Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami atvejo analizės pavyzdžiai, susiję su motyvacija ir pagalba šeimoms Lietuvoje. Ši analizė apima tiek teorinius aspektus, tiek praktinius pavyzdžius, iliustruojančius, kaip skirtingi motyvacijos šaltiniai veikia skirtingas kartas ir kaip atvejo vadyba gali padėti šeimoms įveikti iššūkius.
Vaiko teisių apsauga ir atvejo vadyba Lietuvoje
Jau beveik metai, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Atvejo vadybos tvarkos aprašas. Patirtys yra įvairios, o dirbant kilo daug klausimų. Tai nestebina, kadangi vaiko teisių apsaugos sistema keitėsi iš esmės. Įstatymas iki šios dienos kelia daug klausimų ir diskusijų. Praktikai, turintys skirtingą patirtį darbo su šeima srityje, atrado įstatymo sudėtingumą, kai stengėsi suprasti skirtingus naujo įstatymo aspektus. Susitikimai tęsiami, nes rūpi pagalba vaikams ir jų šeimoms, vaikams, kurie yra fizinio ir (ar) psichologinio smurto rizikoje ar jiems trūksta esminių sąlygų augti emociškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Darbo grupės susitikimuose pasidalinama savo patirtimis ir rūpesčiais, diskutuojama apie problemas ir keliami klausimai, analizuojama, kokiais būdais galėtume pagerinti pagalbos organizavimą ir teikimą. Padrąsina geri rezultatai ir sėkmingi pavyzdžiai. Yra daug būdų, kaip galima pažvelgti į pavyzdžius, kaip, pavyzdžiui, ir į problemas, kurias šeima patiria, siūlomą pagalbą ir skirtingų profesionalų darbo būdus. Šiame straipsnyje susikoncentruojama į atvejo vadybą, ieškoma būdų, kaip siekiant atkurti ar pagerinti šeimos funkcionavimą, atkurti santykius tarp vaikų ir jų tėvų, kitų asmenų: artimųjų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Fizinis saugumas ir emocinės sąlygos yra sveiko augimo ir vystymosi pagrindas. Išankstinė sąlyga yra ta, kad tėvai, vaikas ir kiti įsitraukusieji gali laisvai išreikšti savo problemas, mintis, abejones ir klaidas be kaltinimo ar baimės būti nubaustiems. Naujoje sistemoje daug dėmesio skiriama atvejo vadybininko vaidmeniui, užduotims, požiūriui, kompetencijai, tačiau neturėtume pamiršti ir socialinio darbuotojo vaidmens.
Atvejo analizės pavyzdžiai
Pavyzdys Nr. 1: Šeima, susidūrusi su priklausomybe nuo alkoholio
Aprašyta šeima susidūrė su socialiniu darbuotoju dar prieš įsigaliojus naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui. Vėliau, 2018 m. rudenį, atvejo vadybininkas buvo paskirtas organizuoti atvejo vadybos procesą šeimoms. Pirmoji dalis yra parašyta socialinio darbuotojo, kuris pateikia savo požiūrį į šeimą ir įvykusius pokyčius, o antroji dalis - atvejo vadybininkės.
Socialinio darbuotojo teigimu, su šeima pradėta dirbti 2017 m. liepos mėn. Šeima iki tol socialiniams darbuotojams žinoma nebuvo, joje augo trys vaikai: du berniukai (14 m. ir 6 m.) ir mergaitė (6 mėn.). Vyras, gyvenantis su šeima, buvo tik mergaitės tėtis, o berniukų tėtis po suicido neišgyveno. Vyras dirbdavo užsienyje ir grįždavo namo trumpam laikui. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog mama piktnaudžiauja alkoholiu, nesusitvarko su vaikais, nepalaiko emocinio ryšio, neugdo vaikų socialinių įgūdžių, daugiausiai dėmesio skiria tik mergaitės poreikiams tenkinti. Vyresnis berniukas Lukas nelankė mokyklos, nors ji buvo visai šalia jo namų, jaunėlis sūnus Matas nepasižymėjo gerais mokymosi rezultatais. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog moteriai trūksta emocinio palaikymo, ji yra priklausoma nuo vyro kaip pajamų šaltinio. Šeimai buvo teikiamos bendrosios socialinės paslaugos.
2018 m. sausio mėn. abu berniukai ir mergaitė buvo paimti iš šeimos dėl žalingo alkoholio vartojimo. Reiktų atkreipti dėmesį, jog tuo metu, kai motina vartodavo alkoholį, jaunesnį brolį ir sesę prižiūrėjo 14 m. sūnus Lukas, namuose taip pat gyveno 80 m. senelis. 2018 m. vasario mėn. iš užsienio grįžo mergaitės tėvas ir jis turėjo teisę susigrąžinti mergaitę, kadangi laikinai apribota tėvų valdžia buvo tik mamai, tačiau balandžio mėn. Tuo metu moteris jau gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre nuo žalingo alkoholio vartojimo, moteris praėjo detoksikacijos ir psichosocialines programas (iš viso stacionare išbuvo 1 mėn.), grįžusi namo moteris turėjo motyvacijos susigrąžinti vaikus į šeimą, pradėjo lankyti psichologės konsultacijas, lankytis ir konsultuotis pas socialinį darbuotoją, lankyti vaikus globos įstaigoje (mergaitė buvo perduota savo tėvo mamai, močiutei, į kitą savivaldybę). Praėjus savaitei po gydymosi, moteris vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ir tai tęsėsi iki 2018 m.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Pradėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju analizavo šeimos situaciją, vertindami pagalbos poreikį šeimai bei ieškodami šeimos stiprybių. Nepaisant Vaiko teisių apsaugos specialistų svarstymo dėl kreipimosi į teismą dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo, atvejo vadybos posėdžio metu buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, suteikiant galimybę susigrąžinti vaikus į šeimą. Atvejo vadybininkė ir socialinis darbuotojas tikėdami, jog šeima turi motyvacijos dėl vaikų susigrąžinimo į šeimą, skatino klientus imtis veiksmų ir jais įrodyti, jog jie yra stiprios asmenybės. Socialinis darbuotojas tikėjo ir tiki šia šeima.
2019-03-14 įvyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo pastebėta, jog šeima nemažai užduočių, kurios buvo numatytos pagalbos šeimai plane, įvykdė, tačiau buvo pastebėti alkoholio vartojimo atvejai. Socialinis darbuotojas patyrė nusivylimą, tačiau džiaugėsi, jog šeimai buvo suteikta dar viena galimybė, moteris buvo pasiryžusi dar kartą gydytis Respublikiniame priklausomybės ligų centre (Minesotos programoje), o tuo metu vyras nusprendė, jog lankysis anoniminių alkoholikų susitikimuose, eis pas psichologą.
Atvejo vadybininkė, gavusi įsakymą dėl atvejo vadybos proceso vaiko organizavimo, pradėjo ruošis posėdžiui. Pagrindinis tikslas buvo laikinosios globos vaikams peržiūra. Tai buvo pirmasis atvejo vadybos posėdis su šia šeima, tačiau iki šio posėdžio dar buvo įvykę penki susitikimai (dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams, šeimai, socialiniam darbuotojui), kurių metu tėvai buvo motyvuojami keisti gyvenimo būdą, tam, kad vaikai galėtų grįžti į šeimą. Prieš pirmąjį atvejo vadybos posėdį, apsitarus su specialistais, visgi buvo susiformavus nuomonė, kad posėdžio metu bus siūloma vaiko teisių apsaugos specialistams kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo ir tėvų valdžios ribojimo, kadangi tėvai nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdą. Tačiau posėdžio metu tėvai dalyvavo aktyviai ir ryžtingai teigė, kad jie per porą mėnesių imsis konkrečių veiksmų gyvenimo būdui keisti.
Vyksta plano įgyvendinimas, kurį koordinuoja socialinis darbuotojas ir atvejo vadybininkė. Jau pirmosiomis dienomis po vykusio posėdžio, buvo pastebėta, kad tėvai siekia savo tikslo - susigrąžinti vaikus. Jie nuosekliai vykdo savo įsipareigojimus ir veiksmus, numatytus pagalbos šeimai plane. Tai kelia nuostabą socialiniam darbuotojui ir atvejo vadybininkei. Socialinis darbuotojas džiaugiasi šeimos pasiekimais. Atsirado tikėjimas, kad šeima yra tikrai labai motyvuota keisti gyvenimo būdą ir džiugesys, kad buvo suteiktas dar vienas šansas, nes buvo patikėta šeima. Visą mėnesį socialinis darbuotojas, dirbantis su šia šeima, kontaktavo su atvejo vadybininke telefonu informuodamas, kad šeima vis dar vykdo visus pagalbos šeimai plane numatytus įsipareigojimus, kad puikiai vyksta šeimos bendradarbiavimas su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dalindamiesi savo pastebėjimais ir diskutuodami apie situacijos stipriąsias ir silpnąsias puses, palaikė ir parėmė vienas kitą. Jie padrąsino klientus imtis veiksmų.
Socialinis darbuotojas tikėjo šia šeima, nors ir šeima nuvylė prieš keletą mėnesių. Penkių susitikimų su tėvais metu tėvai buvo ne tik informuojami apie rimtą situaciją. Vyko daug daugiau. Šeima buvo skatinama permąstyti situaciją, diskutuoti apie savo jausmus, formuluoti savo nuomones ir sprendimus. Šie paruošiamieji susitikimai padėjo šeimai prisiimti aktyvaus dalyvio vaidmenį atvejo vadybos posėdyje. Atvejo vadybos posėdis privalo būti tinkamai organizuojamas ir vedamas, kad jo metu skirtingi dalyviai galėtų išsakyti ne tik problemas, bet ir atliktus pozityvius žingsnius. Apie tai buvo kalbama. Darbuotojai rimtai traktavo tėvus ir klausėsi jų. Rezultatas buvo pozityvus. Tai turėjo didesnį poveikį nei atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas tikėjosi. Atvejo vadybininkas, socialinis darbuotojas ir kiti specialistai tęsia darbą su šeima, kuri dabar bendradarbiauja su jais visais.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, parašė šį pavyzdį. Organizacijoje, kurioje dirba ši darbuotoja, dalis darbuotojų dirba dalį darbo kaip socialiniai darbuotojai, dalį - kaip atvejo vadybininkai. Pateikdamas šį pavyzdį, socialinis darbuotojas išreiškė savo nuomonę apie buvimą atvejo vadybininku: "Aš esu laiminga, kad yra atvejo vadybininkai".
Pavyzdys Nr. 2: Smurto atvejis šeimoje
2018 metais gegužės mėnesio pabaigoje apie galimą smurtą vienoje šeimoje prieš berniuką tuo metu informavo senelė. Bendradarbiaujant su mokykla ir VTAS vaikas buvo nuvežtas patikrai pas medikus, buvo rastos smurto žymės. Birželio pradžioje VTAS organizavo susirinkimą, kuriame su tėčiu buvo pasirašytas Susitarimas. Susitarimo tikslas buvo sudaryti sąlygas vaiko grįžimui į šeimą.
Prasidėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, tėvas buvo kviečiamas plano peržiūrai lapkričio mėnesį. Peržiūros metu pastebėta, kad vyras susitarimo žingsnius vykdė dalinai: lankė individualias socialinio darbo konsultacijas smurtaujantiems asmenims, per pastaruosius tris mėnesius nebuvo užfiksuota ar gauta informacija apie vyro piktnaudžiavimą alkoholiu, pastebėta, kad vyras rūpinasi namų buitimi. Tačiau tėvas nelankė pozityvios tėvystės užsiėmimų, nuo liepos mėnesio nebendravo su vaiku. Vyras taip pat posėdžio metu minėjo, kad vaikas gavo su diržu vieną kartą, tačiau dėl to kad jo neklausė, neatlikinėjo namų darbų, nepagarbiai bendravo su mokytojais. Tėvas suprato, kad pasielgė netinkamai, nesuvaldė emocijų, tačiau pyko ir ant sūnaus, nes jis irgi nevykdo savo pareigų.
Tuo metu posėdyje VTAS specialistai išsakė nuomonę, kad būtina ruošti dokumentus dėl nuolatinės globos ir tėvų valdžios ribojimo nes tėvas nevykdė visų plane numatytų žingsnių ir nebendravo su sūnumi. Socialinė darbuotoja, žinodama visą situaciją, vis bandė ginti tėvą, įvardindama jo gerąsias savybes ir norą keisti situaciją.
Į sekantį posėdį susirinkta 2019 m. vasario pabaigoje. Tėvas įsipareigojimus įvykdė, psichologės išvados irgi teigiamos, ryšys tarp berniuko ir tėvo pagerėjo. Tėvas bendradarbiavo su visais specialistais, lankė šeimos stiprinimo užsiėmimus su vaiku, lankė psichologo konsultacijas ir išreiškė norą jas tęsti, pakeitė darbą. Atvejo vadybos proceso metu, šeimai vertinant pagalbos poreikį buvo tiksliai pasirinktos pagalbos priemonės, kurios buvo naudingos šeimai. Šiame pavyzdyje yra fokusuojamasi į atvejo vadybininko darbą ir į aspektus, į kuriuos jis/ji kreipia dėmesį.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Pavyzdys Nr. 3: Šeima su aukšta socialine rizika
Šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą įtraukta 2011-04-13 dėl tėvų girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros. Tai aukštos rizikos lygio šeima dėl abiejų tėvų priklausomybės alkoholiui, sugyventinio smurtinio elgesio klientės atžvilgiu. Šeimai teikiamos bendrosios ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Nuo 2018-07-02 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas.
Atvejo vadybininkė bendradarbiaudama su socialine darbuotoja, dirbančia su šeima, rinko informaciją, ją sistemino ir analizavo, vertino pagalbos poreikį šeimai. Šeimos situacija buvo aptarta su abiem tėvais kartu. Taip pat bendraujant su kiekvienu individualiai, įsivardintos problemos ir aptartos pagalbos priemonių galimybės. Buvo išplėtotas šeimai artimos aplinkos tinklas, siekiant, kad vaikai liktų gyventi artimoje ir jiems pažįstamoje aplinkoje, kad tarpusavio vaikų ir tėvų ryšys išliktų artimas.
Atvejo vadybos eigoje pastebėta, kad atsirado glaudesnis tarpusavio santykis ir sutelktumas tarp tėvų ir artimų giminaičių, kurie buvo pasirengę suteikti pagalbą. Atvejo vadybininkas atsižvelgiant į šeimoje kylančias problemas telkė specialistų komandą. Institucijų specialistai, pateikė informaciją, rekomendacijas ir savo kompetencijų ribose teikė pagalbą šeimai.
Taikant atvejo vadybą šioje situacijoje, pastebėta, kad į šeimos funkcionavimo procesą aktyviau įsitraukė vyriškis. Individualių pokalbių metu vyriškis atvirai dalinosi savo vaikystės negatyviomis patirtimis, aiškiai įvardino asmenybines problemas, kurios pasireiškia gyvenant šeimoje. Tuo metu vyriškis įsivardino ir savo stiprybes, susidėliojo prioritetus, siektinus tikslus, aiškiai įvardino kokios pagalbos reikia, įvertino jos efektyvumą. Dėl kardinaliai pasikeitusio vyriškio gyvenimo būdo, jis motyvuotai prisiėmė atsakomybę už vaikų gerovę gyvenant namuose ir padeda sugyventinei gyventi blaiviai, emocionaliai stiprėti.
Atvejo vadybos ir socialinio darbo vaidmuo
Visuose trijuose pavyzdžiuose atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas turėjo tikslą padėti šeimai (-oms) tokiu būdu, kad vaikai pagerėjus situacijai, galėtų grįžti namo. Buvo pasitikėjimas šeima (-omis), kad sąmoningai dauguma tėvų myli savo vaikus ir nori jiems geriausio. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija buvo panaši, bet jų užduotys buvo skirtingos. Dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padarė gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes. Dialoge galima atrasti gilesnes įžvalgas.
Trumpai sakant, socialinis darbas orientuojasi į tai, kas vyksta praktikoje. Jo pagrindinis tikslas yra padėti žmonėms ir suteikti jiems pagalbą gyventi ,,savo gyvenimą” ne tik kaip individams, bet ir palaikyti tarpusavio santykius su jų aplinkoje esančiais žmonėmis. Nė vienas negali tik gyventi pats sau. Mums visiems reikia kitų žmonių. Kai vaikas susiduria su nesaugumu dėl smurto ar išnaudojimo, kyla daug emocijų vaikui kaip ir jo aplinkai. Atsiranda baimė, kad bus apribota tėvų valdžia; kad vaikai bus paimti į laikiną globą pas globėjus; ar kad policija paims vaikus. Visais šiais atvejais vyks drastiški emociniai incidentai į kuriuos nebus galima nekreipti dėmesio. Kitaip visas geranoriškumas bendradarbiauti ateityje gali būti užblokuotas. Kiekvienas asmuo turi savo reagavimo būdą, tėvas gali reaguoti visiškai skirtingai nei motina. Įvardindami problemas, kartu reflektuodami apie tai, kas padeda ir kas blokuoja, visi gauna galimybę pamatyti realybę ir ieškoti krypties ,,su kuo dirbti”. Ir tikimės galiausiai po kurio laiko pamatyti ,,šviesą tunelio gale”, kaip antrame pavyzdyje. Tam reikia laiko ir tikėjimo, kad pokyčiai yra galimi.
Kartais, kaip pirmame pavyzdyje, šeima teikia prioritetą socialinio darbuotojo pagalbai. Faktas, kad socialinis darbuotojas tikėjo šeima ir jų geranoriškumu, tikriausiai buvo esminis faktorius šiame atvejyje. Kai situacija atrodo beviltiška, maži konkretūs žingsniai su pozityviais rezultatais yra labai reikalingi, kad būtų įgytas pasitikėjimas savimi ir tikėjimas, kad pokyčiai į gera yra galimi. Žingsniai įtraukia konkrečius ir praktinius veiksmus, tokius kaip gyvenamosios vietos sutvarkymas, reguliarus vaikų lankymas mokykloje ir bendradarbiavimas su specialistais.
Kartų skirtumai ir motyvacija
Šiomis dienomis nagrinėjant bet kokią socialinę, ekonominę, politinę problemą ar įvykį dažnai išgirsime diskutuojant apie kartų skirtumų problematiką. Bemaž plačiausiai ši tema diskutuojama nagrinėjant ir gilinantis į darbinius santykius. Pagrindinė darbinių santykių sudedamoji dalis - motyvacija, nes tai vienas pagrindinių įrankių žmogaus sėkmingai ir produktyviai veiklai užtikrinti. Žmonės saviti ir motyvacijos įrankiai turi būti pritaikyti ir nukreipti į kiekvieno poreikius.
Lietuvoje įsteigti paslaugų centrai tampa svarbia mūsų ateities ekonomikos dalimi. Šiuo darbu tikslas - nustatyti skirtumus tarp X ir Y kartų darbuotojus motyvuojančių šaltinių. Tokiam rezultatui pasiekti atlikta literatūros analizė bei pasirinktas kiekybinio tyrimo metodas - apklausa. Tyrimas vyko viename iš paslaugų centrų įsikūrusiame Lietuvoje.
Atlikus literatūros analizę buvo suformuluotos 2 tyrimo hipotezės:
- Ha. X kartą labiau įtakoja išorinio saviįvaizdžio motyvacijos ir vidinio tikslo motyvacijos šaltiniai nei Y kartą;
- Hb. Y kartą labiau įtakoja vidinio proceso motyvacijos, instrumentinės motyvacijos ir vidinio saviįvaizdžio motyvacijos šaltiniai nei Y kartą.
Tyrimo metu siekta nustatyti ar egzistuoja esminiai skirtumai tarp X ir Y kartas motyvuojančių šaltinių, taip pat nustatyti ar egzistuoja skirtumai tarp X ir Y kartas motyvuojančių šaltinių pagal kitus demografinius kriterijus, taip pat nustatyti ar egzistuoja esminiai skirtumai tarp visų paslaugų centro darbuotojų motyvuojančių šaltinių pagal kitus demografinius rodiklius. Atlikus gautų duomenų statistinę analizę hipotezė Ha buvo atmesta, o Hb hipotezė iš dalies pasitvirtino, nes instrumentinė ir vidinio saviįvaizdžio motyvacija yra labiau būdinga Y kartai nei X kartai. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad instrumentinė motyvacija žymiai stipresnė Y kartos vyrų tarpe nei moterų. Analizuojant visų darbuotojų duomenis pagal kitus demografinius rodiklius, nustatyta, kad vidinio proceso ir instrumentinė motyvacija statistiškai reikšmingesnė vyrų tarpe, taip pat instrumentinė motyvacija labiau būdinga operacijų specialistais dirbančių asmenų tarpe, taip pat vidinio tikslo motyvacijos šaltinis labiau išreikštas analitikų, koordinatorių bei vadovų tarpe.
Lyderystė ir motyvacija
Šiuolaikiniam vadovui yra keliami aukšti ir nuolat kintantys reikalavimai išlaikyti profesionalumą, šiuolaikiškumą, lavinti sąmoningumą. Dažnas lyderio pozicijas užimantis žmogus nuolat turi gebėti inicijuoti, suvaldyti kylančius pokyčius ir stresines situacijas, efektyviai bendradarbiauti su didelėmis žmonių grupėmis. Tam yra reikalingas nuolatinis lyderio asmeninis ir profesinis tobulėjimas, savianalizė, dalinimasis patirtimi.
Įmonės UAB „Gamyba & Prekyba“ vadovų kompetencijų vertinimas, jų stipriųjų ir tobulintinų sričių nustatymas, ir pagal gautus rezultatus sudaryti individualius ugdymo planus vertintiems vadovams. Šiam tikslui pasiekti buvo pasirinkta 360 laipsnių grįžtamojo ryšio vadovavimo kompetencijų vertinimo sistema. Norint įvertinti vadovų elgesio pokyčius ir išlaikyti tęstinumą, po dviejų metų kompetencijų vertinimo tyrimas buvo pakartotas.
Koučingo įtaka
Kiekvienas žmogus yra skirtingas su savais norais, supratimu, elgsena. Su kiekvienu žmogumi bendraujame skirtingai. Su vienais norime bendrauti su kitais nelabai. Taip ir vadovai. Jei jie nemalonūs, rėkiantys tai pas tokius nebus draugiško, darnaus kolektyvo. Jis neturės autoriteto.
Vadovavimo stiliai
Rikas Nakanas (vadovavimo stilius S4) - darbuotojas turi 20 metų darbo patirtį, yra kompetetingas ir turi motyvacijos. Priima sprendimus ir turi atsakomybę. Jam pačiam užduotys yra labai įdomu atlikti, pasitiki savimi. Rikui labai svarbus yra darbo rezultatas ir įvertinimas. Vadovas pasikliauja darbuotoju, leidžia jam pačiam priimti sprendimus. Jo nekontroliuoja, žino kad darbas bus atliktas tinkamai ir išlieka ramus.
Betė Edvards (vadovavimo stilius S1) - darbuotoja neturi patirties apie plastinių gaminių pramonę.
Maslow poreikių piramidė ir motyvacija
Darbuotojams svarbus ne tik darbo užmokesčio dydis, bet ir kitos motyvavimo ir skatinimo priemonės kaip nuolatinis žinių atnaujinimas, gilinimas į pažangiausių idėjų panaudojimą darbe. Žmonės turi būti įtraukti į įmonės veiklą ir būti motyvuoti, suinteresuoti savirealizacijai, saviraiškai, bei nusiteikę tobulėjimui, kompetencijos kėlimui. Motyvavimas - viena iš valdymo funkcijų, ir manau, kad tai viena iš svarbesnių funkcijų, nes vadovas privalo mokėti motyvuoti darbuotojus, kad jie būtų suinteresuoti dirbti. Kaip žinia, motyvuotas darbuotojas dirba našiau.
Darbo tikslas - atlikti pasirinkto atvejo analizę, pagal A. Maslow motyvacijos teoriją. Pagrindinių poreikių patenkinimas suteikia žmonėms galimybę jaustis saugiai, labiau save realizuoti bei būti produktyviais. A. Maslow suskirstė asmens fizinius bei emocinius poreikius į grupes, sudarančias poreikių hierarchiją. A. Maslow įvardinti poreikiai hierarchijoje išsidėsto nuo apačios į viršų taip: fiziologiniai poreikiai, saugumo poreikiai, socialiniai poreikiai, savigarbos ir savi-aktualizacijos poreikiai. A. Maslow manė, kad asmuo pirmiausia turi patenkinti poreikius, esančius hierarchijos apačioje ir tik tada siekti patenkinti aukštesnio lygmens poreikius.
Žemesniojo lygmens (deficitiniai) poreikiai: tai fiziologiniai, saugumo bei socialiniai poreikiai.
Motyvacija - psichologinis procesas, reguliuojantis asmenybės veiklą ir santykius su aplinka, motyvų kaitos pagrindu.
tags: #motyvacija #atvejo #analize