Įvadas
Teisinėje sistemoje numatyta galimybė pasitelkti įvairių sričių specialistų žinias. Psichologijos žinios teisiniame procese tampa vis svarbesnės, todėl kyla poreikis aptarti psichologo statusą, vaidmenį ir kompetenciją baudžiamajame procese. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologo dalyvavimo baudžiamajame procese aspektai, įskaitant jo vaidmenį atliekant ekspertizes, apklausiant nepilnamečius ir teikiant išvadas teismui. Straipsnyje remiamasi mokslinės literatūros apžvalga, analize ir praktiniais pavyzdžiais, siekiant atskleisti psichologų dalyvavimo teisiniame procese iššūkius ir galimybes. Straipsnyje analizuojami psichologo procesinio statuso ypatumai ir skirtumai, etinės dilemos bei kompetencijos klausimai.
Psichologo vaidmuo baudžiamajame procese
Psichologas baudžiamajame procese gali dalyvauti keliais statusais: kaip ekspertas, specialistas arba liudytojas. Kiekvienas statusas apibrėžia skirtingas teises ir pareigas bei skirtingą atsakomybės lygį.
Psichologas ekspertas
Daugeliui žmonių, kurie susiduria su ekspertizės sąvoka, yra aišku, kad tai tam tikras procesas, kurio metu konkrečiam asmeniui, kuris turi specifinių žinių, yra skiriama atsakyti į teismo pateiktus klausimus, pateikti išvadą teismui. Ekspertas yra asmuo, turintis specialių žinių mokslo, meno, technikos ar kitose srityse, kuris teikia išvadą teismui, atsakydamas į jam pateiktus klausimus. Psichologinė ekspertizė skiriama, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų psichologijos žinių (Justickis ir Valickas, 2003). Teismo psichologijos ekspertizė - tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą.
E Žiobienė (2012, p. 2) teigia, jog „teismo psichologinės, teismo psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos visais atvejais, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado kokių nors psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai (pilnai) suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas).“ Autorė teigia, kad daugiausia yra skiriamos ekspertizės, kurios susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta.
Svarbiausieji teismo psichiatrinės ekspertizės ir teismo psichologinės ekspertizės uždaviniai (pagal LR Sveikatos apsaugos Ministro įsakymą Nr. V-499 2003 m.) apima:
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
- Įvertinti asmens psichikos būklę.
- Nustatyti, ar asmuo serga psichikos liga.
- Nustatyti, ar asmuo gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
- Nustatyti, ar asmuo gali duoti teisingus parodymus.
- Įvertinti asmens gebėjimą dalyvauti baudžiamajame procese.
Kaip galima pastebėti iš pateiktų apibrėžimų, psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t.y. daugiau yra susitelkiama į tai, ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Tuo tarpu psichologinės ekspertizės yra skiriamos tuomet, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo.
Atliekant psichologinę ekspertizę tuo atveju, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas tampa pranašesniu už psichiatrus ir klinikinius psichologus, kadangi turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Tokios teisės psichologo žinios yra apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindai. Šie specialistai geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus galimai pakartotinei ekspertizei. Tuo atveju, kaip yra diagnozuojama psichikos liga, tampa reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas. Minėtą nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 2003 m. rugpjūčio 18 d.
Psichologas ekspertas privalo būti įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir turėti galiojantį kvalifikacinės komisijos išduotą pažymėjimą.
Psichologas specialistas
Specialistas baudžiamajame procese yra asmuo, turintis specialių žinių, kuris padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui atlikti procesinius veiksmus. 2019 12 19 įstatymu Nr. 89 straipsnis numato, kad specialistu gali būti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas arba šioje įstaigoje nedirbantis asmuo.
Nepilnamečio nukentėjusiojo, nepilnamečio liudytojo, nepilnamečio įtariamojo, nepilnamečio kaltinamojo ar specialių apsaugos poreikių turinčio nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai, kurie padeda apklausti šiuos asmenis, atsižvelgdami į jų socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) specialius apsaugos poreikius. Prireikus šie psichologai dalyvauja atliekant ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Jeigu šių psichologų prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jų kompetencijos klausimais, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Specialistas šaukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą ir pateikti nešališką išvadą ar paaiškinimus jam pateiktais klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Specialistui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, gali būti taikomos šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės.
Psichologas liudytojas
Psichologas liudytojas gali būti apklausiamas teisme, jei jis turi informacijos, susijusios su byla. Liudytojas privalo duoti teisingus parodymus ir atsako už melagingų parodymų davimą.
Psichologo kompetencija atliekant ekspertizes
Psichologinės ekspertizės atveju tai įvairaus pobūdžio psichologijos žinios (Justickis ir Valickas, 2003). Kyla klausimas, ar atliekant psichologinius tyrimus ir teikiant išvadą teismui, privalumą turi psichiatras, klinikinis psichologas ar teisės psichologas?
Nekyla abejonių, kad psichiatrines išvadas privalomai turi teikti specialiųjų psichiatrijos žinių turintys specialistai, tačiau, ar tokios žinios gali būti naudingos siekiant parašyti psichologinę išvadą teismui? Kaip jau minėta, psichologinė išvada gali būti teikiama tuomet, kai nėra psichikos sutrikimo, taigi tokiu atveju naudingesnis būtų psichologas, kuris gali turėti mažiau anatominių ar psichopatologinių žinių, tačiau galbūt daugiau žinių apie žmogaus raidos, psichologinius ypatumus, įvairias būsenas ir pan. Psichologas, kaip ir psichiatras, dirba su kiekvienu žmogumi kaip su unikalia asmenybe, kuriai būdinga tam tikra gyvenimo istorija, asmenybės bruožai ir psichikos procesai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad būtent psichologai yra įgiję žinių apie įvairius psichikos procesus (dėmesys, atmintis, mąstymas) bei asmenybės bruožus (savęs vertinimas, sugebėjimas užmegzti santykius ir pan.) vertinančias metodikas ir jų taikymą. Taigi psichologai, atliekantys ekspertizes, už psichiatrus yra pranašesni tuo, kad jie orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus ir jų įtaką žmogaus elgesiui bei gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus.
Remiantis Amerikos psichologų asociacijos (APA) pateikiamais duomenimis, klinikiniai psichologai savo darbe orientuojasi į psichinių, emocinių ir elgesio sutrikimų gydymą, įvairių krizinių situacijų sprendimą, bei kitas fizines būkles, sąlygotas psichikos sutrikimų. Tuo tarpu Teisės psichologai savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje. Jų darbas gali apimti pagalbą teisėjui nusprendžiant tėvystės klausimus, taip pat įvertinti kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese. Kaip viena iš teisės psichologo darbo sferų išskiriama liudytojo parodymų įvertinimas (APA duomenys). Be abejonės, klinikinio psichologo kompetencija vertinti anomalius psichikos reiškinius bei delikventinio elgesio ypatybes yra vertinga teisės psichologijoje, tačiau šių kompetencijų neužtenka sėkmingai vykdyti teismo psichologinėms ekspertizėms, todėl šioje srityje ir reikalingi teisės psichologai.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
A. M .Goldstein ir I. B. Weiner (2003, cit pagal Grigutytė, 2011, p. 16) teigia, jog „teisiniame procese dalyvaujantis psichologas turėtų būti susipažinęs su teisine sistema ir įstatymais, reguliuojančiais jo darbą, suprasti ir naudotis teisine kalba bei būti informuotas apie jo procesinio statuso teises ir pareigas“. Studijuodami teisės psichologijos dalyką universitete, studentai įgyja specialių žinių, skirtų atlikti psichologines ekspertizes. Studentai gauna teisinių žinių, žinių apie aukas ir tapimą aukomis, kriminalinio elgesio raidą ir ją aiškinančias teorijas, praktinių įgūdžių analizuojant psichologines ekspertizes ir pan.
Psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnamečius
Seimui teikiamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis įvedama prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti pasitelkus profesionalų psichologą. Prokurorų teigimu, pagrindinė problema - Lietuvoje psichologų, galinčių kvalifikuotai dirbti baudžiamosiose bylose, - vienetai.
Kauno pedagogų kvalifikacijos centras bendradarbiaudamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra pirmasis Lietuvoje balandžio 20 d. pradėjo vykdyti ilgalaikės programos (kursų - 40 akad. val.) mokymus psichologams „Psichologo dalyvavimas vykdant vaiko apklausą baudžiamajame procese“. Mokymų tikslas - parengti psichologus, galinčius padėti vykdyti vaikų apklausas baudžiamajame procese, tiriant skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas.
Teorinėje dalyje kartu su mokymus neatlyginamai vykdančiais prokurorais (Darius Valkavičius, Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, Nomeda Urbonavičienė, Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, Daiva Brudnienė, Kauno apylinkės prokuratūros 4 sk. vyr. prokurorė) psichologai aptarė temas: „Apklausos tiriant nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai, vaikui ir šeimai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, o patirties turintys psichologai dėstys temas „Pasiruošimas apklausai. Susitikimas su vaiku“, „Kontakto užmezgimas su skirtingo amžiaus ir poreikių vaikais“, „Parengiamasis ir įžanginis apklausos etapai. Nuo gegužės 4 d. prasideda praktinė mokymų dalis, kuri vyks vaiko apklausos kambaryje. Bus mokomasi, kaip savarankiškai psichologas turi atlikti apklausas, tiriant įvairias nusikalstamas veikas, apklausiant skirtingo procesinio statuso dalyvius. Mokymų programos sudarytoja - D. Brudnienė, Kauno apylinkės 4 skyriaus vyriausioji prokurorė. Programa yra registruota Švietimo informacinių technologijų centro kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre. Programos dalyvių tikslinės grupės - psichologai.
Psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnamečius yra ypač svarbus, siekiant užtikrinti, kad vaiko parodymai būtų tikslūs ir patikimi. Psichologas gali padėti vaikui įveikti stresą ir baimę, susijusius su apklausa, taip pat užtikrinti, kad vaiko teisės būtų apsaugotos.
Iššūkiai ir galimybės
Psichologo dalyvavimas baudžiamajame procese susijęs su tam tikrais iššūkiais ir galimybėmis.
Iššūkiai
- Kompetencijos ribos. Psichologas turi būti kompetentingas teikti išvadas tik tais klausimais, kurie patenka į jo kompetencijos sritį.
- Etinės dilemos. Psichologas, dalyvaudamas baudžiamajame procese, gali susidurti su etinėmis dilemomis, susijusiomis su konfidencialumo laikymusi ir interesų konfliktais.
- Nepriklausomumas. Psichologas turi būti nepriklausomas ir nešališkas, teikiant išvadas teismui.
Galimybės
- Specialių žinių panaudojimas. Psichologas gali panaudoti savo specialias žinias, siekiant padėti teismui priimti teisingus sprendimus.
- Nepilnamečių teisių apsauga. Psichologas gali padėti apsaugoti nepilnamečių teises baudžiamajame procese.
- Teisingumo užtikrinimas. Psichologas gali prisidėti prie teisingumo užtikrinimo, teikdamas objektyvias ir patikimas išvadas.
Išvados
Psichologo statusas baudžiamajame procese yra svarbus, siekiant užtikrinti teisingumą ir apsaugoti asmenų teises. Psichologas gali dalyvauti baudžiamajame procese kaip ekspertas, specialistas arba liudytojas. Kiekvienas statusas apibrėžia skirtingas teises ir pareigas bei skirtingą atsakomybės lygį. Psichologas, dalyvaudamas baudžiamajame procese, turi būti kompetentingas, nepriklausomas ir nešališkas. Svarbu, kad psichologai, dalyvaujantys baudžiamajame procese, nuolat tobulintų savo žinias ir įgūdžius, kad galėtų efektyviai atlikti savo funkcijas.
tags: #psichologo #statusas #baudziamajame #procese