Kalės nėštumas ir laikotarpis po gimdymo yra ypatingas metas, kupinas tiek džiaugsmo, tiek iššūkių. Šiuo metu kalė patiria daugybę fizinių ir emocinių pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip keičiasi kalės elgesys nėštumo metu ir po gimdymo, kokios yra to priežastys, kaip atpažinti tikrą ir netikrą nėštumą, kokia priežiūra reikalinga nėštumo metu ir po jo, bei kitus svarbius aspektus, su kuriais gali susidurti gyvūnų augintojai.
Ankstyvieji Nėštumo Požymiai ir Elgesio Pokyčiai
Nėštumo pradžioje kalė gali tapti ramesnė ir mažiau aktyvi nei įprastai. Ankstyvieji šuns nėštumo elgesio pokyčiai gali būti subtilūs, bet dėmesingas šeimininkas juos pastebės. Kalė gali atrodyti abejinga, daugiau miegoti, o jos judesiai taps ne tokie spontaniški. Taip pat gali sumažėti apetitas arba pasireikšti švelnus pykinimas.
Fiziniai Pokyčiai Nėštumo Metu
Po kelių savaičių pastebėsite, kad kalės pilvas pradeda didėti. Speneliai gali pradėti šiek tiek tinti ir rausvėti. Kalės nėštumo metu svarbu stebėti jos būklę ir elgesį, nes tam tikri požymiai gali rodyti sveikatos problemas arba komplikacijas. Bet kokie iš šių požymių turėtų būti įvertinti veterinaro, kad būtų galima užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ir užtikrinti kalės bei jos palikuonių sveikatą.
Vidutiniškai šuns nėštumas trunka nuo 58 iki 68 dienų, dažniausiai apie 63 dienas.
Tikrasis ir Netikrasis Nėštumas (Pseudoneštumas)
Svarbu atskirti tikrąjį nėštumą nuo netikrojo. Netikras nėštumas, taip pat žinomas kaip iliuzinis nėštumas ar pseudo-nėštumas, yra šunų ir rečiau kačių būklė, kuri pasireiškia nesterilizuotoms patelėms (nepriklausomai nuo to ar jos buvo sukergtos, ar ne) pasireiškiant kai kuriems arba visiems tipiškiems nėštumo požymiams, kuomet jos tikrai yra nevaikingos.
Taip pat skaitykite: Kalės elgsenos vadovas rujos metu
Netikrojo Nėštumo Priežastys ir Simptomai
Po rujos, patelių kiaušidės natūraliai gamina daugiau hormonų, kad gimda ir kūnas būtų pasirengę nėštumui tuo atveju, jei įvyks apvaisinimas. Jei nėštumas gimdoje yra atpažįstamas (jei yra embrionai) hormonai ir toliau bus gaminami, siekiant išlaikyti nėštumą.
Simptomai gali būti panašūs į tikrą nėštumą. Jie gali skirtis priklausomai nuo kalytės prigimties. Kai kurioms kalėms išsivysto padidėjusi pieno liauka. Kartais paspaudus spenelį, iš jo gali tekėti pienas. Kai kurios kalės šiuo metu gali pradėti kurti "lizdą", išsitiesti antklodę, atsinešti į lovą įvairių daiktų, žaislų ar talismanų. Gali sumažėti aktyvumo lygis arba gyvūnas yra būna mažiau linkęs žaisti / bėgioti.
Diagnostika ir Gydymas esant Netikram Nėštumui
Netikras nėštumas yra greitai diagnozuojamas, kadangi neaptinkama vaisių gimdoje. Jei veterinarijos gydytojas neaptinka jokios patologinės būklės, lemiančios atsiradusius simptomus, įprastai tuomet nereikia jokių drastiškų intervencijų. Jei jūsų augintinis serga ar fiziškai blogai jaučiasi ir jei bet kokie elgsenos pokyčiai yra pakankamai stiprūs, kad keltų susirūpinimą, tada gali prireikti medicininio gydymo pvz. antibiotikais, vaistais nuo uždegimo, raminančiais vaistais arba diuretikais. Daugumai šunų pagerės ir jie grįš į normalią būseną per dvi-tris savaites nuo simptomų atsiradimo. Kalės netikras nėštumas nesikerta su kalės vaisingumu ar galimybe susilaukti palikuonių.
Pagalba Augintiniui esant Netikram Nėštumui
Jei jūsų augintinis kenčia nuo įsivaizduojamo nėštumo, galite jam padėti gydymo metu. Neleiskit susikurti lizdo ir kaupti jame daiktų. Šiuo laikotarpiu nerodykite savo kalei per daug dėmesio - kai kurios kalės yra labiau linkusios būti glostomos. Suteikite galimybę savo šuniui daugiau judėti ir žaisti. Pasiteiraukite veterinarijos gydytojo apie mitybos pokyčius (mažiau baltymų racione gali sutrumpinti rujos trukmę). Pasitarę su veterinarijos gydytoju, taip pat galite šiek tiek sumažinti savo šuns miasto kiekį. Sterilizacija neabejotinai apsaugo nuo pseudonėštumo.
Priežiūra Nėštumo Metu
Pirmoje nėštumo pusėje kalės neturi ypatingų maisto reikalavimų, tačiau jis turi būti visiškai subalansuotas pridedant vitaminus ir mineralus. Nėštumo metu keičiasi medžiagų apykaita, padidėja energija, todėl taisyklingai subalansuotas maistas motinai ir vaisiui yra būtinas. Būdamas pilve šuniukas maitinasi motinos organizme esančiomis maisto medžiagomis ir jei besiformuojančiam vaisiui maistingų medžiagų nepakanka, jis jas atima iš motinos.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Jei jūsų "mergaitės" racioną sudaro sausas maistas - pereikite prie nėščių ir maitinamų kalių maisto, pridėkite folio rūgštį, to pilnai pakaks, norint aprūpinti kalę visomis maistingomis medžiagomis. Jei šuo ėda natūralų maistą, tai būtinai reikia pridėti vitaminų ir mineralų kompleksus, t.y. vitaminų poreikis šiuo laikotarpiu padidėja 2-2,5 kartų.
Antroje nėštumo pusėje labai svarbu stebėti į nėščios kalės organizmą su maistu patenkančias maistingas medžiagas (baltymų, mineralų), t.y. Antroje nėštumo pusėje kalės gimda pastebimai padidėja, kuri neleidžia jai vienu metu daug prisiėsti ir visiškai užpildo skrandį. Pasistenkite be reikalo nejaudinti savo "mergaitės", nereikėtų jos ilgai vežti automobilyje, eiti į svečius. Jokiu būdu neleiskite savo augintiniui šokti nuo aukštų vietų."Mamytę" reikia kelti atsargiai ir lėtai, laikant iš apačios už liemens ir glaudžiant prie savęs.
Nėščios kalės higieniška apžiūra turi būti atliekama kasdien, valyti kailį, stebėti odos paviršių. Antroje nėštumo pusėje kalei iš gimdos gali pasirodyti gleivėtos išskyros, kurias ji išsilaižo, bet jei ji pati to nedaro, reikia išskyras nuplauti švariu vandeniu. Jei jūsų kalė prieš poruojantis nebuvo dehelmintizuota (naikinamos parazitinės kirmėlės), tai šį procesą reikės atidėti ir daryti praėjus 2 savaitėms po gimdymo. Netgi prieš poruodami kalę neduokite jai jokių vaistų, o nėščiai kalei tokius vaistus skiria veterinaras ir tik kraštutiniu atveju. Suteikite savo "mergaitei" galimybę atlikti savo reikalus namie, tai reiškia, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis jai sunku kentėti ir laukti pasivaikščiojimo. Prieš pat gimdymą, pasirūpinkite patogia, ramia ir šilta vieta, be skersvėjų, patogiu priėjimu. Jūsų augintinis turi priprasti prie šios vietos.
Kalės Elgesys Prieš Gimdymą
Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paparastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla. Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti. Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę.
Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį. Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Elgesio Pokyčiai po Gimdymo
Po gimdymo kalės organizmas pamažu atsistato. Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą.
Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti. Gimusias placentas kalė puls ėsti, jai galima leisti tai daryti, tai skatins jos motinystės instinktą ir pieno gamybą, bet jei kalė suės daugiau nei tris placentas - gali stipriai suviduriuoti.
Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda.
Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą! Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas. Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno. Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greitumu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą, nes sveiki šuniukai traukdami pieną maigo kalės spenius su visa savo „maža” jėga, taip palengvindami pieno išbėgimą. Šuniukams paaugus išdygusiais dantukais jie gali sužaloti kalės spenius net iki kraujo. Mastito pavojus.
Sterilizacija: Privalumai ir Svarstymai
Daugelis žmonių svarsto, ar sterilizuoti savo šunį. Ar tai saugi procedūra? Ar po tokios operacijos pasikeičia augintinio charakteris? O gal reikia leisti kalei nors kartą susilaukti šuniukų ir tik tada ją sterilizuoti?
Sterilizacija neabejotinai apsaugo nuo pseudonėštumo. Tai sumažina pūlinių susidarymą ir lytinių organų vėžio riziką. Saugiausia sterilizuoti kales vadinamosios hormoninės ramybės metu, t. y. praėjus 2 mėnesiams po rujos pabaigos.
Nepamirškime, kad šiais laikais sterilizacija iš esmės yra standartinė procedūra, atliekama kiekvienoje veterinarijos klinikoje, todėl neturėtume jos bijoti. Neturėtume be reikalo veisti šunų dėl savanaudiškų priežasčių. Nebijokime sterilizuoti savo augintinių. Tai vienkartinė ir saugi procedūra. Netiesa, kad kalė turi bent kartą susilaukti šuniukų dėl savo psichinės sveikatos. Netiesa, kad po sterilizacijos jos charakteris pasikeis. Pernelyg didelis augintinio svorio augimas po sterilizacijos taip pat yra mitas - viskas priklauso nuo mūsų disciplinos. Anksti sterilizuodami kales sumažiname pieno liaukų auglių riziką, taip pat išvengiame pavojingų ligų.
Kada Kreiptis į Veterinarijos Gydytoją?
Apsilankymas pas veterinarą padės užtikrinti, kad vaikinga patelė yra pakankamai sveika, jog nėštumas gerai vystytųsi ir kad bet kokios galimos komplikacijos būtų kuo anksčiau pastebėtos. Kuomet veterinaras surinks detalią informaciją apie jūsų augintinio sveikatą, reikės atlikti diagnostines procedūras, kurios atliekamos įprastos apžiūros metu: matuojama temperatūra, pulsas, kvėpavimo dažnis, įvertinama dantenų spalva, bendra kūno būklė, o taip pat gali prireikti papildomų diagnostinių tyrimų, tokių kaip kraujo tyrimas ar šlapimo analizė.
Jei manoma, kad jūsų gyvūnas laukiasi palikuonių veterinarijos gydytojui gali prireikti atlikti pilvo ertmės echoskopiją. Atliekant echoskopiją nėštumas gali būti pastebimas nuo maždaug nuo 3 savaitės po apvaisinimo, yra galimybė įvertinti kiek vaisių yra gimdoje, jų širdies darbą (tokiu būdu galima apžiūrėti ar visi vaisiai yra gyvi, ar jie gerai jaučiasi).
Kreipkitės į veterinarą, jei pastebite bet kokius nerimą keliančius simptomus, tokius kaip:
- Apetito praradimas
- Vėmimas
- Apatija
- Nenormalios išskyros iš makšties
- Kiti neįprasti elgesio pokyčiai
Šunų Veisimas: Svarbūs Aspektai
Kalės kergimas dėl sveikatos, t. y. manymas, jog kalę reikėtų sukergti nors vieną kartą, tai apsaugotų nuo susirgimo vėžiu ir pan., yra klaidingai skleidžiamas gandas. Taip pat nesąmonė yra tai, kai augintinės šeimininkas pareiškia “noriu, kad mano šuo patirtų motinystės džiaugsmą”, “mano kalytė, nors ir neveislinė, turi teisę į motinystę”. Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi.
Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaitėliais. Kalei būtina ypatinga priežiūra - maitinimas, papildai, dažnesnis vedžiojimas į lauką (gimda spaudžia šlapimo pūslę), reguliarus pauodegį apiplovimas (stora kalė negalės susriesti ir susitvarkyti pati), galimas šlapimo nelaikymas. Taip pat žinokite, jog kalei gimdymas ne visada būna sklandus, gali prireikti Cezario pjūvio (po narkozės kalės elgesys neprognozuojamas - gali nepripažinti šuniukų), kalė gali išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, įkasti bandančiam jai padėti žmogui. Būna šuniukų apsigimimų (galūnių trūkumai, nesuaugusi pilvo siena - iškrenta žarnos, kaukolės išvarža - išvirtusios į išorę smegenys).