Šiandien vis daugiau žmonių Lietuvoje renkasi psichoterapiją kaip veiksmingą pagalbos formą, susidūrus su emociniais sunkumais, santykių problemomis ar siekiant geriau pažinti save. Tačiau, kaip rasti patikimą ir profesionalų psichoterapeutą, kuris atitiktų jūsų individualius poreikius? Šis klausimas neretai pasirodo socialiniuose tinklapiuose, kur žmonės ieško patarimų ar net konkrečių kontaktų. Suprantama, niekas nenori rizikuoti ir su savo itin asmeninėmis emocinėmis problemomis patekti pas nepatyrusį, neefektyvų ar net išnaudojantį žmogų. Be to, tuomet, kai jautiesi patekęs į sudėtingą situaciją, kurios nepajėgi išpainioti pats, labai nelengva užsiimti nuodugniomis paieškomis, terapeutų lyginimu ir apklausomis. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis psichoterapeutą Lietuvoje.
Psichoterapijos esmė ir kryptys
Sąvoka „psichoterapija” kilusi iš graikų kalbos. Žodis „psyche” graikų kalboje reiškia „sielą”, o žodis „therapeia” reiškia „gydymą, slaugymą”. Psichoterapija - psichikos gydymo, asmenybės tobulinimo procesas. Jis vyksta remiantis tam tikromis prielaidomis apie asmenybę, panaudojant specialius psichologinio poveikio metodus. Apskritai pasaulyje šiuo metu egzistuoja virš 100 psichoterapijos mokyklų, kurias galima suskirstyti į keletą pagrindinių krypčių: psichoanalitinė, kognityvinė, bihevioristinė ir humanistinė. Kiekvienoje šių krypčių rastume dar daugybę atšakų. Pavyzdžiui, humanistinei krypčiai priskirtinos egzistencinė terapija, gestalt terapija, logoterapija. Kognityvinei krypčiai - schemų terapija ir pan. Lietuvoje šiuo metu didžioji dalis psichologų dirba pagal eklektinį modelį, t.y. taiko savo darbe įvairių krypčių metodus. Viena iš šiuo metu pasaulyje sparčiausiai populiarėjančių krypčių - kognityvinė psichoterapija. Tai psichoterapijos kryptis, kuri remiasi kognityvine (pažintine) asmenybės teorija ir daro prielaidą, kad mąstymas, požiūris į save ir pasaulį gali paveikti asmens psichinę bei fizinę sveikatą. Kognityvinėje psichoterapijoje yra naudojami specialūs lengvai pritaikomi mąstymo keitimo metodai, ji pasižymi trumpalaikiškumu, aiškia struktūra. Ji labai skiriasi nuo kitų psichoterapijos krypčių, pavyzdžiui, klasikinės psichoanalizės ar biheviorizmo, nes į kiekvieną žmogų žvelgia kaip į sąmoningą asmenybę, galinčią savo pačios pastangomis patobulinti savo gyvenimą. Kognityvinėje psichoterapijoje žmogus yra mokomas tapti psichoterapeutu pats sau. Šio terapinio modelio autorius - Aaronas Beckas, psichiatrijos profesorius iš JAV, 1946 metais Jeilo (Yale) universitete, Pensilvanijoje įgijęs medicinos daktaro diplomą, vėliau profesoriavęs įvairiuose JAV universitetuose. Tik nedaugelis žino, kad už šio modelio sukūrimą, skatinantį keisti žmonių sąmonę, 2005 m. Švedijoje jam kartu su Dalai Lama buvo suteikta XX a.
Pagrindiniai psichoterapijos modeliai
Norėdami žinoti, ko tikėtis iš psichoterapijos, galite klausti, kokia paradigma savo darbe remiasi psichoterapeutas: kognityvine, egzistencine, psichoanalitine (psichodinamine), geštaltteorija, Jungo analize. Nors psichoterapeutai privalo žinoti visas šias teorijas ir technikas, psichoterapeuto išsilavinimas įgyjamas vienoje kurioje nors šių mokyklų.
- Biologinis-medicininis požiūris: Žmogus yra biocheminių procesų indas. Didelę reikšmę žmogaus elgesiui, psichinei sveikatai turi genai, įvairūs biologiniai faktoriai. Psichikos sutrikimas rodo biocheminių, neurofiziologinių procesų sutrikimą. Veiksmingiausia priemonė psichikos sutrikimams gydyti - farmakologinė terapija, gydymas vaistais.
- Psichoanalizės požiūris: Žmogus yra savo pasąmonės, praeities patyrimo vergas. Žmogaus ego - „aš” nuolat stebi ir dalyvauja kovoje tarp id - pačių įvairiausių norų bei impulsų ir superego - žmogaus vertybių, normų, kurias jis perėmė iš visuomenės. Psichikos sutrikimai rodo neišspręstus vidinius konfliktus. Priemonės psichikos sutrikimams gydyti - sapnų bei laisvų asociacijų, per kurias pasireiškia vidiniai konfliktai, analizė, ir, svarbiausia, - psichoanalitinės interpretacijos.
- Biheviorizmo požiūris: Žmogus yra sąlyginių refleksų ir reakcijų į aplinką visuma. Psichikos ir elgesio sutrikimai formuojasi per netinkamus sąlygojimus, taip pat stebint netinkamus elgesio modelius. Veiksmingiausias būdas įveikti netinkamai sąlygotas reakcijas - persąlygoti iš naujo.
- Kognityvinis modelis: Kognityvinio modelio atstovai teigia, kad pats žmogus gali būti atsakingas už savo problemas, pats jas sukelti. Pagrindinė A. Becko mintis buvo ta, kad žmogus turi raktą suprasti ir spręsti savo paties psichologinius sunkumus, ir jis gali tai daryti sąmoningai.
- Humanistinės - egzistencinės psichoterapijos modelis: Humanistinės - egzistencinės psichoterapijos modelio šalininkai taip pat, kaip ir kognityvistai, žmogų laiko sąmoninga, laisvai besirenkančia asmenybe, kuriai svarbu atsakyti į klausimus: kokia mano gyvenimo prasmė? dėl ko aš gyvenu? ko aš noriu, kokia mano misija?
Psichoanalitinė, humanistinė, biologinė terapijos gali užtrukti „pagal poreikį“, t.y. išsitęsti laike be apribojimų. Savaime suprantama, jog tai nulemia, kad šios terapijos gali būti brangiausios. Kognityvinė terapija yra mažiau brangi vien todėl, kad efekto siekiama per 8-15 susitikimų. Manoma, kad būtent tiek susitikimų užtenka, norint įveikti, pavyzdžiui, klinikinę depresiją. Vaikams reikia šiek tiek daugiau susitikimų - 10-20. Moksliniai tyrimai rodo, kad tam tikrais atvejais kai kurie terapiniai modeliai gali būti netgi žalingi. Prieš pora dešimtmečių R.
Psichoanalitinė terapija labai tinkama norint suprasti savo simptomų, psichologinių sunkumų priežastis, humanistinė - siekiant atsakyti į gyvenimo prasmės, laimės ir pasirinkimų klausimus, kognityvinė - ieškant stipraus impulso pakeisti savo gyvenimą. Kognityvinė psichoterapija šiuo metu laikoma viena iš pačių veiksmingiausių psichoterapijos krypčių. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad kognityvinė psichoterapija padeda įveikti depresiją, nerimą, asocialų elgesį, psichosomatinius negalavimus, valgymo bei miego sutrikimus, fobijas, paniką, potrauminio streso sindromą, seksualinių ir socialinių santykių, darbo bei savęs vertinimo problemas. Net tiems, kurie neturi psichologinių sunkumų, kognityvinė psichoterapija gali padėti gyventi kokybiškesnį, energingesnį, džiaugsmingesnį gyvenimą. Jos veiksmingumas psichologinių sunkumų įveikime siekia net 98 proc. Kitų modelių veiksmingumas nėra toks aukštas pagal mokslinius tyrimus, bet taip gali būti dėl to, kad kitose terapinėse mokyklose nėra taip lengva išmatuoti “pagerėjimą”.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas: kuo jie skiriasi?
Pirmiausia, svarbu suprasti, kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas, ir kieno pagalbos jums šiuo metu reikia. Apie tai daugiau sužinosite internete. Jei norite ne tik išsivaduoti iš varginančių simptomų ir problemų, bet ir suprasti, kaip išvengti jų ateityje, jums nepakaks vien tik vaistų kurso.
- Psichologas - tai specialistas, baigęs socialinių mokslų universitetines psichologijos bakalauro ir magistro studijas. Jis tiria paciento psichikos procesus (mąstymą, atmintį, dėmesį, valią, kt.) ir elgesio motyvus. Jis turi teisę nustatyti psichikos funkcijų pokyčių laipsnį, esant vienokiai ar kitokiai psichopatologijai. Psichologas nėra gydytojas, todėl negali diagnozuoti psichikos sutrikimų ir skirti vaistų. Psichologo paslaugos reikalingos norint kovoti su stresu, panikos priepuoliais, atsigauti po patirtos traumos, priimti sunkius spendimus. Psichologas internetu ar susitinkant kontaktiniu būdu kabinete dažniausiai naudoja pokalbio terapiją.
- Psichiatras - medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją ir gali diagnozuoti visus psichikos sutrikimus, sudaryti gydymo planą, paskirti vaistus, taip pat nukreipti pacientą pas kitus reikiamus specialistus. Atsižvelgdamas į konkrečią problemą, psichiatras gali skirti gydymą. Jis gali paskirti antidepresantus, antipsichozinius vaistus, nuotaikos stabilizatorius, stimuliatorius, raminamuosius vaistus.
- Psichoterapeutas - psichologas, gydytojas (dažniausiai psichiatras) ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų papildomai pabaigė kurios nors psichoterapijos krypties mokymo kursą, trunkantį ne mažiau kaip 3 metus. Psichoterapeutas turi jo kompetenciją patvirtinantį kursų baigimo pažymėjimą. Norint tapti psichoterapeutu neužtenka baigti psichologijos studijų. Psichoterapeutu vadinamas specialistas, po aukštojo psichologijos, medicinos ar kt. mokslo pabaigęs ir kurios nors krypties 3-6 metus trunkančius psichoterapijos kursus ir įgijęs psichoterapeuto kvalifikaciją.
Dauguma žmonių nori spręsti savo problemas, o ne tik laikinai atidėti emocinio streso padarinius. Psichoterapija pasiūlys ne tik kelius į sprendimą, bet ir svarbius pokyčius jūsų nuostatose, savigarboje, santykiuose su savimi ir aplinkiniais.
Ką turėtų žinoti žmogus, renkdamasis psichoterapeutą?
Renkantis psichoterapeutą, pirmiausia reikia gerai žinoti, ar tikrai nori keistis. Ne keisti kitus, išmokti manipuliuoti ar pan., bet - keistis pats. Žinoma, taip. Klientas pradės vėluoti, užmiršinėti susitikimus, neatlikinėti namų darbų. Kitaip tariant, jis priešinsis, bet tai gali būti susiję ne tik su „bendros kalbos“ neradimu, bet ir neįsisąmonintu nenoru keistis (nes tai gali būti sunku, nepatogu, kartais net skausminga). Jei žmogus nuolat kaitalioja psichoterapeutus, panašu, kad problema gali būti kaip tik tame.
Svarbūs kriterijai renkantis psichoterapeutą
Bet kokiu atveju, galbūt padėtų, jei palygintumėte psichoterapeuto paiešką su darbuotojo samdymu. Štai keletas svarbių kriterijų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti:
- Jauskitės patogiai: Su psichoterapeutu turite jaustis kiek įmanoma patogiau. Žinoma, psichoterapija - nelengvas procesas, o terapeutas nebus jūsų draugas. Nepaisant to, turite pasirinkti specialistą, kuris gerbia jūsų individualumą, nuomonę, požiūrį. Būtina jaustis galinčiu 100 procentų pasitikėti savo terapeutu, kitaip terapija nepadės. Jei kažkas trikdo, kelia nepasitikėjimą, pamėginkite apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu ir išgirskite jo atsakymą. Pati svarbiausia informacija renkantis specialistą, kuriam patikėsite savo rūpesčius - jūsų nuojauta. Jei po pirmo pokalbio jaučiate, kad nesusikalbėjote, kad jūsų neišgirdo, kad išėjote su nemaloniais pojūčiais, turite mažiausiai dvi galimybes: pamėginti apie tai pasikalbėti su psichoterapeutu arba tiesiog ieškoti kito specialisto. Kasdien kalbame apie savo meilės ar šeimos santykius, o kaip apie santykius su terapeutu? Jei gydotės, tikrai verta į tai atkreipti dėmesį. Nes jis ar ji turi didžiulę įtaką jūsų kelionės į psichologinę gerovę sėkmei. Apžvelgiame kaip nustatyti ar jūsų terapeutas yra tinkamas ir ką daryti, jei iš pirmo karto nepasisekė.Pasirinkti tinkamą terapeutą - pusė sėkmėsPrieš žengdami didelį žingsnį, pavyzdžiui, užsirašydami į pirmąjį terapijos seansą, natūraliai abejojame, ar tai apskritai padės. Tačiau mūsų santykiai su terapeutu yra labai svarbūs, nes nuo jų priklauso ar terapija duos rezultatų. Dabar svarbu ne tiek tai, kaip gerai terapeutas atlieka savo darbą, kiek tai ar jis jums tinkate. Tiesiog kaip žmonės, bet ir pagal tai, kaip jis ar ji dirba.Dar 1913 m. Sigmundas Freudas kalbėjo apie tai, kad terapeuto ir kliento santykiai yra labai svarbūs sėkmingam gydymui. Nuo to laiko tai patvirtino keletas tyrimų. Net 50 % teigiamo psichoterapijos poveikio lemia mūsų santykiai su terapeutu.Kaip sužinoti, ar jūsų terapeutas yra „tas vienintelis“?Tiesiog pasiklaukite savo vidiniu balsu. Štai keletas gerų ženklų, kad jūsų santykiai su terapeutu yra teisingame kelyje:terapijos metu galite atsipalaiduoti ir kalbėtis sudėtingomis temomis.Jūs visiškai pasitikite savo terapeutu.Jaučiate pagarbą jam ir jo darbui.Jis gali jus motyvuoti.Jaučiate nuoširdų terapeuto susidomėjimą.Jūs abipusiai sutarėte dėl terapijos tikslų ir kartu jų siekiate.Ką daryti, jei jis netinkamas?Taip irgi nutika. Terapeutai vis dar yra žmonės ir neįmanoma su visais nuolat vienodai bendrauti. Jei jaučiate, kad jis netinka, nebijokite keisti terapeuto. Nebūsite nei pirmas, nei paskutinis ir bet kuris specialistas jus supras.Svarbiausia, kad terapijoje jaustumėtės patogiai. Tai turi būti konfidenciali ir saugi aplinka, kurioje nebijotumėte kalbėti apie savo giliausius jausmus ir gyvenimo patirtį. Tik taip ji gali jums iš tiesų padėti.
- Patirtis ir kvalifikacija: Turite pasidomėti psichoterapeuto patirtimi. Kuo didesnis jo profesinis patyrimas, tuo geresnių rezultatų galite tikėtis. Jei riboja finansinės galimybės, galite rinktis psichoterapijos besimokančius specialistus, turinčius medicininį ar psichologinį išsilavinimą. Dirbdami su jumis šie specialistai naudojasi supervizoriaus pagalba - pastoviai konsultuojasi su patyrusiu kolega. Neverta pasikliauti specialistu, kuris skelbiasi savamokslis, nebaigęs jokių Lietuvoje patvirtintų studijų, nepriklausantis jokiai profesinei organizacijai.
- Psichoterapijos kryptis: Norėdami žinoti, ko tikėtis iš psichoterapijos, galite klausti, kokia paradigma savo darbe remiasi psichoterapeutas: kognityvine, egzistencine, psichoanalitine (psichodinamine), geštaltteorija, Jungo analize. Nors psichoterapeutai privalo žinoti visas šias teorijas ir technikas, psichoterapeuto išsilavinimas įgyjamas vienoje kurioje nors iš šių mokyklų. Psichoterapeutai, taip pat, kaip ir psichologai, siekia pagerinti žmogaus emocinę ir psichologinę būkles, kovoti su kamuojančiomis problemomis, tačiau jie, taikydami pasirinktą metodą (kognityvinę elgesio, psichoanalitinę-psichodinaminę ar kt. psichoterapiją) ir remdamiesi konkrečia psichoterapine paradigma, į suformuotą problemą pažvelgia plačiau. Šie specialistai, pasitelkdami įvairias terapines prieigas, kartais gali žmogui padėti labiau nei paprastas psichologas, mat pokalbis ne visada suveikia ir norint išnarplioti problemą prireikia pasikapstyti giliau.
Pirmasis susitikimas su psichoterapeutu
Dažniausiai dėl pirmo susitikimo tariamasi telefonu. Specialistas turėtų kalbėtis su pačiu žmogumi, kuris ieško pagalbos. Pirmasis susitikimas dažniausiai skirtas pažinčiai. Terapeutas paprašys papasakoti apie save, gyvenimo kontekstą, sunkumus, su kuriais susiduriate. Kaip teigia psichoterapeutė G. Dailydė, tai ne apklausa, bet laisvas pokalbis, kurio metu specialistui svarbu suprasti žmogaus patirtis, poreikius ir lūkesčius. Pokalbio telefonu metu verta klausti vieno sutikimo kainos, tikslių nuorodų, kur vyks susitikimas, tikslaus susitikimo laiko.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Pirmo susitikimo metu jūsų paprašys papasakoti daugiau apie rūpesčius, dėl kurių kreipėtės. Paprastai išgirdęs jūsų problemas, psichoterapeutas norės daugiau sužinoti apie jus, jūsų istoriją, santykius su artimaisiais ir pan. Gali būti labai nelengva atsiverti pirmą kartą matomam žmogui, todėl kalbėkite tiek, kiek atrodys tinkama jums pačiam. Taip pat pirmosios sesijos metu aptariama terapijos eiga: dažniausiai susitikimai vyksta kartą per savaitę, viena sesija trunka apie 60 minučių. Priklausomai nuo terapeuto pasirinktų metodų (pvz., kognityvinės elgesio terapijos, schemų terapijos ar kitų), gali būti pasiūlytos įvairios darbo formos.
Pirmasis susitikimas, psichoterapeutės teigimu, gali būti ir šiek tiek nejauki, bet tai normalu. Svarbiausia stebėti, kaip jaučiatės šalia terapeuto, juk terapinis darbas prasideda nuo saugumo ir pasitikėjimo jausmo. Galima užsirašyti klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti psichoterapeutui, pavyzdžiui, apie jo darbo metodus, terapijos trukmę ar susitikimų dažnį. Taip pat pravartu suplanuoti laiką po sesijos - pirmasis susitikimas gali būti emociškai intensyvus ir išvarginti.
Ilgalaikė psichoterapija: ko tikėtis?
Planuodami ilgalaikę psichoterapiją, įvertinkite savo galimybes joje lankytis - laiko, finansų, pastovumo prasme. Tiesa, gali būti, kad iš pradžių gali gąsdinti perspektyva tuo pačiu metu būti toje pačioje vietoje, tačiau psichoterapijos procese šis laikas gali tapti jums labai svarbus. Vėlesni susitikimai, anot G. Dailydės, tampa nuosekliu procesu, kurio metu gilinamasi į žmogaus emocinius išgyvenimus, įsitikinimus, elgesio modelius ir santykius.
Klientai neretai baiminasi dėl rizikos prisirišti, tapti priklausomais nuo psichoterapeuto. Pasikalbėkite su specialistu, kai tik kyla panašios mintys. Profesionalus ir etiškas psichoterapeutas niekuomet nevaržys jūsų laisvės baigti terapiją, net jei ir pasiūlys pasikalbėti apie tokį jūsų sprendimą.
Kur ieškoti psichoterapeuto Lietuvoje?
Jeigu Jums reikalingas psichologas, internete visuomet galima rasti nemažai paslaugas siūlančių specialistų, tad išsirinkti geriausią psichologą ar psichoterapeutą nebus sudėtinga. Gerą psichoterapeutą Vilniuje galima rasti tiek privačiuose kabinetuose, tiek klinikose ar per rekomendacijas. Sostinėje psichoterapeutų pasiūla gana didelė. Tačiau psichoterapeutė G. Dailydė pabrėžia, jog svarbu rinktis terapeutą ne tik pagal paslaugos kainą ar lokaciją, bet ir pagal jo kvalifikaciją bei požiūrį į darbą: „Terapinis ryšys labai svarbu, todėl verta susirasti specialistą, su kuriuo jausitės saugiai ir būsite išgirsti.“
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Privatus psichologas/psichoterapeutas gali suteikti konsultaciją gyvai arba nuotoliniu būdu (internetu, telefonu). Susitikimas kabinete gali į depresiją ir atidėliojimą linkusį žmogų paskatinti judėti, pasiruošti konsultacijai, bet sudėtingiau prie naujos aplinkos besiadaptuojanti asmenybė gali sunkiai atsiverti ar išvis to nepadaryti. Tuo tarpu psichoterapija internetu patogi skubantiems, turintiems begales darbų, pareigų, bijantiems tiesioginio kontakto su nepažįstamu žmogumi, gyvenantiems užsienyje ar tiesiog negalintiems išvykti iš namų. Tačiau psichoterapeutas internetu gali sunkiau pritaikyti gydymą, kurio metu naudojamos specifinės diagnostinės ir terapinės priemonės. Konsultacijos vyksta gyvai Vilniuje (Paupio g. 28), Kaune (Savanorių pr. 363) arba internetu - pasirinkite, kas jums patogiausia. Daugelis žmonių renkasi nuotolines konsultacijas dėl patogumo, bet jei norisi gyvo kontakto, mūsų jaukūs kabinetai laukia jūsų.
Patarimai, kaip rasti tinkamą specialistą:
- Klauskite rekomendacijų: Pasiteiraukite draugų, šeimos narių ar gydytojų, ar jie gali rekomenduoti patikimą psichoterapeutą.
- Ieškokite internete: Peržiūrėkite psichoterapeutų sąrašus internete, atkreipkite dėmesį į jų kvalifikaciją, patirtį ir specializaciją.
- Skaitykite atsiliepimus: Perskaitykite kitų pacientų atsiliepimus apie psichoterapeutus, kad susidarytumėte nuomonę apie jų darbo kokybę.
- Kreipkitės į profesines organizacijas: Kreipkitės į Lietuvos psichologų sąjungą arba kitas profesines organizacijas, kurios gali padėti jums rasti kvalifikuotą psichoterapeutą.
- Asmeninės simpatijos: Tai yra kokybiškų santykių pradžia. Tačiau kaip sužinoti, ar jums patinka terapeutas, jei dar neturėjote galimybės su juo susitikti? Iš nuotraukos tai sunku pasakyti. Todėl „Hedepy“ su kiekvienu terapeutu įrašome vaizdo žinutę, kurioje jis prisistato ir apibūdina savo darbą.
- Sertifikatai ir nuorodos: Taip pat įsitikinkite, kad terapeutas turi reikiamą išsilavinimą ir patirtį. Internete kartais susidursite su save vadinančiais ekspertais, kurie deja jos neturi, todėl negali tinkamai su jumis dirbti. „Hedepy“ jau patikrino visus terapeutus už jus, o visą informaciją apie jų išsilavinimą galite rasti jų profiliuose. Klientų rekomendacijos taip pat yra puikus atskaitos taškas. Pamatysite, ką jie pabrėžia terapeuto darbe ir ar tai svarbu ir jums. Taip pat galite paklausti savo artimųjų, ar jie turi patirties su terapija. Galbūt jie galės rekomenduoti ką nors, su kuo patys yra susidūrę.
- Temos, į kurias terapeutas sutelkia dėmesį: Kiekvienas psichoterapeutas specializuojasi tam tikrose temose arba bent jau turi jam artimesnių temų. Jis arba ji gali turėti papildomų specializuotų mokymų jose. Pavyzdžiui, vieni daugiausia dėmesio skiria depresijai ir nerimui, kiti - savigarbai ir savęs suvokimui, traumoms ar priklausomybėms. Be individualios psichoterapijos, taip pat galite lankyti porų terapiją su savo partneriu arba organizuoti terapiją savo paaugliui vaikui. Taip pat į terapiją galima eiti ir visai šeimai. Tereikia pasirinkti terapeutą, kuris sprendžia šeimos problemas, ir iš anksto pranešti jam apie tai.
Nemokama psichologinė pagalba: ar tai įmanoma?
Dažnai sutinkame atvejų kai psichologinę emocinę pagalbą nemokamai teikia savanoriai įvairiuose bendruomeniniuose paramos ar pagalbos centruose. Apmokytų savanorių teikiama pirmoji psichologinė emocinė pagalba paramos centruose yra geras būdas gauti psichologinės pagalbos paslaugą greitai ir nemokamai. Daug nuoširdžiai bendruomenei dirbančių žmonių yra specialiai apmokyti ir stengiasi atlikti šį darbą gerai. Dažnai to pradžiai ir užtenka, tam kad nuraminti emocijas ir susiorientuoti probleminėje situacijoje. Tačiau toliau, numatant tolimesnį psichologinį konsultavimą ar psichoterapijos planą jau yra reikalinga specialistų pagalba.
Jeigu Jūsų situacija kritinė ir vis dėl to ieškote nemokamos psichologinės pagalbos - galite pabandyti kreiptis į artimiausią Jūsų poliklinikai priskirtą psichikos sveikatos centrą - šiose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, finansuojamose iš privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) lėšų, Sodroje draustiems pacientams yra teikiama nemokama būtinoji psichologine pagalba.