Klaipėdos psichiatrijos ligoninė - svarbus psichikos sveikatos priežiūros centras, turintis ilgą ir sudėtingą istoriją. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti šios ligoninės raidą nuo jos įkūrimo iki dabarties, atskleidžiant jos reikšmę regionui ir visai Lietuvai.
Pirmieji žingsniai: Bachmano psichiatrijos ligoninė Paupiuose
Istorijos vingiai siekia tarpukario Lietuvą, kai Klaipėdos kraštas, atgautas po ilgų kovų, ėmė sparčiai vystytis. 1929 m. (kituose šaltiniuose minima 1930-1931 m.) į šiaurę nuo dvaro centro Paupiuose buvo pastatyta 75 lovų psichiatrijos ligoninė. Šis pastatas, kuriame harmoningai derėjo neoromantikos ir bauhauzo stiliai, tapo svarbiu regiono medicinos židiniu.
1936 m. Lietuvos telefonų knygoje ligoninė užfiksuota adresu: „Psichiatrinė ligoninė, Paupis, Nr. 3241“. Metams bėgant, ligoninė augo ir plėtėsi. 1937 m. jai vadovavo dr. Smalstys, o pacientai vilkėjo mėlynos spalvos uniformas. Trijų aukštų pastatą su sodu ir pasivaikščiojimo takeliais supo vielinė, ne aštri tvora.
1937 m. ligoninėje jau buvo 150 lovų, nors gydydavosi iki 130 pacientų. Ligoninė buvo padalinta į du skyrius - vyrų ir moterų, o šie dar skirstyti į ramiųjų, chroniškų ir neramiųjų pacientų grupes. Personalą sudarė du gydytojai ir 17 slaugytojų. Ligoninė turėjo siuvyklą ir šilto vandens vonias. Ją išlaikė Direktorija ir savivaldybė.
Tamsusis laikotarpis: rasinė higiena ir eutanazija
Deja, rami ligoninės veikla netruko ilgai. 1939-1940 m., po „Susitarimo apie Memelio krašto perdavimą Trečiajam Reichui“ pasirašymo 1939 m. kovo 23 d., Klaipėdos krašte įsigalėjo rasinės higienos politika. 1939 m. balandžio mėn. visi Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientai buvo perkelti į Tapiau psichiatrijos ligoninę (dabartinis Gvardeiskas).
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Žinoma, kad nuo 1940 m. Tapiau psichiatrijos ligoninėje buvo vykdoma eutanazijos programa, kuria siekta išžudyti visus Rytų Prūsijos psichikos ligonius, o jų šeimos nariai negalėjo gauti jokių žinių. Tikėtina, kad toks pat likimas ištiko ir Bachmano psichiatrijos ligoninės pacientus. Šis laikotarpis žymi tragišką psichiatrijos istorijos puslapį, kai psichikos ligoniai tapo ideologijos aukomis.
Naujas etapas: žemės ūkio mokykla ir kolegija
Po Antrojo pasaulinio karo, sovietmečiu, buvusios psichiatrijos ligoninės pastatas atgimė naujam gyvenimui. Į Klaipėdos rajono Paupių kaimą buvo perkelta Raseinių žemės ūkio mokykla ir įkurtas Laukų ūkio technikumas. Naujai įkurtam technikumui ministerija skyrė buvusią psichiatrijos ligoninę ir Bachmano dvaro pastatus, kuriuose iki tol veikė amatų mokykla.
Dėstytojas Mindaugas Venclova savo atsiminimuose 1995 metais rašė: „Naujam įkurtam technikumui ministerija perleido buvusią psichiatrinę ligoninę… ir Bachmano dvaro pastatus. Šiuos pastatus tuoj po karo buvo paėmusi amatų mokykla, kuri po gero pusmečio perleido technikumui“.
Kazys Saja rašė: „Mūsų technikumas buvo įsikūręs Bachmano dvare, Paupių vienkiemyje. Išlikę pastatai skendėjo išretėjusiam parke, kurį iš vienos pusės juosė dauba su upeliūkščiu, priaugusiu plačialapių šaukščių. Saulėtas, slėsnesnis daubos šlaitas buvo apsodintas vaismedžiais, o šiauriniuose ir vakariniuose skardžiuose augo laukiniai medžiai, krūmai. Už jų iki Danės plytėjo laukai ir pievos - miestas šioje vietoje dar nebuvo peržengęs upę“.
Pirmuoju direktoriumi buvo Vincas Jankauskas (1946-1947), pirmieji dėstytojai - K. Šertvytytė, S. Laukaitis, M. Venclovas ir Borisovas. Pirmieji metai buvo skirti agronomų ruošimui. 1950 metais mokykla pavadinta Klaipėdos žemės ūkio technikumu, o 1968 metais - Klaipėdos tarybinio ūkio technikumu.
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Technikumas turėjo gerą mokomąją bazę: 4000 ha žemės, fermas. 1990 m. buvo pastatytos veterinarijos klinikos. 1957 m. pastatas buvo rekonstruotas, pristatant priestatą iš rytų pusės, pritaikytą bendrabučiui. Jame buvo įrengta kino salė, mokymo klasės ir studentų bendrabutis.
1991 m. technikumas pervadintas Klaipėdos aukštesniąja žemės ūkio mokykla, nuo 2002 m. įsikuria Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija, o 2009 m. tampa Klaipėdos valstybine kolegija. Šiandien šiame pastate, adresu Jaunystės g., veikia Klaipėdos valstybinė kolegija.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamentas: tęsiant tradicijas
Psichiatrijos tradicijos Klaipėdoje nenutrūko. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas, atidarytas 1956 metais, G. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotame ir pastatytame pastate, tęsia psichikos sveikatos priežiūros misiją. 1981 m. buvo pradėtas statyti naujas ligoninės priestatas, kuriam atvėrus duris, ligoninė vienu metu galėjo gydyti 500 pacientų.
Šioje įstaigoje pirmojoje šalyje buvo pradėtos diegti naujovės, pakeitusios požiūrį į psichikos ligonius. Kaip rašoma ligoninės išplatintame pranešime spaudai, prieš trejus metus Finansinių tyrimų tarnybos pareigūnų vizitu į ligoninę, kratomis, poėmiais ir pareikštais įtarimais ligoninės darbuotojams prasidėjęs skandalas galutinai subliuško.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninė: svarbus regiono centras
Švėkšnos psichiatrijos ligoninė (ŠPL) - tai ilgą istoriją turinti gydymo įstaiga, kurios veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos psichiatrijos istorijoje. Nors nuo 2023 m. balandžio mėnesio ligoninė oficialiai tapo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamentu, jos istorija ir indėlis į psichikos sveikatos priežiūrą Lietuvoje išlieka svarbūs.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Psichiatrijos gydymo raida Lietuvoje XX amžiuje
Norint suprasti Švėkšnos psichiatrijos ligoninės atsiradimo kontekstą, būtina apžvelgti psichiatrijos gydymo raidą Lietuvoje XX amžiuje. Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., Lietuvoje veikė tik dvi psichoneurologinės ligoninės - Vilniuje ir Kalvarijoje. Vilniaus psichoneurologinė ligoninė buvo pagrindinė tokio pobūdžio įstaiga, turėjusi 300 lovų ir vieną gydytoją psichiatrą. Kalvarijos ligoninė, įkurta 1926 m., iš pradžių veikė kaip Tauragės psichoneurologinės ligoninės filialas, perkeltas į buvusio pasienio su Rytų Prūsija kareivines.
Tauragės psichoneurologinė ligoninė buvo įkurta 1916 m., Vokietijos okupacijos metu, vietoje į Rusiją evakuotos Vilniaus apygardos psichiatrinės ligoninės. Šioje ligoninėje, be psichikos sutrikimų turinčių pacientų, buvo gydomi niežais ir dizenterija sergantys asmenys bei laikomi karo belaisviai.
1926 m. Kalvarijoje atidarytoje psichoneurologinėje ligoninėje iš pradžių buvo 400 lovų, vėliau jų skaičius išaugo iki 600. Tačiau 1950 m. ligoninė buvo perduota SSRS Gynybos ministerijai ir 1951 m. uždaryta. Pacientai perkelti į naujai įkurtas įstaigas Kaune ir Pažaislyje, o kiti išleisti gydytis ambulatoriškai.
Uždarius Kalvarijos ligoninę, Lietuvoje veikė trys psichoneurologinės ligoninės - Vilniaus, Kauno ir Pažaislio, kuriose iš viso buvo 1400 lovų. Nepaisant to, lovų skaičius buvo nepakankamas, o ligoninės perkrautos, patalpos nepritaikytos gydymui, nesilaikoma higienos normų.
Psichoneurologinių ligoninių problemos 1945-1955 m.
1945-1955 m. laikotarpiu Lietuvos SSR psichoneurologinės ligoninės susidūrė su daugybe problemų. Ligoninės buvo perkrautos, vienai lovai tekdavo 2-3 pacientai, patalpos buvo nepritaikytos gydymui, nesilaikoma higienos normų. Vienam pacientui tekdavo tik 2,5 m2 naudingo ploto, kai nustatyta norma buvo 6,5 m2. Dėl didelio perkrovimo nebuvo laikomasi elementariausių higienos ir sanitarijos normų, kilo šiltinės ir dizenterijos epidemijos.
Ligoninėse trūko reikalingų vaistų, nesilaikyta maitinimo normų. Pacientai negaudavo jiems priklausančio daržovių, pieno, kiaušinių ir cukraus kiekio. Pagal Lietuvos SSR Sveikatos ministerijos 1953 m. nustatytą maitinimo normą vienai dienai reikėjo skirti 7 rublius ir 77 kapeikas, o respublikos biudžete tam buvo numatyta tik 6 rubliai ir 78 kapeikos.
Be to, bendras gyventojų medicininis aptarnavimas sovietinėje Lietuvoje buvo menkai išvystytas, lyginant su Estijos ir Latvijos sovietų respublikomis. Lietuvoje buvo nedidelis gydymo įstaigų tinklas, mažai gydytojų ir mažesnis medicinos įstaigų finansavimas.
Dėl gydymo įstaigų ir lovų juose skaičiaus bei gydytojų trūkumo psichoneurologinėse ligoninėse nebuvo galima taikyti tinkamo gydymo. Perkrautose ligoninėse nebuvo taikomas profiliuotas gydymas: sunkūs ligoniai neatskirti nuo chroniškų, ramūs nuo neramių, suaugę nuo vaikų. Tuo metu Lietuvos SSR nebuvo nei vienos specializuotos gydymo įstaigos ar skyriaus skirto vaikų psichoneurologiniam gydymui. Lemiamos įtakos pacientų gydymui taip pat turėjo nepakankamas gydytojų skaičius bei jų kvalifikacijos neatitikimas.
Gydymo metodai Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse 1945-1955 m.
1945-1955 m. laikotarpiu Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse dominavo aktyvioji terapija - pacientų gydymo būdas taikant medikamentinės traukulinės (korazolis) ir elektros šoko traukulinės terapijos metodus. Prie aktyvios terapijos metodų taip pat buvo priskiriamas gydymo insulinu metodas, kai pacientui suleista insulino injekcija buvo sukeliama medikamentinė, t. y. dirbtinė, koma. Aktyvios terapijos gydymo metodai buvo taikomi rezistentiškiems, t.y. atspariems kitiems gydymo metodams, pacientams. Šie gydymo metodai atskleidžia, koks tuo laiku buvo psichoneurologinėse ligoninėse gydomų pacientų kontingentas - daugiausia pacientai sergantys įvairiomis šizofrenijos formomis.
1946-1948 m. Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse aktyvios terapijos gydymo metodai buvo taikyti 1354 pacientams. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, jog medikamentinė ir elektros šoko terapija turėjo neigiamą poveikį pacientų sveikatai. Kita vertus, visose Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse buvo pastebėtas teigiamas insulino terapijos poveikis. Todėl 1950-1955 m. laikotarpiu Lietuvos SSR psichoneurologinėse ligoninėse daugiausia gydyta insulino terapijos metodu.
1954 m. psichikos sutrikimus turinčių pacientų gydymui pradėti naudoti psichotropiniai preparatai (neuroleptikai arba antipsichotikai). Tuo laiku daugiausia naudojamu neuroleptiku, fenotizino grupei priklausančiu aminazinu (chlorpomazinu), buvo slopinama nepageidautina pacientų būklė.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės įkūrimas ir raida
Atsižvelgiant į sudėtingą psichoneurologinio gydymo situaciją Lietuvoje, 1956 m. buvo atidaryta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Ligoninė įsikūrė G. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotame ir pastatytame pastate. Iki 1956 m. Lietuvos SSR „Vakarų regione“ nebuvo gydymo įstaigos atitinkančios psichoneurologinėms ligoninėms keliamų reikalavimų. Šilutės rajone veikė tik Pagrynių psichochronikų ir Kintų invalidų namai, kuriuose kartu su kitais gyventojais buvo laikomi ir sunkiomis lėtinėmis psichikos ligomis sergantys asmenys.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninė tapo svarbiu regiono psichikos sveikatos priežiūros centru. Ligoninėje buvo diegiamos naujovės, pakeitusios požiūrį į psichikos ligonius.
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės reorganizacija ir dabartis
2023 m. balandžio mėnesį Švėkšnos psichiatrijos ligoninė buvo reorganizuota ir tapo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos departamentu. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant optimizuoti išlaidas ir pagerinti paslaugų kokybę. Reorganizacijos metu buvo planuojama sutaupyti apie 50 tūkst. litų per mėnesį, sumažinus skalbimo, maitinimo paslaugų, medikamentų pirkimo išlaidas.
Nors reorganizacija sukėlė nerimą dėl galimų atleidimų, buvo stengiamasi išlaikyti darbo vietas Švėkšnoje, kur ligoninėje dirbo 250 darbuotojų. Gydytojai galėjo būti ramūs, nes psichiatrų trūksta, jų etatai buvo išlaikyti.
Švėkšnos dvaro relikvijų skandalas
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės istoriją aptemdė skandalas, susijęs su Švėkšnos dvaro relikvijomis. Paaiškėjo, kad buvęs Švėkšnos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas Gediminas Čebelis internete pardavinėja daiktus, teigdamas, jog jie yra iš Švėkšnos dvaro.
Amerikoje gyvenanti dvaro paveldėtoja Felicija Laimė Broel-Platerienė jau daugiau kaip 10 metų ieško kitados šeimai priklausiusių daiktų. Ji norėjo atgauti barometrą, bet G.Čebelis jo neatidavė. Paveldėtojos patikėtinis sakė žinąs Čebelio pavardę ir girdėjęs, jog iš Švėkšnos gydytojas išsivežė dvaro baldus ir kitus daiktus.
Švėkšnos dvaro muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Birutė Šervienė atmetė prielaidą, jog internetu siūlomi daiktai yra vogti, tačiau piktinosi, jog vertingi šeimos daiktai šitaip išpardavinėjami.
Švėkšnos sanatorinė mokykla
Švėkšnoje veikia ne tik psichiatrijos ligoninė, bet ir sanatorinė mokykla, kurioje mokosi elgesio bei emocijų sutrikimų kamuojami paaugliai. Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, į Švėkšną patenka tie vaikai, kuriais tėvai ar globos įstaigos nori atsikratyti.
Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus persekiojimas
Švėkšnos psichiatrijos ligoninės prijungimas prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės tapo pretekstu pradėti šios ligoninės direktoriaus Jono Sąlygos persekiojimą. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo tyrimą dėl tariamų viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų įrengiant biokuro katilinę Švėkšnos psichiatrijos departamente.
Nepaisant to, kad katilinės įrengimas leido perpus sumažinti šildymo išlaidas ir pagerinti aplinkos kokybę, J.Sąlygai buvo pareikšti įtarimai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad asmenys, įtariami padarę nusikaltimą, neturėtų toliau eiti vadovaujamų pareigų.
Biokuro katilinės įrengimo skandalas
Švėkšnoje įrenginėjant biokuro katilinę iš tiesų suplanuotas pirkti katilas buvo pakeistas kitu, efektyvesniu, bet tai nebuvo atlikta savavališkai. Tai buvo suderinta ir pritarimas gautas tiek iš Viešųjų pirkimų tarnybos, tiek iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo, Specialių statybų darbų techninės priežiūros.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl klimato kaitos specialiosios programos subsidijos lėšų, skirtų VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninei, teikimo nutraukimo ir išmokėtų lėšų grąžinimo“. Pagal jį ligoninė turėjo grąžinti skirtą daugiau nei 294 tūkst. Eur subsidiją katilinės rekonstrukcijai.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Jūrininkų ligoninės skundą, jį tenkino ir panaikino šį LR aplinkos ministro įsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. neskundžiama nutartimi pateiktus skundus atmetė ir paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą.
Sovietinė psichiatrija: tarp pagalbos ir kontrolės
Sovietmečiu psichiatrijos ligoninės atliko dvejopą vaidmenį. Viena vertus, jos teikė pagalbą psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, taikė to meto medicinos žiniomis pagrįstus gydymo metodus. Kita vertus, psichiatrija buvo naudojama ir kaip socialinės kontrolės priemonė.
Psichiatrijos ligoninė kaip prieglauda
Sovietinėse psichiatrijos ligoninėse, kaip ir anksčiau, glaudėsi žmonės, kurių artimieji nenorėjo ar negalėjo prižiūrėti. Pasak istoriko T. Vaisetos, visuomenėje vyravo stigmatizuojantis požiūris į psichikos sutrikimų turinčius asmenis, todėl artimieji stengdavosi jais atsikratyti.
Kai kuriais atvejais, žmonės, norėdami atsikratyti senų tėvų, apgyvendindavo juos psichiatrijos ligoninėse, kurios atlikdavo socialinės prieglaudos funkciją.
Psichiatrija kaip susidorojimo įrankis
Psichiatrija buvo naudojama ir kaip būdas diskredituoti asmenis konfliktinėse situacijose. Pavyzdžiui, siekiant kvestionuoti testamentą, asmuo galėjo būti uždaromas į psichiatrijos ligoninę ir pripažįstamas neveiksniu. Taip pat buvo atvejų, kai žmonos, pykdamosios su vyrais, pasitelkdavo priverstinio gydymo nuo alkoholizmo instrumentą, susitardamos su milicininkais, teisėjais ar gydytojais.
Išvengimas tarnybos kariuomenėje
Psichiatrijos ligoninės tapo ir pabėgimo nuo tarnybos sovietinėje kariuomenėje vieta. Jaunuoliai apsimetinėjo, kad turi psichikos problemų, ir tokiu būdu išvengdavo tarnybos.
Politinis psichiatrijos panaudojimas
Sovietų Sąjungoje psichiatrija buvo naudojama ir politiniais tikslais - su politiniais oponentais buvo susidorojama juos uždarant į psichiatrines ligonines. Nors Lietuvoje šis klausimas nėra pakankamai ištirtas, yra duomenų, leidžiančių manyti, kad į ligonines buvo uždaromi žmonės dėl savo antisovietinių pažiūrų ar valdžiai neįtikusio elgesio.
Gydymo metodai sovietmečiu
Sovietmečiu psichiatrijos ligoninėse buvo taikomi įvairūs gydymo metodai, kai kurie iš jų, remiantis dabartiniu supratimu, gali atrodyti žiaurūs. Buvo eksperimentuojama su šiltine ar maliarija, sukeliant stiprų karščiavimą, taikoma insulino komos ir elektros šoko terapija.
tags: #kaipedos #psichiatrijos #ligonine