Psichinė sveikata yra neatsiejama žmogaus gerovės dalis. Šiandien vis daugiau žmonių supranta, kad rūpinimasis savo emocine, psichologine ir socialine būkle yra būtinas norint gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip valdyti stresą, ugdyti pozityvų požiūrį ir pagerinti bendrą psichinę savijautą.
Psichinės Sveikatos Svarba
Psichinė sveikata apima emocinį, psichologinį ir socialinį gerbūvį, darydama didelę įtaką tam, kaip mes mąstome, jaučiame ir veikiame kasdieniame gyvenime. Psichinės sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas, stresas ar kitos emocinės problemos, gali neigiamai paveikti žmogaus gyvenimą, trukdyti kasdienei veiklai, mažinti darbo produktyvumą ir bloginti santykius su artimaisiais bei draugais. Tinkamai prižiūrima psichinė sveikata gali padėti žmogui jaustis laimingesniam, užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir padėti pasiekti asmeninius tikslus.
Terapinės Kelionės: Naujas Būdas Rūpintis Psichine Sveikata
Kelionės gali tapti viena iš veiksmingų priemonių psichinės sveikatos gerinimui. Jos suteikia galimybę pabėgti nuo kasdieninės rutinos, atsipalaiduoti ir atrasti naujų patirčių. Atostogos gali padėti sumažinti stresą, pagerinti nuotaiką ir atkurti energiją bei motyvaciją. Keliaujant galima susipažinti su naujomis kultūromis, žmonėmis ir aplinkomis, kas gali praturtinti asmeninę patirtį ir suteikti naujų perspektyvų.
Terapinės kelionės - tai specialiai suplanuotos kelionės, kurių tikslas yra pagerinti psichinę sveikatą ir gerovę. Jos dažnai apima įvairias veiklas, kurios padeda atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir skatinti emocinį atsigavimą. Tokios kelionės dažnai vyksta gamtoje, toli nuo kasdienio streso ir rūpesčių, suteikiant galimybę pabėgti nuo įprastos aplinkos. Tai gali apimti įvairias veiklas, tokias kaip jogos užsiėmimai, meditacija, kvėpavimo pratimai, meno terapija, arba netgi fizinės veiklos, pavyzdžiui, žygiai ar plaukimas.
Terapinių Kelionių Privalumai
Terapinės kelionės gali turėti įvairių psichologinių privalumų, kurie gali padėti gerinti psichinę sveikatą ir gerovę. Pirmiausia, pakeitus aplinką, žmogus gali atsikratyti kasdieninių stresorių, kurie dažnai sukelia nerimą ir depresiją. Be to, terapinės kelionės dažnai skatina socialinį ryšį. Keliaujant kartu su kitais žmonėmis, galima stiprinti tarpusavio santykius, dalintis patirtimi ir emocijomis.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Kita vertus, terapinės kelionės gali būti naudingos ir asmeniniam augimui. Naujos patirtys, iššūkiai ir situacijos skatina mąstyti kitaip, lavina kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Terapinės kelionės taip pat gali suteikti galimybę dirbti su specialistais, kurie gali padėti spręsti psichologines problemas. Tokios kelionės dažnai apima grupines terapijas, meditacijos ar jogos užsiėmimus, kurie padeda gerinti psichinę būklę. Dar vienas svarbus aspektas yra fizinė veikla, kuri dažnai yra neatsiejama nuo terapinių kelionių. Sportas ir aktyvus laisvalaikio praleidimas skatina endorfinų išsiskyrimą, kas teigiamai veikia nuotaiką ir bendrą savijautą. Galiausiai, terapinės kelionės gali suteikti galimybę peržiūrėti asmeninius tikslus ir vertybes. Atostogų metu, nutolus nuo kasdienio gyvenimo, dažnai kyla naujų minčių ir idėjų, leidžiančių geriau suprasti save ir savo poreikius.
Onkologinės Ligos Kelionė: Kaip Susidoroti su Pokyčiais
Paprastai vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Paskubomis tenka išmokti naują - medicinos terminų - kalbą, įveikti labirintą gydytojų kabinetų, susitaikyti su įvairiomis apžiūromis ir tyrimais. Psichologine prasme diagnozė „Onkologinė liga“ sukelia didžiulį nerimą, pasimetimą, vidinę sumaištį, sužinojus diagnozę kyla daug sudėtingų klausimų. Visa tai paveikia kiekvieno sergančiojo saugumo ir gerovės jausmą, sveikatą, gyvenimo kokybę bei šalia esančius artimuosius. Perkainuojamos turimos vertybės, peržiūrima, kas gyvenime yra svarbu. Taigi susidūrimas su liga kupinas įvairių reakcijų ir galimybių: nuo apatijos ar bejėgiškos pozicijos iki konstruktyvios ir sąmoningos pagalbos sau.
Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai. Pasak Herbert Benson (Herbert Benson), medicina nulemia tik 25 proc. ligos kontrolės, likusius 75 proc. Nepraraskite vilties, nes ji yra stebuklas. Su dėkingumu priimkite kiekvieną naują dieną nesureikšmindami to, kokia ji bus: kupina fizinio skausmo, abejonių ir nerimo ar džiuginanti malonia savijauta ir artimųjų dėmesiu. Nėra būtinybės viską ištverti vienam. Leiskite sau paprašyti pagalbos. Leiskite likimui jus suvesti su žmonėmis, kuriems rūpi jūsų savijauta ir patiriami išgyvenimai. Palaikymo sistema yra nuostabus dalykas. Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti arba nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį. Niekada neatsisakykite tradicinio medikamentinio gydymo pasikliaudami vien netradiciniais gydymo metodais. Nėra priežasčių nepasitikėti gydytojais ir mokslu. Sprendimus priimkite po vieną, neskubėdami. Tam jūs turite pakankamai laiko. Pasitikėkite artimaisiais ir leiskite jiems padėti, kai sunkiose situacijose jus aplankys baimė ir dvejonės. Baimė skleidžia neviltį iš smegenų į kūną, o bejėgiškumas apsunkina suvokimą, kad žmogaus dvasia yra galingesnė už ligą. Jūs nesate vienintelis kenčiantis žmogus. Jūsų artimiesiems taip pat sunku. Paskirstykite laiką besirūpindami savimi ir jums brangiais žmonėmis. Jie nerimaus mažiau, kai su jais ir toliau bendrausite atvirai ir sąžiningai. Jūs esate žmogus, sudarytas iš kūno, minčių ir jausmų. Kai bus sunku, leiskite sau verkti, liūdėti, abejoti. Tai sukels palengvėjimą. Leiskite sau ilsėtis. Miegas, meditacijos, poilsis yra dovanos, kurias galite sau įteikti, o ne laiko švaistymas. Veikite tiek, kiek pajėgiate. Tai, kad jūs esate vertingas tik tada, kai ką nors veikiate, yra mitas. Susikurkite prisiminimų banką. Patalpinkite į jį malonius vaikystės prisiminimus, mėgstamus kvapus, vertingas mintis. Tikėkite tuo, kad viskas, kas vyksta, yra jūsų kūno ir sielos labui. Kentėdamas kūnas paprastai paskatina vidinę žmogaus brandą. Bus gerų ir blogų dienų. Jos keis viena kitą. Tą būtinai prisiminkite, kai bus sunku. Tuo metu leiskite draugams ir jus mylintiems žmonėms pasirūpinti jumis ypatingais būdais. Gyvenkite šios dienos realybe, o ne dvejonėmis dėl praeities ar nežinomybe dėl ateities. Jūs turite pakankamai jėgų vienai dienai.
Kaip Susidoroti Su Fiziniais, Psichologiniais ir Emociniais Pokyčiais?
Onkologinė ligos kelionėje susiduriama su labai daug pokyčių. Pokyčiai vyksta fizinėje aplinkoje, mūsų kūne, bendravime, pokyčiai vyksta su mūsų nuostatomis, įpročiais ir ligos metu mes jų patiriame net ne vieną, o daug. Šie dalykai atneša daug nerimo, mes imame nerimauti, jaučiamės silpnesni. Netgi pasakyti apie savo ligą būna labai sudėtinga, nes jaučiame nejaukumo jausmą. Dėl to žmonėms priimti naują realybę, ligą nėra paprasta. Užplūsta daug įvairių jausmų, jie gali būti panašūs į gedulą, patiriame tokią patirtį tarsi gedėjimo metu. Taip pat gali būti patiriamas šokas, daug nerimo ir pykčio, liūdesio ir tik po to ateina susitaikymas.
Vėžys ir jo gydymas gali sąlygoti kūno pokyčius. Daugelis vėžiu sergančių žmonių jaučiasi nesmagiai, sutrikę ar liūdni dėl to - tai normalu ir suprantama. Poreikis atlikti ostomiją, t. y. Kai kurie iš šių pokyčių išnyks praėjus kuriam laikui po gydymo, kai kurie gali išlikti ilgą laiką. Paklauskite savo sveikatos priežiūros komandos, kiek laiko pokyčiai gali tęstis. Gali būti būdų, kaip palengvinti fizinių pokyčių sukeltus simptomus, pavyzdžiui, bėrimo gydymas arba būdai nuovargiui mažinti.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Vėžys gali pakeisti daugelį jūsų gyvenimo sričių - nuo santykių iki darbo ir pomėgių. Priklausomai nuo diagnozės ir gydymo plano, jums gali tekti pakeisti kai kuriuos ateities planus. Taip pat gali tekti susitaikyti su vėžio įtaka Jūsų gyvenimo trukmei. Kartais galite jaustis neturintis kontrolės, vienišas ar kitoks nei visi. Vėžys gali sukelti ir teigiamų pokyčių. Dalykai, kurie anksčiau atrodė svarbūs, gali atrodyti ne tokie svarbūs, nes susitelksite į naujus prioritetus. Tai gali būti teigiamas pokytis, nes maži rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Taip pat galite aiškiau suvokti savo asmeninius tikslus ir gyvenimo prasmę.
Kaip Susidoroti su Nežinomybe?
Daugelis vėžiu sergančių žmonių gali jausti netikrumą dėl ateities. Diagnozavus vėžį, galite jausti, kad jūsų gyvenimas yra mažiau saugus nei anksčiau. Tiek naujai diagnozuotiems pacientams, tiek ilgai išgyvenusiems ligoniams būdingi bendri rūpesčiai. Būtinybė atidėti planus gali sukelti jausmą, tarsi negalėtumėte žvelgti į ateitį. Planuoti sunku dėl daugelio praktinių priežasčių, pavyzdžiui, gali būti sunku planuoti šeimos atostogas, kai tiksliai nežinote, kada bus pradėtas gydymas. Gali būti, kad negalėsite įsipareigoti dėl bendros vakarienės su šeima ar draugais, nes negalite nuspėti, kaip jausitės. Kai kurie žmonės jaučiasi negalintys planuoti nieko.
Baimė dėl vėžio gydymo ir šalutinio poveikio taip pat yra dažnas rūpestis. Gali būti, kad nerimaujate arba bijote galimo šalutinio gydymo poveikio, pavyzdžiui, skausmo, pykinimo ar nuovargio. Gydymas gali būti neveiksmingas, nes joks gydymas neveikia vienodai visiems žmonėms, net ir sergantiems tos pačios rūšies vėžiu. Kai kuriems žmonėms kai kurie gydymo būdai yra veiksmingesni. Kiti gydymo būdai gali būti veiksmingi, tačiau sukelti šalutinį poveikį. Gydymas nebebus veiksmingas, nes dažnai žmonės tęsia gydymą tol, kol jis nustoja veikti. Tai ypač aktualu sergantiesiems išplitusiu vėžiu arba tiems, kurių vėžys ilgą laiką kontroliuojamas vaistais.
Vėžio atsinaujinimas yra tuomet, kai vėžys sugrįžta po užbaigto gydymo. Tai didžiausia daugelio išgyvenusiųjų vėžį baimė. Jei dėl to nerimaujate, gali būti, kad imsite kreipti dėmesį į kiekvieną galimą simptomą. Susidurti su mintimi apie mirtį gali būti sunku. Baimės jausmas yra natūralus, kai galvojate apie mirtį ar mylimo žmogaus praradimą. Normalu kovoti su mirties baime.
Susidorojimas su „O Kas, Jeigu“
Pripažindami vėžio nežinomybę galite jausti nerimą, pyktį, liūdesį ar baimę. Šie jausmai gali sukelti net fizinių simptomų, pavyzdžiui, gali atsirasti miego problemų arba gali būti sunkiau susikaupti darbe. Išmokti valdyti nežinomybę yra svarbi sveikatos išsaugojimo dalis. Pripažinkite, kad yra situacijų, kurias galite kontroliuoti, ir tokių, kurių negalite.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Streso Valdymas: Būdai Sumažinti Įtampą
Tokia liga, kaip vėžys, dažnai yra viena iš didžiausią stresą keliančių patirčių žmogaus gyvenime. Susidoroti su vėžiu gali būti dar sunkiau, kai papildomai prisideda ir stresas dėl darbo, šeimos ar finansinių rūpesčių. Nors neįrodyta, kad stresas sukelia vėžį, streso šaltiniai yra stresą sukeliantys veiksmai. Kai kurie stresoriai yra nuspėjami, todėl kartais jų galima išvengti.
Praktiniai Patarimai Stresui Mažinti
- Venkite tvarkaraščio konfliktų: Vizitų, susitikimų ir veiklų planavimui naudokite dienos planuotę, telefoną arba virtualų kalendorių. Planuodami savo tvarkaraštį, skirkite pakankamai laiko vienai veiklai užbaigti prieš pradėdami kitą. Neplanuokite per daug veiklos tą pačią dieną ar savaitę, ypač veiklos, kuriai reikia pasiruošti.
- Žinokite savo ribas: Jei neturite laiko, energijos ar susidomėjimo, galima mandagiai atsisakyti, kai žmonės prašo imtis užduočių. Nesijauskite kalti dėl to, kad sakote „ne”. Vėžio diagnozė keičia gyvenimą, todėl prasminga sutelkti dėmesį į svarbiausius dalykus. Darbe nesiimkite projektų, dėl kurių jūsų darbo krūvis taptų nevaldomas. Jei pasakyti „ne” sunku, pasakykite prašančiam asmeniui, ką/kaip galite padaryti.
- Paprašykite pagalbos: Taip pat pravartu prašyti šeimos narių, draugų ir bendradarbių pagalbos. Tikėtina, kad žmonės pasiūlys savo pagalbą, todėl iš anksto pagalvokite apie konkrečias užduotis, kurias atlikti jums reikia pagalbos.
- Nustatykite prioritetus: Sudarykite įprastų darbų, pavyzdžiui, darbo ir namų ruošos, sąrašą. Išrikiuokite šiuos dalykus pagal svarbą, atsižvelgdami į tai, ką privalote atlikti, ir į tai, kas jums svarbiausia.
- Suskirstykite užduotis į mažesnius etapus: Kartais dideles užduotis galima atlikti mažesniais etapais. Šis procesas gali padėti lengviau spręsti, atrodytų, neįveikiamas problemas.
- Sutelkite pastangas į dalykus, kuriuos galite kontroliuoti: Stresą sukeliantis veiksnys gali būti tai, ko negalite pakeisti ar kontroliuoti net ir geriausiai planuodami. Žmonės, kurie gali išlikti lankstūs, patiria mažai streso. Kartais vienintelis problemos aspektas, kurį galite kontroliuoti, yra tai, kaip į ją reaguojate.
Streso Valdymo Strategijos
Nors galite stengtis sumažinti stresą sukeliančių veiksnių skaičių savo gyvenime, visiškai išvengti streso nepavyks. Streso valdymo strategijos gali padėti jums jaustis labiau atsipalaidavusiems ir mažiau nerimauti.
- Reguliariai mankštinkitės: Vidutinio sunkumo fiziniai pratimai, pavyzdžiui, 30 minučių pasivaikščiojimas kelis kartus per savaitę, gali padėti sumažinti stresą.
- Leiskite laiką lauke: Jei įmanoma, pasivaikščiokite lauke, parke ar kitoje natūralioje aplinkoje. Net trumpas pasivaikščiojimas parke gali sumažinti įtampą.
- Planuokite socialinę veiklą: Bendraukite su draugais ir šeima, dalyvaukite bendruomenės renginiuose.
- Gerai maitinkitės: Valgykite sveiką ir subalansuotą maistą.
- Gausiai miegokite: Miegas yra būtinas, kad organizmas išliktų sveikas ir sveiktų. Stenkitės kiekvieną naktį miegoti 7 ar daugiau valandų. Taip pat gali padėti trumpas pogulis dienos metu.
- Prisijunkite prie paramos grupės: Paramos grupėse galite pasikalbėti apie savo jausmus ir baimes su kitais žmonėmis, kurie dalijasi ir supranta jūsų patirtį.
- Suplanuokite kasdienį atsipalaidavimo laiką: Darykite tai, kas jums patinka. Valgykite mėgstamame restorane arba žiūrėkite mėgstamą televizijos laidą.
- Rašykite dienoraštį: Užrašykite savo mintis ir jausmus. Kiekvieną vakarą užrašykite 3 dalykus, už kuriuos esate dėkingi.
- Išmokite naujo hobio: Užsiėmimas nauja ir sudėtinga veikla suteikia jums pasiekimo jausmą ir atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių.
Kaip Susidoroti su Pykčiu
Normalu, kad diagnozavus vėžį jaučiamas pyktis. Nuovargis, t. y. Pyktis yra natūrali emocinė reakcija. Nereikia jaustis kaltam dėl to, kad jaučiate emocijas, o pyktis ir kitos emocijos nėra blogos. Išreikšti emocijas taip, kad įvyktų teigiamų pokyčių. Vienas iš pavyzdžių, kaip pyktis sukelia teigiamus pokyčius, yra tai, kad pykčio išreiškimas gali suteikti jums energijos ir jėgų. Tačiau galite pastebėti, kad pyktį išreiškiate tokiais būdais, kurie kelia nerimą jums arba jūsų artimiesiems. Nesveiki pykčio įveikimo būdai gali sukelti depresiją.
Strategijos Pykčiui Valdyti
- Atpažinkite savo pyktį: Pagalvokite, kokie kiti jausmai slypi po pykčiu. Galbūt nesuvokiate, kad po pykčiu slepiate kitus skausmingus jausmus.
- Venkite išlieti pyktį ant kitų: Nelaukite, kol pyktis susikaups. Išreikškite savo jausmus, kai tik juos atpažįstate.
- Raskite saugių būdų pykčiui išreikšti: Tai gali būti fizinė veikla, rašymas, piešimas ar pokalbis su patikimu žmogumi.
- Apsvarstykite konsultacijas: Jums gali būti naudingos konsultacijos savarankiškai arba grupėje.
Kaip Įveikti Nerimą
Nerimas yra dažna emocija. Dauguma žmonių kartkartėmis jaučia nerimą. Nerimo jausmas gali būti apibūdinamas kaip nervingumas, įtampa ar nerimas. Vėžys dažnai sukelia dar daugiau nerimo. Jei jums ar jūsų artimajam neseniai buvo diagnozuotas vėžys arba jums taikomas vėžio gydymas, nerimas yra tikėtina reakcija į tai. Nerimas yra tarsi ta palaikomoji jėga, ta energija, kuri verčia mus nuolat rūpintis savimi, tai tarsi skenavimo būsena. Nors ir sakome, kad tai yra neapibrėžtas grėsmės jausmas, bet kartais mes aiškiai žinome, ko nerimaujame, ko bijome, o kartais būna, kad negaliu įvardinti. Mes tai patiriame labai skirtingai.
Nerimas turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Neigiamos pasekmės yra tokios, kad jos apriboja ir žmogus susikausto, nebegali padaryti tam tikrų dalykų, kuriuos darydavo, bijo išmėginti, bijo naujų patirčių, bijo rinktis. Net dėl padidėjusio nerimo lygio kartais nustoja daryti tai, ką darydavo, arba darosi nebejauku ir kyla baimė. Tuomet tas vidinis nerimas net kaltės jausmą sumažina energijos lygį. Bet yra ir teigiamos nerimo pasekmės, kai mes patiriame daugiau spalvų, įgauname daugiau energijos, kai mes motyvuojamės įveikti ir įveikiame sunkumus ir patiriame pamokančių istorijų, pamokančių patirčių, kai suvokiame, kad galime daugiau negu tikėjomės.Tai emocijos, kurios padeda mums reaguoti į problemą ar grėsmę. Kai nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba trunka il…
Tėvų Emocinė Būklė ir Vaikų Gerovė
Įtraukties švietime kontekste vis dažniau kalbama ne tik apie pagalbą vaikams, kuriuos kartais vadina „kitokiais“ ar „nepatogiais“, bet ir apie iššūkius, su kuriais susiduria kiti vaikai bei jų šeimos, kai mokosi šalia „nepatogių“ vaikų. Deja, Lietuvoje pagalbos vaikams ir šeimoms sistema dar tik siekia atliepti visus klientų poreikius. Iššūkių kupinos situacijos mokyklose ir darželiuose dažnai tampa ne tik vieno vaiko ar šeimos, bet ir visos sistemos, jungiančios vaikus, tėvus, ugdymo įstaigas ir įvairių specialistų komandas, išbandymu. Labai svarbu atsiminti, jog sudėtingoje situacijoje, nors ir skirtingu intensyvumu, trukme, raiška vis patiria panašias emocijas - tai gali būti vienas būdų padedančių empatiškiau vertinti aplinkinius. Remiantis Kübler-Ross netekties modeliu, kiekviena pusė gali būti skirtingame etape: kai kurie yra neigimo stadijoje ir vengia pripažinti problemą, kiti išgyvena pyktį dėl sunkios situacijos, dar kiti jaučiasi bejėgiai ir praranda viltį.
Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie vaikų emocinę sveikatą, neretai pamirštame apie svarbiausią jų emocinės aplinkos veiksnį - tėvų emocinę būklę. Vaikai ne tik mokosi stebėdami, jie sugeria tėvų emocijas kaip kempinė, net jei šie to ir nesuvokia. Tėvams dažnai tenka didelis iššūkis - slėpti savo emocijas, kad apsaugotų vaikus. Tačiau psichologai teigia, kad vaikams reikia ne tik džiugių ir pozityvių tėvų, bet ir autentiškumo. Jei tėvai yra įsitempę, pervargę ar liūdni, vaikai tai jaučia. Net jei tėvai bando slėpti savo jausmus, vaikai subtiliai perima jų nuotaiką, nesuvokdami, kodėl patys pradeda jaustis blogai. Kai tėvai patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar depresiją, tai gali atsispindėti vaikų elgesyje. Tyrimai rodo, kad tėvų emocinės būklės sutrikimai dažnai lemia vaikų emocinius ir elgesio sunkumus. Pavyzdžiui, jei tėvai dažnai yra prislėgti ar emociškai nestabilūs, vaikai gali pradėti rodyti nerimą, tapti užsisklendę arba atvirkščiai - agresyvūs. Labiausiai šią įtaką patiria vaikai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, nes jų elgesys dažnai reikalauja itin daug tėvų dėmesio, kantrybės ir stabilumo.
Kaip Rūpintis Savimi, Kad Galėtume Rūpintis Vaikais
Kad galėtume pasirūpinti vaikais, pirmiausia turime pasirūpinti savimi. Emocinė sveikata nėra tik prabangos dalykas - tai kasdieninė būtinybė. Tėvai dažnai neleidžia sau atsipalaiduoti ar pailsėti, nes bijo, kad tai sumažins jų „gero tėvo“ ar „geros motinos“ įvaizdį. Sveikas tėvas ar mama yra ne tas, kuris visada šypsosi ar atrodo idealiai, o tas, kuris moka išreikšti savo jausmus, rūpinasi savo emocine sveikata ir taip leidžia vaikams matyti, jog jaustis įvairiai yra normalu.
- Savęs priežiūra be kaltės jausmo: Leiskite sau pailsėti be kaltės jausmo. Kartais tereikia trumpų pertraukų nuo kasdienių rūpesčių - kavos puodelio su draugu, gero filmo ar pasivaikščiojimo gamtoje.
- Bendravimas su kitais tėvais: Savitarpio pagalbos grupės arba pokalbiai su kitais tėvais, auginančiais vaikus su panašiais iššūkiais, gali suteikti neįkainojamą palaikymą ir jausmą, kad nesate vieni.
- Profesionalios pagalbos ieškojimas: Nesidrovėkite kreiptis į psichologus, jei jaučiate, kad stresas ar emociniai sunkumai trukdo kasdienybei.
- Dėmesingo įsisąmonimo (mindfulness) ir kvėpavimo pratimai: Šios technikos padeda atsikratyti trumpalaikio streso ir sukuria stabilumo jausmą.
Vaiko emocinė aplinka priklauso nuo tėvų emocinės sveikatos. Kai tėvai sąmoningai rūpinasi savimi, jie tampa stipresni, laimingesni ir kuria tokią aplinką, kurioje vaikai gali jaustis saugiai bei pasitikėti savimi. Tad jei norime laimingų, stabilių vaikų, pradėkime nuo savęs - leiskime sau jausti, atleiskime sau už klaidas ir drąsiai ieškokime pagalbos, kai jos reikia.