Šis straipsnis apibendrina įvairias psichologės Jolantos Karvelienės įžvalgas, susijusias su ugdymo procesu, paauglystės iššūkiais ir emocinio intelekto svarba švietimo sistemoje. Straipsnyje remiamasi jos komentarais žiniasklaidoje, pranešimais seminaruose ir dalyvavimu diskusijose švietimo klausimais.
Emocinis intelektas švietimo sistemoje
Jolanta Karvelienė pabrėžia emocinio intelekto (EI) svarbą švietimo sistemoje. EI lavinimas yra esminis dalykas, siekiant gerinti emocinių kompetencijų ugdymą bei psichologinę gerovę visiems, kurie mokosi ir dirba ugdymo įstaigoje. Jos nuomone, ugdymo įstaigose didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik akademiniams pasiekimams, bet ir emocinei raidai.
"Šviesa" - būsimos priemonės EI lavinimui
Ateityje numatomos priemonės EI lavinimui. Šios priemonės turėtų apimti įvairias strategijas ir metodus, skirtus ugdyti mokinių ir mokytojų emocines kompetencijas. Konkrečios priemonės nenurodytos, tačiau galima numanyti, kad tai galėtų būti specializuotos programos, mokymai, praktiniai užsiėmimai ir konsultacijos.
Pilotinių mokyklų patirtis
Straipsnyje minimos pilotinės mokyklos, kurios dalyvavo EI lavinimo programose:
- PilotInė mokykla Nr. 6
- Pilotinė mokykla Nr. 3 Šakių r.
- Pilotinė mokykla Nr. 4 Raseinių r.
- PilotInė mokykla Nr. 9
- PilotInė mokykla Nr. 10
- PilotInė mokykla Nr. 11
Deja, nepateikiama jokios informacijos apie tai, kokią įtaką šios programos turėjo ugdymo procesui. Būtų vertinga sužinoti apie konkrečius rezultatus, iššūkius ir sėkmės istorijas, susijusias su šių mokyklų patirtimi.
Taip pat skaitykite: Ugdymas karjerai
Privalomojo ugdymo amžiaus ankstinimas: pavojai ir iššūkiai
J. Karvelienė kartu su kitais specialistais išreiškė susirūpinimą dėl planuojamų Švietimo įstatymo pataisų, susijusių su privalomojo ugdymo amžiaus ankstinimu. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė įstatyminė bazė jau leidžia pradėti privalomąjį ugdymą anksčiau, jei vaikas yra pasirengęs. Anot jų, ankstinimas gali turėti neigiamų pasekmių.
Ankstyvo ugdymo traumos ir formalizacija
J. Karvelienės teigimu, mokyklinio amžiaus ankstinimas gali traumuoti daugelį vaikų, kurie nėra emociškai subrendę ir pasirengę mokyklai. Mokykla yra formalizuota organizacija, turinti griežtą dienotvarkę, pamokų struktūrą ir reikalavimus, kuriems jaunesnio amžiaus vaikams gali būti sunku prisitaikyti. Penkerių-šešerių metų vaikai dar nori aktyviai žaisti, o didelė jų dalis vis dar reikalingi pietų miego.
Iššūkiai vaikams su negaliomis ir našta mokytojams
Mokyklinio amžiaus ankstinimas sukels dar didesnius iššūkius vaikams su įvairiomis negaliomis. Be to, didžiąją šios reformos naštą prisiims mokytojai, kurių nuomonės neatsiklausta.
Kitų šalių patirtis ir pasekmės švietimo sistemai
J. Karvelienė siūlo įvertinti ir išanalizuoti kitų valstybių patirtį. Suomijoje ir Estijoje, į kurias Lietuva dažnai lygiuojasi, vaikai pradeda lankyti mokyklą sulaukę 7 metų. Ji atkreipia dėmesį, kad toks „laikrodžio pasukimas“ sukeltų didžiules pasekmes, kurios iš esmės įtakotų švietimo sistemą ateinančius 12 metų. Pereinamuoju laikotarpiu mokinių skaičius išaugs, kai į mokyklas ateis vaikai pagal senąją tvarką ir jaunesni pagal naująją. Dėl privalomojo ugdymo amžiaus paankstinimo padidės išlaidos švietimui ir reikės papildomų pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų.
Paauglystė: iššūkiai ir bendravimo subtilybės
J. Karvelienė pateikia įžvalgų apie paauglystės laikotarpį, kuris gali tapti išbandymu tiek vaikams, tiek aplinkiniams.
Taip pat skaitykite: Psichologės Alionos Šalaj straipsnis
Kada prasideda paauglystė?
„Sunku apibrėžti tikslias paauglystės chronologines ribas. Jau nuo 10 metų galima laukti pirmųjų paauglystės simptomų“, - teigia J. Karvelienė.
Kaip padėti paaugliui išgyventi šį laikotarpį?
Psichologė teigia, kad paauglystės laikotarpiu svarbu suteikti vaikui supratimą, kad jis yra mylimas ir palaikomas. Žinodamas, kad jis yra mylimas, vaikas lengviau priims prašymus. Taip pat svarbu leisti paaugliui būti savimi, netrukdyti jam suklysti ir pasitaisyti, kurti pasitikėjimą ir leisti jam veikti savarankiškai bei pačiam priimti sprendimus. Tai paaugliui suteiks daugiau pasitikėjimo savimi. Ne ką mažiau reikšminga yra emocinė parama. Kai paauglys nori pasikalbėti, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jo kalbą, elgesį, bet ir į jausmus, ir atitinkamai į juos reaguoti.
Bendravimo kultūra su paaugliais
„Į paauglystę įžengę vaikai nori jaustis suaugę ir dažnai nesugebėdami savo „suaugimo“ išreikšti, neapsieina be šiurkščių frazių, nepagarbaus elgesio demonstravimo. Tačiau mokyti bendravimo kultūros atsakant šiurkštumu į vaiko replikas neprotinga. Bendraukite su juo kaip su lygiu. Tegul vaikas pajunta savo reikšmingumą ir tuomet jam nereikės įrodinėti, kad jis „jau didelis“, - teigia psichologė J. Karvelienė.
Patarimai, kaip bendrauti su paaugliu, kad būtumėte išgirsti ir suprasti:
- Žiūrėkite į akis - ši gudrybė verčia išgirsti, kas sakoma.
- Kalbėkite trumpai ir tiksliai, nes vaikai tampa imlesni žinodami, jog jiems neteks išklausyti ilgo moralo.
- Kilus ginčui nekelkite balso - užuot pakėlę balsą, jį pritildykite ir pamatysite, kaip būsite išgirsti.
- Paaugliui svarbiau ne ką sakote, o ką darote.
- Nepasiduokite provokacijai - psichologiniai tyrimai rodo, kad paaugliai liaujasi elgęsi šiurkščiai, kai įsitikina, jog tai neefektyvu, todėl į šiurkštumą neatsakykite nieko.
Jei jaučiate, kad paauglys meluoja, išsiaiškinkite, kas skatina vaiką meluoti, kokia tema dažniausiai meluojama. Pagalvokite, kokį pavyzdį rodote: ar prašote, kad vaikas meluotų telefonu, jog jūsų nėra namie ir pan. Pasak psichologės, paauglys labai mėgsta ginčytis, tad būtinai išmėgins Jūsų tolerancijos ir kantrybės ribas. Jis pasiruošęs laužyti Jūsų nustatytas taisykles. Tačiau jei taisyklės atlaikys, jis būtinai atsirems į jas.
Įtraukusis ugdymas: savybės ir iššūkiai
J. Karvelienė dalinosi savo žiniomis apie įtraukųjį ugdymą, pabrėždama, kokiomis savybėmis turi pasižymėti šiuolaikinis pedagogas.
Taip pat skaitykite: Šokio ir judesio terapija su Daiva Talijūniene
Šiuolaikinio pedagogo savybės
Pedagogai turi būti pasiekiami, geri stebėtojai ir klausytojai, kantrūs, jautrūs, pagarbūs, lankstūs, turintys žinių ir jas pritaikantys, besidomintys kitais. Turint šias savybes, bus lengviau pastebėti, išgirsti ir priimti vaiką tokį, koks jis yra, nesistengiant jo pakeisti iš esmės, o palengvinti jo kelią ugdymo(si) procese.
Bendravimas su tėvais
Dažną specialistą, pedagogą neramina pirminiai pokalbiai su mokinių tėvais, kurių metu tenka pristatyti stebimas nepatogias situacijas, o gal net įžvelgiamą sutrikimą. Šioje vietoje svarbiausia iš visų šalia vaiko esančių, su vaiku dirbančių pedagogų surinkti visą informaciją ir konstruktyviai ją pateikti tėvams pokalbio metu.
Kitos veiklos ir įvertinimai
J. Karvelienė dalyvauja įvairiose švietimo iniciatyvose, seminaruose ir projektuose. Pavyzdžiui, ji skaitė pranešimą mokymuose „Mokinių individualių ir specialiųjų ugdymosi poreikių pažinimas/atpažinimas ir atliepimas“. Taip pat, pagal pateiktą informaciją, Gražina Karvelienė užima Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas.
tags: #psichologe #jolanta #karveliene