Panikos atakos dažnai užklumpa netikėtai, visiškai be jokio įspėjimo. Širdis ima plakti greičiau, kvėpavimas pasidaro paviršutiniškas, apima jausmas, kad tuoj neteksi kontrolės ar net sąmonės. Tai labai nemaloni būsena, kuri gali bauginti, bet tu nesi vienas. Svarbiausia - išmokti šias atakas suvaldyti. Tam reikia žinių, praktikos ir kantrybės. Šiame straipsnyje rasite pagrindinę informaciją apie tai, kas yra panikos atakos, kaip atpažinti jų simptomus, kodėl jos išvis atsiranda ir ką galite daryti, kad joms prasidėjus jaustumėtės saugiau.
Kas Yra Panikos Ataka?
Panikos ataka - tai staigus, stiprus nerimo ar baimės protrūkis, kuris pasiekia piką vos per kelias minutes. Ją galima apibūdinti kaip reiškinį, kai tavo kūnas išsigąsta kažko, ko protas dar nespėjo pastebėti.
Panikos Atakos Simptomai, Kuriuos Svarbu Atpažinti:
- Greitas širdies plakimas ar permušimai
- Dusulys arba kvėpavimo sunkumai
- Krūtinės spaudimas ar skausmas
- Prakaitavimas, karščio bangos arba drebulys
- Svaigulys, silpnumas
- Pykinimas
- Spengimas ausyse
- Baimė mirti ar prarasti kontrolę
Jeigu esate patyrę šiuos simptomus - tai buvo panikos ataka. Tai nėra silpnumo ženklas ir ją tikrai galima suvaldyti.
Panikos Priepuoliai ir Nerimo Priepuoliai - Kuo Jie Skiriasi?
Nerimas dažniausiai kyla palaipsniui, reaguojant į kažkokią situaciją, pvz.: egzaminą, pokalbį ar kokį sprendimą. Kur panikos ataka užklumpa staigiai, net kai atrodo, kad viskas gerai. Tačiau abu variantai yra tikri, svarbūs ir nusipelno dėmesio.
Dažniausios Panikos Atakų Priežastys
Panikos atakas gali sukelti tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
- Psichologiniai veiksniai - stresas, nerimas, trauma
- Emocinė perkrova, neišspręstos traumos ar ilgas gyvenimas nuolatinėje įtampoje - viskas tik kaupiasi viduje. Jei norite suprasti, kaip perdegimas ir vidinis išsekimas gali sietis su panika, rekomenduojame perskaityti straipsnį apie perdegimo sindromą.
- Fiziniai veiksniai - miego trūkumas, kofeinas, hormonai
Net miego ritmas ir tai, kiek kavos išgeriate, gali turėti įtakos nervų sistemai. Kai kuriems žmonėms panikos simptomai sustiprėja karštuoju sezonu.
- Gyvenimo pokyčiai ir kasdieniai įpročiai
Panikos priepuoliai dažnai pasireiškia keičiantis gyvenimo aplinkybėms - santykiams, darbui, finansinei situacijai ar net pakeitus gyvenamąją vietą.
Kaip Suvaldyti Panikos Atakas?
Visų pirma - tai praeis. Panikos atakos dažniausiai trunka iki 20 minučių. Tačiau yra įvairių būdų, kaip padėti sau panikos atakos metu.
Kvėpavimo Pratimai Panikos Atakų Valdymui
Kvėpavimas turi tiesioginį ryšį su nervų sistema. Kai jau pradeda imti panika, pabandykite “kvėpavimo dėžutės” metodą: įkvėpkite 4 sek., sulaikykite 4, iškvėpkite 4 ir vėl sulaikykite 4. Pakartokite po kelis ciklus. Tai nuramins kūną.
Pabandykite suskaičiuoti 5 dalykus, kuriuos matote, 4 - kuriuos girdite, 3 - kuriuos jaučiate liesdamas. Tai padės sugrąžinti kūną į “čia ir dabar”.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Taip pat padeda ir raumenų atpalaidavimo technika: įtempkite raumenis (pavyzdžiui, pečius), palaikykite kelias sekundes ir atpalaiduokite. Pereikite per visą kūną.
Minčių Valdymas
Kai kyla mintys, tokios kaip “kažkas blogo nutiks” ar “prarasiu kontrolę”, bandykite jas atpažinti kaip panikos dalį. Galite išsibandyti techniką: pasakyti sau “Tai tik panika. Ji praeis. Aš saugus.”
Ką Daryti Panikos Atakos Metu: Žingsnis Po Žingsnio
- Prisiminkite, kad tai tik panikos ataka.
- Kvėpuokite giliai ir lėtai.
- Nukreipkite dėmesį: skaičiuokite, lieskite, judėkite.
- Priminkite sau, kad tai praeis.
Kai priešinamės tam, ką jaučiame, stipriname įsitikinimą, kad šie pojūčiai yra pavojingi. Geriau juos pripažinti ir priminti sau: ‘Tai laikina. Mano kūnas bando mane apsaugoti.’ Toks požiūris siunčia smegenims žinutę apie saugumą ir ilgainiui padeda nutraukti baimės ciklą.
Dėmesio Nukreipimas
Galite išbandyti pratimus, kurie padeda nukreipti dėmesį į šalį, pavyzdžiui, pradėti skaičiuoti atbuline tvarka atimdami iš šio skaičiaus po 3 ( 100, 97, 94, 91 ir t.t.).
5-4-3-2-1 Metodas
Galite išbandyti 5-4-3-2-1 metodą. Šis metodas vadinamas taip, nes yra panaudojami visi penki žmogaus pojučiai. Reikia išvardinti 5 matomus dalykus, 4 girdimus, 3 galimus pajusti (įvardinti tų daiktų tekstūras), 2 galimus užuosti ir paskutinis žingsnis - įvardinti jaučiamą skonį (jeigu nieko valgomo neturite po ranka, galite pabandyti įvardinti jaučiamą skonį burnoje).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Panikos Atakų Gydymas ir Pagalba
Kada Kreiptis Į Psichologą Ar Psichiatrą?
Jeigu panikos atakos kartojasi, trukdo kasdienybėje ar kelia daug baimės - verta pasikalbėti su specialistu. Ieškoti pagalbos nėra silpnumo ženklas, tai - žingsnis į geresnę savijautą.
Kasdieniai Įpročiai, Padedantys Sumažinti Panikos Atakas
- Miego ir poilsio režimo svarba
Stabili dienotvarkė, 7-8 valandos miego ir poilsis padeda nervų sistemai grąžinti pusiausvyrą.
- Fizinis aktyvumas ir mityba
Net ir trumpas pasivaikščiojimas ar nedideli judesiai per dieną gali padėti. Ribokite cukraus ir kofeino kiekį.
- Kasdienis streso valdymas
Įveskite meditaciją ar kvėpavimo pratimus į savo rutiną. Būkite gamtoje. Skirkite laiko sau ir veikloms, kurios ramina.
Mobilioji Programėlė „Ramu”
Kalbant apie pagalbą čia ir dabar, galbūt dar ne visiems teko girdėti, jog Lietuvoje egzistuoja nemokama programėlė „Ramu”, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji yra sukurta profesionalių psichologų, kurie rėmėsi mokslinėmis bei praktinėmis žiniomis. Ši programėlė gali tapti skubia pagalba žmogui panikos atakos metu ir padėti ją greičiau bei efektyviau sustabdyti. Taip pat tapti puikiu gidu, kaip lavinti savipagalbos įgūdžius bei sumažinti nerimą.
Nerimas: Kas Tai Ir Kaip Jis Susijęs Su Panikos Atakomis?
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame gyvą bendravimą dažnai keičia virtualus, kuriame pilna sunkumų, nesibaigiančių darbų, skubėjimo, spaudimo iš visuomenės, vis daugiau žmonių susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais. Vienas iš tokių - panikos atakos. Panikos ataka - tai staigus nerimo bei baimės priepuolis, sukeliantis įvairius fizinius ir psichologinius simptomus.
Kai staigiai patiriame kokią nors stresinę situaciją, kuri kyla dėl sunkumų darbe, nesutarimų su artimaisiais ir t.t., mūsų organizmo atsakas būna panašus - jaučiame nerimą, stresą. Mes visi laikas nuo laiko su tuo susiduriame - ir tai visiškai normalu. Bet, kaip suprasti, ar mus kamuoja panikos atakos, ar tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į stresinę situaciją?
Kai žmogų ištinka panikos ataka jis pradeda jausti labai didelį baimės jausmą, atrodo, kad praranda situacijos kontrolę. Šis jausmas gali trukti maždaug nuo 5 iki 20 minučių. Priepolis sukausto visą kūną ir tai dažnai ištinka be jokio įspėjimo.
Nerimo Sutrikimai: Kada Nerimas Turi Įtakos Kasdieniam Gyvenimui
Nerimas gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas žmogus. Tam tikras jo kiekis yra mums naudingas ar net gyvybiškai svarbus. Nerimas mus gali įspėti apie gresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, motyvuoti imtis reikalingų veiksmų ar įveikti kliūtis. Kita vertus per dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina, gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti mūsų gyvenimo kokybę. Nerimą galima apibūdinti kaip būseną arba bruožą. Nerimo jutimas tam tikru momentu, neretai stresinėse situacijose, vadinamas būsena. Ilgai ar net visą gyvenimą trunkantį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Nerimu vadiname subjektyviai nemalonią būseną. Tai nuotaikos sutrikimas, bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Dažnu atveju nerimas gali peraugti į panikos atakas.
Nereikėtų nerimo maišyti su baime. Tai skirtingos būsenos. Nerimas yra neracionalus pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos. Jis neturi konkretaus stimulo ar priežasties, todėl nėra lengva su juo kovoti. Baimės jausmas yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę.
Paauglių Nerimas: Ypatingas Dėmesys
Kaip jau aptarėme, nerimo būsena gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, bet šiame straipsnyje plačiau aptarsime paauglių nerimą. Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas - perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima skirstyti į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų). Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Riba tik orientacinė ir nėra griežtai taikoma visiems vaikams. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai. Tikėtinas menkas rizikos įvertinimas ir valdymas, polinkis nepagrįstai atmesti kitų sprendimus, patarimus, siekiant veikti individualiai ar pademonstruoti savarankiškumą. Neskaitant sudėtingo amžiaus periodo, pastebimas ir didėjantis neigiamas aplinkos poveikis paaugliams. Per pastarajį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą. Nacionalinio psichinės sveikatos instituto (NIMH) duomenimis, maždaug 31,9% paauglių (13-18 metų) JAV kažkuriuo gyvenimo momentu patiria nerimo sutrikimą. Apie 8,3% šių paauglių kenčia nuo sunkių sutrikimų. Atkreipiamas dėmesys, jog mergaitėms nerimo sutrikimai fiksuojami dažniau nei berniukams. COVID-19 pandemijos metu atlikti tyrimai JAV rodo, kad dėl socialinės izoliacijos, netikrumo ir sutrikdytos rutinos paauglių nerimo lygis dar padidėjo iki 43%.
Paauglių Nerimo Priežastys
Nerimo priežasčių sąrašas gali būti labai ilgas. Išskirkime kelias, labiausiai veikiančias šiuolaikinį paauglį:
- Genetika: Nerimas gali turėti genetinį komponentą. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, mes paveldime tam tikrą smegenų struktūrą ir funkcionavimą. t.y. hormonų gamybą, cheminių medžiagų išskyrimą, kas tiesiogiai įtakoja mūsų būdą, nuotaikas, atsparumą stresui. Kitaip tariant polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų arsenelių.
- Skaudūs patyrimai: Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Paauglystė jau yra reikšmingų pokyčių ir vystymosi laikas, o papildoma sielvarto našta gali apsunkinti šį gyvenimo etapą. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę galbūt ir fizinę paauglio savijautą. Kaip jaunuolis išgyvens skaudžias patirtis priklauso nuo jų amžiaus, brandos lygio, asmeninių įveikos mechanizmų, praradimo pobūdžio, pagalbos lygio.
- Socialinis spaudimas: Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą. Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai ypatingai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse ir lengvai gali pasiduoti socialiniam spaudimui.
- Kūno pokyčiai: Paaugliai ne tik išgyvena emocinius nuotaikų šuolius, bet ir kūno pokyčius, kurie ne visada priimami pozityviai. Jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais. Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.
- Akademinis spaudimas: Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių. Jie stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Nuolatinė konkurencija, pripažinimo siekimas, savęs paieškos profesinėje srityje vargina juos fiziškai ir emociškai. Neretai jaunuolių dienotvarkės yra perkrautos namų darbais, papildomais būreliais, treniruotėmis. Pridėkime laiką susitikimams su draugais ir atsirandantiems meilės reikalams. Ypač žalingas tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo neišsipildžiusias svajones. Tėvai sunkiai dirba ir stengiasi sukurti geras sąlygas vaikų akademiniams ar užklasiniams pasiekimams, visai neatsižvegdami į jaunuolių poreikius ir galimybes. Paaugliai jausdami kaltę ir atsakomybę prieš tėvus renkasi jiems netinkamą veiklą, kuri kelia stresą ir didina nerimastingumą.
- Identiteto krizė: Paauglystę dar galime vadinti ir identiteto krize, kuomet aktualios tapatumo paieškos. Formuojasi jaunuolių suvokimas, kas aš esu, kokie mano poreikiai, norai ir vertybės. Ne visiems lengvai ir greitai pavyksta atsakyti į šiuos klausimus.
- Technologijos ir socialiniai tinklai: Technologijos ir socialiniai tinklai bene daugiausiai prisededa prie paauglių kamuojamų nerimo skaičiaus augimo. Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Jam sunku rasti kelią, kai aplinkui tiek daug informacijos. Medijos nuolat siūlo pramogas, siunčia paaugliui žinią, kad „negalima nuobodžiauti“, eksponuoja idealus, į kuriuos reikia lygiuotis, demonstruoja gyvenimą, kurio reikia siekti, o visa tai paaugliui yra misija neįmanoma. Besaikės valandos prie ekranų irgi nepadeda įveikti nerimo. Šiame amžiuje paaugliai puikiai bendrauja skaitmeniniu būdu, tačiau jie jaučiasi dar labiau izoliuoti, įsitempę ir liūdni.
- Atsiskyrimo nerimas: Atsiskyrimo nerimas labiau būdingas vaikams, bet jį gali patirti ir paaugliai, ir net suaugę žmonės. Tai perdėtas nerimavimas dėl artimųjų: neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų. Išsiskyrimo nerimą gali aštrinti ir žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi. Tokiu atveju paaugliai tampa priklausomi emociškai nuo savo artimųjų ir atsiskyrimas bei veikimas individualiai jiems kelia didelį nerimą.
- Socialinis nerimas: Socialinis nerimas dažniausiai išsivystantis paauglystėje. Jam būdinga intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas. Socialinis nerimas nėra drovumas. Tai daro įtaką kasdienei veiklai, mokyklos ar užklasinės veiklos lankymui.
- Panikos atakos: Panikos atakos irgi priskiriamos prie nerimo rūšių. Panikos priepuolis dažniausiai kyla staiga be konkrečios priežasties. Tuo metu žmogus negali paaiškinti, ko jis bijo. Simptomai panašūs į insulto: kūno tirpimas, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, dusulys, tad prie viso to prisideda ir mirties baimė.
- Generalizuotas nerimas: Generalizuotas nerimas - tai visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja.
Paauglių Nerimo Simptomai
- Fiziniai: Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
- Akademiniai sunkumai: Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
- Emocinės reakcijos: Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
Kaip Padėti Nerimą Patiriančiam Paaugliui?
- Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką: Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias būdas sumažinti nerimą - leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę. Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Nepulkite drąsinti ar gėdinti paauglių. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją. Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus, kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos.
- Bendrauti su mokytojais: Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą: Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
- Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis: Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
- Skatinti fizinį aktyvumą: Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau.
- Atsipalaidavimo technikos: Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija.
- Riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes, siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti.
- Medikamentais, kuriuos skiria psichiatras.
- Kognityvine elgesio terapija. Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis, emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių. Įvedus emocijų valdymą, eksperimentus, skatinimo metodus tikėtina ne už ilgo sulaukti teigiamų rezultatų.
Kiti Nerimo Sutrikimai ir Fobijos
Nerimo sutrikimai gali priversti žmones vengti situacijų, kurios sukelia arba pablogina jų simptomus. Gali turėti įtakos darbo našumas, mokyklos darbai ir asmeniniai santykiai. Tačiau nerimo sutrikimai yra gydomi daugeliu psichoterapinių gydymo būdų.
Normalu, kad žmonės patiria nerimą ir nerimauja dėl įvairių savo gyvenimo aspektų. Jei prisimenate tuos laikus, kai turėjote didelį egzaminą ar pristatymą, normalu, kad jaučiatės nervingi ar susijaudinę. Skirtumas tarp normalaus nerimo ir nerimo sutrikimo yra tada, kai nerimas tampa nuolatinis arba pasikartojantis, neleidžiantis visapusiškai dalyvauti gyvenime. Nerimas gali būti nuo santykinai lengvo (retkarčiais atsiranda „drugelis“, lydimas nerimo) iki sunkaus (dažni, negalią sukeliantys panikos priepuoliai). Sunkus nerimo sutrikimas gali priversti žmogų pakeisti savo gyvenimo būdą, kad prisitaikytų prie nerimo, pavyzdžiui, vengti veiklos.
Atsipalaidavimo metodai ir meditacija tikrai gali padėti jūsų nerimui. Tiesą sakant, nemedikamentiniai variantai yra pirmosios eilės lengvo nerimo, kurį daugelis iš mūsų kartais patiria, gydymas. Yra daug knygų, internetinių išteklių ir programų su atsipalaidavimo pratimais (dažnai kartu su giliu kvėpavimu) ir meditacijos nurodymais. Juos gana paprasta išmokti, tačiau jie yra labai veiksmingi. Šie metodai gali padėti ir gali būti naudojami bet kur, kai tik asmuo supranta metodą.
Generalizuotas Nerimo Sutrikimas
Generalizuotas nerimo sutrikimas apima nuolatinį ir per didelį nerimą, kuris trukdo kasdieninei veiklai. Šį nuolatinį nerimą ir įtampą gali lydėti fiziniai simptomai, tokie kaip neramumas, nuovargis, sunkumas susikaupti, raumenų įtampa ar miego sutrikimai.
Panikos Sutrikimas
Kadangi simptomai gali būti gana sunkūs, kai kurie panikos priepuolį patiriantys žmonės gali manyti, kad juos ištiko širdies priepuolis ar kita gyvybei pavojinga liga. Jie gali kreiptis į ligoninės skubios pagalbos skyrių. Galima tikėtis panikos priepuolių, pavyzdžiui, atsako į baimingą objektą arba netikėtų, matyt, be priežasties. Vidutinis panikos sutrikimo amžius yra 20-24 metai.
Specifinė Fobija
Specifinė fobija yra per didelė ir nuolatinė baimė dėl konkretaus objekto, situacijos ar veiklos, kuri paprastai nėra žalinga. Pacientai žino, kad jų baimė yra per didelė, tačiau jie negali jos įveikti. Šios baimės sukelia tokį kančią, kad kai kurie žmonės labai stengiasi išvengti to, ko bijo.
Specifinių fobijų rūšys:
- Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
- Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
- Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė (pvz., baimė pamatyti kraują, kraujo tyrimų ar injekcijų baimė, baimė ekrane stebėti medicinines procedūras, dantų gydymo baimė)
- Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
- Kitos fobijos (pvz., vengiama situacijų, kuriose galėtų užspringti, vemti ar susirgti; vaikai gali vengti garsių garsų, pavyzdžiui, sprogstančių balionų ar kostiumuotų veikėjų, pavyzdžiui, klounų)
Agorafobija
Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama. Baimė yra neproporcinga faktinei situacijai ir paprastai trunka šešis mėnesius ar ilgiau ir sukelia veikimo problemų. Asmuo aktyviai vengia situacijos, reikalauja palydovo arba ištveria su didele baime ar nerimu. Negydoma agorafobija gali tapti tokia rimta, kad žmogus negali išeiti iš namų.
Socialinė Fobija
Tai nuolatinė baimė vienos ar kelių situacijų baimė. Asmuo pradeda vengti situacijų, kuriose atsiduria dėmesio centre, pavyzdžiui., viešai kalbant, bendraujant su priešingos lyties atstovu, valgant ar rašant viešoje vietoje. Baimė yra tokia didžiulė, kad patiriamas stiprus trukdantis veiklą stresas. Šios baimės paprastai prasideda jauname amžiuje. Pats asmuo supranta, kad baimė yra nepagrįsta ar perdėta. Lengvais atvejais socialinė fobija gali praeiti savaime, o sunkesniais - vystosi panikos priepuoliai, žmogus gali pradėti visko vengti iki darbingumo ir prisitaikymo visuomenėje pablogėjimo bei visiškos socialinės izoliacijos.
Dėl šios fobijos socialinėse situacijose gali pasireikšti kūno reakcijos - širdies plakimas, dusulys, rankų drebulys, pykinimas, galvos svaigimas ir koordinacijos trikimas, paraudimas, kurie dar labiau pablogina savijautą.
Hipochondrija
Tai perdėtas susirūpinimas savo sveikata be jokio realaus pagrindo arba esant nedidelėms problemoms. Hipochondrija yra laikoma psichosomatine liga, kai psichikos sutrikimas pasireiškia kūno simptomais. Jos išsivystymą skatina artimieji, kurie perdėtai kreipė dėmesį į mažas asmens sveikatos problemas. Taip pat tokie asmenys gali būti patyrę didelių gyvenimo traumų ar rimtų sveikatos problemų vaikystėje.
#