Elgesio Sutrikimų Priežastys: Išsamus Žvilgsnis į Sutrikimus, Diagnostiką ir Gydymo Galimybes

Asmenybės sutrikimai priskiriami prie psichologinių sutrikimų grupės, kuriems būdingi nelankstūs ir žalingi mąstymo bei elgesenos būdai. Žmonėms, turintiems asmenybės sutrikimų, dažnai sunku bendrauti su kitais, spręsti kasdienes problemas socialiai ir kultūriškai priimtinais būdais. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos elgesio sutrikimų priežastys, rizikos veiksniai, diagnostika ir gydymo galimybės, siekiant suteikti kuo daugiau informacijos apie šią sudėtingą sritį.

Asmenybės Sutrikimų Apžvalga

Asmenys, sergantys asmenybės sutrikimais, dažnai mano, kad jų elgesys ir mąstymas yra visiškai normalus. Neretai šie žmonės turi kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį, todėl gali turėti didelių sunkumų įvairiose veiklose - darbe, mokykloje ir bendruomenėje, o dėl savo sunkumų dažniausiai kaltina kitus žmones. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje.

Skirtingi Asmenybės Sutrikimų Tipai

Yra keletas skirtingų asmenybės sutrikimų tipų, įskaitant:

• Paranoiškas asmenybės sutrikimas: Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
• Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
• Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
• Antisocialus asmenybės sutrikimas: Dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
• Ribinis asmenybės sutrikimas: Neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
• Histrioninis asmenybės sutrikimas: Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
• Narcisistinis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
• Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas: Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
• Priklausomas asmenybės sutrikimas: Šie asmenys yra stipriai priklausomi nuo kitų žmonių, nes mano, kad tik jų pagalba gali pasiekti emocinę ir fizinę gerovę. Dažniausiai vengia būti vieni, jiems visada reikia pritarimo ir pagalbos priimant sprendimus. Yra labiau linkę kentėti ir toleruoti fizinį ir psichologinį smurtą.
• Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.

Psichikos Sutrikimų Apžvalga

Psichikos sutrikimai ir ligos yra būklės, kurios paveikia žmogaus psichiką, emocinę būseną ir sukelia problemas su mąstymu, elgesiu, jausmais ar suvokimu.

Dažniausi Psichikos Sutrikimų Tipai

Psichikos sutrikimai yra labai įvairūs, o jų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo tipo, jo sunkumo ir asmenybės bei aplinkos ypatumų. Tai yra tik keli psichikos sutrikimų pavyzdžiai:

Taip pat skaitykite: Ankstyvo Gimdymo Įtaka Raidos Ypatumams

1. Elgesio sutrikimai: Tokie kaip antisocialus elgesys, hiperaktyvumas, impulsyvumas arba valgymo sutrikimai.
2. Nuotaikos sutrikimai: Pavyzdžiui, depresija, manija ar bipolinis sutrikimas.
3. Trauminiai sutrikimai: Tokie kaip post-trauminis streso sindromas, kuris gali išsivystyti po traumų ar labai stresinių įvykių bei išgyvenimų.
4. Psichikos vystymosi sutrikimai: Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimas, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba specifinės mokymosi sunkumų formos.
5. Psichozės sutrikimai: Šizofrenija ar kliedėjimas.
6. Streso ir prisitaikymo sutrikimai: Perdegimas, kuris gali atsirasti po nuolatinio streso, traumų ar sunkių gyvenimo įvykių.

Vienas ar keli iš šių simptomų gali pasireikšti bet kurio asmens gyvenimo eigoje dėl įvairių priežasčių ir tai nebūtinai reiškia, jog asmuo serga psichikos sutrikimu.

Elgesio Sutrikimų Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Psichikos sutrikimų priežastys dažnai yra sudėtingos ir tarpusavyje susijusios, o tai reiškia, kad vienas veiksnys retai yra vienintelė priežastis.

Biologiniai Veiksniai

• Genetika: Psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi.
• Centrinės nervų sistemos veikla: Elgesio sutrikimai yra psichinės sveikatos problemos, kurios gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas, ypač centrinę nervų sistemą. Ši sistema, apimanti smegenis ir nugaros smegenis, yra atsakinga už elgesio, emocijų ir pažinimo procesų reguliavimą. Pavyzdžiui, tam tikri elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) arba elgesio sutrikimas, gali būti susiję su smegenų struktūriniais ir funkcionaliais pokyčiais, tokiais kaip sumažėjęs tam tikrų smegenų sričių aktyvumas.
• Smegenų struktūros ir nervų sistemos: Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai yra kompleksinė psichinė būklė, susijusi su įvairiomis smegenų struktūromis ir nervų sistemomis. Pagrindinės paveiktos sritys apima emocijų reguliavimo centrus, tokius kaip amygdala ir prefrontalinė žievė. Amygdala atlieka svarbų vaidmenį apdorojant emocijas, ypač baimę ir stresą, tuo tarpu prefrontalinė žievė yra atsakinga už sprendimų priėmimą, impulsyvumo kontrolę ir socialinį elgesį.

Psichologiniai Veiksniai

• Trauminiai išgyvenimai: Traumos, stresas ar prasta emocijų valdymo patirtis taip pat gali prisidėti prie šių sutrikimų.

Aplinkos Veiksniai

• Socialinė izoliacija arba atskirtis: Žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
• Finansinės ar socialinės problemos: Skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos, pavyzdžiui, gyvenimas konflikto zonoje ar po katastrofos, taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką.
• Narkotinių medžiagų vartojimas: Alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
• Šeimos aplinka: Rizikos veiksniais laikomi šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė.

Šie veiksniai gali sąveikauti tarpusavyje, ir kartais sunku nustatyti, kuris veiksnys yra labiausiai reikšmingas.

Apsauginiai Veiksniai

Kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Elgesio Sutrikimų Simptomai ir Poveikis

Elgesio sutrikimai gali turėti gilų poveikį žmogaus kasdieniam gyvenimui, veikdami įvairius gyvenimo aspektus. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo, sunkumo ir asmenybės bei aplinkybių.

Taip pat skaitykite: Psichikos ir fizinės sveikatos sąsajos

Pagrindiniai Simptomai

Pagrindiniai elgesio sutrikimų simptomai gali apimti agresyvumą, nuolatinį nepaklusnumą, impulsyvų elgesį, emocinį nestabilumą, socialinę izoliaciją ir sunkumus mokykloje. Mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai apima įvairius psichikos sutrikimus, kurie pasireiškia tiek emociniais, tiek elgesio simptomais. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nerimo sutrikimus, depresiją, elgesio problemas ir socialinę izoliaciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie sutrikimai gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, santykiams ir bendram gyvenimo kokybei.

Poveikis Kasdieniam Gyvenimui

• Substancijų vartojimas: Kai kurie žmonės gali griebtis alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų vartojimo, kaip būdo susidoroti su psichikos sutrikimais, o tai gali sukelti priklausomybę ir kitus sveikatos sutrikimus.
• Kasdienio gyvenimo kokybės sumažėjimas: Dėl psichikos sutrikimų reikalauja efektyvaus gydymo ir paramos strategijų.

Elgesio Sutrikimų Diagnostika

Patikimai diagnozuoti asmenybės sutrikimus yra sudėtinga. Dėl to būtina atlikti kruopščią specialisto vedamą diagnostiką. Elgesio sutrikimų diagnozė remiasi išsamia klinikine vertinimo procedūra, kurioje dalyvauja psichiatras ar psichologas.

Diagnostikos Priemonės ir Metodai

Diagnostika gali apimti pokalbius su pacientu ir jo šeimos nariais, elgesio stebėjimą, psichologinius testus ir standartizuotas diagnostines priemones, tokias kaip DSM-5 kriterijai. Psichiatrai ir psichologai naudoja standartizuotas diagnostikos priemones, tokias kaip DSM-5 (Diagnostikos ir statistikos vadovas) kriterijai. Be to, gali būti atliekami įvairūs testai, siekiant įvertinti emocinę ir kognityvinę funkciją.

Elgesio Sutrikimų Gydymo Galimybės

Gydymas priklauso nuo asmenybės sutrikimo tipo ir sunkumo. Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui. Mišrių elgesio ir emocijų sutrikimų gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus.

Psichoterapija

Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė-elgesio terapija ir dialektinė elgesio terapija, yra dažnai naudojama siekiant padėti pacientams valdyti emocijas ir elgesį.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas ir stresas: priežastys ir ryšys

Medikamentinis Gydymas

Medicininiai gydymo būdai dažnai apima psichotropinių vaistų, tokių kaip antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai, paskyrimą. Vaistai, tokie kaip antidepresantai, antipsichoziniai vaistai ir nuotaiką stabilizuojantys vaistai, gali būti skiriami siekiant palengvinti simptomus.

Ergoterapija ir Reabilitacinės Programos

Padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos. Per šiuos metodus ergoterapeutas padeda žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, gerinti jų funkcionalumą, savarankiškumą ir bendrą gyvenimo kokybę. Suderinus individualius poreikius su konkrečiomis veiklomis ir intervencijomis, ergoterapija gali teigiamai paveikti žmonių gyvenimus, padėdama jiems pasiekti savo tikslus ir pagerinti savijautą.

Kiti Gydymo Būdai

Be to, alternatyvūs metodai, tokie kaip meditacija, mindfulness praktikos ir fizinė veikla, gali būti naudingi gydymo procese.

Ergoterapeuto vaidmuo

Ergoterapeutas yra svarbus specialistas, teikiantis pagalbą žmonėms, sergantiems psichikos ligomis. Štai keletas būdų, kaip ergoterapeutas gali padėti asmenims, sergantiems psichikos ligomis:

• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas: Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Tai padeda gerinti savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
• Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas: Siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
• Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai: Mokymas valdyti stresą ir nerimą per atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimus, meditaciją, taip pat yra ergoterapijos dalis. Tai padeda sumažinti psichikos ligų simptomus ir pagerinti bendrą savijautą bei tinkamai susireguliuoti savo emocijose ir kūne.
• Laiko planavimas ir organizavimas: Ergoterapeutas gali padėti asmenims tobulinti laiko valdymo ir organizavimo įgūdžius, kurie yra svarbūs siekiant didesnės nepriklausomybės ir savarankiškumo, taip pat svarbūs siekiant išvengti per didelio streso ir išsekimo.
• Hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas: Padedant rasti ir įtraukti į gyvenimą prasmingą laisvalaikio veiklą ar hobius, ergoterapeutas gali padėti gerinti savijautą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu ir sumažinti izoliacijos jausmą.
• Aplinkos pritaikymas.

Finansinė pagalba ir konsultavimas

Informacija ir pagalba susijusi su finansiniais ištekliais, tokiais kaip išmokos ar paramos.

Vaikų Elgesio Sutrikimai

Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės:

• Elgesio sutrikimai;
• Emocijų sutrikimai;
• Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai.

Nepaisant to, kad visi šie sutrikimai tarpusavyje skiriasi, tačiau visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje. Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Dėl šios priežasties būna, kad vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė klijuojama vaikui net ir tada, kai vaiko patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.

Vaikų Elgesio Sutrikimų Tipai

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų. Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).

• Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas: Pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.
• Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys): Pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

Vaikų Emociniai Sutrikimai

Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis. Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.

• Nerimo sutrikimai: Susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
• Nuotaikos sutrikimai: Būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.

Aktyvumo ir (ar) Dėmesio Sutrikimai

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje. Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).

Priežastys ir Rizikos Veiksniai Vaikams

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.

Diagnostika ir Gydymo Galimybės Vaikams

Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru. Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.

Kaip Tėvai ir Pedagogai Gali Padėti Vaikams?

Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.

tags: #kas #gali #sukelti #elgesio #sutrikima