Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tapti geru psichologu, remiantis ekspertų patarimais ir klientų atsiliepimais. Atsižvelgsime į įvairius aspektus - nuo emocijų valdymo iki tinkamo psichoterapeuto pasirinkimo.
Emocijų Įvardijimas Ir Priėmimas
Šventinis laikotarpis tradiciškai siejamas su džiaugsmu ir linksma nuotaika. Tačiau svarbu nepasiduoti aplinkos spaudimui, o priimti kylančias emocijas tokias, kokios jos yra. Psichologas Mykolas Kriščiūnas teigia, kad visos emocijos yra natūralios ir kuria mūsų individualumą. Kilusi emocija parodo, kaip reaguojame į pasaulį, kas mums patinka ar nepatinka, kiekviena iš jų turi savo reikšmę. Šventiniu laikotarpiu emocijos gali tapti dar intensyvesnės, gali išryškėti kontrastas su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, jei aplinkiniai yra linksmi, o jums kyla nerimas ar liūdesys. Specialisto teigimu, save ir kitus nuolat įtikinėdami, kad nejaučiame sunkesnių išgyvenimų, sau tik pakenksime.
Patarimai Emocijų Valdymui
Įvardykite emocijas. Lietuvoje yra įprasta savo būseną apibūdinti trimis žodžiais: gerai, blogai arba normaliai. Pasigilinę, sužinome, kad emocijų yra dešimtys ar net šimtai. Pradžioje tiksliai įvardyti, ką jauti, gali būti sudėtinga, nes nesame pratę to daryti. Nežinodami kaip jaučiamės, nenutuokiame ir ką daryti toliau. Todėl verta pradėti stebėti savo būseną: įvardydami emocijas galėsime atrasti bei mėginti pašalinti ir jas sukėlusį šaltinį arba - keisti požiūrį.
Bendraukite su žmonėmis. Daug kam yra neįprasta kalbėtis apie jausmus net ir su artimiausiais žmonėmis. Tai reikalauja pastangų ir įdirbio, tad pradėkite nuo saugios aplinkos, nuo žmonių, kuriais pasitikite. Kalbėjimasis leidžia mums rasti kitokius jausmų atpažinimo kelius, taip pat ir kitam žmogui padeda įvardyti konkrečius jausmus.
Neskirstykite emocijų. Rūšiuodami emocijas į teigiamas ir neigiamas, sau susikuriame kliūčių ruožą ir apsibrėžiame, kurių išgyvenimų negalime ar neturėtume jausti. Emocija siunčia tam tikrą signalą, viena gali kelti daugiau malonumo, kita daugiau pykčio, bet jos visos yra labai natūralios. Svarbu paminėti, kad kiekvieną kartą natūraliai priimti emocijas nėra labai lengva užduotis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Psichoterapija Kaip Pagalbos Forma
Šiandien vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi psichoterapiją kaip veiksmingą pagalbos formą, susidūrus su emociniais sunkumais, santykių problemomis ar siekiant geriau pažinti save. Tačiau, kaip rasti patikimą ir profesionalų psichoterapeutą, kuris atitiktų jūsų individualius poreikius? Šis klausimas neretai pasirodo socialiniuose tinklapiuose, kur žmonės ieško patarimų ar net konkrečių kontaktų. Suprantama, niekas nenori rizikuoti ir su savo itin asmeninėmis emocinėmis problemomis patekti pas nepatyrusį, neefektyvų ar net išnaudojantį žmogų. Be to, tuomet, kai jautiesi patekęs į sudėtingą situaciją, kurios nepajėgi išpainioti pats, labai nelengva užsiimti nuodugniomis paieškomis, terapeutų lyginimu ir apklausomis.
Psichologas, Psichiatras Ir Psichoterapeutas: Kuo Jie Skiriasi?
Pirmiausia, svarbu suprasti, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas, ir kieno pagalbos jums šiuo metu reikia. Jei norite ne tik išsivaduoti iš varginančių simptomų ir problemų, bet ir suprasti, kaip išvengti jų ateityje, jums nepakaks vien tik vaistų kurso.
Psichologas - tai specialistas, baigęs socialinių mokslų universitetines psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Jis tiria paciento psichikos procesus (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kt.) ir elgesio motyvus. Jis turi teisę nustatyti psichikos funkcijų pokyčių laipsnį, esant vienokiai ar kitokiai psichopatologijai. Psichologas nėra gydytojas, todėl negali diagnozuoti psichikos sutrikimų ir skirti vaistų. Psichologo paslaugos reikalingos norint kovoti su stresu, panikos priepuoliais, atsigauti po patirtos traumos, priimti sunkius spendimus. Psichologas internetu ar susitinkant kontaktiniu būdu kabinete dažniausiai naudoja pokalbio terapiją.
Psichiatras - medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus.
Psichoterapeutas - psichologas, gydytojas (dažniausiai psichiatras) ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų papildomai pabaigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą, trunkantį ne mažiau kaip 3 metus. Psichoterapeutas turi jo kompetenciją patvirtinantį kursų baigimo pažymėjimą. Norint tapti psichoterapeutu neužtenka baigti psichologijos studijų. Psichoterapeutu vadinamas specialistas, po aukštojo psichologijos, medicinos ar kt. mokslo pabaigęs ir kurios nors krypties 3-6 metus trunkančius psichoterapijos kursus ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Dauguma žmonių nori spręsti savo problemas, o ne tik laikinai atidėti emocinio streso padarinius. Psichoterapija pasiūlys ne tik kelius į sprendimą, bet ir svarbius pokyčius jūsų nuostatose, savigarboje, santykiuose su savimi ir aplinkiniais.
Kaip Pasirinkti Tinkamą Psichoterapeutą?
Bet kokiu atveju, galbūt padėtų, jei palygintumėte psichoterapeuto paiešką su darbuotojo samdymu. Štai keletas svarbių kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
Jauskitės patogiai: Su psichoterapeutu turite jaustis kiek įmanoma patogiau. Žinoma, psichoterapija - nelengvas procesas, o terapeutas nebus jūsų draugas. Nepaisant to, turite pasirinkti specialistą, kuris gerbia jūsų individualumą, nuomonę, požiūrį. Būtina jaustis galinčiu 100 procentų pasitikėti savo terapeutu, kitaip terapija nepadės. Jei kažkas trikdo, kelia nepasitikėjimą, pamėginkite apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu ir išgirskite jo atsakymą. Pati svarbiausia informacija renkantis specialistą, kuriam patikėsite savo rūpesčius - jūsų nuojauta. Jei po pirmo pokalbio jaučiate, kad nesusikalbėjote, kad jūsų neišgirdo, kad išėjote su nemaloniais pojūčiais, turite mažiausiai dvi galimybes: pamėginti apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu arba tiesiog ieškoti kito specialisto.
Patirtis ir kvalifikacija: Turite pasidomėti psichoterapeuto patirtimi. Kuo didesnis jo profesinis patyrimas, tuo geresnių rezultatų galite tikėtis. Jei riboja finansinės galimybės, galite rinktis psichoterapijos besimokančius specialistus, turinčius medicininį ar psichologinį išsilavinimą. Dirbdami su jumis šie specialistai naudojasi supervizoriaus pagalba - pastoviai konsultuojasi su patyrusiu kolega. Neverta pasikliauti specialistu, kuris skelbiasi savamokslis, nebaigęs jokių Lietuvoje patvirtintų studijų, nepriklausantis jokiai profesinei organizacijai.
Psichoterapijos kryptis: Norėdami žinoti, ko tikėtis iš psichoterapijos, galite klausti, kokia paradigma savo darbe remiasi psichoterapeutas: kognityvine, egzistencine, psichoanalitine (psichodinamine), geštaltteorija, Jungo analize. Nors psichoterapeutai privalo žinoti visas šias teorijas ir technikas, psichoterapeuto išsilavinimas įgyjamas vienoje kurioje nors iš šių mokyklų. Psichoterapeutai, taip pat, kaip ir psichologai, siekia pagerinti žmogaus emocinę ir psichologinę būkles, kovoti su kamuojančiomis problemomis, tačiau jie, taikydami pasirinktą metodą (kognityvinę elgesio, psichoanalitinę-psichodinaminę ar kt. psichoterapiją) ir remdamiesi konkrečia psichoterapine paradigma, į suformuotą problemą pažvelgia plačiau. Šie specialistai, pasitelkdami įvairias terapines prieigas, kartais gali žmogui padėti labiau nei paprastas psichologas, mat pokalbis ne visada suveikia ir norint išnarplioti problemą prireikia pasikapstyti giliau.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Pirmasis Susitikimas Su Psichoterapeutu
Dažniausiai dėl pirmo susitikimo tariamasi telefonu. Specialistas turėtų kalbėtis su pačiu žmogumi, kuris ieško pagalbos. Pirmasis susitikimas dažniausiai skirtas pažinčiai. Terapeutas paprašys papasakoti apie save, gyvenimo kontekstą, sunkumus, su kuriais susiduriate. Kaip teigia psichoterapeutė G. Dailydė, tai ne apklausa, bet laisvas pokalbis, kurio metu specialistui svarbu suprasti žmogaus patirtis, poreikius ir lūkesčius.
Pirmo susitikimo metu jūsų paprašys papasakoti daugiau apie rūpesčius, dėl kurių kreipėtės. Paprastai išgirdęs jūsų problemas, psichoterapeutas norės daugiau sužinoti apie jus, jūsų istoriją, santykius su artimaisiais ir pan. Gali būti labai nelengva atsiverti pirmą kartą matomam žmogui, todėl kalbėkite tiek, kiek atrodys tinkama jums pačiam. Taip pat pirmosios sesijos metu aptariama terapijos eiga: dažniausiai susitikimai vyksta kartą per savaitę, viena sesija trunka apie 60 minučių. Priklausomai nuo terapeuto pasirinktų metodų (pvz., kognityvinės elgesio terapijos, schemų terapijos ar kitų), gali būti pasiūlytos įvairios darbo formos.
Pirmasis susitikimas, psichoterapeutės teigimu, gali būti ir šiek tiek nejauki, bet tai normalu. Svarbiausia stebėti, kaip jaučiatės šalia terapeuto, juk terapinis darbas prasideda nuo saugumo ir pasitikėjimo jausmo. Galima užsirašyti klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti psichoterapeutui, pavyzdžiui, apie jo darbo metodus, terapijos trukmę ar susitikimų dažnį. Taip pat pravartu suplanuoti laiką po sesijos - pirmasis susitikimas gali būti emociškai intensyvus ir išvarginti.
Ilgalaikė Psichoterapija: Ko Tikėtis?
Planuodami ilgalaikę psichoterapiją, įvertinkite savo galimybes joje lankytis - laiko, finansų, pastovumo prasme. Tiesa, gali būti, kad iš pradžių gali gąsdinti perspektyva tuo pačiu metu būti toje pačioje vietoje, tačiau psichoterapijos procese šis laikas gali tapti jums labai svarbus. Vėlesni susitikimai, anot G. Dailydės, tampa nuosekliu procesu, kurio metu gilinamasi į žmogaus emocinius išgyvenimus, įsitikinimus, elgesio modelius ir santykius.
Klientai neretai baiminasi dėl rizikos prisirišti, tapti priklausomais nuo psichoterapeuto. Pasikalbėkite su specialistu, kai tik kyla panašios mintys.
Kur Ieškoti Psichoterapeuto Lietuvoje?
Jeigu Jums reikalingas psichologas, internete visuomet galima rasti nemažai paslaugas siūlančių specialistų, tad išsirinkti geriausią psichologą ar psichoterapeutą nebus sudėtinga. Gerą psichoterapeutą Vilniuje galima rasti tiek privačiuose kabinetuose, tiek klinikose ar per rekomendacijas. Sostinėje psichoterapeutų pasiūla gana didelė. Tačiau psichoterapeutė G. Dailydė pabrėžia, jog svarbu rinktis terapeutą ne tik pagal paslaugos kainą ar lokaciją, bet ir pagal jo kvalifikaciją bei požiūrį į darbą: „Terapinis ryšys labai svarbu, todėl verta susirasti specialistą, su kuriuo jausitės saugiai ir būsite išgirsti.“
Privatus psichologas/psichoterapeutas gali suteikti konsultaciją gyvai arba nuotoliniu būdu (internetu, telefonu). Susitikimas kabinete gali į depresiją ir atidėliojimą linkusį žmogų paskatinti judėti, pasiruošti konsultacijai, bet sudėtingiau prie naujos aplinkos besiadaptuojanti asmenybė gali sunkiai atsiverti ar išvis to nepadaryti. Tuo tarpu psichoterapija internetu patogi skubantiems, turintiems begales darbų, pareigų, bijantiems tiesioginio kontakto su nepažįstamu žmogumi, gyvenantiems užsienyje ar tiesiog negalintiems išvykti iš namų. Tačiau psichoterapeutas internetu gali sunkiau pritaikyti gydymą, kurio metu naudojamos specifinės diagnostinės ir terapinės priemonės.
Patarimai, Kaip Rasti Tinkamą Specialistą:
- Klauskite rekomendacijų: Pasiteiraukite draugų, šeimos narių ar gydytojų, ar jie gali rekomenduoti patikimą psichoterapeutą.
- Ieškokite internete: Peržiūrėkite psichoterapeutų sąrašus internete, atkreipkite dėmesį į jų kvalifikaciją, patirtį ir specializaciją.
- Skaitykite atsiliepimus: Perskaitykite kitų pacientų atsiliepimus apie psichoterapeutus, kad susidarytumėte nuomonę apie jų darbo kokybę.
- Kreipkitės į profesines organizacijas: Kreipkitės į Lietuvos psichologų sąjungą arba kitas profesines organizacijas, kurios gali padėti jums rasti kvalifikuotą psichoterapeutą.
Nemokama Psichologinė Pagalba: Ar Tai Įmanoma?
Dažnai sutinkame atvejų kai psichologinę emocinę pagalbą nemokamai teikia savanoriai įvairiuose bendruomeniniuose paramos ar pagalbos centruose. Apmokytų savanorių teikiama pirmoji psichologinė emocinė pagalba paramos centruose yra geras būdas gauti psichologinės pagalbos paslaugą greitai ir nemokamai. Daug nuoširdžiai bendruomenei dirbančių žmonių yra specialiai apmokyti ir stengiasi atlikti šį darbą gerai. Dažnai to pradžiai ir užtenka, tam kad nuraminti emocijas ir susiorientuoti probleminėje situacijoje. Tačiau toliau, numatant tolimesnį psichologinį konsultavimą ar psichoterapijos planą jau yra reikalinga specialistų pagalba.
Jeigu Jūsų situacija kritinė ir vis dėl to ieškote nemokamos psichologinės pagalbos - galite pabandyti kreiptis į artimiausią Jūsų poliklinikai priskirtą psichikos sveikatos centrą - šiose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, finansuojamose iš privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) lėšų, Sodroje draustiems pacientams yra teikiama nemokama būtinoji psichologine pagalba.
Psichologinė Pagalba Internete: Patogus Sprendimas
Psichologo pagalba internetu - tai patogus būdas gauti psichologine pagalba neišeinant iš namų ar biuro, kur Jūs bebūtumėte, Jums patogiu metu. Ypač tai yra svarbu jeigu Jūs daug keliaujate arba gyvenate kitame mieste, dirbate ar mokotės kitoje užsienio šalyje. Tokiais atvejais mes siūlome psichologine pagalba, psichoterapija, psichologo konsultacija internetu Skype programa.
Kai Pernelyg Sureikšminamas Darbas
Kokybišką laiką su antrąja puse iš mūsų dažniausiai „atima“ darbas, buitis ar kiti reikalai. „Mūsų dėmesys darbui vis didėja, nes taip mes realizuojame savo žinias, patirtį, kompetencijas. Galbūt todėl, ilgainiui vis sunkiau nuo to atsitraukti, nes susitapatinus su savo veikla, visa kita tampa nebe taip reikšminga. Bet tai dažnai yra tik iliuzija. Žmonės yra linkę krypti į tą pusę, kur pajunta daugiau lengvumo, kur jiems sekasi. Tačiau kartais tai yra pabėgimo forma: jei vienur sunku, bėgu kitur“, - sako psichologas Paulius Rakštikas.
Įprasta manyti, kad laikas, kurį galėtume skirti sau ar partneriui, kažkur dingsta, jo nelieka. Deja, pasak psichologo, tai labiau pasiteisinimas nei tikroji priežastis. Savo laiką kontroliuoti galime tik mes tad turime apsispręsti ar leisime jį sąmoningai ir skirsime tam, kam tikrai norime, ar paliksime savieigai paleidžiant atsakomybę.
„Kad gebėtume atpažinti ir atsispirti laiko vagims, mums būtina aiškiai įsivardinti savo tikslą ar kryptį. Problema prasideda tuomet, kai mes net ir turėdami tikslą, pavyzdžiui, „skirti daugiau laiko sau ar artimiesiems“, prarandame kryptį, nes gyvenimiškos aplinkybės mums įbruka kažką mainais. O taip nutinka nuolat. Tad pasirinkimas mūsų rankose: ar puoselėsime savo vertybes ar visgi leisimės nešami aplinkybių“, - sako P.Rakštikas.
Jis priduria, kad priminę sau savo kryptį, nemesime kelio dėl takelio. Tie iš mūsų laiką vagiantys takeliai šiuo atveju yra visi stimulai, kurie mus „išmuša“ iš mūsų pagrindinio kelio: skubūs neplanuoti darbeliai, staiga kitų primesti mums poreikiai, technologijos ir mūsų pačių nuostatos, pavyzdžiui, perfekcionizmas arba baimė kažką praleisti, nebūti įvykių centre ir pan.
Laikas Santykiams - Kaip Suplanuotas Vizitas
Žinoma, būna porų, kur abi pusės yra paskendusios darbuose ir tam skiria bemaž visą savo laiką - pasak psichologo, tokie santykiai gali būti visai tvarūs. Tačiau jeigu poroje požiūris į darbą nesutampa, tai yra lyg uždelsto veikimo bomba.
Jeigu vienas iš partnerių nuolat kartoja, kad laiko šeimai skirs tik pabaigęs visus kitus reikalus ir darbus, akivaizdu, kad santykiai jam nėra vertybė, ir tai gali nuvilti jo antrąją pusę.
„Čia slypi ir spąstai, nes kartais žmonės dangstosi, kad dirbdami jie rūpinasi savo šeima. Taip gali būti, bet kur kas dažniau yra priešingai - žmonės darbuose paskęsta, nes tiesiog nemoka palaikyti balanso, o tai yra įgūdis, o ne duotybė“, - sako psichologas.
Pasak jo, laiką tiek sau, tiek savo santykių puoselėjimui reikia planuoti, o kartais ir už jį pakovoti. „Planuokite jį kaip darbą, kaip vizitą pas gydytoją, kaip būtinybę iš anksto nuvykti laiku į oro uostą. Ginkite tą laiką drąsiai ir užtikrintai. Pasirepetuokite čia ir dabar.
„Negalėsiu dalyvauti, nes tuo metu esu suplanavęs laiką sau“ arba „Ta diena man netinka, nes tuomet ilsėsiuosi su šeima“. Ar galite tai pakartoti garsiai, aiškiai, be jokios sąžinės graužaties ar kaltės jausmo? Nieko tokio, jei pradžioje tai iškomunikuoti kitiems bus sunku“, - drąsina P.Rakštikas.
Patarimai Laimingiems Santykiams Namuose
Psichologas dalinasi 6 patarimais, padėsiančiais puoselėti laimingus santykius namuose, ir idėjomis kokybiškam laikui kartu.
Kalbėkitės. „Kalba - gerų santykių pamatas. Tik kalbėdamiesi mes įgarsiname savo poreikius, galime išgirsti kito ir jaustis suprasti. Tik taip galime ieškoti bendrų sprendimų. Tiesa, kalbos pradžia yra klausymasis, tad prieš pradedant kalbėti, verta tai atminti. Visiems aišku, kad jei negirdėjome klausimo, negalime pateikti ir atsakymo, tačiau kalbėdami dažnai elgiamės priešingai - daliname atsakymus nesivargindami išklausyti klausimo“, - sako P.Rakštikas.
Leiskite laiką kartu. Laimingos poros ir šeimos praleidžia daug laiko kartu. Taigi, bendros atostogos turėtų būti sveikų santykių prioritetas. Tuomet jau galima skirti laiko ir poilsiui atskirai, bet tai, pasak psichologo, pagal svarbą jau antroje vietoje.
„Kelionės yra bene labiausiai vienijantis pomėgis. Smagiausia, kad jos gali nesikartoti ir kaskart būti nauja patirtimi. Ir čia nebūtina keliauti toli - mūsų Lietuva tam puikiai tinka. Yra daugybė knygų ir virtualių gidų šimtams maršrutų“, - dalinasi idėja psichologas.
Visgi, jis atkreipia dėmesį, kad laisvalaikiu porai verta veiklas rinktis kitokias nei įprastą dieną. Jei dirbama iš namų - laisvalaikiui patartina pakeisti aplinką. Ir atvirkščiai - jei darbe daug keliaujate, verta atsigręžti į namus ir paieškoti užsiėmimų čia.
Atraskite naujų veiklų. Kartu atraskite naujų veiklų, vietų, patirčių. Darykite vienas kitam staigmenas, pavyzdžiui, pakaitomis suorganizuokite veiklą iš anksto to neaptarus ir pakvieskite partnerį nuotykiui. Veiklos gali būti įvairiausios: išvykos gamtoje, naujų vietų savo mieste atradimai, sportas, įvairiausios kūrybinės dirbtuvės nuo piešimo, lipdymo, meistravimo iki šokių ar rašymo pamokų. Netgi naujos bendros studijos gali tapti puikiu ir prasmingu laiku kartu, gaunant ir praktinės naudos.
P.Rakštikas primena ir stebinti vienam kitą. Taip parodome, kad galvojame apie kitą, laikome jį svarbiu ir norime pamaloninti bei suteikti džiaugsmo be jokios didelės priežasties.
Aptarkite ir svajokite. Visgi svarbios ne tik veiklos, bet ir pokalbiai apie jas. Pažiūrėję kartu filmą pasikalbėkite apie jį plačiau: tikėtina, kad jis judviems patiko dėl skirtingų priežasčių. Taip vis labiau pažinsite vienas kitą, galbūt atrasite naujų partnerio pusių. Tai galioja visoms bendroms patirtims - mus suartina ne tik pačios patirtys, bet ir bendrystė atsiradusi pokalbiuose apie jas.
„Taip pat svarbu ir drauge svajoti bei planuoti. Bendros vizijos suartina, tuomet ir kasdienė buitis sunkiomis akimirkomis mažiau išmuš iš vėžių“, - sako psichologas.
Palaikykite vienas kitą. „Padėkite kitam pasiekti jo tikslų. Dažnai daugiausiai galvojame apie tai, ko norime patys, tai kilsteldami aukščiau kitų norų. Nepameskime savo norų, bet nepamirškime paklausti ir kito: „Kuo galiu padėti tau?“ arba „Ką aš galiu padaryti, kad tau būtų lengviau?“ ir pan. Vien tokio klausimo nuoširdus uždavimas jau stiprina tarpusavio ryšį“, - pataria specialistas.
Dėkokite. Už kiekvieną pabudimą kartu, už kiekvieną žingsnelį, padarytą darbą, už kuo daugiau visko dėkokite vienas kitam.
Kada Kreiptis į Psichologą?
Psichologo paslaugos gali būti reikalingos, jei jaučiate:
- Depresiją, liūdesį ar prasmės praradimą gyvenime.
- Nerimą, įvairias baimes, fobijas ar patiriate panikos atakas.
- Sunkumus tarpasmeniniuose santykiuose, kurie kelia įtampą ar stiprius jausmus.
- Adaptacijos sunkumus prie gyvenimo pokyčių (artimojo netektis, skyrybos, darbo praradimas, gyvenamosios vietos keitimas, kūdikio atėjimas į šeimą).
- Norite geriau pažinti save, atrasti savo resursus ir lengviau priimti savo ribotumus.
Net jei jūsų sunkumai nepaminėti aukščiau, visada galite kreiptis į psichologą ir aptarti savo situaciją.
Kodėl Svarbu Išsirinkti Tinkamą Psichologą?
Geras, Jums tinkantis psichologas yra lemtingas Jūsų psichologinių konsultacijų sėkmės ir naudos faktorius. Tik profesionalus ir visišką Jūsų pasitikėjimą pelnęs psichologas padės Jums atsiverti, papasakoti savo skaudžiausias, gėdingiausias, maloniausias ir nemaloniausias patirtis. Atskleisti baimes, paslaptis, išlieti širdį ir, tokio atvirumo dėka, geriau suprasti save bei atrasti kelius į geresnę psichologinę būseną, konstruktyvesnį mąstymą.
tags: #kaip #tapti #geru #psichologu