Gyvename pasaulyje, kuriame vartojimas yra neatsiejama kultūros dalis. Dažnai savo vertę siejame su turimu pinigų ir daiktų kiekiu, o reklamos skatina nuolat įrodinėti savo vertę naujais pirkiniais. Tačiau, ar nuolatinis pirkimas iš tiesų atneša laimę ir pasitenkinimą? Šiame straipsnyje panagrinėsime apsipirkimo psichologiją, priklausomybės nuo pirkimo priežastis, gydymo būdus ir strategijas, kaip formuoti sveiką požiūrį į vartojimą.
Vartojimo Kultūra Ir Savivertė
Vartojimo kultūra daro didelę įtaką mūsų savivertei. Reklamos šūkiai, tokie kaip "Tu gali sau tai leisti!" arba "Esi vertas gyventi gerai!", skatina mus nuolat įrodinėti savo vertę naujais pirkiniais. Reikalavimų sau kartelė iškelta taip aukštai, kad ją pasiekti darosi neįmanoma. Anot geštalto terapijos praktikės A. Bradauskienės, suprasti, ko žmogui iš tikrųjų reikia ir kokios yra jo tikrosios vertybės, gali būti sudėtinga.
Minimalistinis gyvenimo būdas kartais pasirenkamas kaip protestas prieš vartotojišką kultūrą arba dėl išaugusio sąmoningumo. Tačiau A. Bradauskienė teigia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog laimingiems žmonėms reikia mažiau daiktų, nes laimės sąvoka yra labai plati ir priklauso nuo įvairių šaltinių.
Trys Laimės Šaltiniai
Profesorius Eugenijus Laurinaitis išskiria tris laimės šaltinius:
- Jaučiamas malonumas: Tai trumpalaikė laimė, kurią sukelia naujas pirkinys.
- Mūsų siekiai: Kuo visavertiškiau galime pasimėgauti tikslo siekimo procesu ir rezultatais, tuo laimingesni esame. Tačiau siekiant tikslų, kartais susiduriame su iššūkiais, kurie trukdo mūsų laimei.
- Gyvenimo prasmės pojūtis: Būtent čia ir slypi ilgalaikė laimė.
Anot A. Bradauskienės, kad žmogus gebėtų suteikti savo gyvenimui prasmę, jis turi būti pakankamai sąmoningas. Todėl neretai nutinka taip, kad trumpalaikis malonumas, pavyzdžiui, apsipirkimas, tampa vieninteliu laimės šaltiniu.
Taip pat skaitykite: Apsipirkimo priklausomybės gydymas
Savęs Pažinimas Ir Savirealizacija
Kuo žmogus geriau save pažįsta ir žino, ko jis nori, tuo daugiau koncentruojasi į savirealizaciją. Dėmesys labiau kreipiamas į santykių su kitais žmonėmis kokybę, aplinkosaugą ir mažiau - į daiktus. Gera psichinė sveikata, rūpinimasis savimi ir aplinkiniais, bendruomeniškumas ir gebėjimas suteikti savo gyvenimui prasmę yra kelias į laimę.
Kartais naujais, nors nereikalingais pirkiniais, žmonės stengiasi pakelti savivertę. Kokybišką rankinę galima įsigyti ir už keliasdešimt eurų, tačiau kai kurie dėl prabangaus prekės ženklo pasiryžę išleisti keliolika kartų daugiau. Kita vertus, tai gali būti susiję ir su daikto kokybe. Kartais žmonės tikisi, kad brangus daiktas bus ilgaamžis ir jie galės jį perduoti iš kartos į kartą.
Būna ir taip, kad pirkdami tai, ko sau finansiškai nelabai gali leisti, žmonės siekia patvirtinimo, kad yra reikšmingi. Jie trokšta pajusti savo galią ir vertę. Brangiais, bet iš esmės nereikalingais pirkiniais norima save apdovanoti ir už sunkų darbą. Kompensuodami emocinio palaikymo trūkumą, tokie žmonės siekia sukurti savo vertę per daiktus. Atsitinka ir taip, kad žmogus neracionaliai išlaidauja, nes daug uždirba ir gali sau tai leisti.
Priklausomybė Nuo Apsipirkimo (Oniomanija)
Dalis žmonių kenčia nuo kuo tikriausios apsipirkimo priklausomybės. Ši būklė netgi turi oficialų pavadinimą - oniomanija. Apsipirkimo metu smegenyse įvyksta cheminės reakcijos: pagaminama daugiau laimės hormonų endorfino ir dopamino. Laikui bėgant, šie teigiami jausmai tampa priklausomybe. Apsipirkdamas žmogus ne tik pabėga nuo užklupusių neigiamų jausmų, bet ir fiziškai pripranta prie malonių fiziologinių pojūčių.
Šiuo, kaip ir bet kurios kitos priklausomybės, atveju neužtenka ištarti: viskas! Vieni žmonės nuolat guodžia save ką nors pirkdami, kitiems sau ką nors leisti yra labai sunku. Tad jiems kaip tik rekomenduoju nueiti į parduotuvę ir nusipirkti tai, ko paprastai sau neleidžiama. Tai nebūtinai turi būti didelę vertę turintis daiktas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Kaip Suprasti, Kada Poreikis Pirkti Tampa Pavojingas?
Oniomanai išleidžia daugiau pinigų, nei gali sau leisti. Todėl pirkimo maniakai neretai turi skolų. Be to, jie dažnai apsiperka būdami pikti ar liūdni, o apsipirkimu stengiasi sumažinti kaltės jausmą dėl ankstesnio pirkimo.
Kadangi savęs maloninimas pirkiniais šiandien yra gana paplitęs reiškinys, galima sau užduoti kelis klausimus, kurie padės suprasti, ar nesate apsipirkimo maniakas:
- Ar perkate, kai jaučiatės pikti, liūdni, kažkuo nusivylę?
- Ar turite finansinių problemų, susijusių su pernelyg dažnu pirkimu?
- Ar pykstatės su artimaisiais dėl jūsų potraukio pirkti?
- Ar jaučiate euforiją, kai ką nors perkate, o vėliau - didžiulę kaltę?
- Ar dažnai perkate daiktus, kurių vėliau niekur nepanaudojate?
- Ar nuolat galvojate apie pinigus ir pirkinius?
Jei atsakėte "taip" į didesnę dalį šių klausimų, gali būti, kad jūs turite priklausomybę nuo pirkimo.
Sezoniškumas Ir Tvarkymasis
Šiltuoju metų periodu dažnas iš mūsų namuose imasi generalinės tvarkos. Juk neretai su būstą užgriozdinančiais daiktais galima iš namų išnešti ir susikaupusias slogias mintis. Pavasaris mūsų sąmonėje siejasi su atsinaujinimu, atgimimu, nauja pradžia. Tad ir į tvarkymąsi galima pažiūrėti sąmoningai ir kūrybiškai. Susitvarkydami namie neretai simboliškai pažymime naują pradžią. Atsikratant senų, nebereikalingų daiktų galima išlieti susikaupusias emocijas - pyktį, susierzinimą. Tvarkantis netgi gerinama judesių koordinacija ir dėmesio koncentracija, sprendimų priėmimas.
Generalinė tvarka taip pat gali paskatinti tarpusavio ryšius. Stebima tendencija, kad dažnai geros kokybės, bet nebenaudojamus daiktus nusprendžiama atiduoti kitiems, mainytis. Tvarkantis įvertinamas ir spintos turinys - dažnai suprantame, kad turime pakankamai. Tikėtina, kad vėliau, nusprendus ką nors įsigyti, pirkinys bus ilgaamžis ir kokybiškas. Kitaip sakant, žmogus nepuls pirkti bet ko. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad mes kalbame apie sveiką požiūrį į tvarką.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Hygge Filosofija
Kalbant apie tvarką namuose ir laimę, negalima nepaminėti garsiosios danų "hygge" filosofijos. Šios šalies gyventojai save namuose mėgsta apgaubti jaukumu, tačiau interjero neapkrauna. Būtent Skandinavijos gyventojai laikomi laimingiausiais pasaulyje. Aplinka, kurioje gyvename, neabejotinai turi įtakos mūsų savijautai.
Vis dėlto, kalbant apie "hygge" kaip laimės priežastį, reikėtų detaliau pasidomėti danų tauta. Nevertėtų manyti, kad aklai sekant "hygge" filosofija, automatiškai tapsime laimingi. Viskas kur kas sudėtingiau, nereikėtų pamiršti sąmoningumo. Geriausia šią filosofiją naudoti kaip įkvėpimą, bet aklai ja nesekti. Pagalvokite - kuo šis gyvenimo stilius jums patrauklus? Ką galite prisitaikyti sau? Ar šių savybių gyvenime stokojate?
Danijos gyventojai laimingi ne vien dėl "hygge". Pastebima, kad danai neužsibūna darbe, nemėgsta žongliruoti tarp kelių užduočių vienu metu, labai vertina tarpusavio šilumą ir jaukumą bei kasdien skiria laiko fiziniam aktyvumui. Pati populiariausia susisiekimo priemonė šioje šalyje yra dviratis. Tyrimai rodo, kad iš ES šalių danai labiausiai patenkinti savo darbo sąlygomis, be to, šioje šalyje mažiausia visuomenės socialinė atskirtis. Visa tai ir lemia, kad danai tokie laimingi.
Tvarumas Ir Minimalizmas
Tvaria gyvensena susižavėję žmonės kartais tiesiog iš vienos vartojimo rinkos pereina į kitą. Tikrasis minimalizmas labiau susijęs su rūpinimusi savo vidumi, aplinkinių gerove, gamta. Tačiau pasitaiko ir taip, kad minimalistais prisistatantys žmonės labiau siekia būti madingi ir pasipuikuoti prieš kitus, atitikti tam tikras tendencijas. Tai neturi nieko bendro su minimalistinio gyvenimo kultūra.
Vis dėlto džiugu, kad šiandien vis dažniau atsigręžiama į psichinės sveikatos svarbą ir tolstama nuo materialių vertybių. Džiugu, kad vis daugiau žymių žmonių kalba apie savo problemas, neslepia, kad kreipiasi psichologinės pagalbos.
Pinigų Psichologija
Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi. Tai apima mūsų motyvaciją, baimes, svajones ir net tai, kaip mes galvojame apie pinigus ir elgiamės su jais. Pinigų psichologija - tai mūsų minčių apie pinigus ir elgesio su jais tyrimas. Mūsų asmenybė ir praeitis labai stipriai veikia mūsų mintis ir elgesį. Todėl labai naudinga tai žinoti, jog galėtume imtis reikiamų pokyčių.
Tai, kaip šiandien elgiatės su pinigais ir galvojate apie juos, priklauso nuo jūsų praeities. Tai reiškia, kad tai, kas nutiko jūsų namuose, kai augote, suformavo tam tikrą jūsų šiandieninę pinigų psichologiją. Tikrai nesakome, kad jei turite problemų dėl impulsyvaus pirkimo, galite kaltinti tėvus ir nuolat išlaidauti, tarsi nebūtų rytojaus.
Asmenybės testai šiais laikais yra visur. Yra Enneagramos, DISC, Myerso-Brigso ir kiti testai. Ir taip, jūs taip pat turite pinigų asmenybę.
- Dauguma žmonių gana lengvai nustato, ar jie yra išlaidūs, ar taupūs. Išlaidautojai mato tiek daug kūrybinių galimybių, kai kalbama apie pinigus. Tačiau taip pat reikėtų nepamiršti, kad išlaidautojai dažnai iš prigimties yra dosnūs. Kita vertus, taupančiojo pirmas instinktas yra neišleisti pinigų. Jie daug geriau jaučiasi turėdami paslėptų pinigų. Išlaidaujantiems ir taupantiems žmonėms pavojinga pulti į kraštutinumus. Jei kaip išlaidautojai išleisite viską, ką uždirbate, liksite be pinigų.
- Racionalūs žmonės puikiai sekasi skaičiuoti skaičius. Jie nuoširdžiai laukia biudžeto sudarymo, pokalbių apie biudžetą ir jo laikymosi. Jie jaučia pasitenkinimą matydami, kur kiekvieną mėnesį keliauja jų pinigai, ir ieškodami būdų, kaip juos dar geriau panaudoti. Laisvos dvasios žmonės per daug nesigilina į detales, ir tai leidžia jiems mėgautis gyvenimu. Jei esate laisvos dvasios žmonės, vien perskaitę žodį „biudžetas“ galite išsižioti, bet apsipirkimo ir pramogų kategorijos iš esmės yra jūsų meilės kalba. Tiesą sakant, labai naudinga (nors taip pat ir labai varginantis dalykas) santuokoje turėti po vieną iš jų. Tik įsitikinkite, kad reguliariai sėdate aptarti biudžeto ir iš tikrųjų klausotės vienas kito.
- Štai gilus klausimas apie jūsų pinigų psichologiją: Ar jus finansiškai motyvuoja saugumas, ar statusas? Dėl šio klausimo jums gali tekti įsigilinti į save. Žmonės, kuriems svarbus saugumas, nori saugumo, kurį gali suteikti pinigai. Noras turėti finansinį saugumą yra visiškai logiškas. Jei jus labiau motyvuoja statusas, į pinigus žvelgiate kaip į būdą atrodyti sėkmingam. Tačiau reikėtų paaiškinti: turėti gražių daiktų yra gerai. Tik neleiskite, kad jie taptų jūsų nuosavybe. Suprantama, kad norite, jog kiti manytų, kad jūsų gyvenimas tvarkingas, bet galiausiai daug svarbiau būti turtingam, o ne atrodyti turtingam. Jei esate geras ir dosnus, būsite dar geresnis ir dosnesnis elgdamasis su pinigais. Jei esate grubus ir egocentriškas, su pinigais būsite dar grubesnis ir egocentriškesnis. Ir, tiesą sakant, jei norite kuo geriau pasinaudoti šiuo įrankiu, turite sudaryti biudžetą. Biudžetas - tai jūsų pinigų planas.
Šopoholizmas Ir Jo Įveikimas
Apsipirkinėjimas daugeliui mūsų yra maloni veikla - naujas drabužis, knyga ar technologinė smulkmena gali praskaidrinti nuotaiką, suteikti pasitenkinimo jausmą. Tačiau kartais šis, atrodytų, nekaltas pomėgis peržengia sveiko proto ribas ir virsta nevaldoma aistra, pradeda kenkti finansinei padėčiai, santykiams su artimaisiais ir pačiai emocinei būklei. Tai - šopoholizmas, dar vadinamas oniomanija arba kompulsyviu pirkimo sutrikimu.
Šopoholizmas nėra tiesiog didelis noras turėti gražių daiktų ar pomėgis dažnai vaikščioti po parduotuves savaitgaliais. Esminis skirtumas nuo įprasto apsipirkimo yra tas, kad šopoholizmo atveju pats pirkimo procesas tampa svarbesnis už įsigyjamą daiktą. Pirkimas sukelia trumpalaikę euforiją, malonumą, padeda sumažinti nerimą ar pabėgti nuo nemalonių jausmų.
Kaip Atpažinti Šopoholizmą?
- Psichologiniai veiksniai: Žema savivertė (daiktai kompensuoja vidinės vertės jausmo trūkumą), perfekcionizmas, vienišumo jausmas, nemokėjimas sveikai reikšti ar įveikti nemalonių emocijų, polinkis į impulsyvų elgesį.
- Neurologiniai veiksniai: Manoma, kad pirkimo procesas, ypač „medžioklė“ ir radimas, gali stimuliuoti malonumo centrą smegenyse, išskiriant dopaminą.
- Socialiniai ir kultūriniai veiksniai: Gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kurioje nuolat esame bombarduojami reklama, brukama nuomonė, kad nauji daiktai padarys mus laimingesnius, sėkmingesnius, patrauklesnius.
Kaip Išsivaduoti Iš Pirkimo Manijos?
Įveikti šopoholizmą įmanoma, nors tai reikalauja sąmoningų pastangų ir laiko.
- Pripažinkite problemą: Tai pats svarbiausias ir sunkiausias žingsnis.
- Analizuokite „paleidiklius“ (trigerius): Pradėkite stebėti save. Kada kyla stipriausias noras pirkti? Ką tuo metu jaučiate (liūdesį, stresą, nuobodulį, vienatvę)? Kokiose situacijose ar vietose tai nutinka dažniausiai?
- Ieškokite alternatyvų emocijoms valdyti: Kai atpažinsite savo trigerius, ieškokite sveikesnių būdų reaguoti į juos.
- Pradėkite valdyti finansus: Susidarykite aiškų mėnesio biudžetą, skirdami konkrečią sumą būtiniausioms išlaidoms ir pramogoms. Sekite savo išlaidas. Galbūt verta kurį laiką atsisakyti kreditinių kortelių ir naudotis tik grynaisiais pinigais arba debetine kortele su nustatytu limitu.
- Venkite pagundų: Atsisakykite parduotuvių reklaminių naujienlaiškių prenumeratos. Nebesekite socialiniuose tinkluose paskyrų, kurios nuolat skatina pirkti. Venkite vaikščioti po prekybos centrus ar naršyti internetinėse parduotuvėse be konkretaus tikslo ir pirkinių sąrašo.
- Taikykite „atidėjimo taisyklę“: Pajutę staigų ir stiprų norą pirkti ne pirmo būtinumo daiktą, sustokite ir pasakykite sau, kad palauksite bent 24 valandas (arba savaitę, jei pirkinys brangesnis).
- Ieškokite palaikymo: Pasidalinkite savo problema su žmogumi, kuriuo pasitikite - partneriu, šeimos nariu, geru draugu. Jų palaikymas ir supratimas gali būti labai svarbus.
- Kreipkitės profesionalios pagalbos: Jei jaučiate, kad savarankiškai susitvarkyti su pirkimo manija nepavyksta, nedvejokite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Ypač efektyvi šiam sutrikimui gydyti yra kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri padeda atpažinti ir keisti žalingus mąstymo modelius bei elgesio įpročius.
Šopoholizmas - tai ne charakterio silpnumas ar išlepimas, o rimta problema, galinti sugriauti žmogaus gyvenimą. Tačiau tai yra įveikiama, nors kelias link pokyčių gali būti nelengvas. Svarbiausia yra laiku atpažinti problemą, pripažinti jos egzistavimą, turėti stiprų norą keistis ir nebijoti ieškoti bei priimti pagalbą.
tags: #apsipirkimo #psichologija #kaip #gydyti