Narkotikų Sukeliama Agresija: Tyrimai, Poveikis ir Prevencija

Įvadas

Priklausomybė nuo narkotikų yra sudėtinga problema, turinti gilias psichologines, socialines, dvasines ir moralines šaknis. Anksčiau buvusi ribotas reiškinys, dabar ji tapo masiniu reiškiniu, ypač tarp jaunimo, griaunančiu gyvenimus ir žlugdančiu ateities viltis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas lemia priklausomybę nuo narkotikų, kokį poveikį jie daro žmogaus organizmui ir psichikai, bei kokios prevencijos priemonės gali padėti sumažinti šią problemą.

Priežastys, Kodėl Žmonės Vartoja Narkotikus

Žmonės renkasi vartoti narkotikus dėl įvairių priežasčių, kurias galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas:

• Noras jaustis gerai: Daugelis narkotikų sukelia stiprų malonumo jausmą. Pavyzdžiui, stimuliantai, tokie kaip kokainas, suteikia energijos, pasitikėjimo ir galios jausmą, o opioidai (pvz., heroinas) sukelia atsipalaidavimo ir pasitenkinimo pojūtį.
• Psichologinės būklės pagerinimas: Narkotikai dažnai vartojami norint sumažinti stresą, nerimą ar depresijos simptomus. Tai tampa ypač pavojinga, kai žmonės pradeda nuolat vartoti medžiagas, kad išvengtų emocinio diskomforto.
• Veiklos pagerinimas: Kai kurie žmonės vartoja narkotikus, kad pagerintų akademinius, profesinius ar sportinius rezultatus - ypač stimuliatorius, tokius kaip amfetaminai ar kokainas.
• Smalsumas ir socialinis spaudimas: Paaugliams ypač pavojingas bendraamžių spaudimas, nes jie dar tik formuoja savo tapatybę ir socialinius įgūdžius.

Kaip Narkotikų Vartojimas Tampa Problema?

Pradiniu etapu narkotikai gali sukelti teigiamų pojūčių, tačiau ilgainiui:

• Sumažėja gebėjimas patirti malonumą iš įprastos veiklos, todėl žmogus pradeda vartoti narkotikus nebe dėl malonumo, o tam, kad jaustųsi „normaliai“.
• Atsiranda priklausomybės požymiai, tokie kaip padidėjęs poreikis vartoti, kontrolės praradimas, žalingų pasekmių ignoravimas.

Nors pradinį sprendimą pabandyti narkotikus žmogus dažniausiai priima savanoriškai, tolesnis vartojimas silpnina gebėjimą kontroliuoti elgesį.

Rizikos ir Apsauginiai Veiksniai

Rizikos veiksniai:

• Agresyvus elgesys vaikystėje
• Tėvų dėmesio stoka
• Silpni bendraamžių spaudimo atpažinimo įgūdžiai
• Lengvas narkotikų prieinamumas
• Skurdas, nestabili aplinka
• Vaikystėje patirta prievarta ar trauma
• Priklausomybės sindromas šeimoje

Apsauginiai veiksniai:

• Savikontrolė ir tikėjimas savo gebėjimais
• Artimųjų parama
• Teigiami socialiniai ryšiai
• Įsitraukimas į veiklas (pvz., sportą, savanorystę)
• Aiški mokyklos politika prieš narkotikus
• Saugi kaimynystė
• Darni šeima, kurioje atsižvelgiama į augančio jaunuolio poreikius ir sukuriama geras emocinis klimatas.

Aplinkos Įtaka

Aplinka, kurioje auga ir gyvena žmogus, taip pat daro didelę įtaką jo rizikai tapti priklausomu nuo narkotikų.

Taip pat skaitykite: Kaip gydomas alkoholio nutraukimo sindromas?

• Šeima: Tėvų, vartojančių narkotikus ar pažeidžiančių įstatymus, elgesys daro didelę įtaką vaikų rizikai.
• Bendraamžiai: Paaugliai labai veikiami draugų elgesio - net vaikai be aiškių rizikos faktorių gali būti įtraukti į narkotikų vartojimą.
• Mokykla: Blogi pažymiai, žemas savivertės lygis ar socialiniai sunkumai gali paskatinti narkotikų vartojimą kaip „išsigelbėjimo“ būdą.

Kada Rizika Ypač Padidėja?

• Ankstyvas narkotikų vartojimas: Kuo anksčiau pradedama vartoti, tuo didesnė priklausomybės rizika dėl smegenų vystymosi pažeidimų.
• Vartojimo būdas: Narkotikų rūkymas ar leidimas į veną lemia greitą poveikį smegenims ir padidina priklausomybės tikimybę.

Kaip Narkotikai Veikia Smegenis?

Narkotikai trukdo neurotransmiterių veiklai - tai cheminės medžiagos, perduodančios signalus tarp smegenų ląstelių:

• Marihuana, heroinas: imituoja natūralius neurotransmiterius, bet siunčia iškraipytus signalus.
• Kokainas, amfetaminai: per daug stimuliuoja smegenis, trikdydami neurotransmiterių balansą.

Piktnaudžiaujant narkotikais vyksta smegenų pakitimai, kuriuos rodo žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimai. Narkotikų vartojimas keičia žmogaus elgesį sukeldamas neįveikiamą potraukį tęsti jų vartojimą dėl poveikio į tam tikras smegenų struktūras ir dirbtinai sukelto malonumo. Narkotikai, skirtingai nei natūralūs malonumą sukeliantys šaltiniai, žmogui sutrikdo ir iškreipia jo smegenyse vykstančius natūralius procesus, o pats žmogus tampa priklausomas nuo jų vartojimo.

Paveiktos smegenų sritys:

• Bazaliniai ganglijai: atsakingi už malonumo jausmą, įpročių formavimą. Narkotikai juos per daug stimuliuoja, mažindami jautrumą natūraliems malonumams.
• Išsiplėtęs migdolinis kūnas (amygdala): aktyvuojamas streso, nerimo metu. Atsakingas už abstinencijos simptomus.
• Prefrontalinė žievė: kontroliuoja impulsus, planavimą, sprendimų priėmimą. Paaugliams dar nesubrendusi, todėl jie ypač pažeidžiami.

Dopamino vaidmuo

Dopaminas yra pagrindinis neuromediatorius, susijęs su atlygiu, motyvacija ir įpročių formavimu. Narkotikų sukeltas dopamino antplūdis yra stipresnis nei natūralios patirtys (maistas, bendravimas, seksas). Smegenys prisitaiko: sumažėja dopamino gamyba, receptorių skaičius.

Konkrečių Narkotikų Poveikis

• Kanapės (marihuana/hašišas): pažeidžia smegenų centrus, atsakingus už emocijų, atminties ir mąstymo kontroliavimą. Kanapių vartotojams pablogėja atmintis, atsiranda miego sutrikimų, sutrinka koordinacija.
• Ekstazis: skatina serotonino (medžiagos, lemiančios nuotaiką, apetitą, lytinį potraukį ir atmintį) išsiskyrimą. Pavartojus ekstazio laikinai užplūsta euforijos, bendravimo, draugiškumo pojūtis, kurį greitai keičia depresija, nerimas, širdies ritmo sutrikimai.
• Amfetaminas: naikina smegenų ląsteles, gaminančias dopaminą ir serotoniną. Ilgainiui šie pakitimai gali sukelti Parkinsono ligos simptomus - kalbos, pusiausvyros sutrikimus, judesių sulėtėjimą, eisenos pasikeitimus, galūnių bei kūno sukaustymą, drebėjimą, orientacijos pablogėjimą, sulėtėjusį mąstymą.
• Kokainas: neleidžia dopaminui grįžti atgal į smegenis - „kaifas“ ir pakili nuotaika trunka nenatūraliai ilgą laiką. Kai smegenys dopaminą pagaliau pasisavina, euforija staigiai dingsta, o ilgainiui natūralūs dirgikliai jau nebesukelia „malonumo“ - organizmas ima reikalauti kokaino.
• LSD: vartojant vyksta staigi jausmų kaita arba vienu metu jaučiami keli skirtingi pojūčiai, žmogus ima „girdėti“ spalvas ar „matyti“ garsus, sunkiai atskiria tikrovę nuo fantazijų, regi haliucinacijas, praranda ryšys su realybe. LSD vartotojus kartu apima ir neviltis, panikos bei psichozės priepuoliai, paranojiška baimė prarasti kontrolę, išprotėti, numirti.
• Heroinas: po trumpo ryškių ir malonių pojūčių antplūdžio lemia keletą valandų trunkančius „proto užtemimus“. Vartojant reguliariai, būsenų kaita (žvalumas-apsnūdimas) dažnėja, vystosi depresija. Priklausomybė nuo heroino („sėdėjimas ant adatos“) išsivysto labai greitai.

Narkotikų Paplitimas Lietuvoje

2008 m. žalingų įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, dažniausiai iš narkotinių medžiagų Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra vartojamos kanapės - jas nors kartą gyvenime yra bandę beveik 12 proc. (15-64 m. amžiaus) Lietuvos gyventojų. Antras pagal populiarumą narkotikas - ekstazis, dažniausiai vartojamas jaunimo pasilinksminimo vietose. Ekstazio bandė 17 proc. naktinių klubų lankytojų. Amfetaminas taip pat yra tarp jaunimo paplitusi sintetinė medžiaga, dažniausiai vartojama pasilinksminimo vietose - jį bent kartą gyvenime yra vartoję 12 proc. Lietuvos naktinių klubų lankytojų.

Priklausomybės Nuo Narkotikų Etapai

Išskiriami 3 narkotikų vartojimo etapai:

Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai

• Eksperimentinis narkotikų vartojimas: Jaunuoliai vartoja narkotikus nereguliariai, dažniausiai grupėje. Tokie jaunuoliai dažniausiai rūko, geria alkoholį, išbando įvairius vaistus. Dėl žinių stokos jie nerimtai žiūri į šių medžiagų žalą, neobjektyviai vertina situaciją bei stengiasi pateisinti savo veiksmus.
• Pramoginis narkotikų vartojimas: Šiame etape pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys - malonumo siekis. Tai daroma jau reguliariai, dažniausiai savaitgaliais ar pramogų metu. Tolerancija narkotikams didėja ir pereinama į priklausomybę.
• Priklausomybė arba priklausomas narkotikų vartojimas: Tai ilgalaikis procesas, kurio metu narkotikų vartotojui nuolat (dažniausiai kasdien) kyla poreikis vartoti kvaišalus, jis į juos įjunksta, negali kontroliuoti savo elgesio dėl psichinės ir fizinės priklausomybės.

Prevencija ir Gydymas

Kova su priklausomybe nuo narkotikų yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, reikalaujantis kompleksinio požiūrio. Svarbu suprasti, kad priklausomybė yra liga, o ne moralinis silpnumas, ir kad priklausomiems žmonėms reikia pagalbos ir palaikymo.

Prevencijos priemonės:

• Šeimos vaidmuo: Tėvai turėtų būti atviri ir nuoširdūs su savo vaikais apie narkotikų pavojus, kurti pasitikėjimo atmosferą ir skatinti sveiką gyvenimo būdą.
• Švietimas: Svarbu šviesti jaunimą apie narkotikų poveikį smegenims ir organizmui, priklausomybės riziką ir galimas pasekmes.
• Socialinė parama: Reikia kurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje jaunuoliai galėtų rasti alternatyvių būdų patenkinti savo poreikius ir išvengti narkotikų vartojimo.
• Ankstyva intervencija: Pastebėjus pirmuosius narkotikų vartojimo požymius, svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistus.

Gydymo galimybės:

• Detoksikacija: Tai procesas, kurio metu organizmas išvalomas nuo narkotikų.
• Psichoterapija: Padeda priklausomiems žmonėms suprasti savo priklausomybės priežastis, išmokti įveikti potraukį narkotikams ir kurti sveiką gyvenimo būdą.
• Medikamentinis gydymas: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, padedantys sumažinti potraukį narkotikams ir palengvinti abstinencijos simptomus.
• Reabilitacija: Tai ilgalaikis procesas, kurio metu priklausomi žmonės mokosi gyventi be narkotikų ir integruotis į visuomenę.

Valstybė taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su priklausomybe nuo narkotikų.

Alkoholis ir Kokainas: Palyginimas

Alkoholis ir kokainas - dvi iš pažiūros skirtingos, tačiau itin pavojingos psichoaktyvios medžiagos. Viena - legali ir lengvai prieinama, kita - draudžiama ir brangi. Bet kuri iš jų gali sugriauti gyvenimą.

Alkoholis ir kokainas: panašumai ir skirtumai

Abi medžiagos - tiek alkoholis, tiek kokainas - yra psichoaktyvūs narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą. Jie sukelia priklausomybę, modifikuoja žmogaus elgesį, sukelia ilgalaikius sveikatos ir psichologinius padarinius. Tačiau jų poveikis, plitimas ir socialinė žala - labai skirtingi.

Priklausomybės išsivystymo greitis

• Kokainas dažnai sukelia priklausomybę jau po kelių vartojimų. Jo poveikis - greitas, intensyvus, sukelia stiprų potraukį.
• Alkoholis, nors veikia lėčiau, tačiau dėl lengvo prieinamumo ir socialinio priimtinumo, dažnai tampa „nematomu“ pavojumi. Priklausomybė nuo alkoholio gali išsivystyti net nejučia - vartotojui dar nesuprantant, kad problema jau egzistuoja.

Verdiktas: Kokainas „kabina“ greičiau, bet alkoholis - pavojingesnis dėl ilgaamžiškumo ir masiškumo.

Taip pat skaitykite: Apie vaikų agresiją prieš mokytojus

Prieinamumas

• Alkoholis Lietuvoje parduodamas visur - nuo prekybos centrų iki degalinių.
• Kokainas - nelegalus, sunkiai prieinamas, brangus (vidutiniškai 100 Eur/gramas).

Kodėl tai svarbu? Kuo lengviau prieinama medžiaga, tuo daugiau žmonių ją naudoja ir patiria pasekmes. Tai reiškia didesnę žalą visuomenės mastu.

Žala fizinei ir psichikos sveikatai

• Alkoholis siejamas su ilgalaikėmis ligomis: kepenų ciroze, širdies ligomis, vėžiu, depresija, demencija.
• Kokainas sukelia psichozes, ūminius širdies priepuolius, stiprią paranoją ir psichinę degradaciją.

Pagal 2010 m. Lancet publikuotą tyrimą, alkoholis vartotojui yra kenksmingesnis nei kokainas.

Žala visuomenei

• Alkoholis dažnai sukelia smurtą šeimoje, nelaimingus atsitikimus, eismo įvykius, gaisrus, savižudybes.
• Kokainas - kriminalinės veiklos priežastis: narkotikų platinimas, gaujų karai, nusikaltimai dėl pinigų.

Pagrindinis skirtumas - alkoholis sukelia socialines tragedijas kasdienėje aplinkoje. Jis tiesiogiai atsakingas už tūkstančius žūčių per metus.

Žala artimiesiems

• Alkoholis dažniausiai sugriauna šeimas, sukelia skyrybas, vaikų traumas, smurtą artimoje aplinkoje.
• Kokaino vartotojai taip pat kelia grėsmę artimiesiems, bet dažniausiai per finansines problemas, agresiją ir emocinį nestabilumą.

Išvada: alkoholis - dažnesnis ir labiau įsišaknijęs problemų šaltinis šeimose.

Abstinencijos simptomai

• Alkoholis:
  • Fiziniai simptomai: drebulys, traukuliai, padidėjęs kraujospūdis, delyras.
  • Psichologiniai: nerimas, depresija, nemiga.
  • Trukmė: simptomai gali trukti savaites, reikalinga medicininė priežiūra.
• Kokainas:
  • Psichologiniai simptomai: disforija, potraukis, nerimas, apatija.
  • Fiziniai: dažniausiai silpnesni (nuovargis, miego sutrikimai).
  • Trukmė: 7-10 dienų.

Išvada: alkoholio abstinencija - pavojingesnė, dažnai mirtina be gydymo.

Įtaka nusikalstamumui

• Alkoholis - pagrindinė smurto, eismo nelaimių ir vandalizmo priežastis.
• Kokainas - skatina nelegalią veiklą, bet dažniausiai kriminalinės grandinės pradžioje.

Statistika rodo, kad alkoholio vartojimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių Lietuvoje kyla smurtiniai nusikaltimai.

Galutinė išvada: alkoholis - legalus, bet pavojingiausias narkotikas

Nors kokainas yra nelegalus ir greitai sukelia priklausomybę, alkoholis dėl savo legalumo, paplitimo, žalingumo sveikatai ir visuomenei yra kur kas pavojingesnis.

Kanapės: Ar Tikrai Tokios Nekaltos?

Nepaisant to, kad narkotikų skirstymas į „lengvuosius“ ir „sunkiuosius“ yra plačiai paplitęs visuomenėje, tačiau iš tiesų tokie terminai nėra įtvirtinti ar pripažįstami nei medicinoje, nei teisėje. Pirmiausia, labai sunku nubrėžti aiškią ribą tarp kategorijos „sunkūs“ ir „lengvi“, be to nėra aiškių kriterijų, kuriais nustatomas narkotiko lengvumas arba stiprumas. Pavyzdžiui, populiariausias Lietuvoje narkotikas kanapės gali būti daug pavojingesnis, nei atrodo.

Psichologinė priklausomybė kanapėms

Kanapės - dažniausiai išbandomas narkotikas tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje 10,8 proc. 15-64 metų amžiaus žmonių bent kartą gyvenime yra vartoję kanapes. Šis skaičius - 2,4 karto mažesnis, nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis. Specialistai pažymi, kad nuo visų rūšių narkotikų per ilgesnį ar trumpesnį laiką gali išsivystyti psichologinė ar fizinė priklausomybė, jie taip pat gali tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Klaidinga manyti, kad neišsivysto priklausomybė kanapėms.

„Klaidinga manyti, kad neišsivysto priklausomybė kanapėms. Be to, ilgesnį laiką šį narkotiką vartojantys žmonės pastebi, kad nukenčia nervinė veikla, sutrinka mąstymas, dėmesys, atmintis. Žinoma, dėl rūkymo kenčia ir kvėpavimo takai, plaučiai. Atsiranda potraukis toliau tęsti vartojimą ir išsivysto psichologinė priklausomybė. Tačiau dažnai ima norėtis vis stipresnių pojūčių, todėl daug kas pereina prie stipresnių narkotikų, pavyzdžiui, heroino“, - sakė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinės toksikologijos gydytojas Vytautas Karvelis.

Didžiausia bėda - katė maiše

Gydytojo teigimu, pagrindinė problema vartojant kanapes yra ta, kad retas iš tikrųjų žino, kokį produktą įsigijo. Per pastarąjį dešimtmetį „tradicinių“ narkotikų rinką papildė daugybė naujų sintetinių psichoaktyviųjų medžiagų, kurios siekia imituoti seniai žinomų narkotikų poveikį.

„Dažnai žmonės įsigyja žolines medžiagas, apipurkštas sintetiniais preparatais, kanabinoidais, skirtais sustiprinti jų poveikį. O tų sintetinių medžiagų yra įvairiausių, net nespėjama visų registruoti. Jos gali sukelti labai pavojingą efektą: dezorientaciją, agresiją, haliucinacijas, nervų sistemos pažeidimus. Pavyzdžiui, tetrahidrokanabinolis. Tai natūrali, psichoaktyvioji medžiaga, esanti kanapėse, stipriai veikianti smegenis, sukelianti psichotropinį efektą ir sveikatai pavojingus sutrikimus“, - sakė V.Karvelis.

Iki 2018-ųjų pabaigos Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) vykdė daugiau nei 730 naujų psichoaktyviųjų medžiagų stebėseną. Šios medžiagos - tai nauji, labai įvairų poveikį sukeliantys narkotikai, tokie kaip sintetiniai kanabinoidai, katinonai, opioidai ir pan. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, šių medžiagų įvairovė kasmet didėja. Jos kuriamos labai greitai ir pardavinėjamos be jokios garantijos, kad tai tikrai yra ta medžiaga, kurią vartotojas tiki, kad įsigijo, todėl Europoje jos siejamos su mirtimis ir ūminiais apsinuodijimais.

Mažina intelektą

Praėjusiais metais dėl apsinuodijimo kanapėmis į gydymo įstaigas kreipėsi 41 nepilnametis. Narkotinės medžiagos jauname amžiuje, kai smegenys dar formuojasi, gali padaryti didelės žalos. Kanapės blogina trumpalaikę atmintį, mokantis tampa sudėtinga susikaupti, įsisavinti informaciją. Djuko universiteto mokslininkai net nustatė, kad žmonės, paauglystėje reguliariai pradėję vartoti kanapes, prarado apie 8 intelekto koeficiento balus.

„Egzistuoja didelė rizika, kaip ir su alkoholio vartojimu. Aš asmeniškai džiaugiuosi, kad yra ilginamas amžius, nuo kurio asmenims parduodamas alkoholis. Kuo jaunesniame amžiuje pradedami vartoti svaigalai ir psichotropinės medžiagos, tuo lengviau išsivysto priklausomybė ir lieka sunkesnės pasekmės, nei vyresniame amžiuje“, - sakė V.Karvelis.

Kanapių žala

Kanapių preparatuose nustatomas padidėjęs veikliosios medžiagos - tetra-hydro-kanabinolio (THC) kiekis. Kanapės įvardijamos kaip vienas iš labiausiai psichiką žalojančių (psichopatogeniškiausių) narkotinių preparatų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visuomenei. Piktnaudžiavimas kanapėmis gali tapti ūmaus psichikos sutrikimo, psichozių pasireiškimo, asmenybės sutrikimų, depresijos, agresijos ir net savižudybės priežastimi. Viena dažniausių psichologinių pasekmių - susidomėjimo ir motyvacijos užsiimti net tomis veiklomis, kurios prieš tai teikė didžiulį malonumą, praradimas. Manoma, kad intensyvus kanapių rūkymas gali būti priežastimi, kai asmeniui, linkusiam sirgti šizofrenija, anksčiau pasireiškia ligos pradžia. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad kanapių rūkymas pagreitina šizofrenijos pasireiškimą vidutiniškai 4 metais. Kanapes rūkantys moksleiviai gauna prastesnius pažymius ir yra dažniau išmetami iš mokyklos. Ilgai kanapes vartojantys žmonės teigia jaučiantys mažesnį pasitenkinimą gyvenimu, jų psichinė ir fizinė sveikata prastesnė, jie patiria atminties ir santykių problemų, jų atlyginimai mažesni, o karjera ne tokia sėkminga.

Pasikartojantis kanapių vartojimas sukelia priklausomybę. Tyrimai rodo, kad apytiksliai 9 proc. (1 iš 11) kanapių vartotojų išsivysto priklausomybė nuo kanapių. Ši tikimybė padidėja iki 16 proc. (1 iš 6), jei kanapes vartoti pradedama paauglystėje, ir išauga iki 25-50 proc., jei vartojama kasdien.

Narkotikai Ir Dvasinis Pasitenkinimas: Mitai Ir Realybė

Daugeliui žmonių atrodo, kad narkotikai juos patenkina; jie labiau pasijunta savimi. „Jų dėka aš patiriu gyvenimo pilnatvę“, - pasakė vienas amfetamino vartotojas. Kitas kalbėjo taip: „Vartodamas ‘Ecstasy tabletes, aš labiau subrendau protiškai ir nebesijaučiu tokiu nepastoviu bei paviršutinišku žmogumi kaip anksčiau. Galiu tvirtai pasakyti, jog gerdamas ‘Ecstasy , tapau geresnis“. LSD taip pat yra introspekcines tendencijas skatinantis narkotikas, kurio vartotojams atrodo, kad jie tampa įžvalgesni ir geriau supranta save.

Tačiau narkotikų poveikis priklauso nuo narkotikų sudėties, paties vartotojo, jo situacijos ir nuotaikos, bet nėra susiję su transcendencija ar absoliučiosiomis reikšmėmis. Vartojant narkotikus, į mūsų smegenis patenka pašaliniai chemikalai arba atpalaiduojami natūralieji chemikalai, kaip serotoninas arba endorfinas. Tai gali sukelti malonų jausmą ir iškreipti įprasto pasaulio suvokimą. Kad ir koks stiprus būtų narkotikų sukeltas patyrimas, norint jį pakartoti, reikia suvartoti dar daugiau narkotikų. Susigrąžinti pirmojo išgyvenimo gali nebepavykti, o jeigu ir pavyksta, malonūs pojūčiai ilgainiui darosi vis silpnesni.Narkotikų sukelti pasikeitimai yra ne tik praeinantys, bet ir paviršutiniški, nes nepakeičia mūsų vidaus. Nebevartokite narkotikų ir atsidursite vėl daugmaž toje pat vietoje, kur ir buvote.

Krikščioniškas Požiūris Į Narkotikus

Stengiantis įtvirtinti tikrą krikščionišką poziciją, svarbu pagalvoti apie toli siekiančias narkomanijos bei specifinių ir bendrųjų jau įsigalėjusių Biblijos principų pasekmes ir implikacijas.

1. Vaistai yra Dievo dovana, ir patys savaime jie nei geri, nei blogi. Svarbu, kaip jie vartojami. Tas pats vaistas gali pataisyti kūno ir psichikos sveikatą, gali būti ir kenksmingas bei destruktyvus.
2. Mes turime gerbti savo kūnus ir gerai jais rūpintis, nes visi esame sukurti pagal Dievo atvaizdą. Be to, kiekviename tikinčiajame Kristumi gyvena Dievo Dvasia. Rūpindamiesi savo kūnais, turime, kiek leidžia mūsų žinios bei sugebėjimai, prižiūrėti ir ugdyti visas jų funkcijas bei galimybes. Mes privalome atsispirti toms užgaidoms ir atsisakyti tų veiksmų, kurie kaip nors pakenktų ar žalotų mūsų kūnus.
3. Labai svarbu, kodėl mes vartojame svaigalus ir kokiomis aplinkybėmis tai vyksta. Jėzus išgerdavo susibūrimuose, su draugais ir pažįstamais, tačiau kabėdamas ant kryžiaus, kai jo protas ir emocijos turėjo būti itin švarūs, jis atsisakė gurkštelėti skausmą malšinančio perrūgusio vyno. Tai rodo laiko ir vietos svarbą.
4. Biblijoje aiškiai smerkiamas svaiginimasis ir besaikis alkoholio vartojimas. Galime teisėtai daryti išvadą, kad tai tinka įvairiems svaigalams. Neblaivumas ir apsvaigimas blogi ne tik savaime. Būdami girti ar apsvaigę, greičiau pasiduodame gundymui ir nusidedame. Nebevaldome savo minčių, žodžių ir veiksmų. Tai patvirtina visi neblaivumo atvejai.
5. Krikščionys raginami paklusti įstatymui, nebent yra svarbių priežasčių jam nusižengti. Tokiose situacijose įstatymas paprastai prieštarauja mūsų tikėjimui. Tačiau įstatymo laužymas vien dėl malonumo ar pasitenkinimo nepateisinamas. Krikščionys turi spindėti „tarsi žiburiai“ (Fil 2,15), kaip pavyzdys likusiai visuomenės daliai.

tags: #narkotikas #sukeliantis #agresija