Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, psichikos sveikatos sutrikimai yra reikšminga visuomenės sveikatos problema. Pastaraisiais metais pastebimos svarbios tendencijos, rodančios tiek iššūkius, tiek ir teigiamus pokyčius šioje srityje. Vis daugiau žmonių pripažįsta psichikos sveikatos svarbą ir ieško pagalbos, o tai rodo didėjantį sąmoningumą ir mažėjančią stigmą. Tačiau vis dar egzistuoja nemažai kliūčių, trukdančių užtikrinti savalaikę ir veiksmingą pagalbą tiems, kuriems jos reikia.
Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje
Skaičiuojama, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turi daugiau nei 16 proc. Europos regiono gyventojų. Higienos instituto duomenimis, 2022 metais bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas buvo diagnozuotas 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims). Tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nors kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Visų jų oficialioje statistikoje nerasite - psichikos sveikatos sunkumus patiriantys, bet pagalbos nesikreipiantys žmonės nepatenka į statistiką, todėl psichikos sveikatos sunkumų patiriančių žmonių skaičius gali būti dar didesnis.
Nuo 2016 m. iki 2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais padidėjo 28 proc. Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m. Tai rodo, kad psichikos sveikatos problemos tampa vis aktualesnės visuomenėje.
Lyčių skirtumai
Moterų ligotumas šiais sutrikimais yra didesnis nei vyrų. Moterų, kurioms pernai nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst. Nuo 2016 m. augęs vyrų psichikos ir elgesio sutrikimų ligotumo rodiklis 2020-2021 m. 2022 m. vyrams depresija (3 kartus) bei demencija (1,6 karto) buvo rečiau nustatoma nei moterims. Tačiau neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai
Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Amžiaus grupės
Didžiausias psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas fiksuojamas tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šioje amžiaus grupėje sergamumo rodiklis išaugo nuo 172,6 atvejo 1 tūkst. gyventojų iki 265,7 atvejo. Tai yra didžiausias sergamumo augimas tarp visų amžiaus grupių per laikotarpį nuo 2016 iki 2022 metų. Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m.
Teritoriniai skirtumai
2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.
Stigma ir pagalbos kreipimosi barjerai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai. Dalis žmonių tiesiog ignoruoja savo simptomus, nesuvokdami, kad jie gali būti rimtos problemos ženklas.
Stigmos pasireiškimas
Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje. 26,9 proc. savijautai.
Mitas apie pavojingumą
Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, tačiau statistikos duomenimis daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdomi ne dėl žmonių turinčių psichikos sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Psichikos sveikatos paslaugų prieinamumas ir kokybė
Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu padidėjo konsultacijų ir terapijų skaičius. Be to, psichinės sveikatos paslaugų prieinamumas Lietuvoje gerėja. Valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones. Psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas Lietuvoje taip pat didėja. Psichologai ir psichiatrai siūlo individualias ir grupines terapijas, įskaitant internetines konsultacijas, kas ypač svarbu pandemijos laikotarpiu.
Apsilankymai pas psichiatrus
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. 2022 m. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Iššūkiai
Vis dėlto Lietuvoje vis dar išlieka nemažai iššūkių psichinės sveikatos srityje. Specialistų trūkumas ir dideli darbo krūviai dažnai lemia ilgas laukimo eilutes, tad kai kurie žmonės gali nesulaukti pagalbos laiku.
Socialinių veiksnių įtaka
Socialiniai veiksniai, tokie kaip ekonominė situacija, užimtumas ir socialinė parama, taip pat turi didelę įtaką psichinės sveikatos rodikliams. Psichikos sutrikimai dažnai nėra atsitiktiniai - jie gali būti ilgalaikių stresorių, traumų ar net genetinių veiksnių rezultatas.
Pandemijos poveikis
Pandemijos poveikis, be abejo, taip pat paliko savo žymes. Covid-19 krizė padidino nerimo, depresijos ir kitų psichikos sutrikimų atvejų skaičių. Izoliacija, socialinių ryšių stoka ir ekonominiai sunkumai sukėlė didesnį stresą ir nerimą.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys), t. y. Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst.
Strategijos psichikos sveikatos gerinimui
Atsižvelgdama į šias tendencijas, valstybė įgyvendina įvairias programas, kuriomis siekia pagerinti psichinės sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos įvairios programos ir projektai, skirti gerinti psichinės sveikatos paslaugų sistemą, skatinti prevenciją ir padėti žmonėms geriau suprasti psichinės sveikatos svarbą.
Senjorų psichikos sveikatos stiprinimas
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu. Stiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis.
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka, kurioje senjorai gali dalintis savo jausmais, patirtimis ir gauti emocinę paramą iš kitų.
- Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją. Nauji įgūdžiai, pvz., užsienio kalba ar muzika, stimuliuoja smegenis, o taip pat suteikia senjorams naujų pasiekimų stimulą.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos. Labai svarbu didinti ir pagalbos paslaugų prieinamumą užtikrinant, kad senjorai žinotų, kur kreiptis dėl emocinės pagalbos ir psichikos sveikatos priežiūros paslaugų.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
tags: #psichikos #ligu #statistikas