Nuovargis ir miego trūkumas yra rimtos problemos, galinčios turėti įtakos vairavimo saugumui. Europos Sąjungos statistika rodo, kad nuovargis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių didelę eismo įvykių dalį (10-20 proc.). Vairuotojas, kuris vairuoja po 17 valandų nemigos, kyla dvigubai didesnė eismo įvykio rizika ir jis yra toks pat pavojingas kaip asmuo, kurio kraujyje yra 0,05 promilės alkoholio. Šiame straipsnyje aptarsime nemigos poveikį vairavimui, kaip atpažinti pavojų, bei pateiksime patarimų, kaip saugiai vairuoti po nemigos.
Nemigos poveikis vairavimui
Nemiga gali sukelti įvairių problemų, įskaitant dėmesio ir koncentracijos sumažėjimą, nuotaikos pokyčius ir dirglumą. Tai ne tik trikdo kasdienę veiklą, bet ir gali būti nesaugu, jei dienos metu tenka atlikti sudėtingus, tikslumo ir koncentracijos reikalaujančius veiksmus, pavyzdžiui, vairuoti automobilį ar darbe valdyti sudėtingą techniką.
Po 48 valandų be miego gali pasireikšti haliucinacijos, sumažėja gebėjimas spręsti problemas, susilpnėja imuninė sistema - kūnas tampa pažeidžiamas infekcijoms. Ilgalaikis miego trūkumas paveikia beveik visas organizmo sistemas, o pirmiausia - smegenis ir nervų sistemą. Nemiga mažina neuronų veiklos efektyvumą, tad žmogui sunkiau priimti sprendimus, prastėja atmintis, lėtėja reakcija.
Miego apnėja ir vairavimo pavojai
Kai kurie žmonės gali net nesuvokti, kad juos kankina miego apnėja. Tokia liga sergantis žmogus yra tiksinti bomba prie vairo, nes bet kurio metu, liaudiškai kalbant, gali atsijungti - tuomet iki nelaimės lieka jau mažiau nei žingsnis. Yra tokių žmonių, kurie užmiega vairavimo metu. Yra įvairių atvejų, kai žmogus padaro avariją, tačiau tai nesiejama su nemiga. Tai vertinama kaip avarija dėl nežinomų priežasčių.
Miego apnėja sukelia ir kitų problemų. Kyla kraujospūdis, auga svoris, daugėja širdies ligų. Jie patenka į užburtą ratą - organizmas išsiderina. Vairuojant galima tiesiog užmigti, tai - trumpalaikis užmigimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kaip atpažinti pavojų
Svarbu atpažinti požymius, rodančius, kad vairuotojas yra per daug pavargęs, kad galėtų saugiai vairuoti. Tai apima:
- Sunku išlaikyti sufokusuotas akis.
- Nuolatinis žiovavimas.
- Iškrinta iš atminties paskutiniai nuvažiuoti kilometrai.
- Sunku susikaupti.
- Lėta reakcija.
- Dirglumas ir irzlumas.
Dabar daugelyje automobilių įrengtos sistemos, padedančios vairuotojui vairuoti. Tuomet vairuotojas įspėjamas garsiniu signalu ir pranešimu prietaisų skydelyje, pavyzdžiui, „Nuovargio signalas, padarykite pertrauką“. Pirmoji funkcija įspėja vairuotoją, jei netyčia kertama ištisinė arba neišisinė linija, ir įjungia pavojaus signalą, jei viena linija kertama neįjungus indikatoriaus.
Koks vairuotojo elgesys gali sukelti įspėjimą? Įsijungus perspėjimui, rekomenduojama nedelsiant sustoti poilsio vietoje. Automobilyje įdiegtos technologijos palengvina vairavimą ir padidina jo saugumą. Tačiau vairuotojas turi nepamiršti, kad jis vis tiek yra atsakingas.
Patarimai, kaip saugiai vairuoti po nemigos
Jei jaučiatės pavargęs, geriausia iš viso nevairuoti. Tačiau, jei neturite kito pasirinkimo, galite imtis tam tikrų priemonių, kad sumažintumėte riziką:
- Gerai išsimiegokite prieš kelionę: Planuokite savo keliones taip, kad prieš jas turėtumėte pakankamai miego.
- Darykite reguliarias pertraukas: Kas porą valandų sustokite pailsėti, pasivaikščioti ir prasimankštinti.
- Vartokite kofeiną saikingai: Kava ar energiniai gėrimai gali padėti trumpam, bet jie nėra ilgalaikis sprendimas. Svarbu nepiktnaudžiauti kofeinu ir nevartoti jo prieš pat miegą.
- Venkite alkoholio ir raminamųjų vaistų: Šios medžiagos gali dar labiau sumažinti jūsų reakcijos laiką ir budrumą.
- Važiuokite su keleiviu: Jei įmanoma, pasiimkite su savimi keleivį, kuris galėtų jus stebėti ir, jei reikia, pakeisti.
- Atsipalaiduokite prieš miegą: Dėl streso yra sunkiau užmigti, dažnai prabundama naktį. Susikurkite malonų ritualą prieš miegą, kuris bus riba tarp dienos streso ir ramaus miego. Tai gali būti vonia, aromatoterapija, meditacija, skaitymas, mezgimas ar panašiai.
- Mankštinkitės tinkamu laiku: Miego kokybei įtakos turi pratimų atlikimo laikas ir intensyvumas. Pirmoje dienos pusėje rekomenduojama didelio intensyvumo fizinė veikla, tuo tarpu vakare siūlomi lengvi pratimai, kaip antai pasivaikščiojimas, lengvas tempimas, plaukimas.
- Teisinga mityba - geras miegas: Neikite miegoti alkanas, tačiau taip pat venkite ir daug, sočiai ir sunkiai prisivalgyti prieš miegą. Pilnas pilvas padidins budrumą ir neleis užmigti.
- Nerūkykite: Nikotinas didina budrumą, dėl to naktį dažnai prabundama.
- Pasikonsultuokite su gydytoju: Jei dažnai jaučiatės mieguistas, dieną negali susikaupti, o naktimis sunkiai užmiega, tai tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais.
Nemiga ir miego sutrikimai: kada kreiptis į specialistus
Nemiga yra vienas iš miego sutrikimų, kurio pradžią gali signalizuoti tokie simptomai kaip naktiniai prabudimai, kai sunku užmigti valandą ar dvi, ankstesnis atsibudimas nei planuota arba negalėjimas užmigti atsigulus į lovą. Jei šie simptomai kartojasi bent tris kartus per savaitę ir trunka tris mėnesius, kalba eina apie lėtinę nemigą.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Lėtinę nemigą reikėtų atskirti nuo ūmių miego sutrikimų, kurie gali pasireikšti dėl režimo disbalanso, pavyzdžiui, kelionių ar pamaininio darbo. Kai kalbame apie paprastus miego sutrikimus, dažnai turime omenyje tam tikrus sukrečiančius įvykius, ligas ar skausmą. Tai taip pat trukdo miegui, tačiau paprastai trunka apibrėžtą laiką, keletą naktų.
Nemiga dažnai pasireiškia kaip kitų sveikatos sutrikimų simptomas, o dažniausiai nemigą siejame su psichikos sveikatos sutrikimais - depresija bei nerimu. Esant nerimui, nerimastingos mintys trukdo užmigti, sukelia dažnus prabudimus ir apsunkina gilų miegą. Nemiga yra ne tik depresijos simptomas, bet ir veiksnys, kuris ją pablogina. Lėtinis stresas keičia miego ciklų trukmę ir sutrikdo REM miego fazę, kuri yra svarbi emociniam stabilumui.
Užsitęsus nemigai laukti nereikėtų - patartina kreiptis į specialistus anksčiau, nes lėtinė nemiga yra sunkiai gydoma. Be to, nuolatinis neišsimiegojimas ne tik numuša darbingumą ir motyvaciją, bet gali pradėti vystytis ir lėtinės ligos, o jau esamos lėtinės ligos gali tapti sunkiau kontroliuojamos.
Pagalba sau: nereceptiniai vaistai ir miego higiena
Nemedikamentiniai gydymo metodai apima miego higienos taisyklių laikymąsi. Derėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais, o keletą valandų iki miego reikėtų nežiūrėti į ekranus. Miegoti patariama gerai išvėdintame, tamsiame ir vėsiame kambaryje, reikėtų riboti kofeino vartojimą antroje dienos pusėje, nevartoti alkoholio prieš miegą.
Nereceptiniai vaistai nuo nemigos savo sudėtyje dažniausiai turi levandų eterinio aliejaus, valerijonų, melisų, pipirmėčių ekstrakto. Taip pat gelbsti ir maisto papildai, kurių sudėtyje esama B grupės vitaminų, magnio, miego hormono melatonino, raudonžiedės pasifloros ekstrakto, aminorūgšties L-triptofano. Lengvų miego sutrikimų atveju padeda ir vaistažolių arbatos.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
tags: #kaip #vairuoti #automobili #po #nemigos