Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) - tai sudėtingas psichikos sutrikimas, pasižymintis emociniu nestabilumu, impulsyvumu, prastu savęs vertinimu ir sunkumais palaikant stabilius tarpasmeninius santykius. Šis sutrikimas paveikia apie 1-2% bendrosios populiacijos ir gali sukelti socialinių bei profesinių problemų. RAS dažniausiai diagnozuojamas moterims, nors panašiu dažnumu jį patiria ir vyrai.
Įvadas į Ribinį Asmenybės Sutrikimą
Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) - tai asmenybės sutrikimas, pasižymintis nuotaikos nestabilumu, impulsyvumu ir prastu savęs vertinimu. Ši liga bendrojoje populiacijoje gali sudaryti 1-2 %, taip lemdamas socialines, profesines problemas. Remiantis atliktais tyrimais, ribinis asmenybės sutrikimas dažnai pasireiškia kartu su kitomis, gretutinėmis ligomis. Norint teisingai diagnozuoti ligas ypač svarbi tikslinga diferencinė diagnostika.
Simptomai ir Patirtys
Asmenys, turintys ribinę asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų, jie yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti.
Tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama. Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms. Dažnai mano, kad šis jų suvokiamas atstūmimas reiškia, kad jie yra blogi.
Atstūmimo baimė dažnai susijusi su negebėjimu ištverti buvimo vieniems, stipraus troškimo, kad kiti žmonės būtų šalia jų. Ribiniai asmenys gali jausti empatiją kitam asmeniui ir juo rūpintis, tačiau su didžiuliu lūkesčiu, kad tas asmuo, kuriuo besirūpinama, bus visuomet prieinamas ir pajėgus pasirūpinti jais pačiais, jų poreikiais, reikalavimais. Būdinga staiga pasikeisti iš maldaujančios, prašančios pagalbos rolės į teisuoliško keršytojo už praeities skriaudas rolę. Tačiau dažniausiai jie save mato kaip blogus, bet kartais gali jaustis tarsi iš vis neegzistuotų.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Savižala dažnai naudojama kaip būdas patvirtinti gebėjimą kažką jausti (ypač kuomet asmuo patiria disociaciją) ar siekiant sumažinti buvimo blogu pojūtį. Dėl nuolatinės tuštumos jausmo ir lengvai patiriamo nuobodulio turi tendenciją nuolat ieškoti kokių nors intensyvesnių patirčių. Pyktis dažniausiai kyla kuomet besirūpinantis asmuo ar partneris suvokiamas kaip apleidžiantis, nesirūpinantis, atstumiantis. Po pykčio išraiškos dažnai seka kaltė ir gėda, kurie prisideda prie savo blogumo patyrimo. Linkę save žlugdyti, sabotuoti prieš pat pasiekiant savo tikslą. Pvz., nutraukti mokslus prieš pat jų užbaigimą, patirti stiprų regresą artėjant prie terapinių tikslų pasiekimo, sužlugdyti gerus santykius. Sunkiai toleruoja išsiskyrimą, tačiau tuo pačiu sunkiai išbūna intymume.
Emocinė Hemofilija ir Tapatybės Paieškos
Ribinė asmenybė kenčia nuo savotiškos „emocinės hemofilijos“. Ji stokoja krešėjimo mechanizmo, kuris reikalingas norint suvaldyti jausmų čiurkšles. Besk aistrą, durk sentimentą į švelnią ribinės asmenybės „odą“ ir ji emociškai nukraujuos iki mirties.
Pagrindinis ribiniam sindromui būdingas dalykas yra tapatybės jausmo trūkumas. Palyginti su kitais pacientais, kurie bendrai paėmus žymiai geriau suvokia savo tapatybę, BPD turintys žmonės paprastai piešia painų arba prieštaringą autoportretą. Kad nurungtų neaiškų ir dažnai negatyvų savęs įsivaizdavimą, ribinės asmenybės kaip kokie aktoriai nuolat ieško „gerų vaidmenų“, užbaigtų personažų, į kuriuos gali įsikūnyti ir užpildyti tuštumą, atsiradusią dėl tapatybės trūkumo. Taigi kaip chameleonai jie prisitaiko prie aplinkos, situacijos arba tuo metu juos supančios kompanijos, labai panašiai kaip Vudžio Aleno filmo „Zeligas“ (Zelig) pagrindinis veikėjas, kuris tiesiogine šio žodžio prasme įgyja aplink jį esančių žmonių asmenybę, tapatybę ir išvaizdą.
Ekstazinių patirčių pagunda, pasiekiama per seksą, narkotikus ar kitas priemones, kartais visiškai sukrečia nuo BPD kenčiantį asmenį. Ekstazėje jis gali grįžti į pirminę pasaulio būseną, kai savastis ir pirminis pasaulis susilieja. Tai tam tikra antros kūdikystės forma. Aštrios vienatvės ir tuštumos laikotarpiais jis be saiko vartos narkotikus, alkoholį, ieškos seksualinio jaudulio (su vienu ar keliais partneriais), kartais tai truks dienų dienas. Tartum beviltiškoms pastangoms rasti savo tapatybę tapus nebepakeliamoms vienintelė ribiniam žmogui likusi išeitis yra arba visai prarasti savo tapatybę, arba surinkti ją per skausmą ar nejautrą.
Rizikos Veiksniai
RAS atsiradimui įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Genetiniai ir biologiniai rizikos veiksniai: RAS 5 kartus dažniau stebimas tarp asmenų, kurių pirmojo laipsnio biologiniai giminaičiai irgi turėjo RAS. Iš tėvų paveldėjamas genų rinkinys gali lemti didesnį pažeidžiamumą ribiniam asmenybės sutrikimui. Tyrimai parodė, kad jei vienas identiškas dvynys serga šia liga, net dvejais trečdaliais atvejų, kitas irgi turės tą patį sutrikimą. Kartais manoma, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu pasižymi neurotransmiterių (hormonų, dalyvaujančių komunikacijoje tarp neuronų) trūkumu. Pakitęs serotonino kiekis susijęs su depresija, agresija ir sunkumais kontroliuoti destruktyvius polinkius.
Socialiniai ir tarpasmeniniai rizikos veiksniai: RAS turintiems asmenims biologiškai yra būdingas polinkis intensyviai išgyventi emocijas ir dažnai jų tėvai būna negebantys tinkamai validizuoti ir atliepti jų emocinių poreikių bei tinkamai į juos reaguoti. Dažnai vaikystėje į RAS turinčio asmens emocijų ekspresiją būna reaguojama nepastoviai, dažnai nuvertinančiu, paniekinančiu ar netgi baudžiančiu būdu. RAS turinčio asmens tėvai apskritai dažnai į juos jau nuo kūdikystės reaguodavo nenuosekliai ir nestabiliai - nuo perteklinio rūpesčio, hiperglobos (hiperkontrolės) iki baudimo ar visiško atsiribojimo, ignoravimo. RAS turintys asmenys dažnai yra patyrę traumuojantį apleistumą, atstūmimą (abandonment). Taip pat jie neretai iš savo tėvų yra patyrę ir kitų rūšių smurtą. 60-80 % RAS turinčių asmenų vaikystėje yra patyrę sisteminį smurtą. RAS turintys asmenys, kurie vaikystėje nepatyrė smurto, pasižymi geresniu funkcionavimu nei RAS turintys asmenys, kurie jį patyrė. RAS turintys asmenys iš savo šeimų taip pat dažnai išmoksta, kad kančia, liga ir silpnumas skatina kitų žmonių meilę ir rūpestį. Tai savo ruožtu paskatina RAS turinčio asmens įstikinimus, kad artimi ir mylimi žmonės slapta myli kančią.
Traumuojančios patirtys vaikystėje: BPD turinčių asmenų šeimų istorijose paprastai galima rasti alkoholizmo, depresijos ir emocinių sukrėtimų apraiškų. Ribinė vaikystė dažnai atrodo kaip apleistas mūšio laukas, nusėtas abejingų, atstumiančių ar tiesiog vaiko gyvenime nedalyvaujančių tėvų, emocinio ryšio trūkumo ir chroninio užgauliojimo nuolaužų. Tokie nestabilūs santykiai turi įtakos paauglystėje ir jaunystėje mezgamiems romantiškiems, kupiniems įtampos ir paprastai ilgai netrunkantiems santykiams. Vieną dieną ribinė asmenybė karštligiškai sieks savo partnerio, o kitą dieną jau lieps jam pakuotis daiktus. Jei pasitaiko ilgesnių romantiškų santykių (paprastai trunkančių savaites ar mėnesius, tikrai ne metus), jie kupini sukrėtimų, įsiūčio, pasigėrėjimo ir jaudulio.
Psichologinės traumos ir vaikystės sunkumai: Ribinis asmenybės sutrikimas - tai psichikos sutrikimas, kuriuo sergantys žmonės sunkiai kontroliuoja savo emocijas, turi iškreiptą savęs suvokimą ir negali palaikyti stabilių socialinių santykių. Tai yra rimtas sutrikimas, stipriai paveikiantis gyvenimo kokybę. Dabar mokslininkai nustatė, kad didelė dalis nuo ribinio asmenybės sutrikimo kenčiančių žmonių vaikystėje patyrė psichologinę traumą. Ribinis asmenybės sutrikimas nėra retas - jis paveikia net 2 % suaugusiųjų. Tačiau kur yra šio sutrikimo šaknys? Na, mokslininkai to nežinos dar ilgai, tačiau dabar jau aišku, kad tai gali būti susiję ir su emocinėmis/psichologinėmis traumomis. Mančesterio universiteto mokslininkai peržvelgė 42 tyrimus, kurie apėmė daugiau nei 5000 ribinio asmenybės sutrikimo pacientų. Nustatyta, kad net 71,1 % jų vaikystėje patyrė kokį nors traumuojantį įvykį. 48,9 % į tyrimą įtrauktų žmonių buvo apleisti fiziškai - tėvai ar kiti žmonės juos tiesiog paliko. 25,3 % tyrimo dalyvių buvo apleisti emociškai - tėvai ar kiti artimieji gyveno su jais, tačiau nepalaikė emocinio ryšio. 42,5 patyrė psichologinę, o 36,4 % - fizinę prievartą. Galiausiai, net 32,1 % tyrimo dalyvių pripažino patyrę seksualinę prievartą. Mokslininkai mano, kad tai nėra sutapimas. Vaikų smegenys yra labai plastiškos, dėl ko jie greitai mokosi. Kai vaikas patiria didžiulį stresą (emocinę, fizinę ar psichologinę traumą), pasikeičia jo gebėjimas reaguoti į stresines situacijas. Taigi, vėliau gyvenime susidūręs ir su kasdieniu stresu (neužsivedė automobilis, kažkas paliko nešvarą biuro virtuvėje, parduotuvėje susidarė ilga eilė) jie reaguoja perdėtai karštai.
Smegenų Struktūros ir Funkcijos Pokyčiai
Smegenų skenavimas parodė, kad sergantieji ribiniu asmenybės sutrikimu turi mažesnio tūrio migdolinius kūnus. Migdolinis kūnas dažnai vadinamas smegenų baimės centru, tačiau toks apibūdinimas nelabai atspindi šio organo sudėtingumą. Migdolinis kūnas iš tiesų susijęs su baime, ypač jos sąlygojimu - procesu, kuriuo metu mes, kaip daugelis gyvūnų, susiejame neigiamus dirgiklius su su kitais veiksniais. Jis atsakingas ir už kitas emocijas, taip pat ir teigiamas. Moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų tipų dirgikliai sukelia skirtingų migdolinio kūno neuronų atsaką.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Ribinis asmenybės sutrikimas sąlygoja mažesnį prefrontalinės žievės aktyvumą. Ši smegenų dalis padeda racionaliai mąstyti.
Diferencinė Diagnostika
Dažniausios gretutinės ligos sergant ribiniu asmenybės sutrikimu yra nuotaikos, nerimo, valgymo sutrikimai. Depresija ir distimiją nuo ribinio asmenybės sutrikimo skiria nuolatinė prislėgta nuotaika, bipolinis sindromas labiau pasižymi nuotaikų kaitos cikliškumu. Nerimo sutrikimai pasižymi ypač stipriu nerimo jausmu, kuris labiau siejasi su įvykiais ir aplinkybėmis, impulsyvumas būdingas mažiau nei esant ribiniam asmenybės sutrikimui. Valgymo sutrikimai turi išreikštus fizinius simptomus- netektas ar priaugtas svoris, išsekimas, dantų ėduonis ar padidėjęs rūgštingumas.
Gydymo Būdai
Nors trumpo - vidutinio laikotarpio trukmės gydymo rezultatai dažnai prasti, yra įrodymų, kad naudojant įprastas terapijas per 10 metų galima pasiekti būseną, kai diagnozės kriterijai nebeatitinkami.
Dialektinė Elgesio Terapija (DET): Dialektinė elgesio terapija skirta aukštos rizikos, sunkiai gyjantiems pacientams. Dažnai jie turi daugiau nei vieną diagnozę. Šis psichoterapijos būdas buvo sukurtas specialiai ribiniam asmenybės sutrikimui. Dialiektinė elgesio terapija yra kognityvinės elgesio terapijos atmaina. Žodis dialektinė grįstas idėja, kad dviejų priešingybių gretinimas - pripažinimo ir pokyčių - atneša geresnius rezultatus, nei dirbant su jomis atskirai. Pacientai sutinka daryti namų darbus tam, kad tobulintų naujus įgūdžius. Visuomenės sveikatos apsaugos sistemos dažniausiai stinga suteikti resursų ir išlaikyti dialektinės elgesio terapijos programas, todėl didžioji dauguma sergančiųjų lieka be prieigos prie įrodymais grįstos medicinos.
Psichoterapija paremta atida (mindfulness): Nedalyvaujant dialektinės elgesio terapijos programoje, galima rinktis psichoterapiją, paremtą atida (mindfulness). Yra įrodymų, kad su atida susijusios veiklos gali padėti išmokti valdyti impulsyvų elgesį. Atida (mindfulness) yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos. Į dabartį orientuotą sąmoningumą galima pasiekti medituojant, vaikščiojant, valgant, užsiimant joga ar net spalvinant ir tapant. Kai sulėtiname tempą ir pastebime savo kvėpavimą, leisdami sau būti smalsiems, leidžiame mintims nurimti. Pastebėję mintis, galime pasirinkti, ar norime į jas įsitraukti, ar jas paleisti. Atleisdami mintis ir vėl sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, sąmoningai atgauname savarankiškumą savo minčių ir jausmų atžvilgiu. Dėl tokių simptomų kaip nuotaikos nestabilumas ir prastas savęs vertinimas, ribinio asmenybės sutrikimo (BPD) sergantysis gali tapti impulsyvus, kenkti santykiams ir save žaloti. Atida yra mokslu įrodyta priemonė, padedanti sulėtinti tempą, atsikvėpti, rasti palengvėjimą ir pastebėti savo emocijas prieš reaguojant į jas veiksmais.
Medikamentinis gydymas: Moksliniuose straipsniuose išskiriamos trys ribinio asmenybės sutrikimo simptomų grupės: afektyvūs, agresyviai impulsyvūs ir primenantys psichozę. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (antidepresantai SSRi) pasižymi didžiausiu mokslinių įrodymų kiekiu, gydant afektyvius ir impulsyvius simptomus, todėl dažniausiai skiriami šie antidepresantai. Kognityviniams ir suvokimo simptomams gydyti skiriami antipsichotiniai vaistai. Nuotaikos stabilizatoriai, tokie kaip Divalproex taip pat efektyviai gydo afektyvius ir impulsyvius simptomus. Moksliniuose straipsniuose yra duomenų, kad benzodiazepinų (tokių kaip Xanax ar Lorazepamas) naudojimas yra griežtai nepatartinas, dėl suicidinių polinkių ir impulsyvumo stiprinimo.
Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS): TMS terapija stimuliuoja tam tikras smegenų dalis magnetiniais impulsais, kurie sugrąžina toms dalims normalų atyvumo lygį. Smegenų skenavimo tyrimai pademonstravo, kad TMS terapija gali gydyti ne tik depresijos simptomus, sergant ribiniu asmenybės sutrikimu, tačiau ir sutrikimo simptomus. Yra tyrimų, rodančių, kad ši terapija leidžia sumažinti ligos intensyvumą. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidžia, kad transkranijinė magnetinė stimuliacija efektyviai mažina ribinio asmenybės sutrikimo simptomų stiprumą: baimę būti apleistiems, impulsvumą, emocinį nestabilumą ir pyktį.
Eksperimentiniai gydymo būdai: Mokslinio tyrimo metu atlikus vieną botulino toksino injekciją, labai pagerėjo gydymui atsparūs ribinio asmenybės sutrikimo simptomai, teigia Amerikos psichiatrų asociacija. Klinikino tyrimo Bazelio (Šveicarija) universitete metu, 39 metų moteris, serganti gydymui atsparia depresija ir kitais simptomais, susijusiais su kompleksišku asmenybės sutrikimu, buvo eksperimentiškai gydoma lizergo rūgšties dietilamidu (LSD). LSD buvo naudojamas kartą per savaitę, didėjančiomis dozėmis.
Svarbu Žinoti
Sužinojus ribinio asmenybės sutrikimo diagnozę, rekomenduojama apie ją informuoti savo artimiausius draugus, šeimą, ir asmenis, kuriais pasitikite. Taip pat pasirūpinkite, kad jie sužinotų apie ligos simptomus ir susipažintų su elgesio rekomendacijomis. Daugelis ligos simptomų paveikia asmeninius santykius su artimais žmonėmis, todėl jų įtraukimas į gydymą gali padidinti jo efektyvumą. Artimiesiems lengviau suprasti simptomus, kad Jums prasidėjo krizė, ir jie juos veiks mažiau emociškai, todėl ilgalaikiams asmeniniams santykiams kils mažesnė grėsmė.
Stigma ir Gydytojų Požiūris
Pasirodo, BPD, kuriuo serga maždaug 1-2 procentai visų gyventojų, yra viena labiausiai stigmatizuojamų psichikos ligų net ir psichikos sveikatos gydytojų tarpe. Kai kuriuose tyrimuose gydytojai iš tiesų pranešė, jog jie jaučia mažiau optimizmo, mažiau empatijos ir daugiau priešiškumo pacientams, sergantiems BPD, palyginti su pacientais, turinčiais kitų sutrikimų. Šie pacientai jau dabar kovoja su didele gėda, neigiama savivoka ir jautrumu atstūmimui, tuo tarpu stigma šią problemą dar labiau pagilina. Dėl neigiamų nuostatų gydytojai vengia pacientų, sergančių BPD.
Kai kurie gydytojai netiki, kad BPD yra „tikras“ sutrikimas, kol kita dalis neskuba diagnozuoti, baimindamiesi aplinkinių nesupratimo pacientų atžvilgiu.
Atida (Mindfulness) kaip Pagalba
Atida (mindfulness) yra sąmoningumas ir gebėjimas susitelkti į dabarties akimirką. Tai - patirties, emocijų ir minčių stebėjimas iš neutralios perspektyvos. Į dabartį orientuotą sąmoningumą galima pasiekti medituojant, vaikščiojant, valgant, užsiimant joga ar net spalvinant ir tapant. Kai sulėtiname tempą ir pastebime savo kvėpavimą, leisdami sau būti smalsiems, leidžiame mintims nurimti. Pastebėję mintis, galime pasirinkti, ar norime į jas įsitraukti, ar jas paleisti. Atleisdami mintis ir vėl sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, sąmoningai atgauname savarankiškumą savo minčių ir jausmų atžvilgiu. Dėl tokių simptomų kaip nuotaikos nestabilumas ir prastas savęs vertinimas, ribinio asmenybės sutrikimo (BPD) sergantysis gali tapti impulsyvus, kenkti santykiams ir save žaloti. Atida yra mokslu įrodyta priemonė, padedanti sulėtinti tempą, atsikvėpti, rasti palengvėjimą ir pastebėti savo emocijas prieš reaguojant į jas veiksmais.
Alternatyvus Požiūris: Nuo Simptomų Prie Reakcijų
Mano (ir daugybės profesional(i)ų) požiūriu, ribinio „simptomai“ nėra prigimtiniai defektai - dažniausiu atveju tai (po)trauminės reakcijos. „Simptomų“ sąrašai (taigi ir klasikinės diagnozės, pavyzdžiui, ribinis) klausia: kas? Kas su tavimi negerai? Traumai jautrus (angl. trauma-informed) klausimas būtų: kodėl? Kodėl elgiesi, mąstai, jauti būtent taip?
Žalotis žmogus pradeda ne taip sau, o dėl kažko. Ne taip sau nori nusižudyti. Ne dėl to, kad toks / tokia gimė. Patyrus traumą sunku nepykti - stipriai, neprognozuojamai, nevaldomai. Patyrus traumą logiška paranojiškai bijoti, kad ji pasikartos. Nežinome, kokios traumos nutiko žmonių su ribinio diagnoze gyvenimuose. Nežinome, nes žinoti nenorime. Sudedame varneles ties „simptomais“ (penki, šeši, devyni iš devynių), prisegame etiketę ir viso gero.
Kompleksinis Potrauminio Streso Sutrikimas (C-PTSD)
Kalbant apie (po)traumines reakcijas niekaip neišeina praleisti PTSD ir C-PTSD: potrauminio streso sutrikimo ir kompleksinio potrauminio streso sutrikimo. Vienas ryškiausių PTSD bruožų yra flashbackai (traumavusio įvykio išgyvenimai prisiminimuose arba košmaruose). Po dar dvidešimties metų atsirado terminas C-PTSD. Juo ryškinamos chroniškos, dažniausiai kasdienės traumos. Gyvenimas nesibaigiančio trauminio streso fone. Jį kelia gyvenimas emociškai ir / ar fiziškai smurtinėje aplinkoje, priklausymas diskriminuojamai visuomenės grupei, besikartojantis seksualinis smurtas vaikystėje arba / ir suaugus, emocinio apleistumo vaikystėje patirtys.
Nors reakcijas, vadinamas ribinio „simptomais“, gali sukelti bet kuri iš minėtų traumų (ar begalybė kitų), emocinio apleistumo vaikystėje konceptas padeda geriau suprasti, dėl ko taip dažnai apsirinkame sakydami, kad yra iš esmės sutrikusių žmonių. Emocinis apleistumas labai klastingas dalykas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kad žmogus nė kiek netraumuotas. Smurtauti galima verbaliai bei emociškai: vaiką įžeidinėjant, nuvertinanat, nuolat lyginant su kitais. Keliant nerealistiškus standartus ir baudžiant jų nepasiekus. Dažnesni, negu galėtume pagalvoti, yra emocinio incesto atvejai, kai su vaiku elgiamasi taip, lyg ji(s) būtų suaugusiojo partneris / draugas (nors seksualinio smurto ir nėra). Vaikas turi išklausyti suaugusiojo patirtis, problemas ir jį / ją paguosti (tarsi būtų psichologas / terapeutas). Su vaiku dalinamasi jo(s) amžiui neadekvačia informacija - pavyzdžiui, pasakojamasi apie santykius su meiluže / -iu ir „draugiškai“ sutariama tą laikyti paslaptyje nuo kito(s) iš tėvų.
Tuštumos Jausmas Šiuolaikiniame Pasaulyje
Mane ypač domina ir šokiruoja ribinio „simptomas“ nr. 7. Chroniškas tuštumos jausmas. Ar tai nėra pamatinė šiuolaikinio žmogaus kondicija? Pasaulyje šitiek karų ir smurto. Sulig masinėmis informavimo priemonėmis karas persikėlė į virtuvę. Ir visgi išvirkščioji pusė yra tuštumos jausmas. Be to, stebėdami baisybes kitame pasaulio gale dažnu atveju negalime visiškai nieko padaryti. Tuščia palieka ir scrollinant nudailintus kitų žmonių gyvenimus. Lygindamiesi savuosius tiesiog pametame. Su draugais bendraujame, kaip sako mano pagyvenusio amžiaus teta, per langelį. Susitikimus planuojame pusmečiui ir priekį, nes neturime laiko. Pridėkime visa ko, įskaitant žmones, sudaiktinimą ir įkainojimą. Bejėgystės jausmą išrinkus naujas partijas su naujais pažadais, kurie, jau mesdami biuletenį į dėžutę žinome, niekada ne…
tags: #borderline #asmenybes #sutrikimas