Skyrybos - sudėtingas procesas, paliečiantis ne tik suaugusiuosius, bet ir jų vaikus. Neretai skyrybų bylose kyla ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vis dažniau pabrėžiama, kad sprendžiant šiuos klausimus, svarbu išgirsti ir įvertinti vaiko nuomonę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teismas atsižvelgia į vaiko nuomonę, kokiais atvejais skiriama psichologinė ekspertizė ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka specialistai. Taip pat nagrinėsime ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos ekspertizės tvarką vaikams.
Vaiko nuomonės svarba teismo procese
Teisinė sistema numato vaiko teisę būti išklausytam. Visi vaikai turi teisę dalyvauti ir būti išklausyti, nepriklausomai nuo amžiaus. Nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti jų pažiūras ir norus. Tik tai padarius, galima užtikrinti geriausius vaiko interesus sprendžiant su vaiku susijusius klausimus.
Įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti jo norus. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, nuomonė išreiškiama raštu arba įrašoma į teismo posėdžio protokolą (garso įrašą). Valstybės pareiga yra įvertinti vaiko gebėjimą suformuluoti nepriklausomą nuomonę.
Kad vaikas būtų išklausytas, turėtų būti atsižvelgiama į jo amžių, brandumą, sugebėjimą išreikšti savo norus, jų susiformavimo aplinkybes, norų motyvaciją, bylos baigties pasekmių suvokimą. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Tačiau vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų negali būti sutapatinamas su vaiko interesais, kurie yra ne paties vaiko subjektyvus požiūris į tai, kas jam svarbu, reikšminga ar naudinga, bet visų pirma tai, kas lemia teigiamą vaiko vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius bei materialinius poreikius.
Priimant sprendimus teisme, vertinama aplinkybių visuma ir kontekstas. Vaiko nuomonė yra viena iš aplinkybių, tačiau vien ji nėra viską lemianti. Taip pat vertinama psichologinė vaiko branda, ryšys su abiem tėvais, galimas lojalumo konfliktas, gyvenimo sąlygos, emocinis saugumas. Teismas vertina, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi po tėvų skyrybų, kokia turėtų būti bendravimo tvarka ir ar vaiko išreikšti norai atitinka jo paties interesus. Teismas negali remtis tik vaiko norais, ypač, jei yra požymių, kad atžalos nuomonei buvo daryta įtaka. Dažnai pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų formuoja palankią nuomonę apie save, pavyzdžiui, siūlo daugiau laisvės ar materialinių naudų.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Teismo psichologinės ekspertizės skyrimas
Tam, kad būtų galima įvertinti svarbius aspektus sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvais ar globos klausimus, vaiko nuomonė dažniausiai yra išklausoma per vieną iš trijų specialistų: vaiko teisių apsaugos darbuotoją, teismo psichologą arba Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialistą. Teismui suabejojus, ar vaiko nuomonė nėra paveikta skyrybų bylose gali būti skiriama teismo psichologijos ir / ar teismo psichiatrijos ekspertizė.
Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba (toliau - tarnyba) daro teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau vadinama -BPK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus bei šiuos nuostatus.
Teismo psichologijos ekspertizė - tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims, kurių psichikos sveikata nekelia abejonių. Teismo psichologas ekspertas neturi teisės savarankiškai diagnozuoti psichikos sutrikimo, todėl tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl asmens psichikos sveikatos sutrikimų, tikslinga skirti kompleksinę teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizę.
Ekspertizių tipai: ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos ekspertizė
Priklausomai nuo darymo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines, stacionarines, neakivaizdines ir pomirtines. Ambulatorinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima pateikti, remiantis vienkartiniais tyrimais. Stacionarinė ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Ji skiriama tik teismo psichiatrui ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė daroma tik ekspertiniuose psichiatrijos skyriuose. Neakivaizdinė ekspertizė skiriama asmenims, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos, o pomirtinė - mirusiems asmenims.
Priklausomai nuo darymo eigos ekspertizės skirstomos į pirmines, papildomas, pakartotines ir kompleksines. Pirminė ekspertizė - tai pirmą kartą byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė. Ją daro tarnybos ekspertiniai padaliniai pagal regioninį paskirstymą. Pirminę ekspertizę gali daryti vienas ekspertas arba ekspertų komisija.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Papildoma ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, kai jis nepakankamai aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms. Papildomą ekspertizę gali daryti tas pats ekspertas ar ta pati ekspertų komisija, taip pat kitas ekspertas ir kita ekspertų komisija, kurią sudaro stacionarinio skyriaus viršininkas arba vyresnysis ekspertų komisijos ekspertas, skiria teisėjas arba teismas.
Pakartotinė ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka su teismo ekspertizės aktu, trūkstant pagrįstumo. Ją daro kita ekspertų komisija, kurią sudaro tarnybos vadovas, skiria teisėjas arba teismas. Darydami pakartotinę ekspertizę, ekspertai privalo atlikti visus reikalingus tyrimus.
Ekspertizę gali daryti vienas ekspertas ar ekspertų komisija. Jei teisėjas arba teismas paveda daryti teismo ekspertizę tarnybai, tarnybos vadovybė, atsižvelgdama į ekspertizės sudėtingumą ir eksperto kvalifikaciją, savo nuožiūra gali pavesti daryti ekspertizę bet kuriam tarnybos ekspertui arba ekspertų komisijai.
Ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos ekspertizės tvarka
Ambulatorines teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizes VTPT atlieka teismo psichiatrijos skyrių ekspertai pagal VTPT ekspertinių padalinių darbo reglamentą, patvirtintą VTPT direktoriaus. VTPT teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę ir vertindami tiriamojo psichikos sveikatos būklę, siekdami nustatyti tiriamojo psichikos sutrikimą, gali savarankiškai pavesti teismo psichologui ekspertui atlikti tiriamajam psichologinius tyrimus ar specializuotus psichologinius testus. Teismo psichologo eksperto psichologinių tyrimų ir testų rezultatai turi būti užfiksuoti teismo psichiatrijos ekspertizės akte.
Tiriamieji asmenys priimami į ekspertinį skyrių, esant laisvų vietų. Atsakingas už tiriamųjų asmenų priėmimą ekspertas į ekspertinį skyrių priimamam asmeniui pildo formą Nr. 003-02/a „Ekspertinio tyrimo stacionare istorija“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, joje nurodydamas trumpus anamnezės duomenis bei somatinę, neurologinę ir psichikos sveikatos būklę. Apie atsisakymą priimti asmenį į ekspertinį skyrių atsakingas už tiriamųjų asmenų priėmimą ekspertas pažymi Ligonių registracijos priėmimo skyriuje apskaitos žurnale (forma Nr. 001/a). Suimtų asmenų asmens byloje taip pat pažymima apie atsisakymą priimti asmenį į ekspertinį skyrių ir nurodomas atsisakymo pagrindas.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Ekspertinio skyriaus vadovas ar kitas VTPT vadovo įgaliotas asmuo, gavęs iš atsakingo už tiriamųjų asmenų priėmimą eksperto medžiagą ekspertizei, organizuoja teismo ekspertizės darymą. VTPT teismo psichiatrai ekspertai, darydami teismo psichiatrijos ekspertizę, ir jos metu diagnozuodami tiriamajam psichikos sutrikimą, diagnozei nustatyti gali savarankiškai prašyti teismo psichologą ekspertą atlikti psichologinius tyrimus ar specializuotus psichologinius testus.
Prašyme pratęsti stacionarios ekspertizės terminą turi būti nurodytas bent vienas iš šių pagrindų ir siūlomas ekspertizės pratęsimo terminas. Šių nuostatų numatytu atveju rašomas ekspertizės aktas, o jų numatytu atveju - rašomas aktas, kad negalima pateikti ekspertinės išvados. Šie dokumentai turi būti surašyti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ekspertinio tyrimo pabaigimo ar nutraukimo.
Jei asmens tyrimo stacionare metu asmeniui nustatomi susirgimo, gresiančio asmens gyvybei ar žymiam jo sveikatos pablogėjimui, požymiai ir medicininė pagalba negali būti suteikta ekspertiniame skyriuje, tiriamasis siunčiamas į atitinkamą gydymo įstaigą. Atvykę į ekspertinį skyrių tiriamieji asmenys privalo laikytis VTPT direktoriaus patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių, su kuriomis jie supažindinami pasirašytinai.
Ekspertų teisės ir pareigos
Darydamas teismo ekspertizę, ekspertas turi būti nepriklausomas. Savo išvadas jis teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais. Valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, politinėms partijoms, politinėms ir visuomeninėms organizacijoms ar kitiems asmenims kištis į eksperto darbą draudžiama. Tai užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę.
Kaip padėti vaikui skyrybų procese?
Vaikui skyrybų procese gali būti itin sunku - jam tenka ne tik prisitaikyti prie naujos realybės, bet kartais ir atsakyti į klausimus, kurie per sunkūs net suaugusiesiems. Kiekvienas vaikas skyrybų procesą išgyvena labai individualiai - jų emocijos ir reakcijos priklauso nuo amžiaus, šeimos santykių dinamikos, skyrybų aplinkybių bei jų asmeninių savybių. Dažniausiai tokiu laikotarpiu vaikus lydi stiprūs jausmai: liūdesys, pyktis, kaltė, sumišimas.
Visų pirma būtina suteikti aiškią, amžių atitinkančią informaciją apie tai, kas vyksta, kodėl jo nuomonės klausiama ir ką tai reiškia. Vaikas turi suprasti, kad nėra atsakingas už tėvų sprendimą ir kad jo išsakytos mintys nepakenks nei vienam iš suaugusiųjų. Be to, būtina pasirūpinti vaiko emocine būsena: padrąsinti jį būti savimi, parodyti, kad jo jausmai yra svarbūs ir niekas jo nesmerks už nuomonę.
tags: #kaip #vyksta #ambulatorine #kompleksine #teismo #psichiatrijos