Šiais laikais daug kalbama apie savigarbą, nes nuo jos priklauso vaiko pasitikėjimas savimi, gebėjimas priimti iššūkius, rizikuoti ir bendrauti su kitais žmonėmis. Savigarba yra žmogaus savęs suvokimas - ką jis apie save mano ir kaip jaučiasi.
Kas yra savigarba?
Savęs įsivaizdavimas gali būti teigiamas (esu protingas, draugiškas, patrauklus) arba neigiamas (esu niekam tikęs, neįdomus, negražus, nemokantis bendrauti). Atrodo, kad tereikia apie save gerai galvoti ir vertinti save teigiamai. Tačiau žmogaus savęs vertinimas formuojasi visą gyvenimą, o jo pagrindus gauname vaikystėje.
Ankstyvosios vaikystės svarba savigarbai
Vaikystėje suformuota savigarba išlieka reikšminga visą gyvenimą. Dar ankstyvajame amžiuje susiformavę įsitikinimai lemia tai, kaip žmogus tenkins buvimo svarbiam poreikį savo paties sukurtoje šeimoje, tarp draugų ir darbo aplinkoje.
Ar žinojote, kad nuo gimimo iki maždaug pusantrų metų kūdikis mokosi pasitikėti savimi, suaugusiaisiais ir aplinka? Nuo pusantrų iki trejų metų atkakliai bando įveikti savarankiškumo krizę? O nuo trejų iki penkerių metų ugdo bendravimo įgūdžius? Tai jautrieji raidos periodai, kurių metu patirtis kaupiama itin sparčiai. Šios ankstyvosios patirties bei tėvų gebėjimo užtikrinti bazinius meilės, saugumo, priklausymo poreikius pagrindu formuojasi mažylio įsitikinimas apie tai, kad jis yra svarbus, mylimas ir pajėgus.
Kūdikystė: saugumo jausmas
Kūdikiui svarbiausia jaustis saugiam. Saugumas užtikrinamas rūpinantis jo fiziologiniais poreikiais: maitinimu (tik pagal vaiko biologinį laikrodį, o ne pagal suaugusiųjų nustatytą tvarką ar mamos nuotaikas), ramiu miegu (taip pat pagal kūdikio norą miegoti ar nemiegoti, o ne pagal tėvų dienotvarkę), šiluma, švara (vėlgi atsižvelgiant į vaiko poreikius), fiziniu kontaktu (reikia nebijoti imti vaiko ant rankų, sūpuoti, glostyti ir visaip kitaip myluoti - tikrai jo neišlepinsite, nes šiame amžiuje prisilietimų nebūna per daug). Jausdamasis saugus, kūdikis išmoksta pasitikėti žmonėmis, kurie juo rūpinasi.
Taip pat skaitykite: Savigarba ir meilė: kaip jie susiję?
Ankstyvasis amžius: savarankiškumo skatinimas
Šio amžiaus vaikai labai nori viską daryti patys. Labai svarbu nestabdyti vaiko iniciatyvos, leisti jam reikštis savarankiškai, skatinti jo aktyvumą ir norą kažką veikti. Jeigu ryte trimetukas susigalvojo apsirengti pats, nepulkite jam padėti todėl, kad nėra laiko. Geriau atsikelkite keliolika minučių anksčiau, o vaikui susidorojus su užduotimi - visi kartu pasidžiaukite. Ypač nemažai pavyzdžių galima pririnkti iš virtuvės gyvenimo, mat šio amžiaus vaikai labai mėgsta ten šeimininkauti. Leiskite vaikui supjaustyti daržoves (galbūt pasiūlę nelabai aštrų peilį), sutepti sumuštinius, išplauti indus ar grindis. Žinoma, rezultatas turbūt nepradžiugins: salotos supjaustytos milžiniškais gabalais, o ten, kur plautos grindys, - didžiulė vandens bala. Tik jokiu būdu netaisykite vaiko darbo jam matant, tai padarysite, kai jis užmigs. Kuo daugiau šiame amžiuje vaikas sulauks pagyrimų, pastiprinimo, palaikymo ir iniciatyvos skatinimo, tuo labiau stiprės jo savigarba.
Ikimokyklinis amžius: kompetencijos ugdymas
Jiems labai svarbu pasiekti kokių nors aiškių savo darbo rezultatų. Svarbiausias iššūkis - artėjanti mokykla ir su tuo susijęs noras būti kompetentingam, kažką gebančiam ir mokančiam. Svarbiausia pastebėti vaiko stipriąsias puses, jokiu būdu nepabrėžti to, kas nesiseka. Jei pirmokas dar neaiškiai skaito ar jam nelabai sekasi skaičiuoti, reikia pasistengti atrasti ir išryškinti sritį, kurioje jis gabus. Gal jis puikiai piešia, o gal yra sportiškas? Vaikas turi jausti, kad netgi tada, kai jam nesiseka mokslai, tėvai jį vis tiek myli ir palaiko. Taip pat kuo dažniau suteikite vaikui progų nuveikti ką nors šeimos labui, pavyzdžiui, nueiti į parduotuvę (kai vaikas pats tam pribręs), skirkite tam tikrų pareigų: tvarkyti kambarius, prižiūrėti naminį gyvūną ar pan., nes tai stiprina vaiko savigarbą, leidžia jam pasijusti reikalingam ir svarbiam.
Veiksniai, kurie žemina vaiko savigarbą
- Smurtas.
- Lepinimas.
- Perdėta globa, kontrolė.
- Vaiko, kaip asmenybės ir vertybės, nepriėmimas. Nepripažįstami vaiko jausmai, norai, poreikiai: neleidžiama jam liūdėti, verkti, bijoti, pykti, neišklausoma arba pasijuokiama iš jo svajonių, norų. Blogai, kai vaikas paverčiamas įrankiu tėvų norams ir lūkesčiams išpildyti: jis verčiamas lankyti būrelius, rinktis draugus, kurie patinka tėvams, o ne jam pačiam.
Kaip stiprinti vaiko savigarbą?
- Konkretūs, aiškūs pagyrimai: "Kaip džiugu, kad suplovei indus", "Kaip tvarkingai susitvarkei savo stalą", "Kokios skanios kavos man paruošei" ir pan.
- Laikas, praleistas kartu su šeima: kelionės, tvarkymasis kartu, maisto gaminimas ir valgymas, pokalbiai.
- Būti pavyzdžiu. Maži vaikai nuolat kažko mokosi ir daugiausia tai daro stebėdami savo tėvų elgesį. Todėl vienas iš būdų stiprinti vaiko savigarbos jausmą - puoselėti pagarbą sau. Tai galima daryti įvairiai: drąsinant save už pastangas, ne tik pasiekimus: Na taip, virtuvė neatrodo tobulai, bet džiaugiuosi, kad tapo švariau. Pripažįstant asmenines stiprybes: Gal aš ir ne siuvėja, bet gaminu išties skaniai. Puoselėjant pomėgius, humoro jausmą, priimant savo klaidas, leidžiant sau būti netobulam: Panašu, kad virdama košę įpyliau per daug dribsnių. Kitą kartą įpilsiu mažiau.
- Meilės rodymas. Turbūt svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti mažylio gyvenime - tai rodyti, kaip stipriai jį mylite. Pildyti savo vaiko „meilės indą“ galima įvairiai: tiesiog sakant, kad jį mylite ir darant tai be jokios priežasties. Taip pat meilę parodo ir jūsų veiksmai - priglaudimas, paglostymas, apkabinimas. Įrodyta, kad fizinis kontaktas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris smegenyse sužadina saugumo ir laimės pojūtį.
- Įtraukimas. Mažylio savigarba auga tuomet, kai jis jaučiasi naudingas. Puoselėkite mažylio pastangas patenkinti priklausymo poreikį leisdami jums padėti buityje, jaunesnio brolio ar sesers priežiūroje ir kitose panašiose jo amžių ir galimybes atitinkančiose kasdienėse situacijose. Tikrai verta išdrįsti prašyti savo mažojo draugo pagalbos ir ją priimti. Tai netgi gali tapti jūsų šeimos ritualu. Pavyzdžiui, ikimokyklinukas tikrai gali padėti padengti stalą vakarienei ar sudžiaustyti drabužius ant džiovyklės. Ir to visai nebūtina atlikti tobulai.
- Drąsinimas ir tikėjimas. Mažylis gali išmokti gerbti kitus. Ypač tuomet, kai pagarbiai elgiamasi su juo. Visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, yra verti žmogiškosios pagarbos. Dažna kritika, priekaištavimas, žeminimas, lyginimas ir kitos panašaus pobūdžio bausmės formuoja menkavertiškumo jausmą.
- Savarankiškumo skatinimas. Mažyliai jaučiasi stiprūs ir pajėgūs tuomet, kai gali įvaldyti naujus įgūdžius savarankiškai. Tai jiems didžiulis džiaugsmas. Mažylių savigarba auga, kuomet jiems svarbūs žmonės skatina prigimtinį poreikį tyrinėti, pažinti, atrasti, taip pat sudaro sąlygas saugiai įvaldyti naujus gebėjimus, patiriant pasididžiavimo savimi pojūtį: Tu jau didelis! Tu gali! Pirmyn! Tik pažiūrėk - tau pavyko pataikyti batuką ant kojytės!
Savigarbos ugdymas ikimokyklinėse įstaigose
Ugdymo kokybės samprata pradėta kurti bendromis pedagogų, vadovų, vaikų ir jų tėvų pastangomis 2012 metais. Samprata yra nuolat atnaujinama, tobulinama, atsižvelgiant į ugdytinių ir visos bendruomenės poreikius, naujus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo dokumentus.
Ikimokyklinėse grupėse ugdymo procesas nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. organizuojamas pagal įstaigos pedagogų parengtą lopšelio-darželio ,,Vilnelė” ikimokyklinio ugdymo programą, atnaujintą 2025 m. Programoje numatomi ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį.
Programa remiasi kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingais vaiko raidos požymiais bei vaiko ugdymosi logika. Programa padeda tenkinti prigimtinius, socialinius, pažintinius ir kultūrinius vaiko poreikius, turinys - svarbus ir naudingas vaikui. Ugdymo(si) turinys yra pritaikytas spontaniškai vaiko veiklai. Kokybišką ugdymo turinio įgyvendinimą užtikrina dvikryptė pozityvi demokratiška pedagogo-vaiko sąveika, ugdytinio ir ugdytojo dialogas, grindžiamas asmenine pagarba, vaiko unikalumo pripažinimu, svarbiausiomis vertybėmis, pozityviomis emocijomis. Vaikas išreiškia savo norus, renkasi, tariasi, veikia vienas ir su kitais, prašo pagalbos, sprendžia problemas ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip stiprinti savivertę
Ugdymo turinys
Įstaigoje ugdomasis turinys suprantamas, kaip procesas, kurio metu išskiriami du ugdymo(si) turinio lygmenys: planuojamas ugdymo(si) turinys ir pasiektas ugdymo(si) turinys. Ugdymo(si) turinys sudarytas iš 18-os vaiko ugdymo(si) sričių, kuriose išskiriamos esminės nuostatos ir esminiai gebėjimai. Taigi, ugdymo(si) turinyje atspindima: vaikų veiksenos, esminės nuostatos, esminiai gebėjimai. Žinias ir patirtį vaikai įgyja veikdami: žaisdami, judėdami, pažindami, bendraudami ir kt. Ugdymo(si) turinys sudarytas ankstyvajam ir ikimokykliniam amžiui, pasitikint pedagogo kompetencija, atrenkant turinį skirtingo amžiaus vaikams ir paliekant jam interpretacinę laisvę. Priešmokyklinis ugdymas vyksta pagal "Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą". Darželio pedagogės ugdydamos vaikus integruoja įvairių metodikų elementus, visose grupėse plačiai naudojamas projektinis metodas.
Priešmokyklinis ugdymas ir programa „Zipio draugai“
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 m. Priešmokyklinėje grupėje įgyvendinama tarptautinė programa „Zipio draugai“, kurios tikslas - padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos.
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, netektį, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kreiptis paramos ir ją priimti, padėti aplinkiniams. Padeda ne tik nesileisti būti patyčių aukomis, bet ir patiems netapti priekabiautojais. Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe.
Įtraukusis ugdymas
Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimams ir papildymams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas vaikams, su specialiaisiais ugdymosi poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais. Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas-kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. To siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų pagalbą. Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas. Specialistai ir pedagogai nuolat bendradarbiaują tarpusavyje rasdami tinkamiausius sprendimui ugdymo kliūtims šalinti. Mokytojai savo veiklose siekia personalizuoti ugdomąją veiklą, į bendras veiklas įtraukti visus vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių. Į procesą įtraukiama visa šeima, todėl ugdymas nesibaigia išėjus iš grupės. Tėvai nuolat žino kuo gyvena vaikas, dalyvaujantis ugdomajame procese. Įtraukusis ugdymas įpareigoja visą bendruomenę susitelkti todėl siekiame sukurti saugią ir visus vaikus auginančią aplinką, leidžiančią atsiskleisti kiekvieno vaiko prigimtiniams talentams. Įtraukiojo ugdymo pagalba kiekvienas vaikas gali mokytis ir išmokti, kiekvienas vaikas turi teisę pasirinkti kur mokytis, o švietimo įstaiga užtikrina kokybiškas įtraukiojo ugdymo sąlygas: įtraukimą, dalyvavimą ir pasiekimus. Įtraukusi ugdymas reikalauja keistis iš esmės, pervertinti savo vertybines nuostatas, patobulinti kompetencijas, atrasti empatijos jausmą ir taikyti kitokį ugdymo turinį ir išskirtinius metodus.
Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas ugdymo įstaigas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais. Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) tai vaikai kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Kad SUP vaikai galėtų būti ugdomi jiems pagal gyvenamąją vietą patogioje ugdymo įstaigoje, visa bendruomenė turi susitelkti ir tinkamai pasiruošti.
Taip pat skaitykite: Kelionė į save per knygas
Svarbiausia bendruomenės požiūris į SUP vaikus, pedagogų ir specialistų kompetencijos, darbo patirtis. Ne mažiau svarbu ugdomosios aplinkos pritaikymas SUP vaikui, tinkamų ugdymo formų, būdų, metodų parinkimas. Ne mažiau svarbi tėvų atsakomybė įsiklausyti į specialistų teikiamas rekomendacijas kaip galima padėti elgesio, bendravimo sunkumų turinčiam vaikui, kaip tinkamai atstovauti tokio vaiko interesus. Tėvų geranoriškas bendravimas su mokytojais, pagalbos vaikui specialistais padeda spręsti rūpesčius ir problemas išvengiant nepageidaujamų akimirkų ir konfliktų. Todėl būtinas tėvų geranoriškumas priimant ugdymo įstaigos teikiamą pagalbą ir paslaugas (pedagoginės, psichologinės tarnybos, kitų specialistų pagal poreikį).
Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymosi procesą labai svarbus ugdymo sėkmei, todėl ypatingai svarbu, kad visi bendruomenės dalyviai būtų atviri, supratingi ir pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmingą ugdymo procesą.
Įtraukiojo ugdymo principai
- komunikacija: svarbu užtikrinti, kad tėvai būtų informuoti apie vaiko specialiuosius poreikius, sunkumus ir kylančias problemas.
- individualizuotas požiūris: kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo individualius poreikius ir galias.
- bendradarbiavimas su specialistais: vaikams su specialiais poreikiais dažnai reikalinga įvairių specialistų pagalba, pvz., logopedo, psichologo, socialinio pedagogo ar specialiojo pedagogo. Bendradarbiavimas su specialistais ir jų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą yra svarbus veiksnys užtikrinant, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą ir palaikymą.
- įvairių metodų naudojimas: vaikams su specialiais poreikiais gali reikėti skirtingų mokymo(si) metodų ir technikų.
Švietimo pagalbos specialistai
Švietimo pagalbos specialistams tenka ne tik konsultuoti, teikti pagalbą ir paramą, bet ir skatinti ir padėti įtraukiojo ugdymo plėtrai, kad ikimokyklinės įstaigos būtų pajėgios priimti visus besimokančiuosius.
- Logopedas: Logopedas - tai specialistas, kuris dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį ir padėti šiuos sutrikimus pašalinti arba sušvelninti. Kuo anksčiau bus pastebėtas kalbos ar kalbėjimo sutrikimas, tuo lengviau ir greičiau juos bus galima pašalinti.
- Psichologas: Dar viena švietimo pagalbos kryptis yra psichologinė pagalba, kurios teikėjai yra psichologai, jie rūpinasi vaikų gerbūviu bei vidine darna. Psichologai darželiuose vykdo prevencines programas, teikia individualias ir grupines konsultacijas ugdytiniams, tėvams.
- Specialusis pedagogas: Vienas iš pagrindinių švietimo pagalbos teikėjų yra specialusis pedagogas. Specialieji pedagogai dirba tik su vaikais, turinčiais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Specialiojo pedagogo darbas padeda įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdyti individualius gebėjimus, individualiai pritaikant ugdymo turinį, metodus, priemones ir aplinką.
- Mokinio padėjėjas: Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų, organizuojant vaikų ugdymo (-si) veiklas vaikų ugdymo grupėje nepakanka. Siekiant, kad švietimo pagalba būtų veiksminga, itin svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas. informacijos mainai, skatina informacijos mainus tarp specialistų, kurie dalinasi žiniomis apie įtraukųjį ugdymą̨, specialiųjų poreikių vaikų paramą, metodikas ir priemones.
Autizmo spektro sutrikimas
Šiuo metu labai dažnai girdime žodį ,,Autizmas“. Mūsų aplinkoje, draugų, giminių, kaimynų tarpe atsiranda žmonių, kurie kitaip bendrauja, kitaip jaučia bei suvokia pasaulį. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.
Sunku suvokti vizualinę informaciją? Padidėjęs vizualinis vaiko jautrumas? Jis linkęs koncentruotis į smulkius, nereikšmingus objektus? Kuo ankščiau pastebėsite šį vaiko elgesį, tuo ankščiau bus nustatytas sudėtingas neurologinis vaiko raidos sutrikimas - Autizmo spektro sutrikimas. Tai sutrikimas, išliekantis visą gyvenimą, paveikiantis vaiko socialines, kalbos, sensorikos, motorines, pažintines, emocines, stereotipinio elgesio, savarankiškumo sritis. Autistiški vaikai gali pradėti vėliau vaikščioti, vėliau kalbėti (naudoti „savakalbę“), gali sutrikti laikysena, eisena, koordinacija, bendroji ir smulkioji motorika.
Būtina užtikrinti pastovią rutiną siejamą su prausimusi, apsirengimu ir kitomis įprastomis veiklomis. Kadangi jie nėra lankstūs ir greitai prisitaikantys prie pokyčių, būtina suprasti, kad net ir menkiausias pasikeitimas jų aplinkoje, rutinoje ar ritualuose gali sukelti audringą vaiko reakciją. Šie vaikai ypač prisiriša prie vieno žaislo ar daikto, todėl nereikia stebėtis, kad vaikas nežino kaip žaisti su žaislais, perdėtai juos rikiuoja į vieną liniją ir nerodo susidomėjimo žaisti vaizduotės žaidimų.
Šiuolaikinė ugdymo įstaiga atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo principai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį, metodus ir aplinką pritaikyti kiekvienam vaikui. Todėl ugdymo įstaigose ugdomi įvairių gebėjimų ir poreikių vaikai, tarp jų ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdydamiesi kartu su bendraamžiais šie vaikai įgyja ir plėtoja socialinius gebėjimus, o bendradarbiaudami ir aktyviai dalyvaudami ugdymo procese lengviau įgyja įvairių kompetencijų, žinių ir įgūdžių. Taip formuojama vaiko savigarba ir skatinama motyvacija mokytis. Specialistai teigia, kad „ypatingam“ vaikui pritaikius jo gebėjimus atitinkantį įtraukųjį ugdymą, sukūrus atitinkamą, saugią aplinką, parinkus ar/ir pritaikius ugdymo priemones (žaislų, daiktų ar mokomosios medžiagos, padedančios ugdyti reikalingus gebėjimus) jis puikiai gali adaptuotis jį supančioje terpėje.