Alerginės ligos, tokios kaip astma, išsivysčiusiose šalyse yra didėjanti sveikatos problema, ypač tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų. Astmos eigą gali veikti ne tik asmens fiziologija ar aplinka, bet ir psichologiniai veiksniai.
Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjamas hipnozės, kaip alternatyvaus nerimo valdymo metodo, veiksmingumas. Aptarsime, kaip hipnozė veikia, kokie yra jos privalumai ir trūkumai, ir kaip ji gali būti integruota į kompleksinį nerimo gydymo planą, ypač atsižvelgiant į tokias ligas kaip astma.
Nerimas ir jo ryšys su astma
Nerimas ir stresas gali turėti didelės įtakos astmos simptomų atsiradimui ir paūmėjimui. Astmos raiškos sunkumas ir paūmėjimų dažnis siejami su stresu, nerimu, aleksitimija, liūdesiu ir depresija, prastomis streso įveikos strategijomis, subjektyviu simptomų suvokimu. Vaikai ir paaugliai, sergantys astma, dažniau jaučia nerimą bei su nerimu siejamus sutrikimus, pvz., panikos sutrikimą, agorafobiją, generalizuotus nerimo sutrikimus, specifines ir socialines fobijas, išsiskyrimo nerimą. Tėvai, kurių vaikas serga astma, dažnai patiria psichologinį stresą ir nerimą, baimę dėl galimo astmos priepuolio ir kad jam ištikus nesugebės padėti savo vaikui. Todėl, vertinant ir gydant vaikų astmą, būtinas visapusis požiūris, kurio esmė - tinkamai atsižvelgti į fizinius, psichologinius ir socialinius veiksnius tiek vertinimo procese, tiek vykdant intervencijas.
Kas yra hipnozė?
Hipnozė - tai gili atsipalaidavimo būsena, kuri leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Transo būsena yra natūrali būsena, kurioje kasdien pabuvojame kiekvienas iš mūsų, kai svajojame, užsižiūrime pro langą ar užmiegame skaitydami knygą. Kuomet hipnozė atliekama mums kito asmens, šis žmogus įveda mus į sąmoningo dirbtinio transo būseną pasitelkdamas įvairias atpalaidavimo technikas. Taigi, pati hipnozė, kaip procesas, nuo mūsų kasdien patiriamo lengvo transo skiriasi tuo, kad tai daroma su tikslu.
Hipnozės mechanizmas
Hipnozės metu sumažėja panika ir baimė bei sąmoningai sukuriama atsipalaidavusi organizmo būsena, kuriai būdingas lėtesnis kvėpavimas, žemesnis kraujospūdis ir ramybės jausmas. Atsipalaidavimo terapijos apima meditaciją, progresyvų atsipalaidavimą (sistemingai sukuriant įtampą ir atsipalaidavimą skirtingose kūno vietose), autogeninę treniruotę (kūno jausmų kontrolę ir protinį jų valdymą) ir hipnozę (gilų atsipalaidavimą, sukeltą psichinių vaizdų).
Taip pat skaitykite: Kaip hipnozė padeda įveikti nerimą
Hipnozės tipai
- Tradicinė hipnozė: Pasitelkiami tiesioginiai įtaigos būdai, tiesiogiai veikiama į simptomų mažinimą.
- Eriksoninė hipnozė: Pasitelkiami netiesioginiai įtaigos būdai, naudojant metaforas.
- Hypno-analizė: Hipnozė kilo iš psichoanalitinės teorijos, kuri teigia, jog asmens problemos bus išspręstos, kai jis suvoks nuneigtas ar užgniaužtas patirtis.
- Kognityvinė-elgesio hipnozė: Remiasi Kognityvinės ir elgesio terapijos bei Mindfulness pagrindais. Hipnozės metu, veikiama per asmens kognicijas, elgesį bei dėmesio sutelkimą.
Kognityvinė elgesio hipnoterapija (CBH)
CBH yra Kognityvinės elgesio terapijos (KET) ir įrodymais pagrįstos klinikinės hipnoterapijos derinys. Užuot traktavusi hipnozę kaip mistinę ar stebuklingą būseną, CBH naudoja ją kaip praktinį įrankį - panašiai kaip meditaciją ar gilų atsipalaidavimą - siekiant perprogramuoti mąstymo ir elgesio modelius.
CBH principai
- Orientacija į dabartį ir ateitį: Vietoje praeities įvykių ieškojimo ir analizės, CBH koncentruojamasi į dabartinės problemos palaikymo priežastis ir būdus, kaip jas pakeisti.
- Psichosomatinių mechanizmų įvertinimas: Kadangi didžioji dalis emocinių problemų pasireiškia ne tik mintyse, bet ir kūne, CBH naudoja gilaus atsipalaidavimo ir somatinės sąmoningumo technikas, siekiant tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus.
- Ateities vizualizacijos: CBH naudoja ateities vizualizacijas, kad padėtų žmogui įsivaizduoti save ateityje, jau pakeitusį savo įpročius ir elgesio modelius.
CBH taikymas
- Stresas ir nerimas: CBH naudoja sąmoningumo praktikomis grįstas gilaus atsipalaidavimo technikas, subtilius minčių stabdymo protokolus ir įvairius kvėpavimo metodus, kad sumažinti įtampą ir nuramintų centrinę nervų sistemą.
- Raumenų įtampa ir skausmas: Progresyvaus raumenų atpalaidavimo praktikos yra plačiai taikomos CBH sesijose, padedant klientui pasiekti gilesnę hipnozės būseną per kūną.
- Virškinimo problemos ir dirgliosios žarnos sindromas (DŽS): CBH veiksmingai mažina DŽS simptomus, normalizuoja virškinimo sistemą ir mažina žarnyno jautrumą.
- Miego sutrikimai: CBH padeda sureguliuoti miego ciklą, mažinti nemigą, pertraukiamą miegą bei neramių minčių srautą, naudojant savarankišką hipnozę ir elgesio korekciją.
- Odos problemos (egzema, psoriazė, aknė): Hipnoterapija padeda valdyti niežėjimą, uždegiminius procesus ir autoimunines reakcijas, kurios gali paūmėti esant stresui.
Hipnozės veiksmingumas mažinant nerimą
Tyrimais nustatyta, kad kartu su specialistu išsiaiškinus su astma susijusias emocines ir psichosocialines problemas, atlikus psichologinį vertinimą, galima parinkti ir atlikti tinkamas intervencijas, taip geriau kontroliuojant astmos raišką ir gerinant sergančiojo savijautą. Įrodyta, kad astmos raišką (paūmėjimų dažnį ir intensyvumą) mažina edukacinės programos apie pačią astmą, jos pobūdį, medikamentus ir provokuojančių veiksnių vengimą (alergenai, histamino gausus maistas).
Kiti psichologiniai metodai nerimui mažinti
- Elgesio terapijos: Dėmesio centre yra paciento elgesys, o ne pagrindinė motyvacija ar pažinimas.
- Kognityvinė terapija: Apima nenaudingų minčių, kurios gali kilti pacientui, nustatymą, pvz., astmos priepuolio baimė gali sukelti dusulio epizodus. Terapija leidžia konstruktyviai valdyti šias žalingas mintis.
- Terapinis rašymas: Gali padėti tvarkytis su kylančiais jausmais, nerimu.
- Konsultavimas: Leidžia sklandesnį paciento sunkumų tyrinėjimą, ir šie sunkumai gali kisti kiekvieną seansą. Suvokus savo sunkumų priežastis, gali sumažėti nerimo ir taip palengvėti astmos eiga.
- Biogrįžtamasis ryšys: Apima paciento mokymąsi stebėti biologinius rodiklius ir juos kontroliuoti naudojant atsipalaidavimo metodus.
- Psichoedukacinės intervencijos: Apimančios švietimą, savikontrolės mokymą ir psichosocialinių problemų išryškinimą.
- Sąmoningumo ugdymo intervencijos: Gali būti naudingos astma sergantiems paaugliams.
Hipnozės privalumai
- Atsipalaidavimas: Hipnozė skatina gilų atsipalaidavimą, kuris gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
- Įtaiga: Hipnozės metu žmogus yra labiau įtaigus, todėl galima veiksmingiau keisti neigiamas mintis ir elgesį.
- Individualumas: Hipnozės sesijos gali būti pritaikytos individualiems poreikiams ir tikslams.
- Holistinis požiūris: Hipnozė atsižvelgia į visą žmogų - jo mintis, jausmus ir kūną.
Hipnozės trūkumai
- Reikia specialisto: Hipnozę turi atlikti kvalifikuotas ir patyręs hipnoterapeutas.
- Individualus veiksmingumas: Hipnozės veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.
- Nėra stebuklingas vaistas: Hipnozė nėra greitas sprendimas ir reikalauja pastangų bei įsitraukimo.
- Galimos kontraindikacijos: Hipnozė nerekomenduojama žmonėms, sergantiems tam tikromis psichikos ligomis.
Kaip rasti kvalifikuotą hipnoterapeutą?
Renkantis hipnoterapeutą, svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius:
- Išsilavinimas ir kvalifikacija: Įsitikinkite, kad hipnoterapeutas turi tinkamą išsilavinimą ir sertifikatus.
- Patirtis: Pasidomėkite, kiek metų hipnoterapeutas praktikuoja ir kokia yra jo specializacija.
- Atsiliepimai: Perskaitykite kitų klientų atsiliepimus apie hipnoterapeutą.
- Asmeninis ryšys: Svarbu, kad jaustumėtės patogiai ir pasitikėtumėte hipnoterapeutu.
Taip pat skaitykite: Apie hipnozę plačiau
Taip pat skaitykite: Moksliniai Tyrimai apie Hipnozę Depresijai