Kaip Stiprinti Mokinių Mokymosi Motyvaciją: Tyrimai ir Įžvalgos

Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolatinis mokymasis tampa būtinybe, mokinių motyvacijos klausimas yra itin aktualus. Straipsnyje nagrinėjama mokinių mokymosi motyvacijos problema remiantis įvairiais tyrimais, mokslininkų teiginiais ir praktiniais pastebėjimais pedagoginėje veikloje. Analizuojamos mokymosi motyvaciją slopinančios priežastys ir galimybės jai stiprinti.

Mokymosi Motyvacijos Samprata ir Teorijos

Motyvacijos apibrėžimas

Žmogaus sąmoninga veikla yra motyvuota, o joje svarbūs motyvai, motyvacija ir motyvavimas. Motyvai - tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu, jo aktyvumą skatinantys aplinkos arba vidaus veiksniai, materialūs arba idealūs tikslai, individo veiksmų ir poelgių priežastys, kurias jis suvokia. Motyvas - veiksmo ir jo krypties priežastis, skatinanti žmogų per veiklą siekti tikslo.

Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, visa tai, kas perkelia žmogų iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme. Pedagoginėje psichologijoje motyvai apibrėžiami kaip numatomi procesai, kurie suteikia žmogui energijos, noro veikti, kreipia jo veiksmus viena ar kita linkme.

Mokymosi motyvai gali būti vidiniai (kylantys iš paties subjekto, pavyzdžiui, smalsumas, augimo poreikiai, išmokimo džiaugsmas, savigarba, laimėjimai, ateities tikslai, kompetencija) ir išoriniai (kylantys iš aplinkos veiksnių, pavyzdžiui, tolimos motyvacijos motyvai ir motyvai, slypinačius mokymesi ir apimantys mokymosi tikslus, rezultatus ir procesą).

Motyvacija - tai asmens vidinis procesas, todėl negali būti stebinys, tačiau tai vienas iš svarbesnių mokinio elgesį lemiančių veiksnių. Mokymosi motyvacija priklauso nuo požiūrio į mokymąsi ir kinta priklausomai nuo mokyklinio amžiaus. Pradinėse klasėse dominuoja socialiniai motyvai, stiprūs pažintiniai interesai, o ankstyvoje paauglystėje prasideda domėjimasis mokyklinėmis pareigomis, krenta mokytojo autoritetas. Vyresnėje paauglystėje dominuoja įsitvirtinimo kolektyve poreikis, o vyresnių moksleivių mokymąsi labiausiai veikia poreikiai, susiję su praktiniais gyvenimo tikslais.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Nesėkmės mokymesi ir mokymosi motyvacija yra abipusiai įtakojantys vienas kitą veiksniai. Kuo silpnesnė motyvacija, tuo sunkiau sekasi mokytis, ir atvirkščiai.

Pagrindinės motyvacijos teorijos

Šiuolaikiniame moksle egzistuoja įvairios teorijos, aiškinančios motyvacijos problemas. Pagal žmogaus elgsenos priežasčių aiškinimą jas galima suskirstyti į kelias grupes:

  • Teorijos, pabrėžiančios reakciją į spaudimą. Šis spaudimas gali būti tiek išorinis (paskatinimai, bausmės), tiek vidinis (žmogaus poreikiai).
  • Teorijos, pripažįstančios dispozicijas. Žmogaus elgseną lemia ne tik spaudimas, bet ir dispozicijos, kurios nukreipia jo veiklą. Šiai grupei priklauso tikslų teorija.
  • Teorijos, aiškinančios elgseną vidinėmis dispozicijomis. Apsisprendimo teorijoje akcentuojama vidinė motyvacija, paremta tinkamu socialinės aplinkos organizavimu, kurioje žmogus jaučiasi kompetentingas, autonomiškas ir palaiko gerus santykius su kitais.

Bihevioristinio operantinio determinavimo teorija daug reikšmės teikia paskatinimui: kiekvieno poelgio dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo išorinio (teigiamo ar neigiamo pastiprinimo) paskatinimo, kurio pasekmė yra išmokimas. Poreikių teorijos žmogaus elgesio priežastį traktuoja kaip vidinį spaudimą, kylantį dėl atsiradusio poreikio (įtampos). Maslow sudarė poreikių hierarchiją, teigdamas, kad aukštesnieji poreikiai pradeda reikštis tik patenkinus žemesniuosius. Tikslo teorija teigia, kad individo elgesį determinuoja išankstinis apsisprendimas veikti tam tikroje situacijoje, siekiant įvairių tikslų (emocinių, pažintinių, socialinių ir kt.). Vidinės motyvacijos teorijos pabrėžia laisvą individo valią apsisprendimo situacijose, kuri veikiama socialinės aplinkos, tenkinančios kompetencijos, autonomiškumo ir santykių poreikius. Pakilumo teorijoje akcentuojamas motyvacijos piko išgyvenimas, jaučiamas aktyviai įsitraukus į veiklą, reikalaujančią pastangų ir vertinamą kaip iššūkį.

Motyvai iškyla žmogaus sąmonėje, kai išorės objektai arba paties žmogaus veiksmai jam pasidaro reikšmingi ir prasmingi. Motyvų gali būti daug ir įvairių, sukeliant vidinį konfliktą, kurio baigtis priklauso nuo asmenybės brandumo ir aplinkos poveikio.

Mokinių Mokymosi Motyvacijos Problemos

Motyvacijos silpnėjimo priežastys

Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad nemažos dalies mokinių mokymosi motyvacija silpnėja dėl įvairiausių socialinių, psichologinių priežasčių. Tai pasireiškia nenoru mokytis, blogu lankomumu, domėjimosi stoka, užduočių neatlikimu ar visišku pasitraukimu iš mokyklos.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Klaipėdos licėjaus atlikta mokinių apklausa „Aš mokykloje“ atskleidė, kad didžiajai daliai (apie 60 proc.) 5-10 klasių mokinių kilo sunkumų dėl nuotolinio mokymosi. Be to, 23 proc. 8-10 klasių mokinių stigo motyvacijos. Tyrimas parodė, kad mokiniams trūko bendravimo su bendraklasiais, atsirado laisvalaikio-miego balanso sunkumų, sumažėjo fizinis aktyvumas, jie atprato kalbėti prieš klasę.

Tyrimai taip pat rodo, kad visų mokinių įsitraukimą į mokymosi procesus labiausiai nepalankiai veikia formalus tradicinis mokymas, mokinių segregacija ir išorinių mokymosi pažangos trikdžių akcentavimas.

Įtraukusis ugdymas ir motyvacija

Jungtinė Šiaulių universiteto tyrėjų grupė analizavo įtraukiojo ugdymo(si) požymius ir procesus 14-oje projekto „Renkuosi mokyti - mokyklų kaitai!” mokyklų. Tyrimas atskleidė, kad tokie įtraukiojo ugdymo kultūros požymiai kaip mokytojo dėmesys vaiko asmenybei ir pagalba mokiniui labiausiai išreikšti pradinio ugdymo pakopoje. Mokykloms dar reikia tobulėti pagarbos ir pagalbos kultūros puoselėjimo, bendruomeniškumo skatinimo, patyčių mažinimo srityse. Mokyklose trūksta dėmesio lygių galimybių kultūrai ir antidiskriminacinei politikai.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad personalizuoto mokymosi strategijas mokytojai dažniau taiko tada, kai mokykloje vyrauja pripažinimo, pagarbos ir pagalbos mokiniui kultūra. Formalus tradicinis mokymas dažniau susijęs su elitizmo reiškiniu mokykloje, patyčių ir diskriminacijos raiška, išorinių mokymo trikdžių akcentavimu.

Mokinių požiūris į mokyklą ir mokytojus

Mokinių nuomone, santykiai su mokytojais yra viena iš skaudžiausių temų. Nemaža dalis mokinių išreiškė nepasitenkinimą savo mokytojais dėl nepagarbaus bendravimo, psichologinio smurto (rėkimo, keiksmų, žeminimo). Mokiniai norėtų mokytis gražioje, jaukioje, patogioje ir funkcionalioje mokykloje, kurioje nėra triukšmo ir galima rasti ramybės ir poilsio zonų. Per pertraukas mokiniai norėtų daugiau veiklos ir aktyvaus poilsio, galimybės leisti laiką lauke. Planuojant įvairias veiklas mokiniai norėtų būti išklausyti ir dalyvauti priimant su jais susijusius sprendimus.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Šiuolaikinio efektyvaus mokymosi mokiniai neįsivaizduoja be IKT ir jų aktyvesnio naudojimo ugdymosi procese bei mokinio gebėjimus ir interesus atitinkančio ugdymo, kai mokinys gali aktyviai rinktis užduotis, plėtoti savo gebėjimus jam aktualiose srityse. Mokiniai norėtų dažniau dirbti grupėse bendradarbiaudami, o mokymosi procesas turėtų būti labiau sudominantis, įtraukiantis, įvairus, žinios kiekvienam prieinamos ir praktiškai pritaikomos.

Tėvų vaidmuo

Daugumą tėvų tenkina jų priėmimo ir įsitraukimo į vaiko ugdymą situacija, tačiau tėvų įsitraukimo klausimu vienodo sutarimo tarp tėvų ir pedagogų nėra. Mokytojai tėvų įsitraukimą į ugdymo veiklas vertina patenkinamai, manydami, kad tėvai nepakankamai aktyviai dalyvauja vaiko ugdyme. Tėvai pasigenda individualesnio dėmesio kiekvieno vaiko mokymuisi, dalijimosi ne tik problemomis, bet ir pozityvia informacija apie vaiko pasiekimus. Tėvų atsakymų į atvirus klausimus rezultatai rodo, kad didelė dalis tėvų supranta savo ugdomąjį vaidmenį ir prisiima atsakomybę už vaiko asmenybės ugdymą šeimoje, jaučia pareigą domėtis vaiko savijauta, pasiekimais ir mokymosi procesu, skatinti ir motyvuoti mokytis, teikti emocinę paramą ir pagalbą iškilus sunkumams.

Kaip Stiprinti Mokinių Mokymosi Motyvaciją

Praktiniai patarimai mokytojams

Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus ir teorines įžvalgas, galima pateikti keletą rekomendacijų, kaip stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją:

  • Skatinti mokinių smalsumą. Tai galinga jėga, kuri gali padėti mokiniams atrasti mokymosi džiaugsmą.
  • Atsižvelgti į mokinių reikmes bei tikslus. Individualizuotas požiūris padeda mokiniams jaustis svarbiems ir suprastiems.
  • Kurti pozityvią atmosferą klasėje. Bendradarbiavimas, pagarba ir pagalba vienas kitam skatina mokinių įsitraukimą.
  • Užtikrinti efektyvią komunikaciją. Aiškus ir laiku pateiktas informavimas apie ugdymo procesą mažina nerimą ir skatina pasitikėjimą.
  • Palaikyti ryšį su mokiniais ne tik pamokų metu. Individualūs pokalbiai padeda pastebėti ir laiku reaguoti į mokinių sunkumus.
  • Naudoti aktyvius mokymosi metodus. Įtraukiantis ir įvairus mokymosi procesas skatina mokinių susidomėjimą.
  • Skatinti mokinių kritinį mąstymą ir metakognityvinius gebėjimus. Tai padeda mokiniams geriau suprasti mokymosi procesą ir tapti savarankiškesniais.
  • Teikti mokiniams grįžtamąjį ryšį, pagirti už pasiekimus. Teigiamas pastiprinimas skatina mokinių motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.
  • Kurti saugią ir priimančią aplinką. Mokiniai turi jaustis saugūs ir gerbiami, kad galėtų atsiskleisti ir mokytis.
  • Būti pavyzdžiu mokiniams. Mokytojas, mylintis savo darbą ir besidžiaugiantis mokinių pasiekimais, įkvepia mokinius siekti geresnių rezultatų.

Valstybinės strategijos

Valstybė taip pat skiria dėmesį mokinių motyvacijos skatinimui. Švietimo reformos siekia sukurti savarankišką, kūrybiškai save išskleidžiančią asmenybę, turinčią mokymosi visą gyvenimą nuostatą. Strateginiuose nuostatuose akcentuojamas dėmesys mokytojų rengimui ir darbo atnaujinimui, kuriant integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje.

tags: #kaip #stiprinti #mokiniu #mokymosi #motyvacija