Juokas - tai emocija, kuri daugeliui asocijuojasi su teigiamais išgyvenimais ir džiaugsmu. Jis gali pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimą, turėti teigiamą poveikį imuninei ir endokrininei sistemoms. Juokas taip pat gerina žmonių tarpusavio ryšius ir užtikrina gerą savijautą. Tačiau juokas gali turėti ir kitų atspalvių, įskaitant dirbtinį juoką, juoką, sukeltą psichotropinių medžiagų, arba patologinį juoką, kuris gali būti susijęs su neigiamais pakitimais smegenyse.
Juoko rūšys ir jų poveikis
Juoką galima suskirstyti į kelias rūšis. Be pozityvaus, spontaniško juoko, egzistuoja dirbtinis juokas. Taip pat juokas, sukeltas psichotropinių ar haliucinogeninių medžiagų ar smegenyse vykstančių neigiamų pakitimų. Sunkumai ir skausmingos emocijos nėra priešingybė juokui ar džiaugsmui, tad nereikia vengti pasijuokti net iš sudėtingos situacijos - juokas yra vienas iš psichologinių įveikos mechanizmų.
Psichologė Lina Gervinskaitė-Paulaitienė teigia, kad juokas tikrai prisideda prie sveikatos ir geros psichologinės savijautos. Tai vertingas dalykas. Dažniausiai juokiamasi tada, kai vyksta kažkas teigiamo. Juoką lydi džiugesio, pasitenkinimo, atsipalaidavimo jausmas. Dažniau juokiamės, kai esame su kitais žmonėmis, ne būdami vieni. Tai reiškia, kad malonias emocijas ir džiaugsmą patiria ne vienas žmogus, tuo dalijamasi. Juokas veikia ir aplink esančius žmones.
Mokslininkai nustatė, kad juokiantis sumažėja hormono kortizolio kiekis. Šis hormonas susijęs su stresu, jo didėja tada, kai patiriame stresą. Juokiantis išsiskiria endorfinai - neurotransmiteriai, veikiantys smegenyse, siejami su gera savijauta. Vienas tyrimas parodė, kad juokiantys žmonės buvo tolerantiškesni šalčiui, nes endorfinų kiekis jų kraujyje buvo didesnis.
Vieni tyrimai rodo, kad nevaldomas juokas ir tas, kurį sukeliame sau sąmoningai, žiūrėdami kažką juokingo, yra lygiaverčiai. Tuomet sąmoninga kontrolė pasitraukia į šalį, kūno reakcijos tampa automatinės, nevalingos, tuo pačiu tai atneša daugiau naudos.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Juokas padeda atsipalaiduoti fiziškai, taip pat bent akimirkai atsitraukti nuo to, kas sukelia sunkumus. Jei randame būdų pasijuokti iš savęs, tai reiškia, kad atrandame ir būdą į situaciją pasižiūrėti iš kito kampo. Tai suaktyvina kūrybiškumą, ieškant sprendimų.
Patologinis juokas: kada sunerimti?
Patologinis juokas gali išduoti nemažai ligų ar organizmo būklių, dažniausiai susijusių su smegenyse vykstančiais negatyviais pokyčiais. Tai - lyg vienas iš simptomų, bylojančių, kad reiktų sunerimti. Šis sindromas su ryškia patologinio juoko gaida gali būti būdingas po smegenų traumos ar sukrėtimo, sergant Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, išsėtine skleroze, taip pat patyrus insultą.
Neadekvati nuotaika situacijose
Neadekvati nuotaika situacijose - tai būklė, kai žmogaus emocinė reakcija neatitinka to, kas vyksta aplink. Tai gali pasireikšti kaip pernelyg didelė ar visiškai priešinga emocija nei tikėtina pagal konkrečią situaciją. Pavyzdžiui, žmogus gali juoktis rimtos ar liūdnos situacijos metu arba būti visiškai abejingas aplinkiniams įvykiams. Tokia reakcija gali būti laikina, sukelta streso ar nuovargio, arba nulemta emocinių ir psichologinių sutrikimų.
Galimos neadekvataus emocinio reagavimo priežastys
Neadekvati nuotaika gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, įskaitant psichologinius, neurologinius ar medicininius veiksnius:
- Depresija ir nerimo sutrikimai: Šie sutrikimai gali sukelti emocijų svyravimus, kai žmogus ne visada reaguoja taip, kaip įprasta, pvz., gali verkti be priežasties arba būti abejingas aplinkai.
- Bipolinis afektinis sutrikimas: Tai liga, kurios metu žmogaus nuotaika stipriai kinta nuo euforijos iki gilios depresijos, todėl emocinė reakcija situacijose gali būti neadekvati.
- Šizofrenija ir psichozės: Psichoziniai sutrikimai gali iškreipti suvokimą apie realybę, todėl emocinė reakcija gali skirtis nuo įprastinės.
- Stresas ir pervargimas: Ilgalaikis stresas arba emocinis pervargimas gali sukelti emocinius sutrikimus, kai žmogaus reakcija į situacijas tampa netikėta ar neįprasta.
- Autizmo spektro sutrikimai: Kai kuriems žmonėms su autizmo spektro sutrikimais būdingi iššūkiai interpretuojant socialines situacijas, todėl jų reakcija gali pasirodyti neadekvati.
- Neurologiniai sutrikimai: Neurologiniai sutrikimai, pvz., Alzheimerio liga, demencija ar smegenų traumos, gali paveikti emocinę kontrolę ir nuotaiką.
- Psichotropinių vaistų arba alkoholio vartojimas: Kai kurie vaistai ar alkoholis gali sukelti nuotaikos sutrikimus ir neįprastas emocines reakcijas.
Simptomai, lydintys neadekvačią nuotaiką
Neadekvatus reagavimas situacijose gali pasireikšti kartu su kitais simptomais, kurie padeda suprasti galimą problemos priežastį:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Staigūs nuotaikos pokyčiai.
- Izoliacija ar abejingumas.
- Perdėtas juokas ar verksmas.
- Sunkumas kontroliuoti emocijas.
- Atminties ar suvokimo pokyčiai.
Kaip elgtis, jei jaučiate neadekvatų emocinį reagavimą?
Jei pastebite neadekvačias emocines reakcijas, gali būti naudingi šie veiksmai:
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas.
- Sekite savo emocijų pokyčius.
- Ribokite alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimą.
- Ieškokite emocinės paramos.
Jei neadekvatus emocinis reagavimas dažnai kartojasi arba trukdo kasdienei veiklai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Somatoforminė autonominė disfunkcija (SAD)
Psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras Andrius Tamašauskas sako, kad tokius nemalonius simptomus gali jausti žmogus, sergantis somatoformine autonomine disfunkcija (SAD). Pasak jo, sergant SAD susipina daug nemalonių psichologinių ir kūno pojūčių. Nerimą gali kelti per greitas ar per lėtas širdies ritmas. Pilvo skausmai, pūtimas, pykinimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas gali būti painiojami su virškinimo sutrikimais. Gydytojas taip pat mini dusulį, šaltkrėtį arba šilumos pylimą, nuovargį, išsekimą, galvos skausmą.
SAD dažnai pasireiškia kaip atsakas į stresą, emocinį krūvį, nerimą, nuovargį, psichologines traumas, depresiją, nuotaikos sutrikimus. Dažnai tai ateina iš šeimos, kur apie jausmus nekalbama arba sakoma „berniukai juk neverkia“.
Asmenys, turintys artimų giminaičių, sergančių psichosomatiniais sutrikimais, gali būti labiau pažeidžiami. Gydytojas pastebi, kad SAD gali sukelti didelį nerimą pacientams, nes jos simptomai primena sunkių ligų apraiškas - širdies priepuolio, insulto, virškinimo sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Vienas pagrindinių skirtumų tarp SAD ir tikrų organinių ligų yra tai, kad visi atlikti tyrimai (EKG, kraujo tyrimai, širdies ultragarsas, MRT, KT ir kt.) neparodo organinių patologijų.
Gydymo tikslas, pasak psichiatro, padėti žmogui valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymas paprastai apima daugybę strategijų. Viena svarbiausių - psichoterapija. Taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri padeda pacientui identifikuoti ir keisti negatyvius mąstymo modelius. Taikoma desensibilizacija. SAD simptomus gali padėti suvaldyti vaistai, tačiau būtina būti atsargiems dėl ilgalaikio vartojimo ir atsirandančių priklausomybės ar tolerancijos rizikų.
Norint valdyti stresą, gerinti fizinę sveikatą ir sumažinti SAD simptomus reikalingi ir gyvenimo būdo pokyčiai. Gydytojas akcentuoja fizinį aktyvumą, sportą, kuris padeda sumažinti stresą, pagerina kraujotaką, miegą ir bendrą fizinę būklę.
Psichologinė trauma ir jos įveika
Psichologinė trauma siejama su įvykiais, kurie sukelia įtampą bei stiprius vidinius išgyvenimus, baimę, bejėgiškumą, pažeidžiamumą, nesaugumą. Trauminis patyrimas apima tikrą arba įsivaizduojamą grėsmę fiziniam ar psichiniam asmenybės vientisumui ir funkcionavimui.
Įvykiai susiję su tyčiniu smurtu yra labiau psichologiškai traumuojantys nei susiję su natūralios gamtos ar technologijų sukeltomis katastrofomis. Tokie įvykiai, kaip prievarta, patyčios, fizinis ar psichologinis smurtas ir jų išgyvenimas gali išbalansuoti įprastą žmogaus adaptaciją aplinkoje bei sukelti tiek fiziologinius, tiek psichologinius, emocinius bei kognityvinius pokyčius.
Psichologinės traumos įveika, tai sąmoningos, valingos pastangos valdyti emocijas, elgesį ir fizines reakcijas, kai susiduriama su stresiniais išgyvenimais. Šį procesą palengvina gebėjimas integruoti patirtus išgyvenimus, juos įsisąmoninti.
Žmonės susidūrę su trauminiais išgyvenimais, norėdami juos įveikti linkę naudotis įvairiomis strategijomis ir būdais. Pavyzdžiui, yra žinoma, jog stresinėse situacijose, ypač smurtiniais atvejais, sustiprėja religiniai įsitikinimai. Teigiama, jog kai kuriems žmonėms tai stiprina gyvenimo prasmės ir vilties pojūtį bei vidinių resursų panaudojimą. O rezultate, mažėja socialinė izoliacija ir vienišumo jausmas.
Traumas patyrę asmenys gali būti linkę vengti prisiminimų, situacijų, temų susijusių su trauminiais įvykiais. Vidiniai asmens resursai, tokie kaip saviefektyvumas, savivertė, viltis, optimizmas, kontrolės pojūtis ir pastangų reikšmės suvokimas, vieni iš svarbiausių veiksnių palaikančių psichinę sveikatą, išgyvenant trauminius įvykius.
Vengimas, atsitraukimas nuo stresinių išgyvenimų ir kaltės jausmų įtvirtinimas, apsunkina traumos įveiką. Svarbu tai, jog teigiamos mintys, įsitikinimai, savo vidinių galių suvokimas, išgyvenant traumines patirtis, yra svarbesnis veiksnys, nei pati įveikos strategija. Be to, svarbus ir socialinės paramos faktorius, nes jis saugo ir palaiko kitus, anksčiau minėtus, vidinius asmens resursus.
Kai kuriems asmenims tam tikras trauminis patyrimas skatina tam tikrus elgesio, mąstymo, santykio su pasauliu ar kitus pokyčius, kurie gali būti vertinami teigiamai. Žmogus siekdamas sumažinti dėl to patiriamą emocinį distresą gali ieškoti socialinio palaikymo bei savirealizacijos galimybių (pavyzdžiui, rašymas, kūryba), kas gali atnešti teigiamų pokyčių žmogaus gyvenime.
Stresas ir jo valdymas
Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kai jaučiamas harmonijos trūkumas. Tai apsauginė organizmo reakcija, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai.
Neilgai trunkantis stresas net teigiamai veikia žmogų: grūdina, formuoja charakterį, brandina kaip asmenybę. Tuo tarpu dažnai pasikartojantis ir ilgai užsitęsiantis stresas sukelia įvairių organų veiklos reguliacijos sutrikimus, todėl atsiranda pavojus susirgti tam tikromis ligomis (depresija, širdies ligos, Alzheimeris).
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas, raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje.
- Gerkite daug vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų, kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus.
Dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms.
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną.
Streso valdymas: kokių yra veiksmingų šiuolaikinių metodų?
- Veiklos kaita.
- Sportas.
- Mėgstamas užsiėmimas ar pramoga, bendravimas su maloniais žmonėmis.
- Emocinės treniruotės, atsipalaidavimo pratimai, grupinės atsipalaidavimo priemonės.
- Pozityvūs jausmai.
- Kvėpavimo pratimai.
- Juokas.
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos, o vakare - raminamosios žolelių arbatos.
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus.
Reakcijos į stiprų stresą ir adaptacijos sutrikimai
Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai yra susiję su žmogaus nervų sistema, ypač su centrinės nervų sistemos struktūromis, tokiomis kaip smegenys. Stresas aktyvuoja hipotalamą, kuris signalizuoja antinksčiams gaminti streso hormonus, tokius kaip kortizolis. Taip pat paveikiama autonominė nervų sistema, kuri reguliuoja kūno funkcijas, įskaitant širdies ritmą, kvėpavimą ir virškinimą.
Reakcijos į stiprų stresą bei adaptacijos sutrikimai apima įvairias reakcijas, kurias organizmas patiria esant intensyviam stresui. Tai gali būti tiek emocinės, tiek fizinės reakcijos, kurios trukdo normaliai gyventi ir adaptuotis prie kasdienių situacijų. Pagrindinės šios ligos priežastys apima psichologinį stresą, kuris gali kilti dėl darbo, santykių, finansinių sunkumų ar kitų gyvenimo iššūkių.
Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti nerimą, depresiją, nuovargį, miego sutrikimus, padidėjusį širdies ritmą ir virškinimo problemas.
Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami antidepresantai ar anksiolitikai, siekiant sumažinti simptomus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra efektyvi priemonė, padedanti asmenims išmokti valdyti stresą ir keisti neigiamas mintis. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip meditacija, joga, fizinė veikla ir sveika mityba, gali padėti gerinti bendrą savijautą ir sumažinti streso lygį.
Ūminė reakcija į stresą
Ūminė reakcija į stresą yra praeinantis, tačiau pakankamai sunkus psichikos sutrikimas, susiformuojantis kaip reakcija į stiprų išorinį ar psichinį stresą ir praeinantis po kelių valandų ar dienų. Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti didžiulis išgyvenimas dėl pačiam žmogui ar jo mylimam asmeniui kilusio pavojaus gyvybei ar saugumui, arba staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pakeitimas. Šio sutrikimo rizika didėja esant fiziniam išsekimui, senyvam amžiui.
Šio sutrikimo atsiradimas ir stiprumas labai priklauso nuo asmens individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo. Ne visi asmenys patyrę išskirtinai stiprų stresą patiria ūminę reakciją į stresą.
Simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna "apdujimo" būsena, kai susiaurėja sąmonės ratas bei dėmesys, sutrinka orientacija, sumažėja gebėjimas suvokti aplinką. Po to gali sekti arba užsisklendimas savyje, arba padidintas aktyvumas. Dažnai kartu reiškiasi panikos požymiai (dažnas širdies plakimas, prakaitavimas). Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po traumuojančio įvykio ir dažniausiai išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau asmuo gali neatsiminti tam tikrų epizodo detalių.
Valgymo sutrikimai
Valgymo sutrikimai - labai rimtos psichinės ligos, kurios reiškiasi sutrikusio valgymo ypatumais ir nenormalia svorio kontrole. Negydomi valgymo sutrikimai stipriai įtakoja žmogaus gyvenimo kokybę ir kuo ligos stažas didesnis, tuo labiau stebima suprastėjusi gyvenimo kokybė.
Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymo sutrikimas.
Nervinė anoreksija - tai psichikos liga, kurios simptomas yra ryškus svorio kritimas bei nuolatinis susirūpinimas svoriu ir kūno forma. Žmonės, sergantys anoreksija ypatingai baiminasi priaugti svorio ir taip susiformuoja nelanksčius valgymo įpročius, dažnai vengdami tam tikro maisto ir patiekalų. Maždaug 1% moterų populiacijos kenčia nuo nervinės anoreksijos.
Nervinė bulimija - tai psichikos liga, kurios pagrindiniai požymiai yra nekontroliuojamas persivalgymas ir kompensacinis elgesys - vėmimas, persisportavimas, badavimas, diuretikų, laisvinamųjų vaistų ar kt. medžiagų vartojimas virškinimui greitinti. Kartu būdingas nuolatinis domėjimasis maistu, mityba ir kūno forma, sutrikusi savivertė bei prasta nuotaika nepavykstant sukontroliuoti valgymo ir svorio. Nervinę bulimiją sunkiau atpažinti "iš šono" nei kitus valgymo sutrikimus, nes daugumos sergančiųjų svoris išlieka normalus. Apie 2% visų moterų kenčia nuo nervinės bulimijos.
Persivalgymo sutrikimas - tai psichikos liga, kuriai būdingi kompulsyvūs persivalgymai. Jų metu žmogus greitai valgydamas suvartoja ženkliai didesnį maisto kiekį lyginant su įprastu žmonių elgesiu. Persivalgymo sutrikimo sergamumo rodikliai yra didžiausi, t.y. dažniausias valgymo sutrikimas ir jo sergamumas siekia apie 3-5% populiacijos.
Kadangi valgymo sutrikimas yra psichinė liga, pagrindinis gydymas yra psichoterapinis. Kognityvinė ir elgesio terapija, kartu su schemų terapija pasižymi ypatingai aukštais valgymo sutrikimų psichoterapiniais gydymo rezultatais, lyginant su kitomis psichoterapinėmis paradigmomis.