Šiandien dauguma mūsų esame įstrigę tarpinėje būsenoje: nuolat tikrindami savo komunikacijos priemones, viena koja būname įmerkę į virtualią, kita - į „realią“ erdvę, tokiu būdu mūsų dėmesys yra išbarstytas - iki galo nebūname nei ten, nei ten, todėl niekada nieko neišgyvename iki galo. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip asmenybė yra vaizduojama interneto forumuose, kaip virtuali erdvė veikia paauglių identitetą, socialinius santykius ir savęs suvokimą. Straipsnyje remsimės tiek teorinėmis įžvalgomis, tiek literatūros pavyzdžiais, siekdami atskleisti šio fenomeno sudėtingumą ir įvairialypiškumą.
Technologijų įtaka šiuolaikiniam žmogui
Filosofijos studentas Adomas Šulcas savo tekste apmąsto technologijų įtaką šiuolaikiniam žmogui. Jis teigia, kad nors technologijos suteikia nuostabių galimybių, jos taip pat kelia problemų.
"Bemiegės nakties terorai ir neramaus mąstymo sukurpti vaizdai pažadino mane iš kasdienybės dogmatikos snaudulio. Kiek nenuveikta, kiek išblaškyta ir pamiršta! Nežadu laužyti ar daužyti mašinų, atnešusių tokį pakitusį pasaulio vaizdą. Tas vaizdas iš tiesų nuostabus - geležies mašinos mus veža ir skraidina milžiniškus atstumus, rankoje nešiojamos silicio dalelės leidžia susisiekti beveik su visu pasauliu. Šie proto stebuklai, bent ilgalaikėje perspektyvoje, net neatima iš žmonių darbo. Tad, kodėl „antitechnologinis manifestas“? Manau, kad mus pasivijo raudonoji karalienė technologijų srityje - evoliucinis pranašumas per ilgą laiką tampa jei ne našta, tai bent problematišku dalyku. Nyksta, šiek tiek perdėtai sakant, žmogiškumas. Ir aš kalbu ne apie transhumanizmą, ne apie genų inžineriją, o apie tai kas vyksta čia ir dabar."
Internetas, televizorius, kompiuteriniai žaidimai ir kitokios laiko leidimo priemonės mūsų smegenims nesiskiria nuo patiriamos realybės. Internetas pergrūstas kačiukų ir kitų mielų padarų nuotraukomis, kurios verčia mus jaustis gerai. Ten pat glūdi milžiniški kiekiai (dažnai nenaudingos) informacijos norintiems patenkinti smalsumą. Minėtos priemonės verčia mus patirti „netikrus“ laimėjimus ir taip patenkinti ne tik troškimą nugalėti, bet ir išgyventi visas jo sukeliamas emocijas.
Technologijos išskleidė neįtikėtinas galimybes bendravimui, tačiau šalia žingsniuoja neišvengiama Užmarštis. Dėl prieš tai minėtų dalykų prieinamumo ir „gebėjimo“ daryti kelis užsiėmimus vienu metu, mes nuolat blaškomės tarp daugelio dalykų, tai patenkinančių mus, tai kviečiančių į darbą, kovą ar protą. Visus troškimus tenkindami, visų garbingų tikslų šaukiami ir viską darydami vienu metu, išnykstame vienoje masėje nerišlių ir nesusijusių minčių.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Šulcas teigia, kad nuolat įklimpus į kitų patirtis, paskendus nuolatiniame bendravime ir pasiteisinimų liūno kankinamas žmogus nieko nenuveikia. Tai egzistencija per ekstensiją - sąmonę išplečiantys dalykai pasidarė tokie platūs, kad pačios sąmonės, informacijos labirintų ūke, nebeišeina atrasti.
Paauglystė ir virtuali komunikacija
Raidos psichologijoje paauglystės etapui priskiriami vaikai nuo lytinės brandos pradžios iki 18-19 metų. Uždaviniai ne iš lengvųjų. Paaugliui tapti nepriklausomam reiškia turėti savo vertinimo kriterijus ir pačiam reguliuoti savo elgesį, t. y. paauglys nori galvoti pats. Dauguma paauglių mokosi būtent to. Jie iš naujo pervertina tėvų padiktuotas taisykles, vertybes, apribojimus. Kovoja su tuo, kuo abejoja, siekia didžiausios laisvės, kad galėtų išbandyti save ir savo galimybes.
Paradoksalu, bet būtent tam savo nuomonę rėkte išrėkiančiam egoistui visų svarbiausia - socialiniai santykiai ir artimų žmonių palaikymas. Deja, artimaisiais jam dažniau tampa bendraamžiai. Bet ir tai normalu. Pagal garsaus psichoterapeuto Miltono Ericsono teoriją, siekiant autonomijos ir ieškant savo identiškumo, natūralu lygiuotis į panašius asmenis. Paaugliui labai svarbu priklausyti grupei: virtualiuose socialiniuose tinkluose, klasėje, komandoje, gaujoje. Priklausydamas grupei (-ėms) paauglys išbando įvairius vaidmenis, įtraukia juos į savo asmenybę arba konfliktuoja. Tai reikšmingas žmogaus raidos etapas, leidžiantis atrasti savo gyvenimo kryptį, tikslus ir prasmę.
Kad pasiektų psichosocialinę autonomiją, paaugliams reikalingi du įgūdžiai: prisistatymo (mokėjimas atsirinkti, ką rodyti pašaliniams) ir atsiskleidimo (savęs parodymas iš intymiosios pusės). Šie įgūdžiai yra esminiai, norint suvokti save kaip asmenybę ir užmegzti gilius bei artimus santykius, teigia virtualios paauglių komunikacijos tyrimo autoriai, profesoriai Jochenas Peteris ir Patti Valkenburg. Suprasdami tai, galime sau leisti labai nebesipiktinti, kad mūsų paauglys pernelyg sureikšmina komunikaciją su draugais, skirdamas tam visą savo laisvalaikį, o kartais ir daugiau.
Socialinėse grupėse paaugliai kuria įvairius santykius, tariasi vieni su kitais ir sprendžia įvairius aktualius klausimus. Priklausomybė nuo interneto - problema, dėl kurios dažniausiai baiminasi paauglių tėvai. Ar tikrai ji tokia baisi? Pasak raidos psichologų, dabar paauglystę išgyvena jau Z karta, taigi, be bendrų, apskritai paaugliams būdingų poreikių, būtina atsižvelgti ir į Z kartos ypatumus. Tradiciškai jie apibūdinami kaip gimę su išmaniuoju telefonu rankoje, nuolatos prisijungę, be interneto neįsivaizduojantys savo gyvenimo, pakantūs normaliam žmogui neaprėpiamiems informacijos srautams.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Virtualios komunikacijos galimybės ir pavojai
Virtuali komunikacija atvėrė visiškai kitokias galimybes paaugliui išreikšti save. Tapatybė nėra stabili konstrukcija, ji nuolat kinta, ypač paauglystėje. Būtent naujosios technologijos yra ta terpė, kurioje paauglių tapatybės formavimasis vyksta labai intensyviai.
Kūriniuose paaugliams autoriai dažnai naudoja tinklaraščio, kurį galima vadinti šiuolaikine klasikinio dienoraščio versija, formą. Vis dėlto tai nėra įprastas dienoraštis, kadangi neretai tokio dienoraščio įrašus gali komentuoti kiti. "Tik šitam tinklarašty aš buvau visiškai atvira. Toks buvo jo tikslas - kad galėčiau būti absoliučiai savimi", - rašo Penė, pagrindinė knygos Girl Online. Interneto mergaitė veikėja. Ji atvirai dalijasi savo kasdieniais išgyvenimais, pasakoja apie patiriamas panikos atakas, aptaria įvairius paauglei aktualius dalykus - rašymas jai yra lyg savianalizė. Mergina sulaukia daug palaikymo iš savo skaitytojų - kitų išgyvenimuose paaugliai atpažįsta save. Penė tokiu būdu randa supratimą ir užmezga ryšį su kitais, ko taip trūksta mokykloje, kurioje ji yra visai nepopuliari.
Internete labai lengva apsimesti tuo, kuo nesi. Kartais net galima pagalvoti, kad vyksta nuolatinės lenktynės, kuriose visi varžosi, kas yra sėkmingesnis, gražesnis, laimingesnis. Bet greičiausiai nežinote, kad mano gyvenimas - tas, kurį gyvenau per Youtubeʼą - nebuvo tikras. (…) Daug kas iš mano žiūrovų mano, kad jei jau sugebu nufilmuoti save milijonams žmonių, tai reiškia, jog gyvenu stebuklingą gyvenimą (…), bet tiesa visai kitokia. Mano gyvenimas nė iš tolo nėra tobulas. (…) bet iš kur jūs galėjot tai žinoti? (…) Nė vieno tikras gyvenimas nėra toks, koks matyti Instagrame. Štai kokia yra tiesa (Mano (slaptas) youtubeʼo gyvenimas, p.
Kalbant apie socialinių medijų įtaką paauglių identitetui reikia nepamiršti, kad dabar nebegalima įsivaizduoti virtualios komunikacijos, neparemtos vaizdine medžiaga. Ne vieno socialinio tinklo (pavyzdžiui, instagramo) egzistavimas paremtas iš esmės vaizdais ar vaizdo įrašais. Tik vaizdas čia dažnai skiriasi nuo realaus gyvenimo: filtrai, programėlės, galinčios viską pakeisti, „patobulinti“. Toks kuriamas turinys patrauklus, tačiau jis neatspindi realybės arba atspindi ją tik iš dalies. Dalydamiesi vaizdo įrašais paaugliai stengiasi atitikti siūlomus standartus.
Visuose kūriniuose tokios istorijos baigiasi veikėjų suvokimu, koks iškreiptas gali būti virtualus pasaulis, kaip jis gali sužaloti žmones, priversti juos būti tokius, kokie jie patys nenori būti. Išgyvenusi tai Penė reziumuoja: „Šiemet turiu tik vieną pasižadėjimą - nepamiršti, kad realus pasaulis svarbiau už internetinį“ (Girl Online. Interneto mergaitė, p. 299). Rašytojai siunčia paaugliams žinutę, kad virtualaus pasaulio apgaulę galima atskleisti tik dalijantis savo patirtimi su kitais.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Nuomonės formuotojai ir atsakomybė internete
Vienas iš reiškinių, puikiai žinomas visame pasaulyje, - nuomonės formuotojų atsiradimas. Nors pavadinimas naujas, tačiau šis reiškinys nėra toks jau nežinomas. Victoras Panicello šią mintį įdeda į vyresnės kartos veikėjo lūpas: „- Aš nesuprantu, girdi, nesuprantu, - sako operatoriui (…). - Ko nesupranti? / - Socialinių įžymybių garbinimo, šitos beprasmybės. / - Būdinga visiems laikams, galvok apie tai kaip apie muzikantus ir jų gerbėjų klanus, - palygina operatorius“ (Influencerė, p.
Skaitmeninės platformos atvėrė paaugliams įvairių galimybių: užsidirbti, atskleisti savo talentą, susirasti bendraminčių. Vis dėlto rašytojai dažniau kalba apie neigiamas šio reiškinio puses. Paauglius traukia apčiuopiamas rezultatas: didėjantis patiktukų, peržiūrų, komentarų skaičius. Tai pats geriausias dalykas, kokį tik gyvenime esu nuveikusi“ (Girl Online. Interneto mergaitė, p. 206).
Knygose paaugliams pabrėžiama, jog kartu su didelėmis galimybėmis jauno žmogaus pečius užgula ir beprotiška našta: sunku ištverti nuolatinį dėmesį, nuolat galvoti apie tai, ką darai, kalbi, mąstai. Staiga tenka prisiimti didžiulę atsakomybę už tai, ką esi įsipareigojęs atlikti, kaip sugebi efektyviai veikti: „Turi reaguoti į sekėjų žinutes dieną ir naktį, į visas aliai vienos, net į paiką kritiką“, - teigia Nadios agentė Dorisė (Influencerė, p. 115).
Rašytojai kalba ir apie kiekvieno žmogaus atsakomybę internete: "Kiekvieną kartą prieš skelbdami ką nors internete galite rinktis" (Girl Online. Interneto mergaitė, p.
Tėvų vaidmuo ir santykiai su paaugliais
Paauglių knygų rašytojams labai svarbus tėvų vaidmuo, paauglių ir tėvų santykiai. Dažnu atveju dabartiniai tėvai skaitmeninį pasaulį vertina remdamiesi savo požiūriu - jie gali palyginti, kas buvo prieš ir kas nutiko po. Kūriniuose tėvai vaizduojami kaip nesuprantantys, nepalaikantys paauglių - bent taip atrodo paaugliams. Jei ir vaizduojami supratingi tėvai, dažniausiai viskas vis tiek pasisuka kitaip.
Skaitmeninis pasaulis paaugliui dažnai tampa būdu pabėgti nuo nesutarimų šeimoje. Specialistai pastebi, kad paaugliai, šeimoje negaunantys pakankamai dėmesio, linkę daugiau naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Neretai patys paaugliai nenori dalytis savo problemomis, su kuriomis susiduria internete, nes bijo būti tėvų nubausti.
Tėvų draudimas naudotis telefonu, internetu paaugliams, Elioto lūpomis tariant, ne šiaip paprasta bausmė: "Aš pareiškiau tėvui: „Tu negali iš paauglio atimti internetinio bendravimo priemonių - tai tas pats, kaip atimti teisę kvėpuoti“ (Girl Online. Interneto mergaitė, p. 347). Technologijos yra tiesiog natūrali paauglio gyvenimo dalis: "Kokie nenuovokūs suaugusieji! Anot jų, esame priklausomi nuo šio aparato, negalime be technologijų, tačiau taip nėra. Mus traukia šis mažas stebuklas, nes jis - langas į pasaulį, kasdienis vadovas ir atrama. Ten draugai ir naujos perspektyvos, kritika ir komplimentai, saldi galimybė susikurti save iš naujo" (Influencerė, p.
Patyčios internete ir anonimiškumo pavojai
Nors technologijos yra neatsiejama paauglio kasdienio gyvenimo dalis, vis dėlto virtualus pasaulis yra kitoks - jis turi savų taisyklių, magijos, pavojų. Suaugęs žmogus tai puikiai suvokia. Būtent socialinių tinklų pavojai ir su jais susijusios skausmingos patirtys yra viena ryškiausių temų knygose paaugliams. Virtualiame pasaulyje paaugliai irgi susiduria su patyčiomis.
Svarbus interneto bruožas - anonimiškumas. Kartais anonimiškumas gali būti vertinamas teigiamai: jis leidžia atsiverti, rasti palaikymą, tačiau dažniau jis siejamas su pavojais. "Kai susipažįsti su kuo nors per internetą, viską, ko apie jį nežinai, turi įsivaizduoti. Todėl dažnai klysti", - sako Care Santos knygos Melas veikėja Ksenija (p.
Kita interneto savybė - neribotos sklaidos galimybė: informacija gali pasiekti beprotiškai didelį skaičių žmonių. Informacijos internete negalima taip paprastai panaikinti: "Mano veidas tapo memu. O memai niekur nedingsta. Jie lieka internete. Amžinai", - konstatuoja Melisa (Mano (slaptas) youtubeʼo gyvenimas, p. 243).
Etikos ugdymas ir atsakingas elgesys virtualioje erdvėje
Etikos dalyko paskirtis - ugdyti atsakingą, sąmoningą mokinių nuostatą savęs, kito asmens, visuomenės, gamtos ir pasaulio atžvilgiu. Etikos pamokose mokiniai mokosi kelti etinius, filosofinius klausimus, padedančius geriau pažinti savo emocijas, jausmus, mintis, atveriančius dialogo su Kitu galimybę bei norą suprasti buvimo mažose ir didelėse bendruomenėse, kuriose kasdien gyvenama ir veikiama, prasmę.
Etikos dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad etikos pamokose mokiniai ugdytųsi atsakomybę už savo žodžius, veiksmus, santykius su kitais žmonėmis, visuomene, gamta ir pasauliu bei virtualia realybe, gebėjimą suprasti ir užjausti ne tik artimus, bet ir geografiškai bei patirtimi nutolusius asmenis, gebėjimą nesitaikstyti su prievarta, neteisingumu, patyčiomis, padėti kitam ištikus nelaimei.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi kelių pakopų komunikacijos lygmenų, kurie skiriasi pagal savas-svetimas kategorijas. Jie mokosi palaikyti empatiškus tarpusavio santykius ne tik su šeimos nariais ar draugais, bet ir suvokti ir realizuoti tolerantiškos komunikacijos galimybę su socialiai nutolusiais asmenimis bei grupėmis. Mokiniai palaipsniui ugdosi gebėjimą ne tik būti komunikacijos recipientai, bet ir aktyvūs jos kūrėjai, socialinių projektų iniciatoriai bei vykdytojai. Išskirtinis dėmesys skiriamas virtualiosios komunikacijos etiniams aspektams.
Etikos dalyko veiklose ugdoma socialinė atsakomybė ne tik už artimuosius ar draugus, bet ir nepažįstamus, svetimus, už pasaulio likimą ir gamtą. Mokiniai ugdosi praktinius pagalbos kitiems įgūdžius.
Etikos dalyko veiklose mokiniai mokosi apmąstyti jausmų ir emocijų įvairovę bei jų prasmę, ugdosi empatiją bei gebėjimą suprasti emocijas, siekia mąstymo ir jausmų dermės, kuri stiprina psichinę ir fizinę sveikatą.
Etikos dalyko veiklose ugdomas kūrybinis mąstymas, t. y. gebėjimas patiems kelti klausimus, gebėjimas inovatyviai, netradiciškai spręsti kylančius klausimus, drąsa kelti probleminius klausimas ir gebėjimas suvokti alternatyvių atsakymų galimybę (mano atsakymas nebūtinai yra pats geriausias). Ugdomasi ištvermė ir drąsa pasitikti gyvenimo sudėtingumą.
tags: #asmenybes #vaizdavimas #forumuose