Efektyvūs Būdai Suvaldyti Stresą Prieš Egzaminą: Patarimai Abiturientams ir Jų Tėvams

Egzaminų sesija - tai iššūkių metas ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Artėjant valstybiniams brandos egzaminams, stresas tampa neišvengiamu palydovu. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip suvaldyti stresą prieš egzaminą, remiantis psichologų rekomendacijomis ir praktiniais patarimais.

Stresas - Natūrali Reakcija

Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros profesorius, psichologas Aidas Perminas teigia, kad stresas nėra blogis, kurio reikėtų bet kokia kaina vengti. Tai yra normali psichologinė reakcija į iššūkius. Stresas padeda mums įveikti sunkumus ir motyvuoja siekti tikslų. Tačiau, kai streso yra per daug, jis pradeda trukdyti.

Kada Nerimas Yra Sveikas?

Visi psichologai patvirtintų, kad jaudintis prieš svarbius gyvenimo įvykius, tarp jų - ir egzaminus, yra normalu. Tačiau kada tas nerimas yra sveikas, o kada jau trukdo susikaupti ir pasiruošti egzaminams? Visų pirma, psichologai pataria „pastatyti egzaminus į vietą“. Kai mes galvojame, kad egzaminai nulems visą mūsų gyvenimą, kai susvarbiname juos iki paties esmingiausio savo gyvenimo įvykio, stresas nuo to tik šoka į lubas, ir valdyti jį gali tapti itin sunku. Tad svarbiausia yra suvokti, kad egzaminai, kad ir kaip keistai tai skambėtų, nėra esminė mūsų gyvenimo ašis. „Egzaminai visuomet yra streso laikotarpis, ir būtų keista, jeigu egzaminai nekeltų streso“, - sakė psichologė Aušra Kurienė, dirbanti Paramos vaikams centre, kuris konsultuoja vaikus, paauglius bei jaunimą. „Tačiau svarbu suvokti, kad nors tai yra vieni pirmųjų egzaminų, bet jie tikrai ne paskutiniai.

Svarbiausia nepamesti perspektyvos. Egzaminai nėra vardan egzaminų, jie yra vardan to, kad aš pasiekčiau gyvenime kažko, ko noriu. O pasiekti dalykus yra labai įvairūs būdai, ir egzaminai nėra tas vienintelis būdas. Pavyzdžiui, jei man sunkiai sekasi matematika ir aš bijau matematikos egzamino. Ką tai galėtų reikšti? Bet tai yra visiška netiesa. Galbūt tu šiemet neišlaikysi matematikos ir šiemet netapsi psichologu. Tačiau galėsi praleisti metus savanoriaudamas ar mokydamasis, ir gal po metų išlaikys tą matematiką ir tapsi psichologu dar po trejų ar penkerių metų. Ta baimė, kad nemoku matematikos, atrodo, užpila visą ekraną ir jos negali išjungti taip paprastai.

Lūkesčių Valdymas

Kitas dalykas, kuris kartais paralyžiuoja abiturientus - tai mintis, kad neišlaikęs egzaminų puikiai, nepateisinsi savo paties arba tėvų (ar mokytojų) lūkesčių. Tačiau čia irgi slypi spąstai. Galbūt tie tėvai puikiai supranta, kad pasiruošti nuotoliniu būdu yra sunkiau, jie mato, kiek daug jūs dirbate ir visiškai nesitiki, kad išlaikysite egzaminus 100 procentu? „Reikėtų įgarsinti savo lūkesčius, pasikalbėti su tėvais, ir pasižiūrėti, ar jūsų ir tėvų lūkesčiai sutampa. Kartais vaikams atrodo, kad jų tėvų lūkesčiai yra labai dideli. Tuo tarpu tėvai dažniausiai supranta, kad šiemetinė situacija yra ypatinga, ir gal ji neleis jų vaikui parodyti viso savo potencialo. Bus daug jaunuolių, kurie ramiomis sąlygomis pasirodytų geriau. Ir tėvai tai tikriausiai supranta. „Dažnai abiturientai turi lūkesčius išlaikyti egzaminus ypatingai gerai. Galvojama, kad tie egzaminai atspindi mane kaip žmogų, ir jų neišlaikęs kaip tikiuosi, būsiu kažkoks „nepakankamas“. Tačiau taip tikrai nėra. Ir neišlaikęs egzaminų puikiai, būsi toks pats nuostabus žmogus, kaip iki tol.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

Trumpalaikis Ir Ilgalaikis Stresas

Stresą kelia ne tik objektyvūs įvykiai, bet ir mūsų mintys - kitaip tariant stresas kelia stresą. Tačiau ilgalaikis stresas, kuris tarsi „paralyžiuoja“, išjungia mąstymą, neleidžia susikaupti - yra tas, kurio jūs nenorėtumėte jausti prieš egzaminus, jis jums nepadeda. „Trumpalaikis stresas optimizuoja kūną, šis stresas gali padėti. Svarbu yra atpažinti „užsitęsusį“ stresą ir imtis veiksmų. Ženklai, kurie rodo ilgalaikį stresą, ir tai, kad kūnui jau yra sunku išbūti tame strese: sutrikęs mitybos ciklas (arba visai nenorite maisto, arba atvirkščiai - nevaldomai valgote), miego sutrikimai (sunku užmigti, arba atsibundama vidury nakties, neišsimiegama), nusilpęs imunitetas. „Iš tokios būsenos išeiti sunku. Reikia pirmiausiai įveikti šį padidintą stresą. Tokiu atveju reikia kalbėtis su artimaisiais - tėvais, seneliais. Bet jeigu ir jie yra strese, ir namuose tvyro nevaldomo nerimo atmosfera, tuomet reiktų kreiptis į specialistus. Svarbiausia nebijoti, nes čia nėra nieko gėdingo. Tai yra stiprybė - suprasti, kad tau yra reikalinga pakalba ir gauti ją laiku.

Praktiniai Patarimai Stresui Valdyti

Štai keletas patarimų, kurie padės suvaldyti stresą prieš egzaminus:

Rutina ir planas: Psichologė Asta Blandė atkreipia dėmesį, kad padėti suvaldyti nerimą gali tam tikra rutina. „Iš vakaro susidėliotas kitos dienos planas padeda grįžti į pusiausvyrą: žinome, kada kelsimės, valgysime, atliksime tam tikras svarbias užduotis - jų darymas leidžia jaustis vertingais, padeda nukreipti dėmesį į veiklą, o ne gąsdinančią informaciją. Svarbu išlaikyti ir laisvo laiko balansą. Leiskime sau bendrauti, atsipalaiduoti žaidžiant stalo žaidimus ar užsiimant kokia nors kita veikla. Tai padės kiek atsikvėpti ir pailsėti", - pataria A. Blandė.
Saugoti resursus: Neįmanoma per mėnesį išmokti viską, ko nespėjote per dvylika metų. Anot leidyklos „Šviesa" papildomų mokymosi priemonių autorės, Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Linos Cholinienės, likus kelioms savaitėms tikrai neverta pulti į paniką, jei kažko ir nepavyko išmokti. „Mokantis individualiai, kaip ir klasėje, svarbiausia paties mokinio motyvacija. Jei jis mokysis nuosekliai, dės pastangas, bus pareigingas, o susidūręs su mokymosi sunkumais nenuleis rankų ir toliau tobulins savo įgūdžius, tikimybė, kad jis per egzaminą suklups - minimali. Dėl to pagrindinis patarimas moksleiviams būtų nuosekliai mokytis, išsiaiškinti, ko tiksliai dar nemoki, negebi, ir stengtis tai tobulinti", - sako L. Cholinienė.
Laiko planavimas: „Tikslas turėtų būti neišvarginti savo kūno ir saugoti savo resursus. Reiktų pasistengti, kad tavo laiko nepavogtų „laiko vagys“, tad verta riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, prie telefono ir t.t. M.Motiejūnaitė taip pat pataria dieną pradėti nuo nemaloniausių užduočių. „Kartais kyla noras nemalonius dalykus atidėti. Tačiau yra toks paradoksas - kuo toliau atidedi nemalonų dalyką, tuo jis atrodo sudėtingesnis ir nemalonesnis, ir tuo daugiau laiko praleidi jaudindamasis.
Normalu jaudintis: „Dažnai girdžiu klausimą - kaip įveikti jaudulį. Tačiau nesijaudinti yra neįmanoma, normalu yra jaudintis. Nėra tokio mokinio, kuris atėjo į egzaminus švilpaudamas, parašė ir išėjo. Jeigu siūlysim moksleiviams nesijaudinti, jie daug energijos išeikvos bandydami nuslopinti jaudulį. Turime sakyti - normalu yra jaudintis, tačiau ir jaudindamasis, gali nueiti ir parašyti geriausiai, kaip gali šiandien.
Raminančios technikos: Taip pat svarbu dar iki egzamino atrasti „raminančias technikas“, kurios padeda suvaldyti jaudulį. „Kiekvienas žmogus dar iki egzaminų yra patyręs stresą, tad reikėtų pasinaudoti ta patirtimi, kuri jums jau yra padėjusi įveikti stresą“, - siūlė psichologė M.Motiejūnaitė. „Nusiraminimo pratimus reikia praktikuoti prieš egzaminus, išmokti tai iki egzaminų.
Egzaminai - ne baubas: Dar vienas patarimas - bandyti įsisąmoninti, kad egzaminai nėra „baubas“. „Egzaminai yra apie atsisveikinimą su mokykla ir šventę - taip, tenka įveikti iššūkius, bet per egzaminus tu ateini į brandą.
Fizinis aktyvumas: Iš paprastų patarimų yra fizinis aktyvumas. Kadangi ruošiantis egzaminui mokymasis vyksta visą dieną, jį reikėtų suskirstyti tam tikrais etapais, pavyzdžiui, 40-60 minučių mokytis, o paskui vienaip ar kitaip būti fiziškai aktyvesniam, bent jau pasivaikščioti. Fizinis aktyvumas yra ir streso įveikimo, ir energijos iškrovimo būdas. Kai sėdi, jaudiniesi, jauti įtampą ir jos niekaip neįveiki, fizinis aktyvumas gali padėti, kartu tai dėmesio nukreipimas nuo to, ką veiki ilgą laiko tarpą, t. y. mokaisi, į ką nors kita“, - sakė A. Perminas.
Mityba ir gėrimai: Įvairių tonizuojančių gėrimų vartojimą taip pat derėtų apriboti. „Reikėtų vengti kavos, arbatos ir energinių gėrimų, nes jie veikia panašiai kaip stresas - suaktyvina, kelia nerimą ir žmogus tampa jautresnis įvairiems išorės poveikiams. Tai reiškia, kad nerimas gali tik padidėti.
Aplinka: „Mes turime savo rutiną, savo namus ir galbūt vietą, kur mums mokytis geriausia. Tai tos vietos ruošiantis egzaminui geriausia nekeisti, neiti mokytis į biblioteką, jeigu ten mokytis nesi įpratęs, mokytis reikėtų tuo paros laiku, kai paprastai būna gera mokytis ir pasiekiami geriausi rezultatai. Ar mokytis su kitais žmonėmis? Vėlgi geriausia daryti viską taip, kaip esi įpratęs. (…) Naujovės yra stresas. Pats žodis reiškia reakciją į pokytį - bet koks pokytis gyvenime sukelia stresą.
Tėvų palaikymas: Iš savo patirties jis sako pastebintis, jog kartais egzaminų sesija yra nerimastingesnis periodas tėvams negu mokiniams. „Tėvai jaučia stresą ir jį perduoda vaikams. Mane kviečia į mokyklas skaityti paskaitų apie stresą ir dažnai būna iš anksto pasakoma, kad vaikai jaučia didelį stresą dėl artėjančių egzaminų. Aš jų klausiu, koks tas stresas, kokio dydžio, mėginu išklausti ir paaiškėja, kad dalis - taip, jaučia stresą, bet dažniausiai tokį 5 balų iš 10, nelabai didelį. Tada kyla klausimas, o kas tie žmonės, kurie jaučia didelį stresą? Greičiausiai tai yra tėvai ir mokytojai. Geriau, kad jie visi nusiramintų, nes tai persiduoda vaikui. Kitas dalykas, ką daryti, tai mylėti vaiką besąlygiškai, perduoti jam žinutę, kad nesvarbu, kaip tau atsitiks - ar išlaikysi egzaminus geresniu, blogesniu pažymiu, ar neišlaikysi, mes vis tiek tave mylėsime, gerbsime ir priimsime“, - kalbėjo A. Perminas.

Dr. Danielio G. Ameno Rekomendacijos

Dr. Danielis G. Amenas - pasauliniu lygiu pripažintas JAV psichiatras, mokslininkas ir smegenų sveikatos ekspertas bei keliolikos knygų autorius, išskiria kelias strategijas, kurios gali padėti mokiniui (studentui) susitvarkyti su stresu, bei apskritai pagerinti bendrą smegenų veiklą ir sveikatą.

Rekomendacijos Mokiniams Ir Studentams

Gilaus-lėto kvėpavimo technikos: D.Amenas pabrėžia, kad vienas iš efektyviausių ir greičiausių būdų suvaldyti stresą yra gilaus - lėto kvėpavimo technikų praktikavimas. Toks kvėpavimas padeda aktyvuoti kūno parasimpatinę nervų sistemą. Pastaroji yra atsakinga už organizmo ramybės būsenas. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad gilus ir lėtas kvėpavimas sumažina stresą, nerimą, įtampą, o taip pat padeda sureguliuoti emocijas, didina susikaupimą, pagerina miego kokybę, mažina kūno įtampą. Nurimus lengviau pastebėti ir suvaldyti neigiamas mintis, sugrįžta psichologiškai itin svarbus kontrolės potyris. Praktikuoti gilų - lėtą kvėpavimą yra paprasta. Patogiai atsisėskite. Per nosį, skaičiuodami iki 4, giliai įkvėpkite pilnus plaučius oro. Sulaikykite orą (mintyse skaičiuodami iki 4) ir per burną lėtai iškvėpkite - skaičiuokite iki 6-8. Kartokite po 5-10 minučių kasdien arba kuomet jaučiate įtampą, nerimą.
Automatiškai kylančios neigiamos mintys: Pasak dr. D. Ameno, automatinės neigiamos mintys yra įpročiu tapusios, neracionalios, nenaudingos mintys, kurios kyla automatiškai, kai reaguojame į tam tikrus nerimą keliančius dalykus. Šios mintys dažniausiai būna neigiamos, itin savikritiškos, paprastai grindžiamos baime, o ne realiais faktais. Specialistas automatines neigiamas mintis simboliškai vadina skruzdėmis, kurios gali būti įkyrios ir nemaloniai dilginančios. Todėl mokslininkas kviečia atpažinti kada šios „skruzdės“, pradeda savo ataką bei ryžtingai jas išvaikyti. Automatinės neigiamos mintys pasižymi keliomis savybėmis, padedančiomis jas pastebėti:
- Viskas arba nieko: Situacijos vertinamos tik kraštutinumais, be tarpinio varianto: „Jei negausiu dešimtuko, būsiu visiška(s) nevykėlis(ė)“, „Man visada prastai sekasi per egzaminus“, „Jei neišlaikysiu, bus tragedija“.
- Ateities spėjimas: Neigiami rezultatai numatomi be faktinių įrodymų: „Aš tikrai neišlaikysiu šio testo / egzamino“.
- Minčių skaitymas: Tikėjimas, kad žinome, ką kiti apie mus galvoja: „Mokytojas (tėvai, draugai) galvoja, kad aš nevykėlis(ė)“.
- Kaltės arba pasidavimo jausmo stiprinimas: Dažnai naudojami teiginiai „turiu“ ir „privalau“: „Turėjau daugiau mokytis, aš visiška(s) tinginys(ė)“. „Man nepavyks. Kokia prasmė bandyti?“.
- „Etikečių“ klijavimas: Sau ar kitiems priskiriami griežti, neigiami apibūdinimai: „Aš visiška(s) nevykėlis(ė)“, „Visi kiti gerai pasiruošę, tik ne aš“.
Iššūkis mintims: Atpažinus automatines neigiamas mintis, antras svarbus žingsnis - jas užginčyti. Mesti joms iššūkį. Netikėkite kiekviena kylančia mintimi. Savęs verta paklausti: „Ar ši mintis tikrai yra tiesa? Kokius įrodymus turiu jai pagrįsti?“. Galiausiai, svarbu pakeisti automatines negatyvias mintis konstruktyvesniu mąstymu. Pavyzdžiui, vietoje „Aš neišlaikysiu šio testo“, sau sakykite: „Aš gerai pasiruošiau ir galiu padaryti viską, kas mano galioje“ arba „Aš padarysiu geriausia, ką galiu, ir pasimokysiu iš šios patirties“.
Susitelkimas į pastangas: Susitelkite į pastangas, ne tik į rezultatus. Automatinės neigiamos mintys dažnai susijusios su baime suklysti arba patirti nesėkmę. Nukreipkite savo dėmesį į procesą, ne tik į rezultatą. Pastebėkite, džiaukitės ir vertinkite mažus pasiekimus, pavyzdžiui, suprastą sudėtingą temą arba mokymuisi skirtas nuoširdžias pastangas. Priminkite sau, kad vienas egzaminas neapibrėžia jūsų, kaip žmogaus, vertės ir potencialo. Toks požiūris leis atsipalaiduoti, būti sau teisingesniu, įgausite daugiau pasitikėjimo savimi.
Fizinė veikla: Fiziniai pratimai yra viena iš pagrindinių Dr. D.Ameno rekomendacijų smegenų sveikatai gerinti ir stresui mažinti. Fizinė veikla didina nuotaiką reguliuojančių neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, kiekį bei subalansuoja jų lygį. Todėl kasdien atliekama 20-30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla - tokia kaip ėjimas, bėgimas, joga ar šokiai - padeda atsipalaiduoti. Lengva fizinė veikla per pertraukas tarp mokymosi irgi padeda sumažinti įtampą.
Miego kokybės užtikrinimas: Dr. D.Amenas pabrėžia kokybiško miego svarbą atminties sustiprinimui ir streso valdymui. Miego trūkumas gali pabloginti susikaupimą, įsiminimą ir informacijos atkūrimą, o taip pat - padidinti streso hormono kortizolio lygį. Siekiant užtikrinti miego kokybę, svarbu susikurti reguliarų miego režimą. Tikslas yra 7-9 kokybiško miego valandos kiekvieną naktį. Norint kokybiškai išsimiegoti, ekranais nereikėtų naudotis mažiausiai 1 valandą iki miego. Sukurti atpalaiduojančią vakaro rutiną gali padėti knygos skaitymas arba raminančios, patinkančios muzikos klausymas.

Rekomendacijos Tėvams

Mokyti atpažinti neigiamas mintis: Mokykite vaikus atpažinti jiems kylančias automatines neigiamas mintis. Paskatinkite vaikus užsirašyti savo mintis prieš arba po mokymosi. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad pats rašymo procesas gali padėti sumažinti įtampą. Kartu su savo vaiku patyrinėkite, padiskutuokite - ar šios mintys tikrai yra faktai, ar tai perdėtos baimės. Padėkite vaikui pakeisti automatines neigiamas mintis konstruktyvesniu, realistiškesniu mąstymu. Tarkime, jei vaikas sako: „Aš niekada neišlaikysiu šio egzamino,“ priminkite jo anksčiau patirtos sėkmės atsiskaitant momentus. Itin pabrėžkite pastangas, kurias jis / ji įdėjo tam, kad tą sėkmę patirtų. Naudokite patvirtinimus, tarkime: „Tu atkakliai dirbi, o atkaklus darbas atsiperka“.
Konstruktyvus mąstymas: Būkite konstruktyvaus mąstymo pavyzdžiais. Vaikai dažnai atspindi bei perima tėvų požiūrį ir jų reakcijas. Būkite pavyzdžiu savo vaikui, kaip valdyti stresą ir pakeisti negatyvų mąstymą realistiškesniu. Dalinkitės patirtimis, kaip jūs įveikėte iššūkius, kas jums tuo metu padėjo. Kaip jums pavyko persiorientuoti į sprendimą, o ne tik į problemą. Venkite per didelio spaudimo, nekritikuokite ir nelyginkite vaiko su kitais vaikais arba savimi - šie dalykai gali tik dar labiau sustiprinti vaiko neigiamas automatines mintis bei nepasitikėjimą savimi.
Padrąsinimai ir palaikymas: Remkite vaiką padrąsinimais, jo jausmų priėmimu ir empatišku požiūriu. Empatija ir nuoširdus supratimas padeda vaikams jaustis palaikomais bei suprastais. Pripažinkite visus vaikų jausmus (o ypač nemalonius), šių jausmų nemenkindami ir neneigdami: „Aš suprantu, kad egzaminai gali atrodyti bauginančiai“, „Suprantu, kad šiuo metu patiri daug nerimo“. Pabrėžkite vaiko dedamas pastangas, o ne rezultatus: „Aš didžiuojuosi, kiek daug pastangų tu įdedi“. Taip pat, priminkite vaikams platesnę perspektyvą - juk vienas egzaminas ar testas nenusprendžia visos jų ateities. Gerbkite vaiko mokymosi erdvę.

Vairavimo Egzamino Streso Valdymas

Vairavimo teorijos ir praktikos egzaminai gali kelti didelę įtampą ir nerimą. Tai svarbus žingsnis, kad įgytumėte vairuotojo pažymėjimą, tačiau egzaminatoriai gali pasirodyti griežti, o nepažįstamas kelias ar kliūtys gali sukelti papildomų iššūkių.

Pasiruošimas: Pasiruošimas yra svarbiausias, negailėkite tam laiko. Gerai susipažinkite su egzamino reikalavimais ir taisyklėmis. Lavinkite praktinį vairavimą su draugu ar šeimos nariu, kad vairuodami jaustumėtės kuo saugiau ir komfortabiliau. Gerai išmokite kelio ženklus, saugaus vairavimo ir kitas eismo taisykles. Kai jaučiatės užtikrinti dėl savo žinių, būsite mažiau įsitempę ir testo užduotys bus lengvesnės.
Laiku atvykite: Laiku atvykite į egzaminą.
Kvėpavimas: Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą. Ypač įtemptose situacijose dažnai kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai. Jeigu jaučiate didelį stresą ir nerimą vairavimo teorijos ar praktikos egzaminų metu, nepamirškite, kad tai yra normalu, tačiau tinkamas pasiruošimas ir kiti patarimai gali padėti tai suvaldyti.
Nuolatinis mokymasis: Nuolatinis mokymasis yra efektyviausias būdas pasiruošti. Reguliariai spręskite KET testus, skaitykite kelių eismo taisykles, įsiminkite kelio ženklus ir stenkitės suprasti tiek teoriją, tiek praktiką.
Teisingas kvėpavimas: Teisingas kvėpavimas taip pat puikiai padeda sumažinti stresą - giliai įkvėpkite per nosį, sulaikykite 2-3 sekundes ir lėtai iškvėpkite per burną.
Teigiamas požiūris: Teigiamas požiūris irgi gali sumažinti streso ir nerimo jausmus. Nekritikuokite savęs per daug dėl klaidų.
Pagalba: Jeigu vistiek jaučiate didelį stresą, nebijokite pasikalbėti su vairavimo instruktoriumi arba psichologu. Jie gali suteikti daugiau naudingų patarimų, kaip suvaldyti šiuos jausmus.

Papildomi Patarimai Vairavimo Egzaminui

Pailsėkite ir pavalgykite: Pirmiausia, gerai pailsėkite ir išsimiegokite. Tai gali skambėti kaip sudėtinga užduotis tiems, kuriuos kamuoja nemiga prieš svarbią dieną, tačiau pasistenkite. Nežaiskite naktį kompiuterinių žaidimų, o tuo labiau nešėlkite su draugais vakarą prieš egzaminą. Iš namų išvykite anksčiau, jog nereikėtų skubėti ir stresuoti, jog galite pavėluoti į egzaminą. Taip pat, nepamirškite pavalgyti, jog egzamino metu Jūsų neblaškytų gurgiantis pilvas.
Laikas: Jei norite, jog kelyje būtų mažiau automobilių laikykite egzaminą ne piko metu. Tada, kai žmonės nevažiuoja iš darbo ar į darbą, taip pat venkite ir pietų meto. Jei turite pasirinkimą, pasirinkite laiką nuo 9:30 iki 12:00 arba nuo 14:00 iki 16:30, penktadieniais iki 15:30. Piko metu dažniau pasitaiko nesupratingų vairuotojų, kurie kartais gali išmušti Jus iš pusiausvyros.
Raminamieji: Kai kurie prieš vairavimo egzaminą išgeria raminamųjų, jog truputi numalšintų nerimą. Tai nėra prastas sprendimas, tačiau, jokiu būdu nepersistenkite. Prieš gerdami raminamuosius patikrinkite ar jie Jūsų nemigdys ir nepaveiks Jūsų reakcijos. Geriausia, jei gersite raminamuosius tik kraštutiniu atveju, jei jau tikrai manote, kad nepavyks susivaldyti.
Egzaminuotojas: Dažnai egzaminuotojo nurodymai gali atrodyti klaidinantys arba net erzinantys. Tada galite jaustis nejaukiai ir išsigalvoti nebūtų dalykų. Pasistenkite pamiršti, kad šalia sėdi egzaminuotojas, kuris stebi Jūsų kiekvieną klaidą. Įsivaizduokite, jog tai tiesiog navigacija, kuri nurodo kelią kur Jūs norite važiuoti. Tikėtina, jog egzaminuotoją Jūs matote pirmą ir paskutinį kartą, tad tikrai nesvarbu kaip prieš jį pasirodysite.
Instruktorius: Jūsų vairavimo instruktorius yra suinteresuotas, jog Jūs išlaikytumėte vairavimo egzaminą iš pirmo karto. Kuo daugiau jo vairavimo mokyklos mokinių išlaiko egzaminą iš pirmo karto, tuo geresnė mokyklos reputacija. Jeigu jaučiate, jog Jums silpniau sekasi parkavimas, informuokite instruktorių, komunikuokite su juo, ko Jūs nesuprantate ir kur jaučiate, kad stringate. Jei po vairavimo pamokų jaučiatės, kad Jums dar reikia praktikos, pasiimkite papildomų pamokų. Galite net pabandyti pasiimti pamoką ir pas Jūsų vairavimo instruktoriaus kolegą. Galbūt jo paaiškinimai Jums bus labiau suprantamesni.
Praktika Regitroje: Jaudulio nejusite tik tada, kai tinkamai pasiruošite egzaminui. Nepamirškite prieš laikant egzaminą pasivažinėti aplink Regitrą ir pasižiūrėkite, gal pastebėsite kokių įdomesnių ženklų ar sankryžų, kurias reikėtų pastudijuoti. Galite paprašyti savo vairavimo instruktoriaus, jog norėtumėte pavažinėti šalia Regitros.
Klaidos: Jei automobilis netyčia užgeso, neskubėkite, tai yra nekritinė klaida. Ramiai užveskite variklį ir kai jausitės užtikrintas tik tada spauskite greičio pedalą. Atminkite, jog jei iš pirmo karto ir nepavyko išlaikyti egzamino, tai tikrai nėra pasaulio pabaiga. Vadinasi, reikia daugiau praktikos ir egzaminą išlaikysite kitą kartą. Svarbiausia nepasiduokite, bandykite antrą, trečią ar ketvirtą kartą. Kuo mažesnes pertraukas darysite tarp egzamino laikymų, tuo bus lengviau išlaikyti.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #kaip #suvaldyti #stresa #pries #egzamina