Rūkymas yra vienas labiausiai paplitusių žalingų įpročių, turintis didelį poveikį tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Nors cigarečių žala dažnai siejama su kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis bei vėžiu, vis daugiau dėmesio skiriama ryšiui tarp rūkymo ir psichikos sveikatos sutrikimų, ypač depresijos. Šiame straipsnyje gilinamės į sudėtingą sąveiką tarp rūkymo ir depresijos, nagrinėjame priežastis, pasekmes ir galimus gydymo būdus.
Žalingas Cigarečių Poveikis Organizmui
Cigarečių žala prasideda vos pridegus tabaką. Lietuvos sveikatos mokslų Neuromokslų instituto mokslo darbuotojas gydytojas psichoterapeutas ir neurologas dr. Įkvepiant dūmų, kartu su jais įkvepiamos ir visos šios medžiagos. Tarp jų - netoli šimto kancerogenų, dervos, anglies monoksidas ir kitos. Visos šios cheminės medžiagos turi ardomąjį poveikį. Dervos nusėda ant kvėpavimo takų organų paviršiaus ir pažeidžia jų audinius, sukelia lėtinius uždegimus, bronchitą, kitus sveikatos sutrikimus. Dar kitaip smalkėmis vadinama medžiaga sutrikdo organizmo deguonies įsisavinimą, apsunkina įvairių organų, o ypač širdies, veiklą, blogina koncentraciją, atmintį. Kancerogenai lemia ląstelių DNR pakitimus ir taip sukelia vėžinius susirgimus. Kalbant apie rūkymo poveikį, svarbu paminėti ir nikotiną. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, visgi priešingai populiariam įsitikinimui, jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis ir nesukelia vėžio.
Nors cigarečių dūmų žala rūkantiesiems neabejojama, visgi gerokai rečiau kalbama apie pasyvaus arba antrinio rūkymo pavojus. Pasyvus rūkymas, sakė J. Neverauskas, gali atsirasti bet kurioje aplinkoje, kurioje rūkoma, pavyzdžiui, namuose, transporto priemonėse, darbo vietose ir viešose erdvėse. Įkvėpus cigarečių dūmais užteršto oro, į organizmą patenka ir dervų, ir kancerogenų, anglies monoksidą bei kitų kenksmingų junginių. Be to, degant cigaretei išsiskiriančios medžiagos įsigeria į baldus, apmušalus, kilimus, užuolaidas, tapetus ir kitus aplinkos objektus ir tokiu būdu gali kelti pavojų ne vieną savaitę ar mėnesį. Tai vadinama tretiniu rūkymu, nes jo poveikis gali būti juntamas ir ilgą laiką po to, kai patalpose nustojama rūkyti.
Rūkymas Kaip Emocijų Slopintuvas
Neretai apninka slogi nuotaika, nedžiugios emocijos, netgi depresija. Norėdamas numalšinti šį liūdesį bei nerimą, dažnas griebiasi cigaretės. Taip pat cigaretės griebiamasi ir susinervinus, ir siekiant atsipalaiduoti. Žmonės rūko siekdami sumažinti stresą, nerimą, jaustis geriau, palengvinti kylančią įtampą. Tai tik įrodo rūkymo sukeliamą žalą emocinei sveikatai. Medikai skaičiuoja, kad tikimybė išsivystyti psichologinėms problemoms rūkantiesiems yra du kartus didesnė.
Sveikatos psichologė Monika Kuzminskaitė sako, kad nors niekas nerekomenduotų rūkymo kaip priemonės, padedančios išvengti depresijos, tai yra ritualas, padedantis geriau pritapti prie norimų grupių, kuriose žmogus praleidžia daug laiko, teigiama „Šaukštas proto“ pranešime žiniasklaidai. „Rūkantys žmonės reguliariai daro naudingas pertraukas, kurių metu turi progą apgalvoti tuo metu daromą darbą, jei rūko vieni, arba pabendrauti su kolegomis, jei rūko kompanijoje. Tai greičiausiai padeda dirbti efektyviau ir sumažina priežastis depresijai vystytis. Ilgai dirbantiesiems pertraukos darbe dar svarbesnės. Nerūkantieji gali netgi jausti diskomfortą ar net pavydą tiems, kurie daro pertraukas“, - tyrimo rezultatus komentuoja M.
Taip pat skaitykite: Diskusijos apie Rūkymo Priklausomybę
Stipriai psichiką veikiantis rūkymas, nepaisant neigiamo vertinimo, vis dėlto yra leidžiamas ir socialiai priimtinas. Aktyviai rūkančių niekas nesmerkia, nebaudžia ir nepersekioja, skirtingai nei, pavyzdžiui, vartojančių intraveninius narkotikus.
„Nikotinas gana greitai suteikia malonumo jausmą ir pagerina gebėjimą susikaupti. Jam patekus į kraujotaką, išskiriamas adrenalinas, dėl to padidėja kraujo spaudimas ir pagreitėja širdies ritmas, į kraują išmetamos gliukozės atsargos sukelia malonumo jausmą, slopinamas alkio jausmas. Nikotinas sukuria labai stiprią priklausomybę, o neturint galimybės parūkyti - labai stiprų nerimą“, - sako M.
Žmonės rūko ir nespręsdami jokių problemų, pavyzdžiui, pramogaudami bare. „Tarp tų pačių dviejų žmonių, kurie išėjo pastovėti lauke be cigarečių, pokalbis gali ir neužsimegzti ar bent jau tapti keistos ir įtemptos tylos pripildytu pokalbiu. Tai jokiu būdu nereiškia, kad rūkymas sprendžia bendravimo problemas, tačiau negalime ignoruoti jau susiklosčiusių reiškinių.
Pasak jos, rūkymas sietinas su tuo, kokiose žmogui reikšmingose socialinėse aplinkose leidžiama daug laiko ir ar rūkymas leidžia geriau pritapti prie norimų grupių. Žmogus turi įvertinti rūkymo privalumus dabartyje su rūkymo žala ateityje. „Kitaip tariant, renkamės žvirblį rankoje, o ne briedį girioje. Deja, dėl jo kyla gerokai daugiau sveikatos bėdų. Požiūris nėra neįveikiamas, pakeisti galima viską, galima išsiugdyti naujus įpročius - tačiau tam, žinoma, reikia nuspręsti paleisti metaforinį žvirblį iš saujos ir bent trumpam patirti didesnį diskomfortą“, - kalba M.
Nikotino Poveikis Smegenims ir Nuotaikai
„Nikotinas, pagrindinė priklausomybę sukelianti medžiaga cigaretėse, gali sukelti dopamino padidėjimą smegenyse. Dopaminas yra neurotransmiteris, reguliuojantis nuotaiką ir malonumą. Tačiau būsenos pagerėjimas yra laikinas, todėl rūkoma toliau, nes atsiranda abstinencijos simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti dirglumas, neramumas, nerimas ir depresija“, - vardijo J. Nors nikotinas gali laikinai pagerinti nuotaiką, ilgalaikis rūkymas, aiškino pašnekovas, gali sukelti ilgalaikius smegenų pokyčius, kurie gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų. Be to, rūkymo sukeltos fizinės sveikatos problemos, tokios kaip kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligos, gali sukelti didelį nerimą ir prisidėti prie depresijos išsivystymo.
Taip pat skaitykite: Rūkymas ir psichikos sveikata
Dėmesys krypsta į smegenų veiklą. Įkvėpus tabako dūmų, nikotinas patenka į smegenis ir skatina dopamino - dar vadinamo „laimės hormonu“ - išsiskyrimą. Smegenys greitai pripranta prie šio malonumo jausmo, jog jo ima reikalauti vis daugiau. Ilgainiui rūkantis žmogus ima jausti didesnę emocinę įtampą, yra mažiau atsparus stresui.
Cigaretės dūmuose yra tūkstančiai skirtingų cheminių medžiagų, įskaitant anglies monoksidą, dar vadinamą smalkėmis. Ši medžiaga trukdo deguoniui patekti į organizmą. Taip vyksta slopinimo procesas, ir rūkantis žmogus trumpam darosi ramesnis. Tačiau tai sukelia ir kitų neigiamų reakcijų. Cigarečių dūmuose esantys kancerogenai sukelia vėžinius susirgimus. Be to, rūkantysis nuolat jaučia deguonies trūkumą, nes į smegenis patenka vis mažiau deguonies. Su cigaretės dūmais rūkantysis, be abejo, gauna ir nikotino, kuris stipriai pririša prie cigaretės.
Rūkymas ir Depresija: Priežastinis Ryšys ar Koreliacija?
„Ryšys tarp rūkymo ir psichinės sveikatos yra sudėtingas ir daugialypis. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, statistiškai dažniau rūko, o tarp psichikos sutrikimų turinčių žmonių rūkoma neproporcingai dažniau. Todėl tabako vartojimo problema yra labai svarbi psichikos sveikatos būklės valdymo ir gydymo dalis“, - atkreipė dėmesį J.
Mokslininkai teigia, kad rūkymas didina šizofrenijos ir kitų psichikos susirgimų riziką. Statistiniai duomenys atskleidė akivaizdžias sąsajas tarp cigarečių ir diagnozuotų psichozės atvejų. Viename iš autoritetingiausių psichiatrijos žurnalų „The Lancet Psychiatry” paskelbtas grupės mokslininkų tyrimas, kuriame apibendrinti beveik 15 000 rūkalių ir maždaug 273 000 nerūkančiųjų duomenys. Nustatyta, kad 57 proc. pirmą kartą psichozės simptomus patyrusių žmonių buvo rūkantys. Taip pat pastebėta, kad reguliarūs rūkoriai rizikuoja susirgti psichoze tris kart dažniau nei nerūkantys.
Kyla klausimas, kas atsiranda pirmiau - psichologiniai sutrikimai ar polinkis į žalingą įprotį. Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sudėtinga, tačiau Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centro gydytoja-psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė teigia, jog ryšys tarp depresijos ar nerimo sutrikimų ir priklausomybės nuo rūkymo tikrai yra. „Ilgalaikis rūkymas yra susijęs su didesne depresijos ir nerimo sutrikimų išsivystymo rizika. Taip pat pastebėta, kad nerimastingi ir į depresiją linkę paaugliai dažniau pradeda rūkyti ir ilgainiui tampa priklausomais nuo nikotino. Tuo tarpu iš savo asmeninės patirties pastebiu, kad dažniau rūko menkos savivertė ir meilės sau stokojantys žmonės. Mat jie rūkymą pasitelkia kaip priemonę nemalonioms emocijoms - stresui, depresijai, nerimui - įveikti. Deja, tai tėra saviapgaulė, nes iš tikrųjų rūkymas kaip tik gali sukelti arba pagilinti šiuos simptomus“, - sako dr. V. Andrejevaitė.
Taip pat skaitykite: Rūkymo pasekmės šalyje
Taigi, ar gali būti priešingas ryšys, t.y. ar rūkymas sukelia depresiją? Nors apie rūkymo žalą kalbama daug, tačiau šis įprotis vis tiek išlieka labai paplitęs, o priklausomybė nuo nikotino yra viena stipriausių, prilyginama priklausomybei nuo heroinui ir kokainui. Dažniausiai rūkyti pradedama paauglystėje, jaunystėje, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šį žalingą įprotį. Rūkymas didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, onkologinėmis ir kt. ligomis, pažeidžia apatinius kvėpavimo takus. Taip pat ryšys tarp rūkymo ir depresijos yra akivaizdus: rūkantys asmenys dažniau serga depresija, jiems dažniau pasireiškia šios ligos simptomai. Pastebima, kad tarp sergančiųjų depresija yra gana daug rūkančiųjų, o rūkantys asmenys greičiau pereina nuo atsitiktinio prie gausaus kasdienio rūkymo. Taigi, rūkymas gali turėti įtakos šios dažnos ligos plitimui.
Kosovo mokslininkai atliko tyrimus su studentais, Serbijos universitetų studentų. Depresijos simptomus, rezultatai parodė, kad dažniau depresija buvo nustatyta rūkantiems, palyginti su nerūkančiais. Pastebima, kad rūkymas dažnesnis žemesniuose socioekonominiuose sluoksniuose, o rūkantys asmenys dažniau vartoja ir piktnaudžiauja alkoholiu.
Nikotinas: Laikinas Paguodos Šaltinis ar Depresijos Katalizatorius?
Svarbu suprasti, kad nikotinas, kaip medžiaga, labai greitai sukelia priklausomybę. Iš pradžių jis gali pagerinti atminties ir koncentracijos, nuotaikos pagerėjimą, nes nikotinas svarbus žmogaus motyvacijai, mokymui, dopamino kiekį. Tačiau ilgainiui depresijos simptomams mažinti nikotinas yra prastas pagalbininkas. Jis gali nuraminti, pagerinti nuotaiką, atmintį, tačiau labai trumpam laikui. Vėliau atsiranda nemalonūs pojūčiai - išsiblaškymas, dėmesio stoka, dirglumas, nerimas ir pan. Nikotinas neatpalaiduoja, o slopina svarbiausias centrinės nervų sistemos sritis, todėl žmogus tampa dar labiau pririštas prie cigaretės ir jaučiasi depresiškas.
Tačiau jei asmuo nerimauja, gydytojai greičiausiai būtų labiau linkę atlikti tyrimus, nes norėtų pacientus užtikrinti. „Fizinė žmonių, patirančių ar anksčiau patyrusių psichinių negalavimų, sveikata turėtų gauti daug daugiau dėmesio, nei gauna dabar”. Tad Pasaulinė diena be tabako - proga panagrinėti ir atsakyti į klausimus, kokį ryšį turi psichologinė sveikata ir polinkis į minėtą žalingą įprotį bei kaip kovojant su dviem problemomis vienu metu nepakenkti sau dar labiau.
Kaip Mesti Rūkyti ir Nepabloginti Psichinės Būklės?
Tačiau išvengti minėtų emocinės ir fizinės sveikatos problemų - įmanoma, nes nuoseklus cigarečių atsisakymas turi daugybę privalumų. Atsisakius šį žalingą įprotį žmonių nerimo ir depresijos lygis sumažėja, pagerėja gyvenimo kokybė, nuotaika tampa pozityvesnė. Be to, vaistų, skirtų emociniams sutrikimams gydyti, dozės skiriamos mažesnės.
Visgi nutraukti šį žalingą įprotį staiga nėra rekomenduojama. Jei depresijos ar nerimo sutrikimo simptomus jaučiantis asmuo nutrauktų rūkymą staiga, be pasiruošimo ir gydymo plano, tikėtina, kad jis greitai pajustų abstinencijos simptomus - nerimą, dirglumą, nemigą, pykčio protrūkius, padidėjusį apetitą. „Nikotino abstinencijos pojūčiai padidina riziką atkristi, mat jų neištvėręs asmuo, tikėtina, ir vėl užsirūkytų, o tai iššauktų neigiamas mintis apie save. Pavyzdžiui, žmogus galvotų, kad yra silpnavalis, nes nesugebėjo atsispirti pagundai. Tai atitinkamai sumažintų motyvaciją toliau stengtis kovojant su priklausomybe bei verstų jaustis bejėgiu“, - apie užburtą veiksmų ir minčių ratą sako dr. V. Andrejevaitė. Čia itin svarbu, kad metantis rūkyti asmuo, kuris tuo pat metu kovoja su psichinės sveikatos problemomis, gautų reikiamą medikamentinį gydymą bei specialisto - psichologo - pagalbą. Specialistas ilgainiui ne tik padėtų atsisakyti žalingo įpročio, bet ir padėtų išspręsti minėtas psichologines problemas, neretai ir paskatinusias į jį įklimpti.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad nors psichologinių problemų turintys asmenys rūko daugiau ir yra dažniau priklausomi nuo nikotino, jie yra ne mažiau motyvuoti šio žalingo įpročio atsisakyti. Vis tik jiems gali prireikti intensyvesnės psichologinės pagalbos ir medikamentinio gydymo tuo pat metu“, - sako gydytoja. Metant rūkyti ir tuo pačiu su depresija ar nerimo sutrikimu kovojantiems žmonėms svarbu gydyti abu sutrikimus lygiagrečiai, jei reikia - vartojant gydytojo paskirtus antidepresantus, kurie padėtų sumažinti nuotaikos svyravimus, nikotino receptorius smegenyse stimuliuojančius medikamentus arba taikyti pakaitinę nikotino terapiją. Anot dr. V. Andrejevaitės, šiuo metu pakaitinė nikotino terapija, kai siekiant palengvinti nikotino abstinencijos simptomus naudojamas „švarus“ medicininis nikotinas, yra viena efektyviausių gydymo priemonių.
Taigi būdų sau padėti yra. Pirmiausia reikia pripažinti, kad rūkymas yra žalingas. Svarbu suprasti, kad rūkymas ir depresija neretai transformuojasi iš vienos į kitą, todėl svarbu siekti šių ryšių šalinimo.
Mažesnės Žalos Strategijos: Ar Alternatyvūs Produktai Gali Padėti?
Dar vienas gydymo būdas - žalingus įpročius gydyti taikant mažesnės žalos strategiją. Kalbant konkrečiai apie priklausomybę nuo rūkymo, tai yra laikinas mažesnės žalos sveikatai darančių alternatyvių įprastiems tabako gaminiams - elektroninių cigarečių ar kaitinamo tabako - produktų naudojimas. Taip pat šios priemonės rekomenduojamos asmenims, kurie nesutinka arba nenori mesti rūkyti apskritai. „Yra duomenų, kad ilgalaikis šių priemonių vartojimas nėra toks pavojingas sveikatai, kaip įprastų tabako gaminių vartojimas. Taip yra todėl, kad juos vartojant nesusidaro degimo produktai - smalkės ir dervos - todėl kyla kur kas mažesnė grėsmė susirgti vėžiu ir lėtine obstrukcine plaučių liga“, - sako dr. V. Andrejevaitė.
Jeigu sunku iš karto atsisakyti įprastų cigarečių, galima pereiti prie mažiau kenksmingų alternatyvių bedūmių tabako gaminių ir, idealiu atveju, palaipsniui mažinti nikotino koncentraciją. Tačiau tokiu atveju labai svarbu nebekartoti to elgesio, kuris paprastai sekdavo šį kvapą - užuodus tabaką, nesiekti cigaretės.
Vis tik būtina atkreipti dėmesį, kad net ir naudojant mažesnę žalą sveikatai darančias priemones, į organizmą patenka nikotino, kuris, nors ir „švaresnis“, sukelia priklausomybę.
Pasyvus Rūkymas ir Jo Poveikis Psichikai
Nors pasyviai rūkantis pats cigaretės prie burnos nekilnoja, tačiau kartais neturi teisės ir pasirinkti. Nikotino žala vis tiek kaupiasi, dažniausiai be jokios pastebimos psichologinės naudos, tokios kaip minėtos pertraukos darbe. Pietų Korėjoje atliktas tyrimas atskleidė, kad pasyvus rūkymas darbo vietoje susijęs su darbuotojų depresija - ypač reikšmingas ryšys nustatytas tarp pasyvaus rūkymo ir depresijos ilgai dirbančiųjų grupėje.
Svarbu apsaugoti save ir aplinkinius, ypač vaikus ir kitus pažeidžiamus asmenis, nuo pasyvaus rūkymo poveikio. Jei žalingo įpročio atsisakyti nepavyksta, tai bent jau reikėtų nerūkyti namuose ir tam rinktis atokiau nuo gyvenamųjų namų, mokyklų, žmonių susibūrimo vietų, autobuso stotelių esančias vietas.
Sukurkime erdves be dūmų. Padarykime savo namuose ir transporto priemonėse zonas be dūmų. Jei gyvenate su rūkančiaisiais, paprašykite jų rūkyti lauke arba tam skirtose vietose, kur dūmai nepasklistų į kitas namo dalis. Venkime viešųjų vietų, kuriose leidžiama rūkyti. Dabar daugelyje restoranų, barų ir kitų viešųjų vietų nerūkoma, bet ne visuose. Mokykime kitus. Pasidalykime informacija apie pasyvaus rūkymo žalą su draugais, šeima ir bendradarbiais, ypač rūkančiais. Palaikykime politiką be dūmų. Palaikykime įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie riboja rūkymą viešose vietose. Skatinkime rūkalius mesti rūkyti. Jei gyvename su rūkančiu žmogumi arba esate šalia jo, paskatinkime juos ieškoti pagalbos mesti rūkyti.