Psichologai atlieka svarbų vaidmenį įvairiose Lietuvos teisėsaugos institucijose, prisidėdami prie nusikalstamumo prevencijos, darbuotojų gerovės užtikrinimo ir teisingumo vykdymo. Jų kompetencija apima platų spektrą veiklų - nuo konsultavimo ir psichologinės pagalbos teikimo iki dalyvavimo apklausose ir rizikos vertinimo. Šiame straipsnyje aptariamos psichologų funkcijos skirtingose teisėsaugos institucijose, išryškinant jų svarbą ir iššūkius.
Teisės psichologijos specialistų poreikis
Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete (VU FsF) įvykusiame Teisės psichologų forume praktikai iš įvairių Lietuvos teisėsaugos institucijų aptarė šią sparčiai augančią sritį. Pasak VU FsF teisės psichologijos studijų programos vadovės profesorės dr. Ilonos Laurinaitytės, teisės psichologijos specialistų poreikis yra didžiulis ir jis tik auga. Vis dėlto visuomenės supratimas, ką veikia psichologai teisėsaugos ar kitose su teisės taikymo praktika susijusiose įstaigose, galbūt dažniau yra suformuotas populiariosios kultūros - detektyvinių filmų, serialų ar knygų.
Kriminalinės policijos biuro psichologo vaidmuo
Kriminalinės policijos biuro (KPB) psichologas bei VU FsF Psichologijos instituto docentas dr. Aleksandras Izotovas akcentavo, kad galės ne viską atskleisti apie savo darbą Biure, nes psichologai čia susiduria su informacija, turinčia žymą „slaptai“. Kriminalinės policijos biuras yra atsakingas už sunkių nusikaltimų tyrimą, dažnai sulaukiančių atgarsių visuomenėje. Biure dirbantys keturi psichologai talkina kriminalinės policijos pareigūnams.
Psichologai padeda aptikti tinkamus žmones pagal charakteristikas ir savybes, kiek žmogus norėtų ir gebėtų dirbti tokį darbą. Būna, kad psichologai talkina bylose - tiek kriminalinės žvalgybos, tiek baudžiamojo proceso. Psichologų misija yra stebėti, kad rekomendacijų įgyvendinimas atitiktų griežtus etikos standartus ir žmogaus teisių apsaugos principus. Visgi jei pareigūnams kyla asmeninių klausimų ar mokymų poreikis, anot A. Izotovo, jie taip pat gali kreiptis į psichologus.
Psichologų darbas Vadovybės apsaugos tarnyboje
Įdomių detalių apie psichologo darbą Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje atskleidė čia dirbanti psichologė Elžbieta Malūnavičienė. Ji priminė forumo dalyviams, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo pačius svarbiausius valstybės asmenis - Prezidentą, Seimo pirmininką, Ministrą pirmininką, bei svarbiausius objektus - Prezidentūrą, Vyriausybės ir Seimo rūmus. Tarnyba yra atsakinga ir už oficialių svečių apsaugą.
Taip pat skaitykite: Knygos apie kalėjimo psichologiją
Organizacija nėra didelė - iš viso yra apie 500 žmonių, iš jų psichologų yra 3. Viena pozicija yra labiau klasikinė: viskas, kas susiję su atrankomis, vertinimais, mokymais, konsultavimu. Kita, unikalesnė sritis, susijusi su grėsmės vertinimu.
Psichologas, dirbantis Kriminalinės žvalgybos valdyboje, yra atsakingas už grėsmės įvertinimą ir valdymą. Analizuojama informacija apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius, prognozuojama, kiek tas žmogus turi realių galimybių suplanuoti ir įvykdyti išpuolį, kas jį gali paskatinti. Priklausomai nuo to imamasi atitinkamų žingsnių, yra bendradarbiaujama su psichinės sveikatos specialistais, socialinės paramos centrais, policijos pareigūnais, licencijavimo skyriumi, jeigu žmogus turi ginklą.
Valstybės saugumo departamento psichologų veikla
Valstybės saugumo departamente (VSD) dirbantys VU FsF teisės psichologijos programos alumnai sakė, kad jų funkcijos nėra kuo nors išskirtinės ar ypatingos, palyginti su kitomis teisėsaugos institucijomis. Tačiau VSD veikla susijusi su žvalgyba ir kontržvalgyba, grėsmių valstybei identifikavimu, todėl kartais ir psichologai gali būti įtraukiami į veiklas, kuriose tenka dirbti su įslaptinta informacija. Psichologinės žinios gali būti pritaikytos ir naudingos užkardant tam tikras grėsmes ir rizikas. Visgi tai nėra psichologo duona kasdieninė, labiau - išskirtiniai atvejai.
Specialiųjų tyrimų tarnybos psichologo vaidmuo
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė, VU FsF teisės psichologijos programos alumnė Ignė Mamedovė pirmiausia užsiminė apie etines dilemas, kurias gali tekti spręsti psichologui: „Ar nori būti geras žmogus, ar gerai padaryti savo darbą?“. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) - pagrindinė antikorupcinė institucija Lietuvoje, veikianti nuo 1997 metų, atskaitinga Prezidentui ir Seimui. Todėl ir psichologas čia turi mokėti atriboti žmogiškas simpatijas nuo darbinių užduočių.
I. Mamedovė STT dirba beveik 11 metų, konsultuoja, teikia grįžtamąjį ryšį. Žinias teikia proaktyviai. Kartais žmonės nesikreipia į ją, nes nežino, kuo gali padėti. Psichologai STT dalyvauja pareigūnų atrankose, kurios užtrunka gana ilgai. Pasak I. Mamedovės, tai pakankamai ilgas ir įtemptas procesas, nes pareigūnai turi atitikti daug reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Švėkšnos psichiatrijos departamento raida
Kartais reikia pasakyti ir nepatogius dalykus, tačiau psichologo vaidmuo svarbus tuo, jog teikiame grįžtamąjį ryšį su pasiūlymais.
Psichologų skyrius Policijos departamente
Nemažas Psichologų skyrius veikia Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Renginyje dalyvavo dvi psichologės, Teisės psichologijos programos alumnės Augustė Slavickaitė ir Ingrida Golovnia drauge su Psichologų skyriaus vedėja Loreta Vaičiule. Jos minėjo, kad Policijos departamente iš viso dirba 17 policijos psichologų. Psichologai dirba teritoriniu principu (didžiuosiuose Lietuvos miestuose, iš viso 10 apskričių) ir šiuo metu intensyviai ieško naujų kolegų Vilniuje, Kaune, Telšiuose ir Marijampolėje.
Psichologai Policijos departamente teikia pareigūnams pirmą psichologinę pagalbą po kritinių įvykių, konsultuoja įvairiais klausimais darbuotojus ir jų šeimos narius. Tačiau tuo psichologų darbas neapsiriboja. Psichologai rengia ir įgyvendina įvairias prevencines ir mokymų programas, susijusias su streso valdymu, bendravimo įgūdžiais, savižudybių prevencija ir t. t. Atlieka mikroklimato tyrimus padaliniuose ir rengia rekomendacijas padalinių vadovams, kaip reikėtų gerinti mikroklimatą, formuoti komandą, spręsti konfliktus. Psichologai atlieka pretendentų į Lietuvos policijos mokyklą psichologinį vertinimą, būna įtraukiami į įvairias darbo grupes ir komisijas - Etikos komisiją, Smurto ir priekabiavimo prevencijos komisiją ir kt. Kartais pareigūnai kreipiasi į psichologus labai konkrečių patarimų ar rekomendacijų, pavyzdžiui, kaip bendrauti su sukčiavimo aukomis, KET pažeidėjais ir pan.
Psichologinė pagalba ugniagesiams gelbėtojams
Didžiausią pasitikėjimą visuomenėje pagal apklausas turi ugniagesiai gelbėtojai. Šioje tarnyboje pareigūnai susiduria su labai sudėtingomis gelbėjimo operacijomis - tai gaisrų gesinimas ir įvairūs gelbėjimo darbai. Tam, kad suteiktum pagalbą, turi suprasti, iš kur ugniagesys gelbėtojas sugrįžo. Departamente dirbančios 4 psichologės konsultuoja, reaguoja į kritinius įvykius, teikia pagalbą nukentėjusiajam įvykio metu. Pagrindinis dalykas - nuolatinis ryšys su pareigūnais, daug prevencinės veiklos.
Psichologo paslaugos kalėjimuose
Psichologo paslaugos labai reikalingos kalėjimuose. Psichologas yra vienas pirmųjų, kuris su tuo žmogumi susitinka, pabendrauja ir įvertina jo būseną, kaip jam galima padėti apsiprasti ir stabilizuotis. Psichologas turi įvertinti rizikas, ar žmogus nieko sau nepasidarys, kokia tuo momentu yra jo psichologinė būsena. Po šių pirminių vertinimų pereinama prie kriminalinės rizikos vertinimo.
Taip pat skaitykite: Darbas su psichologu
Vedami mokymai: reikia apmokyti komandas, kaip planuoti resocializaciją, kaip elgtis konkrečiu atveju. Dažnai važiuojama pas darbuotojus, bet dirbama ir su nuteistaisiais. Be to, organizuojami moksliniai renginiai, inicijuojami tyrimai, bendradarbiaujama su VU FsF Psichologijos institutu.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologai
Su vaikais - pažeidžiamiausia visuomenės grupe - dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos psichologai. Tarnybos struktūroje atsirado naujas padalinys - Specializuotos pagalbos vaikams ir šeimoms skyrius, anksčiau veikęs kaip atskira institucija - globos namai „Užuovėja“. Jis teikia pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.
Kol kas tai vienintelis toks skyrius Lietuvoje ir pagalba jame teikiama vaikams iš visos Lietuvos. Po vienu stogu dirba baigę specialius mokymus psichologai bei teisės psichologai, kurie yra pasirengę padėti apklausti vaikus baudžiamajame procese vaikams draugiškoje aplinkoje. Mūsų uždavinys - paruošti vaiką apklausai ir suteikti pagalbą po jos. Taip pat mūsų pastate turime medicininį kabinetą su visa reikiama įranga atlikti vaiko kūno apžiūrą.
Psichologo darbas šitame skyriuje yra įvairiapusiškas: padedame apklausti nukentėjusį vaiką arba vaiką liudytoją baudžiamajame procese, atliekame psichologinį vaiko įvertinimą dėl galimai patirto seksualinio smurto, rengiame rekomendacijas tolimesnei ilgalaikei pagalbai, teikiame konsultacijas vaiko atstovams.
Teismo psichologo funkcijos
Nacionalinės teismų administracijos atstovė, Kauno apylinkės teisme dirbanti teismo psichologė, Teisės psichologijos programos alumnė Justina Valantinė pasakojo, kad pirmasis teismo psichologas Lietuvoje buvo įdarbintas 2014 m. Klaipėdos apygardos teisme. Pagrindinis mūsų darbas susijęs su nepilnamečių apklausomis baudžiamosiose bei civilinėse bylose, ikiteisminiame tyrime ir kartais administracinių nusižengimų bylose. Tad turime išmanyti ne tik psichologiją, bet ir baudžiamąją bei civilinę teisę, šeimos bylas.
Prieš teismo posėdį gaunama nemažai teorinės informacijos apie vaikus - susipažįstama su byla, kuo vaikas ypatingas, gal jis turi specialiųjų poreikių. Vėliau teisme susipažįstama su vaiku gyvai: keliaujama į specialią patalpą - kiekvienas teismas turi įrengtus nepilnamečių apklausos kambarius, kuriuose būnama tik dviese - teismo psichologas ir vaikas. Apklausa prasideda nuo įžanginio etapo - susipažinimo su vaiku. Jo metu labai svarbu užmegzti ryšį, nuo to priklauso apklausos sėkmė. Pokalbis su vaiku prasideda aptariant jam neutralias, saugias temas.
Po vaiko nuomonės išklausymo civilinėse bylose mūsų prašoma pateikti išvadą ir rekomendacijas. Po pakankamai intensyvaus laiko apklausoje, turime kompetentingai pateikti svarbiausią informaciją ir įžvalgas, kurias gali pastebėti tik specialiųjų psichologinių žinių turintys specialistai. Tačiau tai pateikti suprantamai, rišliai ir argumentuoti faktais. Kitaip sakant, į teisininkams ir suaugusiems suprantamą kalbą išverčiame, ką sakė vaikas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pozicija dėl psichologų funkcijų kalėjimuose
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) parengto kalėjimų Resocializacijos skyriaus psichologų pareigybės aprašymo projekto su prašymu skubiai stabdyti LKT pradėtus pokyčius, nes jie gresia rimtomis problemomis įkalinimo įstaigose.
LKT nori, kad tas pats psichologas konsultuotų, o po to ir vertintų konsultuojamo nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat norima, kad tas pats psichologas galėtų konsultuoti ir nuteistąjį, ir su juo dirbantį pareigūną. Tai, pasak LTPF atstovų, psichologus stato į labai pavojingą situaciją ir iškreipia psichologo darbą tokioje sudėtingoje aplinkoje, kaip įkalinimo įstaigos.
LTPF rašte, skirtame teisingumo ministrei E. Dobrowolskai, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija teigia iš esmės nepritarianti kalėjimų Resocializacijos skyriaus psichologo pareigybės aprašymo projektui, todėl LKT Darbuotojų valdymo komitete dėl to pateikė atskirą nuomonę. Kelios pagrindinės tokios pozicijos priežastys:
- Psichologas, kuris konsultuoja nuteistuosius, negali tam pačiam nuteistajam atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, tai gali būti Psichologų etikos kodekse įtvirtinto konfidencialumo principo pažeidimas. Psichologui kils etinių dilemų, kokią informaciją rašyti į vertinimą, o kurią palikti neaprašytą.
- Tas pats psichologas, konsultuodamas nuteistuosius bei darbuotojus, negali išlikti objektyvus abiejų pagalbos gavėjų grupėms, kadangi su darbuotojais jis susijęs darbiniais ryšiais bei, dirbdamas su jais ir spręsdamas įvairaus pobūdžio darbines problemas (susijusias su nuteistųjų resocializacijos procesu) sukuria tarpusavio ryšius, kurie vienareikšmiškai formuoja išankstines psichologo nuostatas (teigiamas arba neigiamas) į bendradarbius, kuriuos jis turėtų konsultuoti. Tai visiškai nesuderinama su psichologo etikos principais ir standartais.
- Projekte nenurodytas darbuotojo pavaldumas. Nėra aišku, kuriai resocializacijos komandai (užimtumo, socialinio darbo ir psichologinių intervencijų, vertinimo ir analizės) šis specialistas yra priskiriamas. Tai yra ypatingai svarbu, nes yra keturios atskiros komandos, kuriose dirbantys darbuotojai atsakingi už skirtingas nesidubliuojančias funkcijas.
Vakarų Lietuvos skyriaus psichologo pareigybės aprašymas
Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus patvirtintame Vakarų Lietuvos skyriaus psichologo pareigybės aprašyme nurodomi šie specialūs reikalavimai darbuotojui:
- Turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį socialinių mokslų studijų krypčių grupės psichologijos studijų krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą su magistro kvalifikaciniu laipsniu (vienpakopių universitetinių studijų arba bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ar jam prilygintą išsilavinimą;
- Būti susipažinusiam su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais probaciją, bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, baudžiamojo poveikio ir auklėjamojo poveikio priemonių vykdymą, Psichologų profesinės etikos kodeksu;
- Mokėti sisteminti, apibendrinti, analizuoti informaciją, rengti išvadas bei pasiūlymus;
- Gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;
- Būti susipažinusiam su dokumentų rengimo taisyklėmis, mokėti dirbti kompiuteriu Microsoft Office programiniu paketu;
- Turėti teisę vairuoti ne žemesnės kaip „B“ kategorijos kelių transporto priemonę.
Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas:
- Priskirtoje veiklos teritorijoje vykdo individualias ir grupinės psichologines konsultacijas, padedant Skyriaus registre esantiems asmenims įveikti psichologines krizes, spręsti kylančias problemas, padėti adaptuotis visuomenėje;
- Dalyvauja Skyriaus registre esančių asmenų Individualaus priežiūros plano priemonių įgyvendinime bei jų korekcijoje, siekiant kontroliuoti kriminogeninius veiksnius ir įgyvendinti tinkamas prevencines ir intervencines priemones;
- Vykdo Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus ir (ar) Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus aprobuotas ir kitas elgesio pataisos programas bei atlieka motyvacinį darbą su Skyriaus registre esančiais asmenimis dėl įsitraukimo į programines veiklas;
- Organizuoja ir vykdo psichologinių krizių, savižudybių ir tyčinio savęs žalojimo prevenciją, intervenciją ir postvenciją, užtikrinant Skyriaus registre esančių asmenų savižudybių ir savęs žalojimų skaičiaus mažinimą;
- Organizuoja ir veda edukacinius užsiėmimus Skyriaus darbuotojams psichikos sveikatos klausimais;
- Teikia metodinę pagalbą įstaigos personalui bendravimo su nuteistaisiais ir kitais psichologinio spektro klausimais, siekiant padidinti psichologinį pasiruošimą darbui;
- Organizuoja ir vykdo Skyriaus registre esantiems asmenims psichologinius užsiėmimus grupėse, veda paskaitas psichikos sveikatos klausimais, vykdant narkomanijos, alkoholizmo prevenciją, užtikrinant socialinių įgūdžių ugdymą bei formavimą, švietimą aktualiomis bendravimo, krizinių situacijų, konstruktyvaus konfliktų sprendimo temomis;
- Organizuoja psichologinių tyrimų nuteistųjų ar personalo tarpe atlikimą, siekiant identifikuoti kylančias problemas bei rengiant jų sprendimo projektus;
- Atlieka pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimus naudojant adaptuotas ir aprobuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos, teikia rekomendacijas dėl priemonių parinkties aktualių kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimui ir / ar valdymui;
- Dalyvauja rengiant socialinio tyrimo išvadas;
- Bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, asociacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, kitais socialiniais partneriais, psichologinės pagalbos teikimo klausimais, organizuoja savanorių, padedančių vykdyti resocializaciją, paiešką ir darbą;
- Vykdydamas funkcijas, palaiko ryšius su Skyriaus registre esančių asmenų artimaisiais, siekiant užtikrinti psichologinės pagalbos efektyvumą;
- Vyksta į Skyriaus aptarnaujamas teritorijas
- Pagal pareigybės kompetenciją kaupia, tvarko statistinius duomenis, teikia duomenis Skyriaus ir įstaigos veiklos ir statistinėms ataskaitoms sudaryti;
- Teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją dalyvauja nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus;
- Pagal pareigybės kompetenciją teikia siūlymus Skyriaus patarėjui dėl skyriaus veiklos tobulinimo;
- Pagal pareigybės kompetenciją dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakymais sudarytų darbo grupių ir komisijų veikloje;
- Vykdo kitus su Skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti Lietuvos probacijos tarnybos tikslai.
tags: #kalejimo #departamentas #psichologas