Įvadas
Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose, ypač psichiatrijos skyriuose, yra opi problema, turinti neigiamų pasekmių tiek personalui, tiek pacientams ir visai organizacijai. Šiame straipsnyje aptariamos smurto psichiatrijos skyriuose priežastys, rizikos veiksniai ir tyrimų rezultatai, siekiant geriau suprasti šį reiškinį ir rasti būdų jam mažinti.
Smurto paplitimas ir formos
Smurtas sveikatos priežiūros įstaigose nėra naujas reiškinys. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveikatos priežiūros specialistai priklauso didelės rizikos patirti smurtą grupei. Apskaičiuojama, kad 8-38 proc. sveikatos darbuotojų per savo karjerą patiria smurtą. Realų smurto dažnį sunku apskaičiuoti, nes įvairūs autoriai naudoja skirtingus smurto apibrėžimus, o dauguma agresijos atvejų nėra užfiksuojami dokumentacijoje. Vienoje studijoje nurodoma, kad 45 proc. personalo narių patyrė pacientų smurtą, tačiau mažiau nei 30 proc. atvejų apie tai buvo pranešta ligoninės administracijai.
Dažniausia smurto forma yra verbalinė agresija. Pavyzdžiui, Kanadoje verbalinės agresijos dažnis siekia 94 proc., Turkijoje - 91 proc., Didžiojoje Britanijoje - 90 proc. Palyginus su fiziniu smurtu, verbalinio smurto dažnis yra 3 kartus didesnis. Verbalinis smurtas apima šaukimą ant žmogaus, necenzūrinių žodžių vartojimą, gąsdinimą, kalbėjimą vartojant seksualinio turinio žodžius, tyčiojimąsi, neigiamus komentarus apie kompetenciją ir išsilavinimą. Fizinio smurto dažnis svyruoja nuo 20,8 proc. iki 82 proc.
Rizikos veiksniai
Moksliniuose straipsniuose išskiriama, kad didžiausią riziką patirti pacientų smurtą turi slaugytojos, dirbančios ūminės psichiatrinės patologijos skyriuose. Nurodomas smurto dažnis svyruoja nuo 25 proc. iki 80 proc., tačiau manoma, kad tikrasis dažnis yra gerokai didesnis. Kanadoje atlikti tyrimai rodo, kad 29 proc. slaugytojų buvo fiziškai užpultos paciento per pastaruosius 12 mėnesių, o 44 proc. patyrė psichologinį smurtą. Vyrai slaugytojai turi 1,7 karto didesnę tikimybę patirti smurtą nei moterys slaugytojos. Taip pat didesnė rizika yra dirbant naktinėje ar savaitgalio pamainoje. Palyginus gydytojus ir slaugytojus, gydytojai rečiau patiria pacientų smurtą.
Agresyviems pacientams būdingi sunkesni teigiami psichoziniai simptomai, tokie kaip įtarumas, priešiškumas, haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir nekritiškumas kliedesiams, blogesnė impulsų kontrolė. Kalbant apie specifines diagnozes, dažniausiai smurtas pasitaiko tarp sergančiųjų psichoziniais sutrikimais, asmenybės sutrikimu, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir manija. Tokie pacientai būna nukreipiami gydytis į aktyvaus stebėjimo palatas ir uždarus skyrius. Taigi ne veltui būtent šiuose skyriuose stebimas didžiausias smurtinio elgesio dažnis. Be to, pastebėta, kad vyriškoji lytis, priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų, anamnezėje buvęs smurtas, gydymas priverstine tvarka yra reikšmingi smurtinio elgesio rizikos veiksniai. Gydymas priverstine tvarka, kai pats pacientas nesutinka su gydymo reikalingumu, tam prie- šinasi, papildomai didina smurtinio elgesio tikimybę.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie psichologinį smurtą
Iš išorinių, t. y. aplinkos smurto rizikos veiksnių, svarbu fizinė aplinka, pacientų skaičius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderystės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai. Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas. Teigiamas palatos klimatas yra būtinas, norint sumažinti smurtinių atvejų skaičių. Be to, patys pacientai būna labiau patenkinti gydymu skyriuje, kai smurtinių įvykių skaičius yra minimalus. Teigiama atmosfera pasiekiama, kai medikamentinis gydymas yra efektyvus, tarpasmeniniai konfliktai sprendžiami lanksčiai.
Ypač svarbu yra bendravimo būdas, kuriuo naudojasi personalas, dirbdamas su pacientais. Svarbu gebėti išlaikyti pusiausvyrą tarp draugiškumo ir atitinkamo atstumo, nes kai kurie pacientai agresyviai reaguoja į per mažą fizinę distanciją ar fizinį kontaktą. Taip pat pastebėta, kad dažniau pacientų smurtą patiria tos slaugytojos, kurios buvo labiausiai įsitraukusios į santykį su pacientu, o kontroliuojantis personalo bendravimo stilius yra veiksnys, išprovokuojantis agresyvų pacientų elgesį.
Paciento poreikių nepatenkinimas - kita svarbi smurto priežastis. Vis dažniau teigiama, kad pacientai yra klientai ir dėl to į smurto prevencijos programas reikalinga įtraukti pacientų pasitenkinimo paslaugomis tyrimus.
Smurto pasekmės
Smurtas yra nepriimtinas ir turi tik neigiamus padarinius psichinei ir fizinei gerovei, motyvacijai dirbti ir sveikatai. Organizacijos lygmeniu smurtas gali paskatinti dažną kolektyvo narių kaitą, sumažėjusią moralę, priešišką darbo atmosferą, dažnesnes medicinines klaidas, susižeidimus darbo vietoje. Be to, dažna personalo kaita padidina paslaugų kainas ir yra susijusi su blogesne gydymo kokybe.
Tyrimai
2013-2014 m. atliktas kokybinis tyrimas, remiantis sisteminės grindžiamosios teorijos (SGT) požiūriu, siekiant konceptualizuoti slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse ir psichiatrijos skyriuose, pacientų smurtavimo patyrimą. Interviu dalyvavo 7 slaugytojos, dirbančios Vilniaus miesto psichiatrijos ligoninėse ir psichiatrijos skyriuose. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinė interviu tema, arba esminė teorijos kategorija, yra pacientų smurto ir galimybių jam kilti kontrolė. Smurto tikėtinumo problemą slaugytojos sprendžia pasikliaudamos realia ir įsivaizduojama pacientų smurto kontrole. Realią kontrolę atskleidė paslaugų teikimo psichiatrijos skyriuje, specialistų komandos tarpusavio santykių ir vidinių slaugytojų išteklių kategorijos, įsivaizduojamą - pacientų smurto „nujautrinimo“ kategorija. Interviu parodė, kad patiriamas smurtas psichiatrijos skyriuose gali būti „normalizuojamas“, tačiau smurto problemą spręsti svarbu dėl saugesnių darbo sąlygų. Rezultatai rodo, kad sprendžiant pacientų smurto problemą psichikos sveikatos slaugytojų darbe gali būti svarbu stiprinti keletą sričių, apibūdintų suformuotoje praktinėje teorijoje, konceptualizavus slaugytojų smurto patyrimą ir (ar) jo tikėtinumą darbe.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Klaipėdos universitete atliktas tyrimas, siekiant įvertinti slaugytojų, slaugančių sergančius priklausomybės ligomis, patiriamą smurtą. Tyrime dalyvavo 98 psichikos sveikatos slaugytojos. Tyrimas parodė, kad net 46 proc. 20-25 m. slaugytojų patyrė emocinį smurtą per pirmuosius savo darbo metus. Remiantis šiuo tyrimu buvo nustatyta, kad žodinę agresiją patyrė 80 proc. slaugytojų, beveik 48 proc. slaugytojų patyrė įžeidinėjimus, 45 proc. - žeminimus, 28 - tyčiojimąsi, 19 proc. - priekabiavimą, 2 proc. - izoliaciją. Kitas tyrimas parodė panašias tendencijas - nustatyta, kad net 36 proc. slaugytų rizikuoja patirti fizinį ir net 97 proc. rizikuoją patirti emocinį smurtą iš savo pacientų.
Smurto prevencijos strategijos
Siekiant sumažinti smurtą psichiatrijos skyriuose, būtina įgyvendinti įvairias prevencijos strategijas:
- personalo apmokymas, kaip įvertinti, ar pacientas dabar yra pavojingas;
- tinkamas fizinės aplinkos įrengimas: maloni aplinka, optimalus pacientų skaičius palatose, aiškūs personalo vaidmenys, nuspėjama rutina, užtikrinamas pacientų privatumas ir orumas;
- neprievartinių metodų taikymas ir paciento skatinimas nusiraminti be frustracijos;
- situacijos valdymo technikų taikymas, įtraukiant situacijos įvertinimą, gerus bendravimo įgūdžius, padidėjusį stebėjimą, medikamentų pasiūlymą, jei indikuotina.
Kartais paciento smurtinį veiksmą galima nuspėti pastebėjus įspėjamuosius ženklus, pavyzdžiui, balso tono pakėlimas, gestikuliavimas, nenusėdėjimas ramiai, veido išraiškos.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto apibrėžimas
tags: #smurto #psichiatrijos #skyriuose #priezastys