Įvadas
Straipsnyje aptariama kaltinamojo asmenybės nustatymo tvarka teisme Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant nepilnamečių ypatumams baudžiamajame procese. Nagrinėjami įstatyminiai reikalavimai, procedūros ir praktiniai aspektai, susiję su asmens amžiaus nustatymu, atstovavimu, apklausomis ir individualiu vertinimu. Taip pat aptariami įrodymų leistinumo klausimai ir galimos jų tobulinimo kryptys.
Bendrieji principai
Baudžiamasis procesas yra griežtai reglamentuotas įstatymais, siekiant užtikrinti teisingumą ir teisėtų procedūrų laikymąsi. Įrodymų rinkimo procedūros turi būti aiškios, o nuosprendis turi būti grindžiamas tik leistinais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra įtvirtinęs taisykles dėl smurtu ar provokacija surinktų įrodymų neleistinumo.
Nepilnamečių baudžiamojo proceso ypatumai
Lietuvos Respublikos įstatymai numato specialias nuostatas, skirtas nepilnamečių baudžiamajam procesui. Tai susiję su tuo, kad nepilnamečiai dėl savo amžiaus, socialinės ir psichologinės brandos ypatumų yra labiau pažeidžiami ir reikalauja papildomos apsaugos.
Amžius ir atsakomybė
Bendra amžiaus riba, nuo kurios asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, yra šešiolika metų. Tačiau už tam tikrus sunkius nusikaltimus, kurių sąrašas yra baigtinis, atsakomybė taikoma asmenims nuo keturiolikos metų. Jeigu asmeniui iki pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, jam gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų. Jeigu dėl asmens amžiaus kyla abejonių, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.
Taip pat skaitykite: Esminiai aspektai: kaltinamojo asmenybė
Privatumo apsauga
BPK užtikrina nepilnamečio teisę į privatumo apsaugą vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius, taip pat daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra apie nepilnamečius įtariamuosius.
Atstovavimas pagal įstatymą
Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Atstovais pagal įstatymą gali būti tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi nepilnamečiu.
Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam prašymą, leidžiama dalyvauti procese ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Paprastai atstovas dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas gali atsisakyti leisti atstovui dalyvauti procese, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.
Jeigu nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu asmuo. Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui.
Atstovas pagal įstatymą turi teisę gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese. Jis taip pat gali būti įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas dėl nepilnamečio padarytos žalos ir šiuo atveju turi civilinio atsakovo teises bei pareigas.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Praktikoje dažnai pasitaiko problema, kad atstovai pagal įstatymą per vėlai sužino apie nutarimą, kuriuo jiems leidžiama dalyvauti procese. Dėl to jie ne iš karto pasikviečia gynėją pagal susitarimą, o valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti teikiama formaliai.
Apklausa
Ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais.
Svarbu, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas stebėtų, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos būtent nepilnamečio teisės (ar jam nedaromas spaudimas, ar jis nepervargo, ar turėjo galimybę pavalgyti ir kt.). Stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos įtariamojo teisės - tiesioginė gynėjo pareiga.
Apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai, kurie padeda apklausti nepilnamečius, atsižvelgdami į jų socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) specialius apsaugos poreikius. Prireikus, šie psichologai dalyvauja atliekant ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Jeigu psichologų prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jų kompetencijos klausimais, jie įspėjami dėl atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Individualus vertinimas
Pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ar prokuroras nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio individualaus vertinimo. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl jo individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje šis nepilnametis laikomas.
Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui.
Iš esmės, pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva, arba nepilnamečio įtariamojo, arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo, arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo.
Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo įstaiga, kurioje nepilnametis laikomas.
Praktikoje pasitaiko problema, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos teikia duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą dažniausiai atlieka parengdami dokumentus, bet realiai tyrimas neatliekamas, t. y. neaplankoma nepilnamečio šeima, ugdymo įstaiga, nepasikalbama su mokytojais, draugais, artimais giminaičiais.
Kardomosios priemonės
Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės - prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.
Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas nepilnamečiui iš karto negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai; suėmimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių, o suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties, pirmiau numatytą suėmimo terminą nepilnamečiams gali pratęsti apygardos teismo teisėjas ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip šešis mėnesius. Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba asmenys, suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Jei nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei nepilnamečių suėmimas trunka ilgiau kaip keturis mėnesius, prokuroro pareiškime turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo.
Suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, kuriame gynėjo ir prokuroro dalyvavimas būtinas, o nepilnametį suimtąjį privaloma į posėdį pristatyti, jo dalyvavimas gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip keturis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Šiame posėdyje dalyvaujantis suimtasis ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą. Jei teismas perdavė bylą prokurorui, nepilnamečių suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių.
Prokuroras apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą nedelsdamas privalo pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą. Suimtam įtariamajam turi būti nedelsiant sudaryta galimybė pačiam susisiekti su vienu iš jo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu suimtojo nurodytu asmeniu. Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti apie paskirtą suėmimą arba neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu, jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui. Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ar jų nepavyksta nustatyti, arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Kardomoji priemonė nepilnamečio įtariamojo atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, yra kurio nors iš nurodytų asmenų rašytinis įsipareigojimas užtikrinti, kad nepilnametis įtariamasis deramai elgsis ir šaukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Priimant rašytinį įsipareigojimą, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas prižiūrėti, turi būti išdėstoma nusikalstamos veikos, dėl kurios nepilnamečiui įtariamajam skiriama ši kardomoji priemonė, esmė. Be to, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas prižiūrėti, išaiškinama jų atsakomybė, jeigu nepilnametis įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo ar teismo. Jeigu nepilnametis įtariamasis vengia atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, asmenims, įsipareigojusiems jį prižiūrėti, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti paskirta iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda.
Baudžiamojo poveikio priemonės
Iš baudžiamojo poveikio priemonių nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės arba atleistam nuo bausmės, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Teismas gali paskirti nepilnamečiui - nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto.
Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis. Nepilnamečiui turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas per teismo nustatytą terminą skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu.
Įrodymų leistinumas
Įrodymų leistinumas yra esminis baudžiamojo proceso elementas, nes jais remiantis teismas pripažįsta asmenį kaltu ar išteisina. Procedūrinio teisingumo ir teisingo teismo idėjos reikalauja, kad įrodymų rinkimo procedūros būtų aiškiai reglamentuotos, o nuosprendis grindžiamas tik leistinais įrodymais.
Skirtingose teisės sistemose duomenų nepripažinimo įrodymais dėl to, kad jie neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų, procesiniai teisiniai padariniai nurodomi vartojant įvairias sąvokas - įrodymų pašalinimas, įrodymų vertinimo draudimas, įrodymų negaliojimas, įrodymų nenaudojimas.
Įrodymų leistinumo sprendimo modeliai
Yra du pagrindiniai įrodymų leistinumo sprendimo modeliai:
- Neleistinų įrodymų pripažinimas niekiniais, lemiantis fizinį jų pašalinimą iš bylos. Šis modelis taikomas, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Graikijoje ir Kroatijoje.
- Neleistinų įrodymų vertinimo ar naudojimo draudimas. Šis modelis taikomas, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje.
Valstybėse, kuriose taikomas neleistinų įrodymų pripažinimas niekiniais, įrodymų priimtinumo klausimai įprastai išsprendžiami ikiteisminio tyrimo stadijoje. Įrodymai, pripažinti niekiniais, turi būti pašalinami iš bylos medžiagos. Draudimo naudoti niekinius įrodymus nepaisymas užtraukia drausminę atsakomybę.
Valstybėse, kuriose įtvirtintas neleistinų įrodymų vertinimo ar naudojimo draudimas, nėra specialios procedūros spręsti įrodymų leistinumo klausimą, todėl teisėjas nėra fiziškai atskiriamas nuo neleistinų įrodymų, jam tik keliama pareiga tokius įrodymus ignoruoti, jais nesiremti formuojant savo vidinį įsitikinimą dėl faktų ir jų nenaudoti argumentuojant priimamą procesinį sprendimą.
Įrodymų leistinumas Lietuvoje
Lietuvoje nėra specialios procedūros spręsti įrodymų priimtinumo klausimą. Tai reiškia, kad teisėjas atlieka dvigubą vaidmenį - sprendžia tiek teisės, įskaitant įrodymų leistinumą, tiek ir fakto klausimus. Teisėjas nėra fiziškai atskiriamas nuo neleistinų įrodymų, jam tik keliama pareiga tokius įrodymus ignoruoti.
tags: #kaltinamojo #asmenybes #nustatymas #teisme