Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Tarp įvairių širdies patologijų, kairiojo skilvelio (KS) diastolinė disfunkcija, pasireiškianti sutrikusia relaksacija, yra svarbus klinikinis reiškinys, galintis turėti įtakos širdies funkcijai ir bendrai sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kas yra kairiojo skilvelio relaksacijos sutrikimas, kokios priežastys jį sukelia, kaip jis diagnozuojamas ir kokios yra gydymo galimybės.
Kas yra kairiojo skilvelio relaksacijos sutrikimas?
Širdies darbas susideda iš dviejų pagrindinių fazių: sistolės (susitraukimo) ir diastolės (atsipalaidavimo). Sistolės metu širdies raumuo susitraukia, išstumdamas kraują į kraujagysles, o diastolės metu širdis atsipalaiduoja, prisipildydama krauju. Kairiojo skilvelio diastolinės funkcijos sutrikimas, arba diastolinė disfunkcija, reiškia, kad sutrikęs širdies raumens atsipalaidavimas. Kai kairysis skilvelis nepakankamai atsipalaiduoja, jis negali tinkamai prisipildyti krauju, todėl sumažėja kraujo tūris, išstumiamas į organizmą.
Echokardiografijos (ultragarso) tyrimų metu galima nustatyti abiejų širdies ciklų sutrikimus. Jei registruojama sistolinės funkcijos sutrikimas, tai rodo širdies raumens nusilpimą. Jei diagnozuotas diastolinės funkcijos sutrikimas (diastolinė disfunkcija), tuomet sutrikęs širdies raumens atsipalaidavimas.
Širdies nepakankamumu (ŠN) vadinamas kompleksas klinikinių sindromų, kurie atsiranda dėl struktūrinių ar funkcinių širdies pakitimų, darančių įtaką skilvelių prisipildymui ar kraujo išstūmimui.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kairiojo skilvelio diastolinės disfunkcijos priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausios priežastys:
Taip pat skaitykite: Poilsis Gijos Sodai
- Arterinė hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas): Aukštas kraujo spaudimas verčia širdį dirbti sunkiau, kad išstumtų kraują, todėl ilgainiui gali sustorėti ir sustandėti kairiojo skilvelio raumuo. Žinoma, kad esant 140/90 kraujo spaudimui labai dažnai gydytojai aptinka pacientų kairiojo skilvelio diastolinę disfunkciją. Labai dažnai, ypač esant arterinei hipertenzijai, ši atsipalaidavimo funkcija yra sutrikusi - skilvelis nepakankamai atsipalaiduoja, todėl pertempia kairįjį prieširdį ir tada prieširdyje kyla spaudimas, kuris, savo ruožtu, pertempia aplink plaučių venas esančius cirkuliarinius raumenis.
- Išeminė širdies liga (koronarinė arterijų liga): Kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies dėl susiaurėjusių ar užsikimšusių koronarinių arterijų, tai gali pažeisti kairiojo skilvelio funkciją, įskaitant jo gebėjimą atsipalaiduoti.
- Kardiomiopatija: Tai širdies raumens liga, kuri gali sukelti jo sustorėjimą, išsiplėtimą arba sustandėjimą, trikdantį diastolinę funkciją. Dažniausiai miokardą pažeidžia idiopatinė kardiomiopatija.
- Širdies vožtuvų ligos: Vožtuvų stenozė (susiaurėjimas) arba regurgitacija (nesandarumas) gali padidinti spaudimą kairiajame skilvelyje, sukeldamos diastolinę disfunkciją.
- Senėjimas: Su amžiumi širdies raumuo natūraliai tampa standesnis, todėl diastolinė funkcija gali pablogėti.
- Kitos ligos: Cukrinis diabetas, nutukimas ir inkstų ligos taip pat gali padidinti diastolinės disfunkcijos riziką.
Be to, rizikos veiksniai apima rūkymą, alkoholio vartojimą ir fizinio aktyvumo trūkumą.
Simptomai
Kairiojo skilvelio diastolinė disfunkcija gali sukelti įvairius simptomus, kurie dažnai pasireiškia fizinio krūvio metu:
- Dusulys: Tai vienas dažniausių simptomų, ypač fizinio krūvio metu arba gulint. Pacientas jaučia dusinimą, lyg oro trūktų, silpnumą, nuovargį, sunkumą.
- Nuovargis: Dėl sumažėjusio kraujo tūrio, išstumiamo į organizmą, pacientai gali jausti nuolatinį nuovargį ir silpnumą.
- Edema (pabrinkimas): Skysčių susilaikymas gali sukelti kojų, kulkšnių ir pilvo pabrinkimą.
- Širdies plakimas (palpitacijos): Pacientai gali jausti stiprų, greitą arba nereguliarų širdies plakimą. Dar būna, kad krūtinėje lyg sugreitėja kažkas stipriai dirbt, lyg bėgti, lyg virpėti pradeda, sunku net papasakoti tą būseną, bet labai nemaloni.
- Krūtinės skausmas (stenokardija): Kai kuriais atvejais gali pasireikšti krūtinės skausmas, ypač fizinio krūvio metu. Kartais pamaudžia krūtinėje, papykina.
Svarbu pažymėti, kad kai kurie žmonės su kairiojo skilvelio diastoline disfunkcija gali neturėti jokių simptomų, ypač ankstyvose stadijose.
Diagnostika
Kairiojo skilvelio diastolinės disfunkcijos diagnostika apima įvairius tyrimus:
- Fizinė apžiūra: Gydytojas įvertins paciento simptomus, anamnezę ir atliks fizinę apžiūrą, įskaitant širdies ir plaučių auskultaciją.
- Elektrokardiograma (EKG): Šis tyrimas registruoja širdies elektrinę veiklą ir gali padėti nustatyti širdies ritmo sutrikimus ar kitas širdies problemas. EKG -sinusinis ritmas, KSH, difūziniai repoliarizacijos trūkumai.
- Echokardiografija (EchoKG): Tai pagrindinis neinvazinis širdies ir stambių kraujagyslių ligų diagnostikos metodas. Jos metu galime nustatyti širdies ertmių dydį, širdies raumens sustorėjimą, įvertinti širdies funkciją bei vožtuvų darbą. Šiuo tyrimu galima įvertinti kairiojo skilvelio dydį, formą, raumens storį ir funkciją, įskaitant jo gebėjimą atsipalaiduoti. Atliekant echokardiografiją diagnozuota diastolinės funkcijos sutrikusi relaksacija (diastolinė disfunkcija).
- Doplerio echokardiografija: Ši technika naudoja ultragarso bangas kraujo tėkmės greičiui ir krypčiai matuoti, leidžiant įvertinti diastolinę funkciją. Tiriant kairiojo skilvelio diastolinę funkciją vertinama skilvelio relaksacija, diastolinis išsitempimas bei diastolinis standumas. Relaksaciją ir diastolinį išsitempimą vertiname naudojant echokardiografinius diastolinio prisipildymo žymenis, kurie tik rodo esantį funkcijos sutrikimą, o tiesiogiai diastolinės funkcijos nematuoja. Diastolinės disfunkcijos stadiją galime nustatyti vertindami diastolinės tėkmės pro dviburį vožtuvą greičius bei dviburio žiedo judesius. Naudingiausia yra matuoti diastolinės tėkmės pro dviburį vožtuvą ir plaučių venų tėkmės greičius pulsiniu dopleriu bei dviburio žiedo judesio greitį audinių dopleriu. Kiekvienu atveju turime įvertinti širdies organinius pakitimus, susijusius su širdies diastoline disfunkcija, hipertrofijos laipsnį.
- Stresinis echokardiografinis tyrimas: Šis tyrimas atliekamas fizinio krūvio metu arba su vaistais, siekiant įvertinti širdies funkciją esant padidėjusiam krūviui.
- Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti kitas ligas, kurios gali prisidėti prie diastolinės disfunkcijos, pavyzdžiui, anemiją, skydliaukės ligas ar inkstų funkcijos sutrikimus. Turimų rezultatatai: kalio koncentracija 4,21 mmol/l; natrio 139,70 mmol/l; geležis 20,51; bendrojo kalcio konc. 2,36 mmol/l; magnio 0,75 mmol/l; bendras cholersterolio konc. 2,87 mmol/l; didelio tankio lipoproteinų cholesterolio konc. 1,46 mmol/l; mažo tankio lipoproteinų cholesterolio konc. 0,98 mmol/l; lipidų aterogenioškumo koeficientas apskaičiuotas pagal formulę 0,97; protrombino aktyvumo nustatymas pagal Kviką PT 101,50 proc.; INR 1; vitaminas D 41,43 nmol/l; B12 298,9 pkol/l.
Gydymas
Kairiojo skilvelio diastolinės disfunkcijos gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir kitų sveikatos problemų. Gydymo tikslai yra palengvinti simptomus, pagerinti širdies funkciją ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymo strategijos apima:
Taip pat skaitykite: Apie autogeninę relaksaciją
- Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Mityba: Rekomenduojama laikytis mažai druskos, sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčios dietos. Svarbu valgyti daug vaisių, daržovių ir liesos mėsos.
- Fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, ėjimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu, gali padėti pagerinti širdies funkciją ir bendrą savijautą. Tačiau prieš pradedant bet kokią fizinio aktyvumo programą, būtina pasitarti su gydytoju.
- Svorio valdymas: Jei pacientas turi antsvorio ar yra nutukęs, svorio metimas gali padėti sumažinti spaudimą širdžiai ir pagerinti diastolinę funkciją.
- Rūkymo ir alkoholio atsisakymas: Rūkymas ir alkoholio vartojimas gali pabloginti širdies funkciją, todėl rekomenduojama jų atsisakyti.
- Skysčių ribojimas: Jei yra skysčių susilaikymas, gydytojas gali rekomenduoti apriboti skysčių vartojimą.
- Medikamentinis gydymas:
- Diuretikai (šlapimą varantys vaistai): Šie vaistai padeda pašalinti skysčių perteklių iš organizmo, sumažindami edemą ir dusulį. Jų skiriama, jei yra skysčių susilaikymas, bet niekada neskiriama monoterapija - tik su AKFI ir (arba) beta-blokatoriais. Jų natriurezinis aktyvumas panašus, tačiau torazemidas turi farmakokinetikos ir poveikio pranašumų, kliniškai reikšmingų gydant ŠN.
- Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) arba angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB): Šie vaistai padeda sumažinti kraujo spaudimą ir pagerinti kraujotaką. ARB, sartanų, skiriama, jei ligonis netoleruoja AKFI.
- Beta blokatoriai: Šie vaistai padeda sumažinti širdies susitraukimų dažnį ir kraujo spaudimą, pagerindami širdies funkciją. Iš keturių betablokato-rių, kurie gali būti skiriami ŠN gydyti (metoprololio sukcinatas, nebivololis, karvedilolis, bisoprololis) pasirenkamas vienas, atsižvelgus į papildomas šių vaistų savybes.
- Kalcio kanalų blokatoriai: Šie vaistai taip pat padeda sumažinti kraujo spaudimą ir pagerinti širdies funkciją.
- Digoksinas: Šis vaistas gali padėti pagerinti širdies susitraukimo jėgą ir sumažinti simptomus, ypač jei yra prieširdžių virpėjimas.
- Chirurginis gydymas:
- Koronarinė angioplastika arba šuntavimas: Jei diastolinę disfunkciją sukelia išeminė širdies liga, gali būti rekomenduojama atlikti šias procedūras, siekiant atverti užsikimšusias koronarines arterijas ir pagerinti kraujo tiekimą į širdies raumenį.
- Vožtuvo pakeitimas arba rekonstrukcija: Jei diastolinę disfunkciją sukelia širdies vožtuvo liga, gali būti reikalinga chirurginė intervencija, siekiant pakeisti arba atkurti pažeistą vožtuvą.
- Širdies transplantacija: Sunkiais atvejais, kai kitos gydymo priemonės nepadeda, gali būti svarstoma širdies transplantacija.
Komplikacijos
Jei kairiojo skilvelio diastolinė disfunkcija nėra tinkamai gydoma, ji gali sukelti įvairias komplikacijas:
- Širdies nepakankamumas: Tai būklė, kai širdis negali pumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius.
- Prieširdžių virpėjimas: Tai nereguliarus širdies ritmas, kuris gali padidinti insulto riziką.
- Plautinė hipertenzija: Tai aukštas kraujo spaudimas plaučių arterijose, kuris gali sukelti dusulį ir kitus simptomus.
- Inkstų funkcijos sutrikimas: Širdies nepakankamumas gali pažeisti inkstus, sukeldamas inkstų funkcijos sutrikimą.
Prevencija
Nors ne visų kairiojo skilvelio diastolinės disfunkcijos priežasčių galima išvengti, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką:
- Kontroliuoti kraujo spaudimą: Reguliarus kraujo spaudimo matavimas ir gydymas, jei jis yra aukštas, gali padėti išvengti diastolinės disfunkcijos.
- Sveika mityba: Laikytis mažai druskos, sočiųjų riebalų ir cholesterolio turinčios dietos gali padėti išlaikyti sveiką širdį.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti širdies funkciją ir bendrą savijautą.
- Svorio valdymas: Išlaikyti sveiką kūno svorį gali padėti sumažinti spaudimą širdžiai.
- Rūkymo ir alkoholio atsisakymas: Rūkymas ir alkoholio vartojimas gali pabloginti širdies funkciją, todėl rekomenduojama jų atsisakyti.
- Reguliarus sveikatos patikrinimas: Reguliarus sveikatos patikrinimas gali padėti nustatyti širdies ir kraujagyslių ligas ankstyvoje stadijoje, kai gydymas yra efektyviausias.
Taip pat skaitykite: Harmonija ir gerovė per relaksaciją
tags: #kairiojo #skilvelio #relaksacija