Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje stresas tapo kasdieniu daugelio žmonių palydovu. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro atliktos apklausos duomenimis, net kas antras respondentas patiria stresą nuolat ar beveik nuolat. Streso valdymas yra būdų visuma, padedanti atpažinti įtampą ir sumažinti jos poveikį tiek kūnui, tiek emocijoms. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius streso valdymo būdus, pradedant nuo priežasčių nustatymo ir baigiant veiksmingomis įveikos strategijomis.
Streso valdymas: bendras supratimas
Streso valdymas - tai būdai, padedantys atpažinti įtampą ir sumažinti jos poveikį kūnui bei emocijoms. Efektyvūs metodai gali būti kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas, pokalbiai su artimaisiais, ribų nustatymas ar darbo ir poilsio balanso laikymasis. Streso valdymas šiais laikais - ypač svarbus, todėl jeigu norite atrasti vidinę ramybę, išbandykite įvairius streso mažinimo būdus, stengdamiesi atrasti veiksmingiausius jums. Stresas neišnyks, bet tu gali išmokti su juo gyventi ramiau.
Streso priežastys ir pasekmės
Šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja daugybė streso šaltinių. Streso valdymas pradedamas būtent nuo priežasčių nustatymo. Žinant streso priežastis yra žymiai lengviau imtis priemonių, stengiantis jį suvaldyti. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas žmogus į stresą reaguoja skirtingai. Tai, kas vienam žmogui sukelia didelę įtampą, kitam tai gali pasirodyti kaip lengvas nepatogumas.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė Austėja Gliaudytė sako, kad patiriamas stresas išbalansuoja organizmą, todėl jo padarinius pajuntame ne tik emociškai, bet ir fiziškai. „Tinkamas streso kiekis yra gerai, tačiau per didelis neigiamai veikia organizmą. Mes išsibalansuojame: blogai miegame, pakyla kraujo spaudimas, padažnėja pulsas, kvėpavimas, kai kuriems sutrinka net virškinimas. Ilgalaikis stresas sukelia daugelį rimtų negalavimų, tokių kaip nuolatinis nerimas ir depresija“, - atkreipia dėmesį A. Gliaudytė.
Emocinis stresas, juntamas kelias savaites ar mėnesius, gali susilpninti imuninę sistemą ir sukelti aukštą kraujo spaudimą, silpnumą, depresiją, nerimą ir prisidėti prie širdies ligų išsivystymo. Dėl patiriamo nuolatinio streso dažnai išsivysto sunkūs sveikatos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Streso požymiai
Patyrus stresą, pirminiai kūno požymiai gali būti: dažnesnis širdies plakimas (vadinamieji širdies permušimai nuo streso), raumenų įsitempimas, dažnesnis kvėpavimas, padidėjęs irzlumas, kartais kraujo spaudimo ar net kūno temperatūros padidėjimas.
Didžioji dalis apklausos dalyvių taip pat pripažįsta, kad patiriamas stresas turi įtakos jų fizinei savijautai. Net 56 proc. pastebi, kad vienokius ar kitokius fizinius negalavimus pajunta kaskart patirdami stresą. Didžioji dalis (63 proc.) dalyvavusiųjų apklausoje kaip vieną patiriamo streso padarinių įvardijo nemigą, 58 proc. - padažnėjusį širdies plakimą. Kiek daugiau nei 40 proc. teigė, kad stresas turi įtakos jų apetitui ir dėl to netgi sutrinka virškinimas. Apie trečdalis (35 proc.) respondentų taip pat įvardijo galvos skausmą.
Stresas darbe
Dažnas mūsų stresą patiria būtent darbe. Įtempta dienotvarkė, ilgos darbo valandos ir mažas miego kiekis, nuolatinis sprendimų priėmimas, konfliktai, dažnos komandiruotės sukelia įtampą. Jeigu nesugebame atsipalaiduoti, darbe krenta mūsų produktyvumas, nebegalime efektyviai generuoti idėjų, padažnėja tikimybė klaidoms bei prasideda rimtesnės organizmo problemos.
Streso pasekmės
Visų pirma, dėl streso žmogų gali varginti dažni ilgalaikiai galvos skausmai, įvairūs virškinamojo trakto negalavimai, gali atsiverti žarnyno ar skrandžio opa, išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Žmogus, patiriantis nuolatinį stresą, jaučia apatiją, energijos trūkumą. Kai nerimas nekontroliuojamas, gali prasidėti ilgalaikė nemiga, sunkiau pagydoma hipertoninė liga, neurozės.
Per didelis stresas ir įtampa turi įtakos ir psichologinei žmogaus sveikatai. Jis gali jausti nuolatinį nerimą ar baimę, padidėja nevisavertiškumo jausmas, trūksta pasitikėjimo savimi, kyla nepasitenkinimas savimi ir vis didesnių reikalavimų sau kėlimas.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Netgi vaikystėje patirta didelė įtampa turi įtakos ir tolimesniam gyvenimui. Tėvų ligos, jų netektis palieka užsitęsusias gedėjimo reakcijas, sukelia nerimo sutrikimus, palaipsniui gali išsivystyti depresija. Bet kuriuo atveju užsitęsus stresui silpnėja imuninė sistema, o kartu ir organizmo atsparumas įvairioms ligoms. Pagyvenusius asmenis dėl streso ima kamuoti nemiga, kuri neretai sukelia depresiją su skausmais, apimančiais širdies plotą, nugaros bei sąnarių sritį.
Stresas nėštumo metu
Besilaukiančią moterį stresinė situacija ne tik traumuoja, bet ir sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, todėl moters stresas paveikia ir kūdikio psichologinę būseną. Tokie kūdikiai būna jautresni, dirglesni, dažniau dar vaikystėje suserga depresija, dažniau gali sirgti ir kitomis ligomis. Labai svarbu, jog besilaukianti moteris itin saugotų save nuo streso ir įtampos pirmąjį nėštumo trimestrą. Žinoma, viso nėštumo metu moteris turėtų saugotis nuo galimo streso bei įtampos.
Streso įtaka širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerindamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Širdies permušimas
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Veiksmingi streso valdymo metodai
Visi turime skirtingą streso valdymo lygį, tačiau galime išmokti, kaip tinkamai valdyti stresą įvairiose situacijose darbe ar asmeniniame gyvenime. Nervinę įtampą geriausiai mažina veiklos kaita, t. y. optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
Kvėpavimo pratimai
Įkvėpkite ir iškvėpkite. Atlikdami gilaus kvėpavimo pratimus padedate savo mintims „persikrauti“, taip pagerindami savo susikaupimą ties kokia nors užduotimi. Atlikite šešių įkvėpimų testą: atsisėskite tyloje ir giliai įkvėpkite maždaug per 5 sekundes, iškvėpkite taip pat per 5 sekundes. Šis kvėpavimo pratimas padės jūsų smegenims geriau jausti kūną ir širdies ritmą.
Anot kineziterapeutės Austėjos Gliaudytės, sąmoningai sulėtintas kvėpavimo būdas yra natūrali pagalba sau, kai apima baimė ar nerimas. Kvėpavimo dažnis turi įtakos širdies ritmui. Žmogaus, kuris kvėpuoja ramiai, pulsas nebūna smarkiai padažnėjęs.
„Sąmoningas kvėpavimas prasideda tada, kai „atsimename“, kad kvėpuojame, ir specialiai pritaikome tam tikrą kvėpavimo techniką. Net jeigu paprasčiausiai stebėtume savo kvėpavimą, jis jau pasikeistų vien dėl to. Pavyzdžiui, kad greitai nusiramintume, pakanka šiek tiek prailginti kvėpavimą“, - sako A. Gliaudytė.
Pavyzdžiai:
- Patogiai įsitaisykite, galite stovėti, sėdėti, jei norite, galite prieš tai atlikti tempimo pratimų arba padaryti lengvą treniruotę. Švelniai užsimerkite, pajuskite, kad esate „čia ir dabar“, pajuskite savo kūną, priimkite garsus, kurie yra aplinkoje. Lėtai įkvėpkite ir iškvėpkite, iškvėpimą darykite šiek tiek ilgesnį nei įkvėpimą. Taip galite daryti 1-3 kartus per dieną po 5-10 min. Laiko kontrolei galite nustatyti žadintuvą.
- Šis sąmoningo kvėpavimo metodas reikalauja daugiau pastangų ir praktikos. Nuoseklus kvėpavimas, kai per 1 minutę atliekame 5 kvėpavimus, tai yra kai įkvėpimas ir iškvėpimas trunka po 6 sekundes. o Patogus sėdėjimas ant kėdės arba gulėjimas ant nugaros.
Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas. Sąmoningu kvėpavimu galime daryti įtaką autonominei nervų sistemai, ją veikiant gali kisti nevalingi procesai, tokie kaip širdies ritmas, virškinimas, organizmo reakcija į stresą ir kt.
Fizinis aktyvumas
Reguliariai mankštinkitės. Net ir lengvi pratimai bus naudingi siekiant išlaikyti teigiamas emocijas. Rinkitės bet kokią veiklą, kuri atrodo ne tik linksma ir įdomi, bet ir siūlo naujus iššūkius. Mankštinkitės kartu su draugu - tai paprasčiausias būdas išlikti pozityviems.
Vienas iš sėkmingų streso mažinimo būdų yra sportas (gerina širdies ir plaučių veiklą). Kasdien sportuojant ne tik lavinami raumenys, stiprinami raiščiai bei kaulų sistema, bet ir ugdomas disciplinuotumas - žmogus tampa ramesnis ir geba geriau valdytis. Be to, dirbant raumenims, organizmas išskiria laimės hormonus - endorfinus.
Mityba ir streso valdymas
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Pozityvus mąstymas ir dėkingumas
Susikoncentruokite į pozityvius dalykus. Iš visos dienos stenkitės išrinkti bent vieną pozityvų nutikimą, kuris pagerino nuotaiką. Stresą mažinti padeda pozityvūs jausmai. Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
Savęs priežiūra ir laikas sau
Laiko skyrimas savigalbai gali padėti sumažinti [18] streso lygį. Praktiniai pavyzdžiai: pasivaikščiojimas lauke, maudymasis vonioje, uždegti žvakes, geros knygos skaitymas, mankšta, sveiko maisto ruošimas, tempimasis prieš miegą, masažas, užsiimti hobiu, naudoti difuzorių su raminančiais kvapais, užsiimti joga. Žmonės, kurie rūpinasi savimi, paprastai patiria [19] mažiau streso ir geresnę gyvenimo kokybę, o nepakankama savigarba siejama su didesne streso ir perdegimo rizika. Norint gyventi sveikai, būtina skirti laiko sau. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie linkę patirti didelį stresą, įskaitant slaugytojus, gydytojus, mokytojus ir slaugytojus. Rūpinimasis savimi nebūtinai turi būti sudėtingas ar komplikuotas. Tai paprasčiausiai reiškia rūpinimąsi savo gerove ir laime.
Dienoraščio rašymas
Dienoraščio rašymas gali padėti sumažinti [20] stresą ir nerimą bei suteikti teigiamą minčių ir emocijų išraišką. 2018 m. atliktame tyrime [21] pažymėta, kad išraiškingas rašymas arba terapinis rašymas gali būti naudingas žmonėms, valdantiems lėtines sveikatos būkles, įskaitant, bet neapsiribojant psichikos sveikatos būkles, pavyzdžiui, depresiją. Jie pažymėjo, kad reguliarus dienoraščio rašymas gali būti susijęs su geresne gyvenimo kokybe, aktyvesniu savęs priežiūros elgesiu ir kitu sveikatai naudingu elgesiu, pavyzdžiui, paskirtų vaistų vartojimu. Taip pat galite išbandyti vedamą dienoraštį, jei pageidaujate tikslingesnio, išraiškingesnio rašymo.
Bendravimas su artimaisiais
Leiskite laiką su draugais ir šeima. Draugų ir šeimos socialinė parama gali padėti išgyventi stresą ir susidoroti su juo. Viename 2019 m. atliktame tyrime, kuriame [24] dalyvavo 163 lotynų amerikiečių koledžo amžiaus jaunuoliai, žemesnis draugų, šeimos ir romantinių partnerių paramos lygis siejamas su vienišumu, depresijos simptomais ir jaučiamu stresu. Turėti socialinės paramos sistemą yra svarbu bendrai psichikos sveikatai. Jei jaučiatės vieniši ir neturite draugų ar šeimos narių, kuriais galėtumėte pasikliauti, jums gali padėti socialinės paramos grupės. Apsvarstykite galimybę prisijungti prie klubo ar sporto komandos arba savanoriauti jums svarbiu tikslu.
Ribų nustatymas ir atsakymas „ne“
Ne visus stresą keliančius veiksnius galite kontroliuoti, tačiau kai kuriuos - galite. Per didelis krūvis gali padidinti streso krūvį ir apriboti laiką, kurį galite skirti rūpinimuisi savimi. Vienas iš būdų, galinčių padėti sumažinti stresą ir apsaugoti jūsų psichikos sveikatą, gali būti dažniau sakyti „ne”. Tai ypač aktualu, jei prisiimate daugiau, nei galite suvaldyti, nes žongliruodami daugeliu pareigų galite jaustis prislėgti. Atrankiai rinkdamiesi, ko imatės, ir sakydami „ne” dalykams, kurie be reikalo didina jūsų krūvį, galite sumažinti streso lygį. Ribų nustatymas, ypač su žmonėmis, kurie didina jūsų streso lygį, yra sveikas būdas apsaugoti savo gerovę. Tai gali būti taip paprasta, kaip paprašyti draugo ar šeimos nario neužsukti iš anksto nepranešus arba atšaukti nuolatinius planus su draugu, jei jums reikia daugiau erdvės.
Atidėliojimo vengimas
Dar vienas būdas kontroliuoti stresą - neatsisakyti prioritetų ir vengti atidėlioti darbus, kai nejaučiate streso. Atidėliojimas gali pakenkti jūsų produktyvumui ir priversti jus dairytis, kaip viską suspėti. Tai gali sukelti stresą, kuris neigiamai veikia jūsų sveikatą ir miego kokybę. Taip pat tiesa, kad galite būti labiau linkę Tikimas šaltinis [25] atidėlioti streso metu kaip įveikos mechanizmą. Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame [26] dalyvavo 140 medicinos studentų, susiejo atidėliojimą su padidėjusiu streso lygiu. Tyrimas taip pat siejo atidėliojimą ir uždelstas reakcijas į stresą su negatyvesniais auklėjimo stiliais, įskaitant bausmes ir atstūmimą. Jei pastebite, kad reguliariai atidėliojate, gali būti naudinga sudaryti darbų sąrašą, suskirstytą pagal prioritetus. Nusistatykite sau realius terminus ir eikite žemyn sąrašu. Kartais punkto įtraukimas į sąrašą gali padėti geriau jaustis, net jei jis nebus atliktas iš karto. Dirbkite su dalykais, kuriuos reikia padaryti šiandien, ir skirkite sau nepertraukiamo laiko. Užduočių perjunginėjimas arba daugiafunkcinis darbas gali kelti stresą.
Joga
Joga [26] tapo populiariu streso mažinimo ir mankštos metodu visose amžiaus grupėse. Nors jogos stiliai skiriasi, dauguma jų turi bendrą tikslą - sujungti kūną ir protą didinant kūno ir kvėpavimo suvokimą. Tyrimai [27] rodo, kad joga padeda sumažinti stresą ir nerimą. Be to, ji gali skatinti psichologinę gerovę. Panašu, kad ši nauda susijusi su jogos poveikiu nervų sistemai ir reakcijai į stresą. Joga gali padėti [28] sumažinti kortizolio kiekį, kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, kartu padidindama gama aminosviesto rūgšties- neurotransmiterio, kurio mažai yra žmonėms, turintiems nuotaikos sutrikimų, - kiekį.
Dėmesingumas
Sąmoningumas apibūdina praktiką, kuri jus įtvirtina dabarties akimirkoje. Streso mažinimo būdai, kuriuos taikant pasitelkiamas sąmoningumas, apima meditaciją ir sąmoningumu pagrįstą kognityvinę terapiją (MBCT) - kognityvinės elgesio terapijos [29] rūšį. Nuolatinis meditavimas, net ir trumpą laiką, gali padėti pagerinti [30] jūsų nuotaiką ir sumažinti streso bei nerimo simptomus. Jei norite išbandyti meditaciją, jos pagrindų galite išmokti iš daugybės knygų, programų ir interneto svetainių. Jūsų rajone taip pat gali būti terapeutų, kurie specializuojasi MBCT srityje.
Prisilietimai
Žmogaus prisilietimas gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti geriau susidoroti su stresu. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad teigiamas fizinis kontaktas gali padėti sumažinti [31] stresą ir vienatvę. Tokio tipo kontaktai gali padėti [32] išskirti oksitociną ir sumažinti kortizolio kiekį. Savo ruožtu šis poveikis padeda sumažinti kraujospūdį ir širdies ritmą. Tiek aukštas kraujospūdis, tiek padažnėjęs širdies ritmas yra fiziniai streso simptomai.
Laikas gamtoje
Daugiau laiko praleidžiant lauke gali padėti sumažinti stresą. Tyrimai rodo, kad laikas, praleistas žaliosiose erdvėse, pavyzdžiui, parkuose ir miškuose, ir buvimas gamtoje yra sveikas būdas valdyti stresą. Apžvelgus 14 tyrimų[33] nustatyta, kad vos 10 minučių, praleistų natūralioje aplinkoje, gali padėti pagerinti psichologinius ir fiziologinius psichinės gerovės rodiklius, įskaitant jaučiamą stresą ir laimę, studentiško amžiaus žmonėms. Žygiai pėsčiomis ir stovyklavimas yra puikūs pasirinkimai, tačiau kai kurie žmonės nemėgsta arba neturi galimybės užsiimti šia veikla. Net ir miesto teritorijoje galite ieškoti žaliųjų erdvių, pavyzdžiui, vietinių parkų, arboretumų ir botanikos sodų.
Laikas su augintiniu
Gyvūnas augintinis gali padėti sumažinti [35] stresą ir pagerinti nuotaiką. Kai priglaudžiate ar liečiate savo augintinį, jūsų organizme išsiskiria oksitocinas - hormonas, susijęs su teigiama nuotaika. Be to, tyrimai [36] rodo, kad naminių gyvūnėlių savininkai, ypač turintys šunis, yra labiau patenkinti gyvenimu, geriau save vertina, patiria mažiau vienatvės ir nerimo bei yra pozityviau nusiteikę. Gyvūnas augintinis taip pat gali padėti sumažinti stresą, nes jis suteikia jums tikslą, palaiko jūsų aktyvumą ir suteikia draugiją.
Vaistažolės
Sustiprinti nervų sistemą ir atsikratyti nemigos, kai nervų sistema labai sudirginta, padeda vaistažolės. Pavyzdžiui, 1 šaukštą medetkų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, palikite valandą, kad prisitrauktų. Gerkite po pusę stiklinės šilto antpilo prieš miegą. Taip pat labai veiksminga sukatžolė: 15 g žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens. Palikite prisitraukti 20 min. Antidepresinėmis savybėmis pasižymi ir ugniažolė. Gydymo šio augalo nuoviru kursas trunka 4-6 savaites.
Pagalba iš šalies
Jei jaučiate, kad patys nesugebate susidoroti su stresu, kreipimasis į psichologą gali būti esminis žingsnis link sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo. Psichologas gali pasiūlyti įvairiapusę pagalbą, apimančią ne tik streso šaltinių išaiškinimą, bet ir efektyvių įveikos mechanizmų išugdymą bei emocinės sveikatos stiprinimą.
Psichologinės pagalbos formos:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Ši terapija padeda identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie prisideda prie streso jausmo. KET metu išmoksite atpažinti klaidingas ar iškreiptas mintis, sukeliančias nerimą ar įtampą ir jas pakeisti realistiškesnėmis bei pozityvesnėmis.
- Relaksacijos technikos: Įvairūs atsipalaidavimo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija, progresyvi raumenų relaksacija ir joga, gali ženkliai sumažinti raumenų įtampą, sulėtinti širdies ritmą ir nuraminti protą.
- Mindfulness meditacija: Ši meditacijos forma skatina sutelkti dėmesį į dabartį ir priimti savo mintis bei jausmus be teisimo.
- Laiko valdymo įgūdžių ugdymas: Efektyvus laiko valdymas gali žymiai sumažinti stresą, susijusį su laiko trūkumu, užduočių atidėliojimu ir jausmu, kad ne viską spėjate atlikti.
- Asmeninių problemų sprendimas: Psichologas gali padėti išspręsti asmenines problemas, kurios kelia stresą, tokias kaip santykių sunkumai, darbe kylančios problemos ar finansiniai rūpesčiai.
Paprasti patarimai kasdieniam streso valdymui
- Gerkite mažiau kofeino: Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą ir gali sustiprinti nerimą.
- Gerinkite miego kokybę: Tinkamas miego režimas yra būtinas smegenų ir kūno funkcijoms.
- Būkite malonūs: Malonumas ir gerumas kitiems padeda sumažinti stresą.
- Galvokite apie tai, kas malonu: Susiekite teigiamas emocijas su maloniais įvykiais.
- Supraskite, kas jus išmuša iš vėžių: Atpažinkite streso šaltinius ir atlikite kvėpavimo pratimus prieš jų atlikimą.
Ką galima daryti darbo aplinkoje, jog atsiradęs stresas būtų kaip įmanoma mažesnis?
- Pietų pertraukos metu išeikite pakvėpuoti grynu oru ir pabūti saulėje. Dažnai biuruose įrengtos kondicionavimo sistemos, todėl retai kada patalpose būna gryno oro, taip pat darbo vietos apsaugotos nuo saulės spindulių, kad netrukdytų darbui kompiuteriu.
- Gerkite daug vandens. Darbo vietoje turėkite gertuvę, taip jums nereikės vaikščioti kiekvieną kartą išgėrus puodelį vandens.
- Venkite socialinės medijos, jei to nereikalauja jūsų darbas. Nuolatinis blaškymasis gali kelti įtampą, o sugrįžti prie pradėtų darbų po socialinės medijos patikrinimo dažnai prireikia net 15 minučių.
- Inicijuokite pokyčius jūsų darbo aplinkoje: pasiūlykite įsigyti atsipalaidavimui skirtų užsiėmimų (galbūt tai video žaidimai, stalo futbolas ar kt.), kas kelias valandas atlikite nesudėtingus pratimus (akims, kvėpavimui, bendram fiziniam aktyvumui).