Kaip Rasti Gerą Psichologą: Patarimai ir Įžvalgos

Ne be reikalo sakoma, kad medalis turi dvi puses. Esant didelei psichoterapeutų paklausai, neišvengiamai atsiranda ir tokių, kurie neturi reikiamo išsilavinimo ir netgi pašaukimo šiai profesijai. Taigi, didėja rizika susidurti su tariamu specialistu, kuris veikiau pakenks, nei padės. Gera savijauta labai glaudžiai susijusi ne tik su mūsų fizine sveikata, bet ir su psichologine būsena. Kasdien patiriamos neigiamos emocijos, tokios kaip nuolatinė įtampa, įvairios baimės, stresas, liūdesys, pyktis, pervargimas net ir jauniems, visiškai sveikiems žmonėms gali apkartinti kasdienybę ar apskritai atimti gyvenimo džiaugsmą. Laimei, psichologinės pagalbos paieškos jau nėra taip smarkiai stigmatizuojamos. Gerėjant gyvenimo kokybei bei kylant pragyvenimo lygiui, mums jau nebepakanka rūpintis vien tik baziniais savo kūno ir sveikatos poreikiais, tad, prireikus, kreiptis profesionalios psichinės pagalbos ryžtamės vis dažniau. Na, o pasiryžę susiduriame su pirmosiomis dilemomis: kaip rasti sau tinkamą psichologą ir kaip tai gali įtakoti psichologinių konsultacijų eigą? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasirinkti tinkamą psichologą, į ką atkreipti dėmesį ir kokie požymiai rodo, kad specialistas jums tinka.

Kodėl Svarbu Rasti Tinkamą Psichologą?

Galima sakyti, kad geras, Jums tinkantis psichologas yra lemtingas Jūsų psichologinių konsultacijų sėkmės ir naudos faktorius. Tik profesionalus ir visišką Jūsų pasitikėjimą pelnęs psichologas padės Jums atsiverti, papasakoti savo skaudžiausias, gėdingiausias, maloniausias ir nemaloniausias patirtis. Atskleisti baimes, paslaptis, išlieti širdį ir, tokio atvirumo dėka, geriau suprasti save bei atrasti kelius į geresnę psichologinę būseną, konstruktyvesnį mąstymą.

Psichologo konsultacija stipriai padeda nurimti ir susitvarkyti su stresu darbe, atrasti pasitikėjimą savimi, giliau suprasti savo jausmus. Psichologas padeda spręsti emocinius sunkumus, santykių krizes, nerimą ar perdegimą.

Kaip Atpažinti Gerą Psichologą: "Raudonos Vėliavos"

Pateikiame skaitytojams sąrašą frazių, kurios niekada nenuskambės iš gero, patyrusio psichologo lūpų:

1. „Žmonės kasdien į mane kreipiasi su tokiomis problemomis. Visada patariu…“ Profesionalus psichologas visada išklausys klientą, padės suformuoti individualius sudėtingų situacijų sprendimo būdus, jokiu būdu nebers standartinių, vienodų frazių. Pastarąją profesionalo strategiją lengva pastebėti. Pavyzdžiui, po kliento pasakojimo santykių su partneriu problemas psichologas nesigina į situaciją ir tenkinasi paviršutinišku, vienpusiu pasakojimu: „Jei santykiai nebeteikia džiaugsmo, yra pagrindo juos nutraukti.“ Arba pateikia rekomendacijų papunkčiui - „darykite štai taip ir taip“, iš kurių mažiausiai vienas punktas niekaip netinka kliento situacijai. Tokiais atvejais drąsiai apsisukite ir atsisakykite tokio specialisto paslaugų.

   Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

2. „Reikėtų padidinti savo kongruentiškumą, šiuo metu įžvelgiu ryškią aleksimitiją." Tikras profesionalas neapkraus savo kalbos klientams nesuprantamais terminais, kurių reikšmė žinoma tik psichologų bendruomenei. Psichologo tikslas - padėti klientui išspręsti problemą, pasiekti trokštamą tikslą. Jei jis apkrauna žmones profesiniais terminais, kurių nepaaiškina, veikiausiai turi kitą tikslą - pademonstruoti savo profesionalumą, galbūt padidinti teikiamų paslaugų kainą ir pasirodyti viršesniu prieš klientą, kuris kreipėsi pagalbos. Ar bereikia sakyti, kad darbas su tokiu psichologu greičiausiai suteiks daugiau problemų, nei padės išspręsti sunkią situaciją? Pasitaiko, kad terapijos eigoje psichologas sąmoningai įveda klientui vienokį ar kitokį naują psichologinį terminą. Vis tik geras specialistas stengsis paaiškinti jį klientui suprantamais žodžiais.

3. „Jūs pats esate kaltas (kalta).“ Kompetentingas psichologas nepeiks kliento gyvenimo patirties ir neišsakys savo asmeninio vertinimo - lyg tėvas prieš atgailaujantį vaiką ar pan. Suaugę žmonės kreipiasi profesionalios pagalbos į kitą suaugusį žmogų. Galimi ir netiesioginiai kaltinimai. Tarkime, klientas pasakoja apie savo patirtį, kuri svarbi esamai situacijai, o psichologas išsako negatyvų vertinimą: „Kodėl taip pasielgėte? Nejau nesupratote, kad tai baigsis…“ „Jūsų situacijoje vertėjo pasielgti taip…“ Panašaus pobūdžio frazės iš psichologo lūpų - pavojaus signalas klientams. Psichologai turi sukurti saugią erdvę, kurioje žmonės galėtų be baimės atskleisti savo silpniausias puses. Be to, geras specialistas suvokia, kad kiekvienas turi savo praeitį, turi teisę klysti, rinktis, priimti sprendimus; kompetentingas specialistas padės žmogui susigrąžinti atsakomybę už savo gyvenimą.

4. „Žinau tą specialistą - prastas psichologas.“ Geras psichologas seansų metu nekritikuos ankstesnių psichologų, pas kuriuos yra lankęsis klientas. Visų pirma, tai didžiulis profesinės etikos pažeidimas, visi psichologai tą žino. Antra, jei psichologas peikia kitus specialistus, nėra garantijų, kad jis neišneša iš savo kabineto informacijos apie klientus. Trečia, tai nuvertina kliento patirtį ir pastangas spręsti situaciją, psichoterapijoje tai - neleistini dalykai.

5. „Patarčiau daryti taip…“ Kompetentingas psichologas jokiais būdais nesiūlys vieno efektyvaus būdo spręsti problemą, pvz.: „Auklėdami vaikus turėtumėte…“ „Jums laikas išeiti iš šito darbo.“ Specialistai gali pateikti rekomendacijų, tačiau visada turi atsiminti, kad nėra stebuklingos piliulės. Be to, labai svarbu, kad psichologas padėtų suformuoti klientui įgūdžius savarankiškai priimti sprendimus realiame gyvenime ir apsieiti be nuolatinės pagalbos.

6. „Jūs neteisingai gyvenate.“ Patyręs, geras psichologas neprimes klientams savo moralinių ir etinių vertybių. Jei kardinaliai skiriasi psichologo ir kliento požiūriai, specialistas gali įvardinti savo ribas ir rekomenduoti klientui kitą psichologą.

   Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Kaip Ieškoti Psichologo: Praktiniai Patarimai

• Atsiliepimai ir Rekomendacijos: Pažįstamų atsiliepimai, rekomendacijos yra geriausia psichologo paslaugų reklama. Jei pažįstami rekomenduoja jums psichologą, tai yra geriausia jo paslaugų reklama, be to, jums nereikia ieškoti informacijos apie jį. Tačiau yra “bet”. Kartais pasitaiko, kad specialistas nedirba su konkrečiomis problemomis ir temomis. Ne visi dirba su priklausomybėmis, vaikais ar sutuoktiniais porų terapijoje. Geriau prieš susitikimą pasakyti psichologui, kokia tema norite dirbti. Jei rekomendacija iš žmogaus, su kuriuo jaučiatės visai neblogai ir kuris jums patinka - tikrai verta pabandyti. Žinoma, visada galima paprašyti papasakoti daugiau - kas tai per žmogus, kaip dirba. Tačiau perdėtai nesiorientuokite į atsiliepimų paiešką internete. Realybėje šiomis paslaugomis pasinaudoję klientai labai vangiai rašo atsiliepimus internete. Tikriausiai tai sąlygoja noras išsaugoti anonimiškumą. Rekomendacijos dažniausiai perduodamos iš lūpų į lūpas pažįstamiems. Renkantis konsultantą, gyvas pokalbis žymiai svarbiau nei daug reklamos ir informacijos iš interneto.
• Aiškumas, ką norite išspręsti: Prieš renkantis psichologą, verta pagalvoti, kokios pagalbos tikitės. Jei turite konkrečių sunkumų (nerimo, depresijos simptomų ar vaikystės traumų) arba išgyvenate krizę, svarbu rasti specialistą, kuris specializuojasi šiose srityse. Kai kurie psichologai labiau koncentruojasi į santykių problemas, kiti dirba su priklausomybėmis, dar kiti padeda įveikti konkrečius sunkumus: depresija, nerimo sutrikimas, panikos atakos, nemiga. Taigi, išsikelkite sau konkretų tikslą, ko sieksite terapijoje, taip bus aiškiau, kokio specialisto ieškoti. Įsivardijimas psichologinių konsultacijų tikslo padės lengviau surasti specialistą, besispecializuojantį būtent toje sferoje, kuri Jus labiausiai neramina.
• Psichologo kvalifikacija ir profesinis tobulėjimas: Aukštos kvalifikacijos specialistas dažniausiai yra baigęs arba studijuoja podiplomines psichoterapijos studijas, nuolat kelia savo kompetencijas įvairiuose mokymuose, dalyvauja supervizijose (nagrinėja klientų atvejus su labiau patyrusiais kolegomis) bei pats profilaktiškai lanko terapiją. Šie veiksniai leidžia jam įgyti platesnį požiūrį į kliento situaciją, objektyviau vertinti problemas ir taikyti efektyvesnius metodus. Toks specialistas lengviau prisitaiko prie kliento poreikių, geba dirbti giliau, neapsiribodamas vien standartiniais metodais. Tai užtikrina aukštos kokybės paslaugas ir efektyvesnį terapinį procesą. Tinkamas psichologo išsilavinimas - psichologijos magistro diplomas (iš viso 6 metai studijų). Psichoterapeutas mokėsi dar ir podiplominėse studijose vienos specifinės psichoterapinės krypties ir įgudo taikyti tos krypties įrankius dirbant su žmonėmis. Psichoterapeutais, priklausomai nuo krypties gali tapti psichologai, gydytojai, socialiniai darbuotojai ir kitų socialinių mokslų krypties išsilavinimą jau turintys žmonės.
• Terapijos metodai ir aiškumas apie terapijos eigą: Nors klientai ne visada iš anksto išmano terapinius metodus, verta suprasti, kaip dirba jūsų pasirinktas psichologas. Kai kurie specialistai yra labiau pasyvūs, klausosi ir reflektuoja, o kiti aktyviau dalyvauja procese, siūlo užduotis ir padeda struktūruotai keisti mąstymą, įsitikinimus bei elgesį. Vieni psichologai dirba su tuo, kas vyksta čia ir dabar jūsų terapiniame santykyje, kiti gilinasi į vaikystę ir praeitį. Taigi, visada galite klausti psichologo, kokius metodus jis naudoja ir kokiais principais vadovaujasi darbe. Geras specialistas gebės paaiškinti, kaip vyks jūsų terapija, kokius metodus naudos, ko galima tikėtis ir kaip įvertinsite pažangą. Psichologas neturėtų primesti vienintelio „teisingo“ būdo spręsti problemas. Jis turėtų būti atviras jūsų poreikiams, gebėti prisitaikyti prie jūsų asmenybės ir unikalios patirties. Jeigu jaučiate, kad po kelių susitikimų vis dar nesuprantate, kaip jums bus padedama, verta tai aptarti.
• Nuotrauka: Nuotrauka daug pasako apie žmogų. Joje pamatai žvilgsnį, stilių, galbūt ir pačią aplinką, kurioje jis dirba. Pasąmoningai mes sureaguojame nuoširdžiausiai. Galbūt tas žmogus ką nors primena, o gal tiesiog pažiūrėjus į jo veidą Tau kyla jausmas, kad nebūtų pernelyg baisu visko papasakoti. Tai yra TAS jausmas, kurio ir ieškai, nes svarbiausia - rasti žmogų, su kuriuo jaustumeisi saugiausiai kiek tik gali ir pasitikėtum labiausiai, kiek tik gali pasitikėti žmogum.
• Terapinė kryptis: Jei Tau norisi kuo daugiau struktūros - galėtų patikti kognityvinė terapija, jei veiksmo ir eksperimentų čia ir dabar - geštalto, jei laisvo tyrinėjimo ir atradimo, ką nuo savęs slepi - psichodinaminė ar analitinė.
• Terapeuto asmenybė: Jei tau norisi griežto, direktyvaus, kalbaus terapeuto, tai toks, kuris žiūrės švelniau ir seks paskui tave tiesiog nuolatos erzins. Ir atvirkščiai - jei greitai pasijauti kontroliuojamas ir tau tai nepatinka, tuomet geriau sutarsi su tuo, kuris seka paskui, atspindi ir karts nuo karto kala tokias įžvalgas, kurias virškinti teks savaitę. Asmenybės braižą gali pajusti iš tekstų, postų, interviu, podcast‘ų, knygų, asmeninių puslapių ar renginių. Atmink, kad ieškai ne GERIAUSIOS asmenybės, o tokios su kuria jaustumeisi kuo saugiau ir patikimiau.
• Gyvai ar nuotoliu? Jei turi galimybę lankytis gyvai - rekomenduoju. Nors tikrai veikia ir nuotolinė terapija, lankantys gyvai terapijai dažniausiai skiria daugiau laiko, nes kelionės laiką dažniausiai skiria apgalvoti, ką nori atnešti ir apvirškina tai, ką aptarė. Tada svarbu apgalvoti ir kiek laiko gali skirti kelionei, kaip derinsi su kitais įsipareigojimais ir pagal tai apsibrėžti lokaciją. Svarbu sąžiningai sau atsakyti į šį klausimą, nes jei prisitaikysi ne pagal savo norus, ilgainiui ir ypač iškilus skaudžioms temoms tai gali būti pretekstas pabėgti nuo svarbių temų.
• Kaina: Terapeuto paslaugos kaina priklauso nuo daug ko - kabineto nuomos, mokslų, kurių jis nori, supervizijų kainos, užimtumo, asmeninių tikslų ir pan. Svarbu, kad terapijos kaina nebūtų dar vienas didelis stresorius žmogaus gyvenime. Trumpalaikei pagalbai galima kreiptis ir nemokamos pagalbos valstybinėse įstaigose. Ilgalaikė terapija taip pat turi ekonomiškesnių variantų - pvz, besimokantys terapeutai arba psichoterapinės grupės. Abu turi svarbių privalumų - besimokantys yra alkani praktikos ir pilni motyvacijos, o juos prižiūri labai patyrę supervizoriai, o grupinė terapija kartais turi ir daugiau potencialo, nes daugiau santykių čia ir dabar, daugiau galvų ir veidrodžių. Tiesa, kaina gali būti ir per maža! Tada žmogus tiek nevertina savo laiko, mažiau stengiasi pats, vilkina svarbių temų atnešimą arba nuvertina terapeutą.

Pirmasis Įspūdis ir Tolesni Susitikimai

Pirmieji įspūdžiai per pirmuosius susitikimus yra labai svarbus dalykas. Pabandykite užduoti sau šiuos klausimus: ar man buvo malonu bendrauti su šiuo specialistu, ar norėjau papasakoti jam daugiau apie savo problemą, ar mano išvaizda ir elgesys buvo akivaizdžiai atgrasūs, ar norėčiau čia ateiti dar kartą? Psichologas Vilniuje ne visada per pirmąjį susitikimą papasakos apie problemos esmę ir jos priežastis. Suteikite sau ir jam galimybę geriau pažinti vienas kitą. Savo darbe paprastai siūlau 3-5 preliminarius susitikimus, kurių metu susiformuoja pirmoji nuojauta, ar esame pakeliui, ar ne. Per šiuos susitikimus galite pajusti, kad kalbėdami apie save jaučiatės geriau - tai labai geras ženklas. Per pirmuosius susitikimus nebijokite užduoti klausimų.

Psichologas savo darbe vadovaujasi taisyklėmis, ir jos jums yra perduodamos. Jei po pirmųjų susitikimų susitariama tęsti darbą, terapeutas dažnai iškelia taisykles. Kai kuriuos žmones jos šiek tiek vargina, tačiau šios taisyklės yra būtinos, kad psichoterapinis procesas apskritai vyktų. Jei darbe nėra taisyklių, psichologas negali būti atsakingas už tai, kas nutinka. Taisyklės daugiausia susijusios su neatvykimu į susitikimą, vėlavimu, darbo užmokesčiu, atostogomis ir kt. Visa tai galima ir reikia aptarti per pirmuosius susitikimus. Rekomenduoju užduoti klausimus, net jei jie jums atrodo kvaili ir nesvarbūs.

Psichologas negali ir neturi išlikti “geras” jums visą laiką, kol vyksta psichologinis darbas - psichoterapija. Pirmasis mėnuo - aš jį vadinu “medaus mėnesiu” - paprastai būna pozityvus, kupinas entuziazmo ir reikšmingų įžvalgų. Tačiau tada gali prasidėti kitokie, kartais “keistoki” dalykai. Jums gali nustoti patikti jūsų specialistas (“vis dar neduoda patarimų”, ” tapo kažkoks kitoks” ir t. t.). Labai dažnai tai tik įprasto proceso požymis.

Asmeninis Ryšys su Psichologu

Nepriklausomai nuo psichologo patirties ar metodikos, svarbiausia yra tai, kaip jaučiatės su juo terapijoje. Jūs turėtumėte jaustis saugiai, suprastas ir priimtas. Pirmųjų kelių susitikimų metu įsiklausykite į savo jausmus - ar jaučiate pasitikėjimą, ar psichologas iš tikrųjų jus girdi ir supranta? Kitaip darbas nebus efektyvus, nes jūs negalėsite atsiskleisti ir atvirai dalintis savo išgyvenimais. Net jei specialistas labai kvalifikuotas, gali būti, kad tarp jūsų tiesiog neatsiranda emocinis ryšys. Jei taip nutiks, visiškai normalu paieškoti kito specialisto. Psichologai taip pat yra žmonės, ir ne su kiekvienu jų pajusite ryšį.

Ko Tikėtis iš Terapijos ir Kaip Elgtis

Planuodami pradėti konsultavimo procesą ir rinkdamiesi konsultantą būkite realistiški:

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

• Nesitikėkite greitų rezultatų (kiekvienam pokyčiui reikalingas laikas; didesniam pokyčiui prireiks ir daugiau laiko)
• Kelkite realistiškus tikslus (stenkitės kaskart vis labiau konkretinti savo lūkesčius ir nepamirškite, kad jūsų noras keistis turi būti nukreiptas į save pačius, o ne aplinkinius)
• Apsvarstykite tinkamą sau susitikimų dažnumą (intervalas tarp konsultacijų neturėtų būti nei per didelis, nei per mažas; dažniausiai pakanka savaitės, tačiau kartais, ypač pirminėse stadijose, reikalingas ir dažnesnis)
• Žinokite savo biudžetą (nusistatykite mėnesio sumą, kurią galėsite skirti pagalbai; aptarkite ją su konsultantu; per brangus konsultantas jums vargiai padės, nes pastoviai jausite įtampą dėl finansų, kas didins nekantrumą ir netgi nusivylimą)

Rinkdamiesi konsultantą atsiminkite, kad nebus nė vieno, galinčio jums padėti, jei nedirbsite patys. Nusiteikite, kad tikrai reikės:

• Ruoštis konsultacijoms.
• Vesti terapijos užrašus.
• Būti punktualiam. Idealiu atveju jūs neturėtumėte susitikti su prieš jus buvusiu ar po jūsų ateinančiu klientu.
• Mokytis taupyti terapijos laiką. Tolygus sesijos laiko paskirstymas bei gebėjimas tilpti į terapinę valandą.
• Mokytis įvertinti tai, ką gaunate. Jei nuvertinsite mažus dalykus - neatrasite didelių.

Žinoma, jūsų konsultanto pasirinkimas bus išmėgintas. Dažnai klientai iš anksto linkę pervertinti komforto pojūtį konsultacijose, nes tikisi, kad tai bus išskirtinai malonūs įspūdžiai. Jūsų konsultantas turėtų turėti ne tik pakankamai švelnumo, bet ir kantrybės bei drąsos:

• Nusiteikite, kad gera terapija tikrai nebus vien malonus pokalbis.
• Neigiamų jausmų išgyvenimas konsultacijose nebūtinai reiškia, kad pasirinkote ne tą konsultantą.
• Pokyčiai dažniausiai gąsdina. Pokyčiai siejasi su senų įpročių keitimu, o tai siejasi su neigiamais jausmais.
• Atvirai aptarkite iškylančius sunkumus. Reikės daug atvirumo, kad galėtumėte saugiai dalintis šiais jausmais. Stebėkite, ar jūs ir jūsų konsultantas gebate nenutylėti ir pagarboje kalbėtis apie neigiamus jausmus, kurie kyla terapijoje?

Ilgainiui jūsų pasirinkimo teisingumas taps vis ryškesnis. Atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus:

• Ar susitikimai paskatina jūsų viltį? Tai labai svarbus jūsų tinkamo pasirinkimo požymis, nes viltis yra pagrindas pokyčiui.
• Ar po susitikimų jaučiatės išklausyti ir suprasti?
• Ar jums tinka jūsų konsultanto direktyvumo lygis? Direktyvumo lygis nusako, kiek jūsų konsultantas įsitraukia į patarimų davimą, interpretacijas ir paaiškinimus, užduočių skyrimą ir pan. Yra konsultantų, kurie laikosi labai žemo direktyvumo ir yra konsultantų, kurie teikia ganėtinai direktyvias konsultacijas.
• Ar susitikimai žadina jūsų sąžinės balsą? Sąžinė rodo teisingą kryptį gydančiai patirčiai bei reikalingiems pokyčiams.

Ką Siūlyčiau Nedaryti Renkantis Konsultantą

• Pernelyg nesureikšminkite teorinės konsultanto orientacijos. Pasitaiko, kad ieškant pagalbos, metodas tampa svarbesnis už žmogų.
• Venkite kainos nulemto pasirinkimo. Neskubėkite kelti kainos klausimą nepabendravę su būsimu konsultantu. Jei konsultantas matys siūlomo darbo prasmę ir norės jo imtis, jūs tikrai atrasite abi puses tenkinantį finansinį sprendimą.
• Perdėtai nesiorientuokite į atsiliepimų paiešką internete. Realybėje šiomis paslaugomis pasinaudoję klientai labai vangiai rašo atsiliepimus internete. Tikriausiai tai sąlygoja noras išsaugoti anonimiškumą. Rekomendacijos dažniausiai perduodamos iš lūpų į lūpas pažįstamiems.

Kuo Skiriasi Psichologas, Psichoterapeutas ir Psichiatras?

Ir pabaigai paminėsiu, kuo skiriasi psichologas, psichoterapeutas ir psichiatras:

• Psichologas - specialistas, baigęs psichologijos studijas (bakalauro ir magistro), kuris vertina žmogaus emocinę būklę, elgesį, padeda suprasti psichologines problemas. Jis gali konsultuoti, atlikti psichologinius tyrimus, bet neskiria medikamentų ir dažniausiai nedirba su giliomis trauminėmis patirtimis bei asmenybės struktūriniais pokyčiais. Tinkamas psichologo išsilavinimas - psichologijos magistro diplomas (iš viso 6 metai studijų).
• Psichoterapeutas - psichologas arba gydytojas, kuris papildomai yra baigęs podiplomines psichoterapijos studijas tam tikroje psichoterapijos kryptyje (pvz., KET, schemų terapija, psichoanalizė, geštalto ar egzistencinė terapija). Jis dirba su gilesnėmis emocinėmis problemomis, traumomis, ilgalaikiais sunkumais, taiko specializuotus metodus, skirtus ilgalaikei pagalbai, tačiau neskiria medikamentų. Psichoterapeutais, priklausomai nuo krypties gali tapti psichologai, gydytojai, socialiniai darbuotojai ir kitų socialinių mokslų krypties išsilavinimą jau turintys žmonės.
• Psichiatras - gydytojas, baigęs medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą. Jis diagnozuoja psichikos sutrikimus, skiria gydymą, įskaitant medikamentus.

tags: #kaip #rasti #psichologo #praktika