti savo emocijas.
- Pozityvių santykių kūrimas: skatinti vaikus užmegzti pozityvius santykius su bendraamžiais.
- Saugi mokyklos aplinka: kurti saugią ir palaikančią aplinką mokykloje, kurioje patyčios nėra toleruojamos.
- Mokyklos bendruomenei kelkite pozityvius lūkesčius.
- Svarbu skleisti žinutę, kad patyčios mokykloje nėra toleruojamos ir kad pranešimas apie jas nėra skundimas.
- Kuo anksčiau pradėkite su vaiku kalbėti apie patyčias.
- Paverskite savo namus zona be patyčių.
- Kalbėkitės su vaiku apie jo savivertę, koks jo santykis su savimi? Kaip vaikas jaučiasi būdamas savimi?
Emocinės Gerovės Svarba
Emocinė gerovė yra psichikos sveikatos ir gerovės pagrindas. Ji padeda vaikui gyventi sėkmingą, sveiką ir laimingą gyvenimą ir jam suaugus. Emocinė gerovė gali lemti vaikų patiriamą fizinį ir emocinį smurtą, mokyklos nelankymą, žemesnius akademinius pasiekimus. Socialinės ir emocinės raidos pamatai dedami ankstyvoje vaikystėje. Todėl svarbu stiprinti vaikų psichikos sveikatą ir gerovę per vaikų auklėjimą.
Siūlomos Veiklos Kryptys
- Emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planas: įgyvendinti moksleivių socialinio emocinio ugdymo programas.
- Tėvų švietimas: vykdyti tėvų mokymus, ypač didelės rizikos grupės tėvams.
- Psichologų prieinamumo didinimas: užtikrinti tinkamą mokinių emocinių įgūdžių ugdymą, didinti psichologų skaičių mokyklose.
- Visuomenės švietimas: didinti visuomenės informuotumą apie psichikos sveikatos sutrikimus ir suteikti jiems tinkamą pagalbą.
Pagalba Ieškantiems Paramos
Vaikai, susiduriantys su patyčiomis, neretai jaučiasi vieniši ir nesiryžta kreiptis į suaugusiuosius. Svarbu suteikti vaikams erdvę, kur jie jaustųsi išklausyti ir suprasti. Neišsakyti jausmai kaupiasi ir gali privesti prie rimtų emocinių pasekmių.
Jeigu vaikas nedrįsta kreiptis į tėvus ar pedagogus, jis visada gali skambinti „Vaikų linijos“ savanoriams, kurie padės ieškoti sprendimų.
Kontaktai, kur galima kreiptis pagalbos:
- VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras: Galinio Pylimo g. 3, Klaipėda, +370 46 410 027, kpsc.lt.
- UAB „Baltic Medics“ (Uosto poliklinikos Psichikos sveikatos centras): Dragūnų g. 2-6, Klaipėda, +370 640 21277, www.uostopolinklinika.lt.
- UAB „Mano šeimos gydytojas“ Psichikos sveikatos centras: Šermukšnių g. 1, Klaipėda, +370 46 322 422, www.manoseimosgydytojas.lt.
- UAB „Nefridos“ klinikos Psichikos sveikatos centras: Nidos g. 3A, Klaipėda, +370 46 397 071, nefrida.lt.
- UAB „InMedica klinika“ Psichikos sveikatos centras: Leliju g. 19, Klaipėda, +370 46 381 838, inmedica.lt.
- VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė: Liepojos g. Nėries g. 3, Klaipėda, Registracija: +370 700 50011, www.rkligonine.lt.
- BĮ Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras: Taikos pr. 107, Klaipėda, +370 640 93348, www.sveikatosbiuras.lt.
- BĮ Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba: Debreceno g. Kanto g. 6, Klaipėda, +370 700 60000.
- VSB psichologas, atsakingas už pagalbos savižudybės krizėje esantiems teikimo tinklo koordinavimą: Taikos pr. 107, Klaipėda, +370 640 93347, www.sveikatosbiuras.lt.
- Mobilioji krizių įveikimo komanda: Registracija telefono numeriu 1815; www.krizesiveikimas.lt.
- Skambučių centras pasiekiamas nemokamu trumpuoju numeriu 1815 (I-V 9-19 val.).
- „Vaikų linija“: 116 111 (nemokamas).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas