Kaip Raminamieji Padeda Nugalėti Stresą: Natūralūs Būdai Ir Gyvenimo Būdo Pokyčiai

Šiuolaikiniame pasaulyje, pilname streso ir įtampos, gebėjimas nuraminti nervus yra būtinas norint išsaugoti psichinę ir fizinę sveikatą. Nuolatinis stresas gali išsekinti centrinę nervų sistemą, sukelti nuovargį, dirglumą ir net rimtesnes sveikatos problemas. Laimei, yra daug būdų, kaip nuraminti nervus ir pasiekti dvasinę harmoniją. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius metodus, nuo kvėpavimo pratimų ir mitybos iki gyvenimo būdo pokyčių ir vaistažolių.

Kvėpavimo Pratimai: Greitas Būdas Nurimti Kelyje Ir Kasdieniame Gyvenime

Daugelis žmonių net nepastebi, kad susinervinus kvėpavimas tampa paviršutiniškas, greitas ir nepastovus. Tačiau taisyklingas kvėpavimas gali padėti nuraminti protą ir sumažinti įtampą. Jogos mokytoja Daiva Stančaitytė pataria nepamiršti kvėpuoti taisyklingai ir pateikia tris kvėpavimo technikas, specialiai paruoštas vairuotojams kelyje, bet tinkančias ir kitoms situacijoms.

Kvėpavimo Pratimas: Vienas, Du, Trys

Susinervinote kelyje ar bet kurioje kitoje situacijoje? Atsisėskite tiesiai, jei galite. Kvėpuokite per nosį, o kvėpavimo metu skaičiuokite iki trijų. Įkvėpimo metu pilvas srityje ties bamba išsiplečia, o iškvėpimo metu - susitraukia. Įkvėpimo metu mintyse skaičiuokite - 1, 2, 3. Iškvėpimo metu mintyse skaičiuokite - 1, 2, 3. Ir taip kartokite kvėpavimą, kol ateis ramybė ir atsipalaidavimas!

Kvėpavimo Pratimas: Pūskite Žvakę

Nurimti padės pratimas „pūskite žvakę“. Įkvėpkite per nosį, o iškvėpkite per burną taip, lyg norėtumėte užpūsti žvakę. Įkvėpimo metu plečiasi pilvas, krūtinės ląstą ir raktikaulių sritis. Iškvėpimo metu susitraukia pilvas, krūtinės ląstą ir raktikaulių sritis. Kvėpavimą tęskite, kol pajusi viduje ramybę!

Kvėpavimo Pratimas: Greitį Kelyje Keiskite Į Greitą Ir Gilų Kvėpavimą

Tris kartus greitai įkvėpkite ir tris kartus greitai iškvėpkite. Atlikite 3 greitus ir gilius įkvėpimus per nosį ir 3 greitus ir gilius iškvėpimus per burną.

Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas

Nervų Sistemos Stiprinimas: Gyvenimo Būdo Pokyčiai Ir Mityba

Norint ilgalaikio streso valdymo, svarbu pasirūpinti nervų sistemos stiprinimu. Tai apima miego režimo laikymąsi, triukšmo vengimą, buvimą gryname ore, vaistažolių vartojimą ir mitybos koregavimą.

Miego Režimas

Svarbiausias simptomas, parodantis, jog nervų sistema sujaudrinta, yra nemiga. Tad norint užkirsti kelią nerviniam išsekimui, reikia laikytis miego režimo: eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu, miegoti ne mažiau 7-8 val. Kad būtų lengviau užmigti ir miegas būtų kietesnis, neikite miegoti iškart po sočios vakarienės arba po aktyvaus darbo. Šilta vonia su aromatiniais aliejais arba žolelių nuovirais, lengvas laisvalaikio skaitinys lovoje prieš miegą - būtent tai, ko reikia. Raminančioms vonioms tinka gudobelių žiedai, valerijonai, medetkos, mėtos, raudonėlis, sukatžolė, dilgėlių lapai ir t.t.

Triukšmo Vengimas

Daugelis iš mūsų taip pripranta prie įjungto televizoriaus, kad beveik jo nepastebi. O juk dažnai iš ekranų besiliejanti informacija būna agresyvaus pobūdžio ir ji tampa papildoma našta nervų sistemai. Televizorių junkite tik tada, kai norite pažiūrėti iš tiesų jus dominančią programą, o likusiu laiku tegul namie skamba muzika. Geriausia klasikinė arba gamtos garsų įrašai.

Buvimas Gryname Ore

Ilgi pasivaikščiojimai parke arba miške gyvybiškai svarbūs visiems, kurie priversti daug ir vaisingai įtempti smegenis, taip pat ir tiems, kurie patiria psichologinį stresą namie arba darbe.

Vaistažolės

Sustiprinti nervų sistemą ir atsikratyti nemigos, kai nervų sistema labai sudirginta, padės medetkų nuoviras, sukatžolė, ugniažolė.

Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas

Mityba

Nervai sustiprės, jei savo racioną praturtinsite B grupės vitaminais, nikotino rūgštimi (B3), kalciu ir jodu. B grupės vitaminų gausu ankštiniuose augaluose, ypač sojoje, taip pat mielėse, piene, sūryje, daigintuose grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, rupaus malimo miltų duonoje, pupose, jautienoje, kepenyse, kiaušinio trynyje. Kalcio organizmas įsisavina iš pieno, varškės, sūrio ir kefyro, daug jo žalumynuose, salieruose, burokėliuose ir migdoluose. Jodo daug uogose, žiediniuose kopūstuose, grikiuose, jūrų žuvyje ir jūros dumbliuose.

Kiti Būdai Nuraminti Nervus Ir Pasiekti Dvasinę Harmoniją

Be jau minėtų metodų, yra ir kitų veiksmingų būdų nuraminti nervus ir pasiekti dvasinę harmoniją:

• Sportas: Kasdien sportuojant ne tik lavinami raumenys, bet ir ugdomas disciplinuotumas - žmogus tampa ramesnis ir labiau susivaldantis. Be to, dirbant raumenims, organizmas išskiria laimės hormonus - endorfinus.
• Pozityvus mąstymas: Išmokite blaiviau žvelgti į viską, o nesėkmes ir klaidas vertinkite kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, nepulkite į kraštutinumus, nenusiminkite. Norėdami, kad nervų sistema išliktų stipri ir sveika, pasistenkite mąstyti pozityviai. Prisiminkite taisyklę: gyvenimas - tai 10 % to, kas mums atsitinka, ir 90 % to, kaip mes į tai reaguojame. Mokykitės valdyti neigiamas emocijas, keisti požiūrį į problemas.
• Vandens procedūros: Plaukimas, apsitrynimai, vėsus dušas rytais, šiltas dušas arba vonia vakare - visa tai grūdina, ramina, stimuliuoja odos nervų galūnes.
• Ramunėlių arbata: Kai kurios ramunėlėse esančios medžiagos veikia kaip raminamieji vaistai. Atpalaiduoja vien jų kvapas. Pensilvanijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su nervinių sutrikimų kamuojamais pacientais ir pastebėjo žymų pagerėjimą palyginti su pacientais, kuriems buvo duodama placebo. Gėrusieji ramunėlių arbatos tapo mažiau dirglūs, ramiau reagavo į stresines situacijas, geriau miegojo. Jiems sumažėjo virškinimo sutrikimų, kurie dažnai pasireiškia nuo streso.
• Apynių galia: Nervams raminti geriausiai tinka apynių spurgų eterinio aliejaus aromaterapija arba apynių spurgų nuoviro gėrimas.
• Pusryčiai: Žmonės, kurie valgo pusryčius, stresinėse situacijose jaučiasi daug ramiau ir labiau pasitiki savimi. Taip yra todėl, kad alkani būname suirzę ir emociškai daug jautresni. Pakanka smulkmenos, kad iš malkos priskaldytume vežimą. Tiesa, pusryčiams derėtų rinktis ką nors sveiko, pvz., košę, vaisius, duoniuką ir pan.
• Pirtis: Pirties karštyje blogos emocijos tarsi ištirpsta. Šiluma atpalaiduoja raumenis, mažina įtampą, o kartu ir gerina nuotaiką. Be to, šilumos pojūtis skatina išsiskirti serotoniną, vadinamą „laimės hormonu“. Jeigu neturite galimybės lankytis pirtyje, naudinga pasilepinti bent karšta vonia. Dar geriau - su keliais lašais levandų ar kito mėgstamo eterinio aliejaus.
• Buvimas gamtoje: Būdami gamtoje greičiau nusiraminame, atsipalaiduojame, pajuntame vidinę harmoniją. Itin naudinga pasivaikščioti miške ar parke, kur ošia medžiai, arba prie upelio, kur girdėti vandens čiurlenimas. Šiek tiek gamtos naudinga įkurdinti ir namuose. Įrodyta, kad darbo aplinkoje, kur auga gėlės, žmonės jaučia apie 30% mažesnę įtampą nei ten, kur jų nėra.
• Apsikabinimai ir bučiniai: Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vien žiūrėdami į mylimojo nuotrauką nusiraminame, sumažėja ne tik emocinis dirglumas, bet ir fizinis skausmas. O jei pats brangus žmogus šalia, poveikis būna kelis kartus didesnis. Jausdami nerimą, turėtumėte prisiglausti prie antrosios pusės, apkabinti ir leistis apkabinami, bučiuotis.
• Mylėtis: Anot mokslininkų, seksas yra vienas veiksmingiausių natūralių būdų sumažinti nervingumą, galintis nugalėti net depresiją. Teigiamai veikia kiekvienas lytinis aktas, todėl norėdami visada jaustis puikiai turėtumėte reguliariai mylėtis.
• Augintinis: Moksliškai įrodyta, kad augintinių turintys žmonės jaučiasi laimingesni ir gyvena keleriais metais ilgiau už tuos, kurių namuose nėra jokių gyvūnų. Nervinę įtampą jaučiantiems žmonėms itin rekomenduojamos katės.
• Kelionės: Kelionės padeda atitrūkti nuo kasdienybės ir užmiršti visus rūpesčius.
• Dalintis rūpesčiais: Užklupus rūpesčiams geriausia pasiguosti artimiesiems.
• Laiko planavimas: Jeigu dažnai tenka patirti stresą dėl užmirštų svarbių darbų ar susitikimų, praleistų terminų, naudinga kruopščiai planuotis laiką.
• Sveika mityba: Patartina vengti greitų užkandžių, riebių patiekalų, saldumynų, alkoholinių gėrimų, nepiktnaudžiauti kava. Visi šie produktai suteikia trumpalaikį pasitenkinimą, o vėliau emocinė ir fizinė būklė tampa dar prastesnė. Specialistų teigimu, norėdami išsaugoti sveiką nervų sistemą, turėtume valgyti daugiau nesmulkintų grūdų produktų, riebios žuvies, mėlynių ir migdolų.
• Riboti internetą: Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau laiko praleidžia internete, tuo žmogus tampa nervingesnis.

Sezoninis Nerimas: Kaip Jam Pasiruošti Pavasarį

Vaistininkė G. Maksimavičiūtė atkreipia dėmesį, kad pavasarį nerimo kamuojamų žmonių skaičius išauga. Tam įtaką gali daryti pavasarį padažnėjantys miego sutrikimai, alergijos, padidėjęs mokslų, artėjančių egzaminų ar svarbių darbinių projektų tempas. Norint sumažinti trumpalaikius nerimo simptomus, verta pradėti nuo mitybos, nepamiršti poilsio ir gyventi aktyviau.

Mityba Pavasarį

Pavasarį svarbu pasirūpinti pakankamu vitamino D kiekiu, B grupės vitaminais ir Omega-3 riebalų rūgštimis. Vitamino D gausu riebioje žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. B grupės vitaminų galima rasti grūduose, riešutuose, pupelėse, špinatuose, kiaušiniuose. Omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai yra riebi žuvis, čija sėklos, linų sėmenys, graikiniai riešutai.

Poilsis Pavasarį

Svarbu laikytis tinkamos miego „higienos“ ir išlaikyti miego režimą. Prieš miegą galima išgerti valerijonų šaknų arba vaistinės ramunės arbatų. Pagelbėti gali ir preparatai su sukatžolių, melisos ekstraktais, su melatoninu, šafranu ar ženšeniu.

Taip pat skaitykite: Raminamieji vs. narkotikai

Aktyvus Gyvenimas Pavasarį

Sportas ar kita aktyvi veikla gali padidinti serotonino - laimės hormono - koncetraciją organizme, todėl gali padidėti energijos kiekis, taip pat pagerėti nuotaika. Tačiau svarbu nepersistengti ir neperkrauti organizmo.

Streso Poveikis Organizmui Ir Kaip Su Juo Kovoti

Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar pavojų. „Patirdamas stresą organizmas persitvarko: pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, pulsas,“ - aiškina specialistai. Tačiau problema kyla tuomet, kai įtampa užtrunka ilgai. Lėtinis stresas išsekina organizmą ir gali sukelti įvairiausių negalavimų. Jis tarsi „taikosi“ į jautriausias mūsų vietas - širdį, skrandį, nervų sistemą. Įrodyta, kad stresas ypač žalingas tada, kai į sudėtingą situaciją reaguojama pasyviai, neieškoma išeities, užsisklendžiama savyje.

Streso Poveikis Įvairioms Sistemoms

• Nervų sistema: Labiausiai išsekinama nervų sistema.
• Nemiga: Po įtemptos dienos sunku užmigti, miegas būna paviršutiniškas.
• Depresija: Jei psichoemocinė įtampa ir nemiga kamuoja ilgai, gali išsivystyti depresija.
• Širdis ir kraujagyslės: Pastebėta, kad širdies ligomis dažniau serga nuolat skubantys, įsitempę, konkuruojantys, į konfliktus linkę žmonės. Dėl ilgalaikės įtampos kraujyje padidėja „streso“ hormonų (pvz., kortizolio, adrenalino) kiekis, gali prasidėti kraujagyslių spazmai, sutrikti kraujo riebalų (lipidų) pusiausvyra, didėti kraujospūdis.
• Virškinimo sistema: Padidėjęs streso hormonų kiekis veikia skrandį ir žarnyną. Gali paūmėti ar atsirasti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė. Dėl streso sutrinka ir žarnyno veikla - gali prasidėti viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas (dirgliosios žarnos sindromas).

Kaip Kovoti Su Stresu

• Darbo ir poilsio balansas: Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į darbo ir poilsio režimą.
• Fizinis aktyvumas: Aktyvioms, įtemptą protinį darbą dirbančioms moterims ypač svarbu rasti laiko pasportuoti. Nesvarbu, ką pasirinksite - bėgiojimą, plaukimą, aerobiką, jogą, šokius ar tiesiog spartų ėjimą. Sportuojant efektyviai atsipalaiduojama, protinė veikla keičiama fizine, smegenys pailsi.
• Emocinė parama ir pokalbiai: Puiki psichoterapija moterims - nuoširdus pokalbis su draugėmis ar artimais žmonėmis.
• Požiūrio keitimas ir prioritetai: Prisiminkite taisyklę: gyvenimas - tai 10 % to, kas mums atsitinka, ir 90 % to, kaip mes į tai reaguojame. Mokykitės valdyti neigiamas emocijas, keisti požiūrį į problemas. Moteris negali būti tobula visose srityse vienu metu - darbuotoja, mama, žmona, namų šeimininkė.
• Mityba: Stresas mažina magnio atsargas organizme, todėl svarbi pilnavertė mityba.
• Raminantys metodai: Išbandykite vaistažoles - pavyzdžiui, melisų, valerijonų arbatos padeda nurimti ir lengviau užmigti. Augaliniai raminamieji preparatai paprastai nesukelia pripratimo ir ryškaus šalutinio poveikio (vis tiek pasitarkite su vaistininku).

Natūralūs Būdai Išlikti Ramiems Ir Tausoti Nervus

Naudinga prisiminti natūralius būdus, padėsiančius išlikti ramiems ir tausoti savo bei aplinkinių nervus.

• Gerti ramunėlių arbatos: Ne tik kai susinervinate, bet ir reguliariai.
• Išmėginti apynių galią: Nervams raminti geriausiai tinka du būdai. Pirmas, apynių spurgų eterinio aliejaus aromaterapija. Reikia kelis lašus aliejaus įlašinti į vandenį ir pakaitinti. Galima kelis lašus šio eterinio aliejaus įlašinti į vonią, kūno kremą ar masažo aliejų. Antras būdas - gerti apynių spurgų nuoviro.
• Reguliariai sportuoti: Aktyvi veikla atpalaiduoja, padeda nuvyti įkyrias mintis. Svarbu, kad patiktų sporto šaka. Specialistų teigimu, labai naudinga bėgioti, plaukioti, žaisti futbolą, tenisą, imtis kovos menų. Puiku, jeigu treniruotės vyksta po atviru dangumi. Teigiamam poveikiui pakanka 20 min. sporto kasdien.
• Išmėginti kvėpavimo pratimus: Kvėpavimo pratimai gali padėti nusiraminti, kai sukyla emocijos. Iš pradžių reikia kelis kartus giliai pakvėpuoti. Tada įkvėpti ir sulaikyti kvėpavimą. Pabūti 5-10 sek., tuomet lėtai iškvėpti. Pratimą kartoti tol, kol nusiraminsite.
• Valgyti pusryčius: Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie valgo pusryčius, stresinėse situacijose jaučiasi daug ramiau ir labiau pasitiki savimi.
• Lankytis pirtyje: Pirties karštyje blogos emocijos tarsi ištirpsta.
• Dažniau būti gamtoje: Būdami gamtoje greičiau nusiraminame, atsipalaiduojame, pajuntame vidinę harmoniją.
• Apsikabinti ir bučiuotis: Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vien žiūrėdami į mylimojo nuotrauką nusiraminame, sumažėja ne tik emocinis dirglumas, bet ir fizinis skausmas.
• Mylėtis: Anot mokslininkų, seksas yra vienas veiksmingiausių natūralių būdų sumažinti nervingumą, galintis nugalėti net depresiją.
• Įsigyti augintinį: Moksliškai įrodyta, kad augintinių turintys žmonės jaučiasi laimingesni ir gyvena keleriais metais ilgiau už tuos, kurių namuose nėra jokių gyvūnų.
• Keliauti: Geriausia - į kuo tolimesnius, egzotiškus, į įprastą aplinką nepanašius kraštus. Tai padės atitrūkti nuo kasdienybės ir užmiršti visus rūpesčius.
• Dalintis rūpesčiais: Jeigu vieni bandysite išspręsti visas pasaulio problemas, nieko keisto, kad tapsite nervingi. Užklupus rūpesčiams geriausia pasiguosti artimiesiems.
• Planuotis laiką: Jeigu dažnai tenka patirti stresą dėl užmirštų svarbių darbų ar susitikimų, praleistų terminų, naudinga kruopščiai planuotis laiką.
• Sveikai maitintis: Mokslo tyrimai rodo, kad nesveikas maistas ne tik kenkia figūrai, bet ir blogina žmogaus emocinę būklę.
• Riboti internetą: Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau laiko praleidžia internete, tuo žmogus tampa nervingesnis.

Eteriniai Aliejai Nervams Raminti

Daugybė greitai veikiančių vaistų žmones pripratino jų griebtis kaskart, kai tik pajunta ką nors nemalonaus. Kol kas yra gerokai primiršta efektyvi ir ištisus šimtmečius naudota priemonė - eteriniai aliejai, kurie padeda nusiraminti, užmigti, atsipalaiduot ir net kraujospūdį sumažinti.

• Levandų eterinis aliejus: Puikiai tinka relaksacijai, jis padeda patyrus stresą ir gerina miegą. Ramina nervams persižadinus ir tuomet, kai net dėl menkų įvykių norisi verkti. Eterinis levandų aliejus padeda esant depresyvioms būklėms, polinkiui panikuoti. Taip pat tinka, kai dažnai ištinka migrena ir nemiga.
• Apelsinų eterinis aliejus: Teigimai veikia žmogaus psichologinę būseną ir emocijas. Raminantis ir atpalaiduojantis poveikis praktiškai patikrintas per šimtmečius, tinka suaugusiems ir vaikams. Apelsinų eterinis aliejus vertinamas kaip antidepresantas, padeda patiriant liūdesį, nerimą, nuoskaudą, balansuoja emocijas ir nuteikia bendravimui. Padeda atgauti tikėjimą savo jėgomis ir mažina baimę.
• Ylang-ylang eterinis aliejus: Atpalaiduojančiai ir raminančiai veikia centrinę nervų sistemą, reguliuoja adrenalino lygį, kas labai naudinga, kai žmogus išgyvena aštrias negatyvias emocijas. Pyktis, įsiūtis, šokas, baimė ar panika sumažėja ar visai atsiraukia nuo šio kvapo.

Stresas Ir Vaikai

JAV atlikti tyrimai rodo, kad 72 proc. vaikų nustatomi elgesio ir emocijų simptomai, susiję su patiriamu stresu, o 62 proc. diabetą, priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, depresiją ir kt.

Streso Simptomai Vaikams

• Fiziniai: Odos paraudimas, pykinimas, pablogėjęs apetitas, galvos skausmas, šlapinimasis į lovą, miego sutrikimai, mikčiojimas.
• Emociniai: Odos krapštymas, perdėtas prisirišimas prie artimųjų, klausinėjimas, dirglumas, pyktis, agresyvus elgesys, sunkiai suvaldomos emocijos.

Kaip Padėti Vaikams Įveikti Stresą

• Vaistažolės ir homeopatiniai preparatai: Vaikų nervų sistemai nuraminti galima panaudoti ir tokių vaistažolių kaip valerijonai, melisos, ramunėlės homeopatinius preparatus.
• Saugumas ir malonūs prisiminimai: Reikėtų su vaiku pasikalbėti ir kartu prisiminti situacijas, kuriose jam pavyko nugalėti baimę, nerimą, pasidalinti maloniais priminimais.
• Mityba: Vartoti pomidorus, nes jie padeda atsipalaiduoti, įveikti sudirgimą, tačiau svarbiausia yra saikingas vartojimas. Taip pat svarbu vartoti grikius, ryžių kruopas, pilno grūdo miltus, daržoves, kiaušinius dėl juose esančio B grupės vitamino, kuris aktyviai veikia nervų sistemą.

Aerofobija: Baimė Skristi Ir Kaip Ją Nugalėti

Apie 13 proc. žmonių patiria tikrą paniką net atsidūrę netoli oro uosto. Aerofobija gali būti atskira fobija arba savotiška kitos žmogų kankinančios fobijos dalis, pavyzdžiui, klaustrofobijos (uždarų erdvių baimės) ar akrofobijos (aukščio baimės).

Kaip Nugalėti Aerofobiją

• Kelionė su ramiu bendrakeleiviu: Stenkitės keliauti su tuo, kuris skrisdamas jaučia malonumą ar bent yra visiškai ramus. Pokalbiai su atsipalaidavusiu bendrakeleiviu sumažins ir jūsų baimę.
• Vieta lėktuve: Registracijoje paprašykite vietos lėktuvo priekyje. Paprastai turbulencija stipriau juntama lėktuvo gale.
• Trumpesni skrydžiai: Jei skrydžių baimė labai stipri, nebandykite jos nugalėti ilgais skrydžiais.
• Užsiėmimas skrydžio metu: Skrydžio metu įsitraukite į kokią nors veiklą: spręskite kryžiažodžius, jeigu yra galimybė, žiūrėkite filmą.
• Valgymas: Valgykite. Maistas padidina cukraus kiekį kraujyje, o tai mažina nerimą ir stresą.
• Skysčiai: Vartokite daug skysčių. Vanduo šiek tiek sumažina adrenalino kiekį. Tinka sūdytos pomidorų sultys.
• Kvėpavimas: Gerai padeda intensyvus kvėpavimas. Kvėpuokite per diafragmą tolygiai, giliai ir ramiai. Dėmesį sutelkite į oro įkvėpimą ir iškvėpimą.
• Miegojimas: Stenkitės užsnūsti.

Libido Nuosmukis Ir Kaip Jį Įveikti

Vis dėlto nerimauti dėl to tikrai neverta: dažniausiai libido nuosmukis tėra laikinas jokių pasekmių neturintis epizodas, kuriam būdingą vangumą galima be vargo išsklaidyti pradėjus tinkamai rūpintis bendra savijauta ir pakoregavus tam tikrus įpročius.

Kaip Maistas Veikia Libido

• Riebalai: Pasirūpinkite, kad su maistu gautumėte omega 3 ir kitokių riebalų rūgščių, todėl papildykite racioną riebia žuvimi, kiaušiniais, linų ir įvairiomis kitokiomis sėklomis.
• Šarminantys produktai: Kad apsisaugotumėte nuo libido mažinančių uždegiminių procesų, papildykite mitybos racioną organizmą šarminančiais maisto produktais, tokiais kaip tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės.
• Mineralai: Priverskite kraują greičiau tekėti gyslomis ir suaktyvinkite kapiliarinę kraujotaką vartodami dosniai vitamino C atseikinčias uogas, taip pat žaliąsias lapines daržoves, tokias kaip brokoliai ar lapiniai kopūstai. Kraujotaką gerina ir cinko gausus maistas, pavyzdžiui, moliūgų sėklos, kedrinės pinijos, raudona mėsa, avinžirniai ir špinatai.
• Vitaminas B: Kad būtumėte geros nuotaikos, pasistenkite vartoti gausias vitamino B atsargas turinčių produktų. Neatsisakykite kiaulienos, paukštienos patiekalų, valgykite visagrūdę duoną, kiaušinius, ankštines daržoves.
• Vitaminas D: Trūkstant vitamino D gali sumažėti konkrečių hormonų (estrogenų ir testosteronų) kiekis, todėl prastėja nuotaika, mažėja lytinis potraukis ir apskritai ima stigti energijos.

Produktai, Didinantys Lytinį Potraukį

• Dygliuotasis ožerškio uogos (goji)
• Avokadai
• Bičių duonelė
• Salierai
• Česnakai
• Saldžiosios bulvės
• Juodasis šokoladas
• Austrės
• Arbūzai
• Imbierai
• Aitriosios paprikos
• Figos

Gėda Ir Kaltė Sporte: Kaip Treneriui Padėti Sportininkui

Gėda - nemalonus jausmas, atsirandantis dėl paties sportininko ar jam artimų žmonių netinkamo elgesio, neatitinkančio priimtų moralės ir elgesio normų. Kaltės jausmas kyla tada, kai spor­tininkas suvokia nepadaręs to, ką turėjo ar galėjo padaryti treniruočių ar varžybų metu.

Kaip Treneriui Elgtis Su Sportininku, Jaučiančiu Gėdą Ar Kaltę

• Treneris gėdinimo metodą turi kuo geriau panaudoti ugdomojoje veikloje, tačiau neleistina sportininko (arba trenerio!) niekinti, įžeisti jo savigarbos.
• Labai svarbu pačiam treneriui išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, nepasiduoti pykčiui, negėdinti, nežeminti sportininkų netgi ištikus nesėkmei.
• Treneris turi ugdyti sportininko atsakomybės jausmą ir supratimą, kad „padariau viską, ką tuo metu gebėjau, bet ateityje išmoksiu nusiraminti ekstremaliomis situacijomis, labiau pasitikėti savimi, gebėsiu padaryti geriau“.
• Svarbu padrąsinti tokį sportininką ir pasakyti, kad jis padarė viską, ką tuo metu galėjo, bet turėtų pasimokyti iš savo klaidų.

Depresija Ir Kaip Ją Įveikti

Depresija (lot. depressio - prislėgtumas) - tai neigiamų emocijų, pasyvumo, motyvacijos, pažintinių vaizdinių sutrikimo psichinė būsena. Depresija sutrikdo normalią emocijų raišką: pažeistos neuronų grandinės blokuoja tei­giamų jausmų signalus.

#

tags: #ar #raminamieji #padeda #nugaleti #stresa