Karo psichologas Lietuvoje - tai specialistas, turintis ne tik psichologijos, bet ir karybos žinių, suprantantis specifinius karių poreikius ir iššūkius. Šie specialistai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant karių psichologinę gerovę, padedant jiems įveikti stresą, nerimą ir kitas emocines problemas, ypač susijusias su tarnyba kariuomenėje ir dalyvavimu tarptautinėse misijose.
Karo psichologo kompetencijos ir patirtis
Šioje srityje dirbantys psichologai dažnai turi ilgametę patirtį, įgytą ne tik civilinėse, bet ir karinėse struktūrose. Pavyzdžiui, psichologas, psichoterapeutas, turintis sveikatos psichologijos magistro laipsnį ir medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją, gali užsiimti psichologo praktika daugiau nei 20 metų. Tokie specialistai turi sukaupę didelę krizių ir trauminių įvykių valdymo patirtį.
Profesinė kvalifikacija ir išsilavinimas apima:
- Psichologo, psichoterapeuto kvalifikacija (Vilniaus universitetas, Psichodinamininių grupių psichoterapija).
- Sveikatos psichologijos magistro laipsnis, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007 m.
- Medicinos psichologo profesinė kvalifikacija (Asmens sveikatos priežiūros praktikos licencija Nr. ASL-02192).
- Psichologo praktikos patirtis - daugiau nei 20 metų.
- Krizių ir trauminių įvykių valdymo patirtis - virš 20 metų.
Narystė organizacijose
Karo psichologai dažnai priklauso įvairioms profesinėms organizacijoms, tokioms kaip Lietuvos grupinės analizės draugija, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos traumų psichologijos asociacija ir Lietuvos psichologų sąjungos Krizių ir katastrofų psichologijos komitetas. Tai leidžia jiems nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, dalintis patirtimi su kolegomis ir gauti naujausią informaciją apie psichologinės pagalbos teikimo metodus.
Domėjimosi ir gilinimosi sritys
Karo psichologų domėjimosi sritys yra labai įvairios:
- Psichoanalitinė (psichodinaminė) psichoterapija.
- Streso, baimės ir nerimo valdymas.
- Psichologinio atsparumo stiprinimas.
- Santykiai, krizės šeimoje, konfliktai.
- Krizių ir trauminių įvykių įveika.
- Psichologinė savireguliacija ir impulsų valdymas.
- Terapinio rašymo praktika.
Kvalifikacijos kėlimas
Nuolatinis kvalifikacijos kėlimas yra būtinas karo psichologo profesijoje. Tai apima dalyvavimą įvairiuose mokymuose, seminaruose ir konferencijose, skirtuose krizių valdymui, savižudybių prevencijai, traumų psichologijai ir kitoms aktualioms temoms.
Taip pat skaitykite: Vokietijos agresija: apžvalga
Kvalifikacijos kėlimo pavyzdžiai:
- Trumpalaikės potrauminio streso eklektinės terapijos metodo (BEPP) praktiniai mokymai, Vilniaus universitetas, 2021 m.
- Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto "Psichodinaminė grupių psichoterapija", 2021 m.
- Mokymai „Bendradarbiavimu grįsto savižudybių rizikos vertinimas ir valdymas“ (CAMS: Collaborative Assessment and Management of Suicidality), Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centras, Vilnius, 2019 m.
- Seminaras „Training on Crisis and Disaster Psychology“, Trauma, Crisis and Conflict Unit (Barcelona, Spain) ir Krizių įveikos centras, Vilnius, 2019 m.
- IX-oji Vilniaus traumų psichologijos konferencija, Lietuvos traumų psichologijos asociacija ir Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras, Vilnius, 2019 m.
- Mokslinis-praktinis seminaras „Psichologinės pagalbos teikimas kritinių įvykių metu“, Lietuvos psichologų sąjunga, 2019 m.
- Seminaras „Įvadas į rašymo terapiją“, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas, Birštonas, 2018 m.
- Tarptautinės karo medicinos konferencija „Gyvenimą keičianti reabilitacija - geroji praktika, iššūkiai ir ateities vizijos“, Druskininkai, 2019 m.
- XII Baltijos šalių karo psichologų seminaras, Druskininkai, 2019 m.
- Intervencijų, stiprinančių norą gyventi, mokymai „ASIST“, Visuomenės sveikatos biuras, Vilnius, 2017 m.
- Seminaras „Kasdieniniai psichologo iššūkiai: nuo profesinės etikos iki šiuolaikinių technologijų“, Lietuvos policija, 2017 m.
- Seminaras „Filmų terapija grupėse - galimybės dirbantiems su vaikais ir paaugliais“, Žmogaus psichologijos studija, Kaunas, 2012 m.
- Konferencija „Traumų psichologija: veiksmingi pagalbos būdai“, Vilniaus Universitetas, Vilnius, 2011 m.
- Mokslinė-praktinė konferencija „Verslo psichologijos problemos“, Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2010 m.
- Seminaras „Pagalba komplikuotas netektis išgyvenantiems žmonėms“, Jaunimo psichologinės paramos centras, Vilnius, 2009 m.
- III Baltijos šalių kariuomenių psichologų forumas „Kovinės dvasios palaikymas tarptautinių operacijų ciklo metu“, Kaunas, 2009 m.
- Medicinos instruktoriaus kursas, LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centras, Kaunas, 2009 m.
- Seminaras „Karjeros planavimas permainų situacijoje“, Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba, Vilnius, 2008 m.
- Instruktorių kursai „Įkaitų išlikimo strategija ir derybų su teroristinėmis grupuotėmis vedimas“, JK Ginkluotosios pajėgos, Vilnius, 2007 m.
- Mokslinis - praktinis seminaras „Efektyvumo įvertinimas ir naujų įrodymų psichikos sveikatos srityje kaupimas“, Vilniaus universitetas / Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC), 2007 m.
- Mokymo kursas „Kognityvinės ir elgesio terapijos principai“, Vilniaus universitetas, 2007 m.
- Seminaras „Psichologinių krizių prevencija“, Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC), Vilnius, 2006 m.
- Seminaras „Psichologinių krizių įveikimas“, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institutas, Birštonas, 2006 m.
- Tarptautinis seminaras „Advanced Methods for Identification and Analysis of Narcotic- Psychotropic and Other Substances in Biological Material“, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas, Vilnius, 2006 m.
- Seminaras „Streso įveikimo modeliai“, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, 2005 m.
- Seminaras „Streso, depresijos ir suicidų prevencija“, Vilniaus universitetas / Karo medicinos tarnyba, Vilnius, 2005 m.
- Seminaras „Savižudybių ir krizių prevencija“, JPPC, 2005 m.
- Seminaras „Potrauminio streso sindromas“, JPPC, 2005 m.
- Mokymai „Lygių grupės (peer to peer) švietėjų karinėse pajėgose ŽIV/AIDS ir LPI srityje rengimas“, AIDS centras, Vilnius, 2005 m.
- Seminaras „Labiausiai paplitę psichikos sutrikimai ir jų atpažinimas“, Lietuvos karo akademija / VPSC, Vilnius, 2005 m.
- Mokslinė praktinė konferencija „Medicininės paramos ypatumai šiuolaikinėse karinėse operacijose“, Kauno medicinos universitetas / Karo medicinos tarnyba, Kaunas, 2006 m.
- Mokslinė praktinė konferencija „Aktualūs skubios medicinos pagalbos traumų ir karinių operacijų metu aspektai“, Kauno medicinos universitetas / Karo medicinos tarnyba, Kaunas, 2004 m.
- Mokslinė praktinė konferencija „Aktualūs karo medicinos aspektai šiuolaikiniu NATO transformacijos laikotarpiu“, Kauno medicinos universitetas / Karo medicinos tarnyba, Kaunas, 2004 m.
- Instruktorių mokymai „Krizių valdymo kursai“, Civilinės saugos mokymo centras, Nemenčinė, 2003 m.
Veikla ir atsakomybės
Karo psichologai atlieka įvairias funkcijas, įskaitant:
- Psichologinės pagalbos teikimas kariams: individualios konsultacijos, grupinė terapija, psichologinis įvertinimas.
- Krizių valdymas: dalyvavimas reaguojant į kritinius įvykius, konsultavimas krizės metu.
- Psichologinis atsparumo ugdymas: mokymai, skirti stiprinti karių psichologinį atsparumą stresui ir traumoms.
- Atranka ir vertinimas: dalyvavimas atrankos procese, vertinant kandidatų tinkamumą tarnybai kariuomenėje.
- Mokslinė veikla: tyrimų vykdymas, publikacijų rengimas, dalyvavimas konferencijose.
Psichologinis pasiruošimas tarnybai
Psichologinis pasiruošimas yra itin svarbus. Kariai visos tarnybos metu yra ruošiami psichologiškai: vykdomi įvairūs mokymai, skaitomos paskaitos, jie mokomi tam tikrus dalykus atlikti automatiškai, kad net ir patirdami didžiulį stresą galėtų veikti. Tai vyksta nuolatos. Prieš išvykstant į misijas, kariai psichologiškai rengiami papildomai (tiek teoriškai, tiek praktiškai). Svarbiausia kariui - būti psichologiškai atspariam, motyvuotam, turėti tvirtą dvasią ir pasiryžimą atlikti savo pareigą.
Kario psichologinis pasiruošimas apima:
- Streso valdymas ir įveikos mechanizmų ugdymas.
- Emocijų atpažinimas ir valdymas.
- Komunikacijos ir konfliktų sprendimo įgūdžių lavinimas.
- Psichologinio atsparumo didinimas.
- Savęs pažinimas ir vertybių įsisąmoninimas.
- Pasitikėjimo savimi ir komanda stiprinimas.
Pagalba sugrįžus iš misijų
Grįžus iš misijų, kariams teikiama psichologinė pagalba, siekiant padėti jiems adaptuotis prie civilinio gyvenimo ir įveikti galimus potrauminio streso sutrikimus. Kariai, kuriems karo metu buvo išsivysčiusios mūšio streso reakcijos, yra stebimi dėl potrauminio streso sutrikimo išsivystymo, kad jiems būtų galima laiku suteikti specialistų pagalbą. Dažnai kariams padeda jų bendražygiai, kurie kartu išgyveno tuos pačius dalykus, jų vadai. Šie bendri potyriai juos vienija, įprasmina patirtį, padeda gyti karo žaizdoms sieloje. Karių šeimoms, jų vaikams ne ką lengviau išgyventi, todėl jiems taip pat Lietuvoje suteikiamos psichologo paslaugos.
Straipsniai ir interviu žiniasklaidoje
Karo psichologai aktyviai dalyvauja šviečiant visuomenę apie psichologinės pagalbos svarbą kariams ir jų šeimoms. Jie publikuoja straipsnius, duoda interviu žiniasklaidoje, dalindamiesi savo patirtimi ir žiniomis apie streso valdymą, traumų įveiką ir psichologinio atsparumo stiprinimą.
Straipsnių ir interviu pavyzdžiai:
- „Karo psichologai: sėkmės karinėse operacijose paslaptis - išvien veikiantis mechanizmas“, LK tinklapis, www.kariuomene.kam.lt
- „Karo psichologija: realybė, iššūkiai, Afganistanas“. Kūrybinio konkurso „Šiuolaikinio kario portretas - 2010“ paskatinamoji premija.
- „Įveikime krizę patys“. Žurnalas „Karys“.
- „Misija Afganistane - realybe tapęs Holivudo filmas“. www.delfi.lt
- „Išbandymas karu“. Vakarų ekspreso vedamasis straipsnis.
- „Karių artimuosius vienija laukimas“. Panevėžio balsas.
- „Išbandymas po misijos - šeima!“. Žurnalas „Karys“.
- „Į misiją - psichologiškai pasirengus“. Lietuvos sveikata.
- „Išbandymas karu. Pokalbis su karo psichologu“. Interneto svetainė: www.balsas.lt
Mokslinės publikacijos
Karo psichologai taip pat aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje, atlieka tyrimus ir publikuoja mokslinius straipsnius, skirtus karių psichologinei gerovei ir psichologinio atsparumo ugdymui.
Taip pat skaitykite: Karo psichologinės pasekmės
Mokslinių publikacijų pavyzdžiai:
- Mokslo studija „Stojančiųjų į Lietuvos karo akademiją profesijos samprata“ (R. Adomavičius, R. Endrijaitis, A. Jurgaitis, N. Janulaitienė, V. Vilutienė). Globalizacijos iššūkiai ugdymo procesui: visuomenė ir kariuomenė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilnius, 2013.
- Stendinis pranešimas „Psychological Problems and Adaptation of Soldiers“ // 37 th World Congress on Military Medicine. Jurgaitis Andrius; Lapėnaitė Danutė; Vaičaitienė Ramutė; Levulienė Edita; Zinkuvienė Natalija; Gricienė Vida. Psychological Problems and Adaptation of Soldiers // 37 th World Congress on Military Medicine. Tunisia, 2007.
- Lietuvos karių, vykstančių į tarptautines operacijas, asmenybės ypatumai ir jų prognostinė vertė agresyvių reakcijų frustruojančiose situacijose numatymui: psichologijos magistro darbas / Mokslinis vadovas prof. habil. dr. A. Goštautas. Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Teorinės psichologijos katedra. - Kaunas, 2007.
- Stendinis pranešimas „Preventive Programs for Eusuring Mental Health in Lithuanian Armed Forces // 36 th World Congress on Military Medicine“. Jurgaitis, Andrius; Vaičaitienė, Ramutė; Lapėnaitė, Danutė; Levulienė, Edita; Jankauskas, Darius, Petrauskas, Zigmantas, Vyšniauskienė, Rasa. St. Petersburg, Russia, 2005.
- Narkomanijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas krašto apsaugos sistemoje 2005 metais. Jurgaitis, Andrius // Narkotikų kontrolės departamento prie LRV metinis pranešimas. Vilnius, 2005.
- Lietuvos Sveikatos programos nuostatų įgyvendinimas kariuomenėje // Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2004. Berkevičius, Gintaras; Čaplikienė, Jūratė; Vaičaitienė, Ramutė; Jurgaitis, Andrius; Lapėnaitė, Danutė. Vilnius.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nepaisant svarbaus vaidmens, karo psichologai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant:
- Stigmos mažinimas: skatinimas kreiptis pagalbos, mažinant neigiamą požiūrį į psichologinę pagalbą.
- Resursų trūkumas: užtikrinimas, kad būtų pakankamai kvalifikuotų specialistų ir finansinių išteklių.
- Naujų metodų diegimas: nuolatinis tobulinimas ir naujų, efektyvių pagalbos metodų taikymas.
Ateityje karo psichologų vaidmuo Lietuvoje tik stiprės, ypač atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir poreikį užtikrinti karių psichologinę gerovę. Svarbu toliau investuoti į šios srities specialistų rengimą, mokslinius tyrimus ir psichologinės pagalbos prieinamumą.
Psichologinis atsparumas ir jo svarba
Viena iš kurso dėstytojų, Lietuvos karo akademijos psichologė Rosita Kanapeckaitė, įsitikinusi, jog tik psichologinis atsparumas gali padėti mums išgyventi traumuojančias patirtis bei atsako kodėl mes, atrodo, pripratome net prie karo ir kaip išgyventi traumas, kurias jis paliko.
Psichologinis atsparumas - tai gebėjimas:
- Adaptyviai reaguoti į stresą ir traumas.
- Atsigauti po sunkių išgyvenimų.
- Išlaikyti optimizmą ir tikėjimą ateitimi.
- Rasti prasmę ir tikslą gyvenime.
- Kurti ir palaikyti stiprius socialinius ryšius.
Kaip stiprinti psichologinį atsparumą?
- Mokykitės neapibrėžtumo toleravimo: reikia eiti į naujas patirtis, stebėti kaip į jas reaguoji ir neneigti emocijų, bet mokėti pripažinti, kad šiuo metu jautiesi nesaugiai.
- Ieškokite alternatyvų: kurios padės tokiame netobulame pasaulyje pakankamai gerai funkcionuoti.
- Atsisakykite tobulumo siekimo: svarbu suvokti, kad net ir karo kontekste kasdien patiriame gerų dalykų.
- Peržiūrėkite savo vertybes ir perskirstykite prioritetus: labiau įvertinsite tai ką turite, o šios informacijos užmiršti jau nepavyks.
- Sulėtinkite tempą tada, kai įmanoma.
- Nusistatykite, ką jums svarbiausia šiuo metu atlikti, vienu metu darykite tik vieną darbą.
- Kalbėkitės apie savo baimę ir kitus jausmus su žmonėmis, kuriais pasitikite.
- Džiaukitės mažais dalykais.
- Atitraukite savo dėmesį nuo baimę keliančių minčių: pradėkite savanoriauti, pagelbėkite kitiems žmonėms, užsiimkite kokia nors jums malonia veikla.
- Rūpinkitės savo fizine sveikata: laikykitės miego, darbo, gyvenimo pusiausvyros, stenkitės išlaikyti sau įprastą rutiną, valgymo režimą, vaikščiokite gryname ore, sportuokite, užsiimkite malonia veikla.
- Melskitės, atlikite relaksacijos pratimus, medituokite.
Karo psichologo vaidmuo visuomenėje
Karo psichologai ne tik padeda kariams, bet ir prisideda prie visuomenės psichologinės gerovės stiprinimo. Jų žinios ir patirtis yra vertingos šviečiant visuomenę apie psichologinę sveikatą, krizės įveiką ir atsparumą stresui.
Karo psichologai gali:
- Konsultuoti žiniasklaidą, teikiant informaciją apie psichologinę pagalbą krizės metu.
- Dalyvauti švietimo projektuose, skirtuose psichologinės sveikatos stiprinimui.
- Dirbti su organizacijomis, teikiančiomis pagalbą krizinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Antrojo pasaulinio karo įvykiai ir asmenybės
tags: #reikalingaas #karo #psichologas