Išaugęs dėmesys gyvūnų gerovei Lietuvoje liudija visuomenės brandą. Vis dėlto, gyvūnų apsaugos evoliucija kol kas nepasiekė tikslo - visapusio žiauraus elgesio su gyvūnais netoleravimo. Šiame straipsnyje aptariama, kaip Lietuvos teisės aktai reglamentuoja atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, kokie veiksmai laikomi žiauriais, ir kokios sankcijos gali būti taikomos pažeidėjams.
Gyvūnų apsaugos teisinis reguliavimas Lietuvoje
Pagrindiniai teisės aktai, kuriais reguliuojama ir įtvirtinama gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio, yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK). Šie teisės aktai yra pagrindiniai, kurie tiesioginiai nukreipti į gyvūnų apsaugą.
Lietuvos teisės aktuose, tokiuose kaip Baudžiamasis kodeksas ar Administracinių nusižengimų kodeksas, aiškiai nereglamentuota, kas yra laikoma gyvūnu, todėl gali kilti atitinkamas klausimas - kokių tiksliai gyvūnų apsaugą užtikrina įstatymai? Atsakymą į šį klausimą galima aptikti kituose Lietuvos teisės aktuose, pavyzdžiui, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pateikiama ne tik bendrinė gyvūno sąvoka, bet ir atskirų gyvūnų kategorijų, tokių kaip bandomųjų, ūkinių gyvūnų, augintinių, kovinių šunų ir kt. apibrėžimai.
Akivaizdu, kad dėl gyvūnų rūšių gausos įstatymuose negali būti išvardinamos visos gyvūnų rūšys. Be to, gyvūnų rūšių sąrašas yra pastoviai kintantis dėl atrandamų naujų gyvūnų rūšių, tad gyvūno apibrėžimas turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, t. y. į šią sąvoką įtraukiant ir tokius gyvūnus kaip paukščiai, žuvys, laukiniai žvėrys, gyvuliai, vabzdžiai ir pan. Taigi, formaliai Lietuvos įstatymai numato visų rūšių gyvūnų apsaugą, tačiau praktikoje atsakomybės už žiaurų elgesį su tam tikrais gyvūnais taikymas kur kas problematiškesnis, o kai kuriais atvejais net ir sunkiai įmanomas.
Žiauraus elgesio samprata
Nors Lietuvoje žiaurus elgesys su gyvūnais nėra naujai susiformavęs reiškinys, jokie teisės aktai tiesiogiai nenurodo žiauraus elgesio sąvokos apibrėžimo. Tačiau, įstatymai pateikia nebaigtinį sąrašą, kuriame detalizuojami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei. Tai gali būti tokie veiksmai, kaip pavyzdžiui, veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas; sužeidimas ar nužudymas; gyvūnų naudojimas taikiniams; zoofiliniai veiksmai su gyvūnais ir pan.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Žiaurų elgesį su gyvūnais galima suprasti kaip tyčinį skausmo, fizinės ir (ar) psichologinės kančios, pavojaus gyvūno sveikatai ar mirties gyvūnui sukėlimą ar nepriežiūros veiksmus, jei šie veiksmai padaryti nesant teisinio pagrindo. Be kita ko, įstatymai numato ir atskiruosius atvejus, kurie nelaikytini žiauriu elgesiu su gyvūnais, pavyzdžiui, akvakultūros gyvūnų gaudymas, gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, gyvūnų kastravimas ar kiti įvairaus pobūdžio veiksmai su gyvūnais, kuriuos leidžia įstatymai. Tai reiškia, kad už šių veiksmų su gyvūnais atlikimą asmenys nėra traukiami atsakomybėn.
Tai, ką pripažįstame ir laikome žiauriu elgesiu su gyvūnu bei gyvūno kankinimu, randame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Minėtame įstatyme yra nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Galiu pateikti pavyzdžius: gyvūno gąsdinimas, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiu, gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus (išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą), nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas ir dar daug kitų veiksmų.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais
Lietuvoje gyvūnų gerovė nuo žiauraus elgesio su jais yra ginama už šiuos neteisėtus veiksmus numatant baudžiamąją arba administracinę atsakomybę, taigi žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo pasekmes nustato tiek baudžiamasis tiek administracinių nusižengimų kodeksai. Dėl šių priežasčių, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn už žiaurų elgesį su gyvūnais, svarbu atriboti, kokios rūšies atsakomybė gali būti taikoma atitinkamu atveju.
Asmeniui taikytinos teisinės atsakomybės rūšis tiesiogiai priklauso nuo padarinių, kilusių žiauriai elgiantis su gyvūnu. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu veiksmų nekyla žalingų padarinių grėsmė arba tik gresia tokių padarinių atsiradimas, asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kitu atveju, pavyzdžiui, jeigu asmens padaromi veiksmai gyvūnui pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, kad su gyvūnu elgiamasi taip, kad jis suluošinamas arba žūsta, asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Pagrindinis kriterijus skiriant ir atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės yra pavojingi padariniai. Administracinėje teisėje yra baudžiama vien už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. O baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas. Tai yra pagrindiniai kriterijai.
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje
Taigi, pagrindinis atribojimo kriterijus yra ne pati veika, o kilę pavojingi padariniai. Jei gyvūnas dėl asmens elgesio su juo yra suluošinamas arba žūsta, kalbėsime apie baudžiamosios atsakomybės taikymą.
Sankcijos už žiaurų elgesį su gyvūnais
Jeigu kalbėsime apie administracinius nusižengimus (ANK 346 str. 16-19 d.), baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti net 6 000 Eur. Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
O Baudžiamajame kodekse (BK 310 str. 1 d.) dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra numatytos net kelios bausmių rūšys: pradedant viešaisiais darbais, bauda, kuri gali siekti iki 100 tūkst. Eur, laisvės apribojimu, areštu, bet yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų.
Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurių elgesį su gyvūnu, tačiau paprastai tokios bausmės nėra skiriamos, atsižvelgiant į bausmių skyrimo tvarką, numatytą baudžiamajame įstatyme, teismų praktiką bei baudžiamąją politiką, mažinti įkalinamų asmenų skaičių Lietuvoje.
Paprastai tokios bylos baigiasi supaprastinto proceso tvarka, tai yra teismui priimant baudžiamąjį įsakymą.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Sankcijų skyrimo procedūra
Skiriant bausmę yra atsižvelgiama į daug įvairių aplinkybių - padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (teistas, dirba, šeima, elgesys ir kt.); asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (jų skaičių, reikšmę, tarpusavio santykį); nusikalstama veika padarytą žalą.
Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Kalbant apie BK 310 str. būtina paminėti, kad procesas gali pasibaigti apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstančio sprendimo priėmimo procesu, tai yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paskirti laisvės atėmimo bausmę nėra galima, ir paprastai yra skiriama tokia, su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė, kurią pasiūlo prokuroras ir su kuria sutiko kaltininkas.
Laisvės atėmimas - retenybė
Nors visuomenėje neretai kyla diskusijų apie bausmių griežtinimą, svarbu akcentuoti, kad norint kovoti su žiauriu elgesiu su gyvūnais nebūtina galvoti vien tik apie laisvės atėmimo maksimalios ribos didinimą, o daugiau dėmesio skirti šio nusikaltimo prevencijai. Tokį tikslą padeda įgyvendinti įvairios Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos - „Tušti narvai“, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir kt.
Praktikoje, analizuojant paskirtas bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, 2014 m. kovo mėn. - 2024 m. kovo mėn. laikotarpiu dažniausiai buvo pritaikytos baudos ir viešųjų darbų bausmės. Taip pat buvo taikytas laisvės atėmimas, tačiau nei vienu iš šių atvejų nebuvo skiriama maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, o per dešimties metų laikotarpį ši bausmė buvo pritaikyta vos 8 kartus.
Gyvūnų konfiskavimas
Už žiaurų elgesį su gyvūnais pastarieji gali būti konfiskuojami, tačiau šios baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimas sukelia papildomų iššūkių, tokių kaip sąlygų laikyti konfiskuotus gyvūnus nebuvimas, apsunkinta paėmimo tvarka ar neretai pasitaikantis pareigūnų kvalifikacijos trūkumas. Be to, dėl gyvūnų prieglaudų ir kitų institucijų priimančių gyvūnus vietų trūkumo, apsunkinamas gyvūnų realizavimo procesas. Daugiausiai nepatogumų kelia procedūra dėl konfiskuotinų laukinių gyvūnų. Sprendimą kur laikyti šiuos gyvūnus, kokiomis sąlygomis ar iš viso sunaikinti sprendžia Aplinkos apsaugos ministerija. Pavyzdžiui, konfiskuotas gyvūnas gali būti perduodamas gyvūnų globėjams, turintiems tinkamas sąlygas tiems gyvūnams laikyti, arba kitiems gyvūnų laikytojams, galintiems užtikrinti tinkamas sąlygas ir sutinkantiems perimti tokius gyvūnus. Tais atvejais, kai Lietuvoje tokių tinkamų sąlygų laikyti gyvūną apskritai nėra, šis gali būti perduodamas į kitas užsienio valstybes, galinčias apgyvendinti gyvūną.
Bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais statistika
Kasmet Lietuvos apylinkių teismai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gauna nedidelį baudžiamųjų bylų skaičių lyginant su kitų kategorijų bylomis. Per metus teismus pasiekia apie 12-14 baudžiamųjų bylų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. ir 2020 m. buvo gauta po 4 baudžiamąsias bylas, praėjusiais metais tokių bylų nebuvo gauta. Palyginti, pavyzdžiui, bylų dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 str. 2 d.), praėjusiais metais Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta per 130.
Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika - tai gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įvairius įrankius ir priemones, tiek nenaudojant, paprastai sukeliant gyvūnų žūtį.
Kaltinamieji paprastai pripažįsta savo kaltę, gailisi, žada pasitaisyti, o motyvus pateikia įvairius: gyvūnas per garsiai lojo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje ir pan. Kartais pripažįsta pasikarščiavę ar buvę neblaivūs. Todėl sugalvoja tą gyvūną neva paauklėti, bet aišku, kad tokie motyvai nėra pagrįsti ir pateisinami.
Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo
Pastaruoju metu tapo itin madinga teigti, kad gyvūnams padėti neišeina, nes įstatymai nėra pakankamai griežti, atsiranda įvairios iniciatyvos, siekiančios pokyčių, bausmių griežtinimo. Bet tas, kas turi realios praktikos su gyvūnų nepriežiūros ir žiauraus elgesio atvejais, pasakys: įstatymai nėra blogi, blogai yra tai, kad jie yra netaikomi. O netaiko jų atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybės, policija, kt.
2021 m. gegužės 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, prie kurio dirbo GGI. Buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu ir svarbiausia, pagaliau gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) ar kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas ketverius metus GGI siektas draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims.
Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų (ne)turimas galias, GGI formuoti teigiamą gyvūnams teisinę praktiką sekasi neblogai. Norint pokyčių, būtina suteikti nevyriausybinėms organizacijoms teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. GGI šiuo metu siekia, kad būtų įteisinta galimybė gyvūnų gerovės organizacijoms būti automatiškai pripažintomis nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Taip pat, praktikoje būtinas griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas, efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė ir centralizuotas pažeidėjų registras. Labai svarbi ir viešinimo dalis - tiek aiškus informavimas apie teisinius atvejus, tiek kampanijos, kurios parodytų, kokios pasekmės laukia už žiaurų elgesį su gyvūnais. Viešumas veikia kaip stipri prevencinė priemonė - kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys.
tags: #ziaurus #elgesys #su #gyvunais #adminstraciniu #nusizengimu