Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Šiame straipsnyje aptariama, kaip atpažinti pirmuosius autizmo požymius vaikams, kokie yra svarbiausi „raudonos vėliavėlės“ signalai ir kokia pagalba gali būti suteikta autizmo spektro sutrikimų (ASS) turintiems asmenims. Ankstyva diagnostika ir tinkama terapija gali ženkliai pagerinti vaiko socialinius įgūdžius, kalbos vystymąsi ir gyvenimo kokybę.
Kas yra Autizmo Spektro Sutrikimas?
Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra neurologinis vystymosi sutrikimas, kuris veikia komunikaciją, socialinę sąveiką ir elgesį. Autizmas nėra liga, kurią galima „išgydyti“, tai būklė, su kuria vaikas gyvena visą gyvenimą. Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. Autizmas - viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. O pati nuostata, kad yra „sveikas” ar „normalus” smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius - yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra.
Autizmas yra ne liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).
Ankstyvieji Autizmo Požymiai: "Raudonos Vėliavėlės"
Pirmuosius autizmo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant, simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą - požymius, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams. Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų.
Štai keletas „raudonų vėliavėlių“, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn.: nesako frazių iš dviejų žodžių.
Kiti požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius.
- Autistas būna paniręs į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms.
- Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas.
- Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį.
- Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
Autizmo Diagnostika
Autizmo diagnozė nustatoma remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl autizmo spektro sutrikimą sunku atpažinti iki pat tol, kol vaikas sulaukia 18-24 mėn. ir vėliau. Visi vaikai augdami įgyja įgūdžių, išmoksta tam tikrų elgesio standartų, o kiekvieno vaiko tempas skiriasi.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais). Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas.
Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Autizmo Priežastys
Autizmo priežastys iki pat šių dienų yra ne iki galo žinomos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos daugelis faktorių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai daryti įtaką smegenų vystymuisi ir sukelti autizmo sutrikimus.
Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Kaip Elgtis Pastebėjus Požymius: Tėvų Veiksmai
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Labai svarbu nelaukti.Jei pastebėjote nerimą keliančius požymius, svarbu:
- Pasikalbėkite su šeimos gydytoju: aptarkite iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
- Kreipkitės į specialistus: pasikonsultuokite su vaiko raidos specialistais, logopedu ar neurologu. Jie atliks išsamesnį įvertinimą ir padės nustatyti, ar vaikui yra autizmo spektro sutrikimas.
- Būkite atidūs ir stebėkite: stebėkite vaiko elgesį, socialinę sąveiką ir komunikacijos įgūdžius. Užfiksuokite bet kokius pastebėjimus, kurie gali būti naudingi specialistams.
Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Vaikams
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Tyrimai rodo, kad anksti pradėta terapija (iki 4 metų) gali ženkliai pagerinti vaikų su ASS socialinį funkcionavimą, kalbos įgūdžius ir emocinį stabilumą. Net jei diagnozė dar nepatvirtinta, verta imtis veiksmų - užrašyti vaiką į logopedo užsiėmimus, lankyti žaidimų terapiją ar ergoterapiją.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Štai keletas pagrindinių pagalbos būdų:
- Elgesio terapija (ABA): ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas yra viena iš efektyviausių terapijų, padedančių vaikams su autizmu išmokti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį.
- Logopedo terapija: padeda gerinti komunikacijos ir kalbos įgūdžius.
- Ergoterapija: padeda lavinti motorinius įgūdžius, savarankiškumą ir kasdienio gyvenimo įgūdžius.
- Psichoterapija: suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese.
- Vaistai: Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Visuomenės Požiūris ir Mitai apie Autizmą
Nepaisant to, pačią autizmo sąvoką Lietuvoje vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Daugelis tėvų ir net mokytojų vis dar nėra gerai susipažinę su šiuo ypatumu. Dažnai klaidingai galvojama, kad autistai yra apatiški, neturi jausmų arba jų jausmai mažiau intensyvūs. Tai visiška netiesa. Paprasčiausiai tokiems asmenims yra sunkumų tinkamai išreiškiant ir parodant savo jausmus.
Tokie žmonės dažniausiai atrodo kaip nemėgstantys bendravimo ir kitų žmonių. Tačiau tai nėra visiškai tiesa, kadangi daugelis autistų nori, tačiau paprasčiausiai nemoka bendrauti neurotipiškiems žmonėms priimtinu būdu. Neretai, po kelių nesėkmingų bandymų užmegzti draugiškus santykius, jie pradeda dar menkiau pasitikėti savimi ar atsiriboja nuo kitų. Labai svarbu suteikti autistui daugiau dėmesio. Jis labai mielai kalba jiems įdomiomis temomis, tad kuo daugiau dėmesio skirkite tiems dalykams, kurie jį domina.
Nors iš šono to ir nesimato, tačiau autistai supranta, kad jie yra kitokie nei visi. Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.
Išvados
Autizmo atpažinimas ankstyvoje vaikystėje yra labai svarbus, nes laiku suteikta pagalba gali ženkliai pagerinti vaiko gyvenimo kokybę. Stebėkite savo vaiko raidą, atkreipkite dėmesį į „raudonas vėliavėles“ ir, jei kyla neramumų, nedvejodami kreipkitės į specialistus. Autizmo spektro sutrikimas nėra nuosprendis, o iššūkis, su kuriuo galima susitvarkyti tinkamai reaguojant ir suteikiant reikiamą pagalbą.