Personalo atrankų konsultantai vieningai sutaria, kad vienas svarbiausių aspektų yra padėti kandidatui atsiskleisti, o ne apsiriboti šabloniniais klausimais. Siekiant geriausiai tai įgyvendinti, verta įsiklausyti į personalo atrankų profesionalų patarimus. Straipsnyje aptarsime, kaip nustatyti kandidato kompetencijas ir motyvaciją darbo pokalbio metu, kokios motyvacinės priemonės veiksmingiausios ir kaip išlaikyti darbuotojų įsitraukimą.
Darbo pokalbis: kompetencijų ir asmenybės atskleidimas
Personalo atrankos procesą įprastai sudaro mažiausiai du susitikimai. Pirmojo susitikimo metu siekiama nustatyti, ar kandidato turimos kompetencijos ir darbo patirtis atitinka konkrečios darbo pozicijos reikalavimus. Antrojo susitikimo metu siekiama įžvelgti ir suprasti, ar kandidato asmenybė ir vertybės atitinka organizacijos bei būsimos komandos lūkesčius.
Piltuvėlio metodas kompetencijoms nustatyti
Pirmojo pokalbio metu svarbu patikrinti, ar kompetencijos, nurodytos kandidato gyvenimo aprašyme, atitinka tas, kurių reikės realiame darbe. Tam puikiai tinka vadinamasis „piltuvėlio“ principas. Užuot tiesiogiai klausiant apie kompetenciją, pavyzdžiui, gebėjimą vadovauti komandai, vertėtų pasitelkti kelis klausimus, padedančius kandidatui atsiskleisti.
Pavyzdžiui, galima pasiteirauti apie vadovavimo patirtį, paprašyti papasakoti realių situacijų, įvardyti savo vaidmenį jose bei pasiektus rezultatus. Norint plėtoti temą, galima pasiteirauti apie grįžtamąjį ryšį, kurio kandidatas sulaukė iš kolegų ar vadovo, ir kokias išvadas jis pasidarė.
Svarbu fiksuoti gautą informaciją ir vengti ją vertinti pokalbio metu. Pagrindinis tikslas - padėti potencialiam darbuotojui atsiskleisti, o ne jį egzaminuoti.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Motyvacijos nustatymas antrojo pokalbio metu
Antrojo susitikimo metu svarbu įsigilinti ir suprasti, ar kandidato asmenybė ir požiūris atitinka potencialaus darbdavio darbo kultūrą, vertybes ir būsimos komandos lūkesčius. Tai sudėtinga užduotis, reikalaujanti gebėjimo perprasti žmogų per trumpą laiką.
Vienas svarbiausių tikslų - nustatyti potencialaus darbuotojo motyvaciją. Kandidatai dažnai būna pasiruošę atsakyti į šį klausimą ir lengvai įvardija priežastis, pavyzdžiui, norą dirbti tarptautinėje įmonėje. Jei kandidatas patvirtina šią priežastį išsamiomis žiniomis apie įmonės veiklą, aktualias naujienas, teikiamas paslaugas ar produktus, tai rodo jo susidomėjimą kompanija.
Vidinės motyvacijos atskleidimas
Nustatyti vidinę motyvaciją yra sudėtingiau. Organizacijai svarbus potencialaus darbuotojo vidinis nusiteikimas prisijungti prie kolektyvo, siekti įmonės tikslų ir tapti ilgamečiu darbuotoju. Tai galima atpažinti užduodant atvirus klausimus: kuo traukia būtent ši organizacija, jei rinkoje yra ne viena panaši sėkmingai veikianti įmonė?
Atsakymai gali atskleisti nuoširdų norą dirbti būtent šioje įmonėje dėl jai vadovaujančio asmens. Taip pat verta pasidomėti, dėl kokių priežasčių kandidatas palieka dabartinį ar paliko buvusį darbą - tai gali atskleisti didesnes ambicijas, norą prisiimti daugiau atsakomybių.
Reikia būti pasiruošus ir galimiems neigiamiems atsiliepimams apie buvusią darbovietę ar darbdavį, kurie gali padėti įvertinti kandidato moralines vertybes ir būdo bruožus. Svarbu antrajam pokalbiui pasiruošti įdomių, originalių ir netikėtų atvirų klausimų, kurie padeda geriau pažinti tuos kandidatus, kurie pokalbiams ruošiasi „iš vadovėlių“ ir ne visada pateikia nuoširdžius atsakymus. Atranką vykdančio asmens tikslas - atpažinti tuos, kurie iš tiesų nori dirbti tam tikroje pozicijoje. Rekomenduojama kandidatui pateikti konkrečias situacijas ir prašyti papasakoti, kaip jis elgtųsi ar spręstų panašias problemas.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Galiausiai, personalo atrankos konsultantui ar darbdaviui visada prasminga įsiklausyti ne tik į kandidato išsakomų minčių turinį bei pastebėti jų pateikimą, bet ir vadovautis savo nuojauta.
Klausimai, padedantys įvertinti kandidato tinkamumą
Darbo pokalbio metu užduodami klausimai gali padėti įvertinti kandidato asmenybę, motyvaciją ir tinkamumą pozicijai. Štai keletas pavyzdžių:
- Papasakok apie save: Šiuo klausimu darbdavys vertins, kaip tu save matai ir vertini kaip asmenybę, kas tau svarbu, kuo domiesi ar kas tave motyvuoja. Taip darbdavys identifikuos, ar būsi tinkamas prie jau suformuotos komandos, kaip elgsiesi darbe, koks bus tavo darbo stilius. Atsakydamas į šį klausimą trumpai apibūdink save kaip asmenybę (koks tu esi) ir papasakok apie savo pomėgius. Pasakodamas nesiblaškyk ir dėstyk mintis struktūruotai, apgalvotai.
- Kodėl nori dirbti būtent čia? Geriausias būdas pasiruošti šiam klausimui - sužinoti apie darbovietės teikiamus produktus/paslaugas, jos misiją, istoriją bei kultūrą. Atsakydamas į šį klausimą paminėk tuos aspektus, kurie yra tau patraukliausi ir pritaikyk juos savo karjeros tikslams.
- Kaip gali prisidėti prie įmonės tikslų įgyvendinimo? Atsakydamas į šį klausimą įvertink savo patirtį ir kompetencijas, palygink jas su reikalavimais pareigybei, į kurią kandidatuoji. Kai kurios tavo kompetencijos gali pranokti reikalavimus, todėl pasiūlyk idėjas ar sprendimus, kaip naudojant savo geriausiai išugdytas kompetencijas, pasieksi dar geresnį rezultatą už jau dabar esantį.
- Ką veikei, kai neturėjai darbo? Šis atsakymas priklauso nuo to, kiek laiko nedirbai/nedirbi. Jei tai kelios savaitės, gali sakyti, jog atostogavai, leidai laiką su šeima. Jei tai buvo ilgesnis laikotarpis - galbūt aktyviai dalyvavai kokioje nors veikloje ar ėmeisi savarankiškos veiklos, o gal tiesiog laiką skyrei susidėlioti mintims dėl ateities?
- Kas tau patiko/nepatiko ankstesniame darbe? Stenkis, jog teigiamų dalykų būtų daugiau nei neigiamų. Šiuo klausimu darbdavys galimai bando patikrinti kaip tu pritapsi prie įmonės ir kolektyvo. Geriausia, jei išvardinsi 2 - 3 dalykus, kurie tau labiausiai patiko (dinamiškas, kūrybingas darbas, draugiška aplinka, palaikantys vadovai ar pan.).
- Apibūdink sunkiausias situacijas darbe. Kaip jas sprendi? Šis klausimas dažnai užduodamas norint įvertinti kaip tau sekasi spręsti problemas. Atsimink, jog pasakojimai yra labiau įsimenami nei faktai ir skaičiai, todėl geriau papasakok realią istoriją, kaip susitvarkei su sunkiausia situacija.
- Ko išmokai iš savo padarytų klaidų? Geriausia, jog čia pateiktum pavyzdžių iš savo praktikos. Pvz.: išmokau išklausyti ir priimti kitų žmonių nuomonę arba supratau, jog rezultatą galiu pasiekti tik atkakliai dirbdamas (pvz., skambindamas klientui).
- Ar tau labiau patinka dirbti vienam, ar komandoje? Tai priklauso nuo darbo pobūdžio bei pozicijos. Pvz., projektų vadovas (-ė) turi mokėti bei norėti dirbti komandoje, bet apskaitininkas (-ė) ar programuotojas (-a) geriau gebės dirbti savarankiškai.
- Kaip manai, kodėl esi tinkamas šiam darbui? Atsakydamas į šį klausimą išvardink pagrindinius savo patirties, įgūdžių bei asmeninių savybių aspektus, kurie būtų naudingi siūlomoje pozicijoje. Nepamiršk pokalbio metu pabrėžti ir savo motyvaciją siūlomam darbui, nes kandidatas, turintis stiprią motyvaciją išmoks, ko nemoka ir sužinos, ko nežino.
- Ar esi linkęs darbus ,,parsinešti'' į namus? Pats geriausias atsakymas į šį klausimą: ,,Jei to reikia, kad užduotis ar projektas būtų įgyvendintas - taip''. Tačiau, jei neketini to daryti, geriau nemeluoti.
- Kokie tavo karjeros tikslai? Šiuo klausimu norima sužinoti apie tavo siekius bei ambicijas. Geriausia pabrėžti, jog nori augti, tobulėti bei semtis patirties šioje įmonėje ir dėsi pastangas tam, kad įmonė gautų naudą, o tu - galimybę kilti karjeros laiptais.
- Kokie tavo atlyginimo lūkesčiai? Šį klausimą turėtum apgalvoti dar prieš darbo pokalbį ir jau turėti paruoštą atsakymą. Nebūtinai reikia nurodyti tikslią ar galutinę sumą, tačiau darbdaviui yra svarbu gauti orientacinę sumą. Taip pat, turi būti pasiruošęs savo atsakymą pagrįsti. Jei darbdavys paklaus - kodėl būtent tokia suma, logiškiausias pagrindimas yra palyginimas su paskutiniu atlygiu ir su kitų įmonių siūlomais pasiūlymais arba asmeninis biudžetas.
- Kodėl nori pakeisti darbo vietą? Net jei ir buvusioje darbo vietoje ne viskas klostėsi gerai, pasistenk į šį klausimą atsakyti teigiamai. Gali paminėti, jog ieškai naujų iššūkių ar galimybių realizuoti save konkrečioje srityje. Atlyginimas neturėtų būti pagrindinė priežastis, nes darbdavys suabejos, ar neišeisi pas konkurentus, jei jie tau pasiūlys daugiau.
- Kaip tave apibūdintų kiti? Pažvelgti į save kitų akimis - gana sunku, tačiau šis klausimas gali nemažai atskleisti apie tavo asmenybę bei dėmesingumą kitiems. Atsakydamas, pasistenk įsijausti į kito būseną - tai parodo empatijos lygį. Atsakant į šį klausimą - verta atskleisti tiek savo teigiamas savybes, tiek išsakyti konstruktyvios kritikos. Atsakydamas remkis konkrečiais pavyzdžiais: komandinio darbo situacija, bendromis veiklomis ar pan.
- Kodėl buvai atleistas/išėjai iš ankstesnio darbo? Atsakant į šį klausimą - geriau nemeluoti. Darbdavys gali paskambinti į buvusią darbovietę. Gali numatyti, kas įvyktų, jei tavo ir buvusio darbdavio atsakymai būtų skirtingi. Svarbu nepateikti neigiamos informacijos apie buvusį darbdavį. Verta paminėti, ko išmokai ir ko pasisėmei iš buvusios darbovietės.
- Ar turi klausimų man? Gali paklausti darbdavio apie jo patirtį įmonėje, kodėl jam patinka čia dirbti, su kokiais iššūkiais gali tekti susidurti pozicijoje, į kurią kandidatuoji. Užduodant kelis panašaus pobūdžio klausimus, parodysi darbdaviui, jog esi suinteresuotas šia darbo poziciją.
- Kaip susitvarkai su stresu? Tai nėra klausimas norint sužinoti ar darbe patiri stresą, ar ne. Tai, kaip tu elgiesi įtemptu momentu, yra tavo sugebėjimo išspręsti problemas rodiklis. Darbdaviai nori samdyti kandidatus, kurie į stresą reaguoja konstruktyviai.
- Kokie tavo didžiausi profesiniai pasiekimai? Nesidrovėk atsakinėdamas į šį klausimą. Apibūdink situaciją ir užduotį, kurią tau reikėjo įgyvendinti, kad darbdaviui būtų aiškus pagrindinis kontekstas. Tačiau didžiąją dalį pasakojimo laiko skirk tam, kad papasakotum, ką tiksliai tu darei ir kaip to pasiekei.
- Trumpai papasakok ką daro mūsų įmonė? Dažnai kandidatai negali pasakyti, ką konkrečiai daro įmonė. Pirmiausia, tave turi sudominti įmonės veikla, nes tu irgi turi tikėti jos idėja. Tai taip pat parodo, ar domiesi, supranti ir pakankamai įsigilinai į pačios įmonės ar skyriaus, kuriame nori dirbti, veiklą.
- Kaip manai, koks yra mūsų išskirtinumas lyginant su konkurentais? Šiuo klausimu darbdavys supras, ar domiesi įmone, kurioje nori dirbti ir ar skyrei laiko pasiruošimui. Atsakydamas parodysi, kad tau įdomu ką daro įmonė, supranti jos veiklą ir gali atpažinti konkurentus ir pagrindines vertybes, kurias siūlo įmonė prieš konkurentus.
- Kaip atrodė tavo darbo diena ankstesnėje pozicijoje? Įvardink konkrečias užduotis. Į šį klausimą reikėtų atsakyti apgalvotai ir struktūruotai. Geriausia pradėk nuo dienos pradžios, nes ne visos dienos būna vienodos, tad pasirink dažniausiai pasikartotinas užduotis ir standartinę dieną darbe. Darbdavys įvertins, ar gali struktūruotai atsakyti į klausimus ir, tokiu būdu, iš išgirstų užduočių galės geriau įvertinti, kokios atsakomybės tau buvo patikėtos.
- Kokie trys asmenys, kolegos, įmonės, klientai galėtų tave rekomenduoti? Atsakydamas į šį klausimą gali įvardinti savo kolegas, su kuriais dirbai kartu komandoje, buvusius vadovus, dėstytojus ar kitus partnerius su kuriais turėjai profesinių ryšių. Bandyk apsisukti be šeimos narių ar draugų, su kuriais neteko dirbti kartu.
- Didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti? Gerai pagalvok, kokias užduotis teko išspręsti darbuose, jei patirties dar neturi, galbūt turėjai kitų iššūkių, kurie pareikalavo atsidavimo, disciplinos ir problemos sprendimų.
- Kokios tavo didžiausios stiprybės? Šiam klausimui reikėtų pasiruošti iš anksto, geriausia pasidaryti sąrašą. Atsakymas į šį klausimą bus nieko vertas, jei savybių nepagrįsi faktais, tad pateik ir kelis pavyzdžius, kur tavo stiprybės buvo atsiskleidusios.
- Ką apie tave pasakytų buvęs vadovas? Iš principo, tai yra paslėptas geriausių/blogiausių savybių klausimas. Nes tai, ką tu galvoji, jog apie tave galvoja kitas, iš tiesų yra tai, ką tu galvoji apie save. Čia teisingiausia būtų nurodyti vieną iš geriausių savo savybių ir pagrįsti ją pavyzdžiais iš darbo patirties, už kurią iš tiesų sulaukei pagyrimo iš savo vadovo. Paminėk ir savybę, dėl kurios susilaukdavai kritikos, tačiau gali pridurti, kad ties ja dirbi ir ugdai save.
- Kuo tu geresnis kandidatas už tuos, su kuriais šiandien jau kalbėjomės? Šis klausimas iš dalies įpareigoja tave girtis bei liaupsinti savo savybes, ko, greičiausiai, tu daryti nenori. Todėl geriausias būdas yra parodyti, jog tu pasitiki vertintoju bei dar kartą akcentuoti savo motyvaciją. Gali paminėti, jog negali lygintis su savo konkurentais jų nemačius ir, jog šiame interviu stengeisi būti kuo nuoširdesnis, todėl tikiesi, jog tavo atitikimas pareigybei bei įmonės kultūrai bus įvertintas.
- Ką asmuo, kuris tavęs nemėgsta, pasakytų apie tave? Tai klausimo ,,Kokios tavo blogiausios savybės" analogas. Svarbu nebijoti pateikti savęs iš blogosios pusės. Išryškink tokias savybes, kurios iš tikrųjų yra geros. Pavyzdžiui, manęs galima nemėgti dėl reiklumo ir punktualumo. Niekada nepalieku nebaigtų darbų ar netvarkos, ir to paties reikalauju iš aplinkinių.
- Ar turite reikiamą kvalifikaciją? Atsakant į šį klausimą geriau nemeluoti, nes yla labai greit išlįs iš maišo. Jei ir neturi reikiamos kvalifikacijos į šią poziciją, nereiškia, kad darbdavys nepakvies dirbti. Atsakydamas neslėpk nuo darbdavio savo tikslų bei svajonių ir aiškiai įvardink, kodėl pretenduoji į poziciją, ne pagal turimą patirtį. Darbdaviui patiks, jei paminėsi, jog greit mokaisi, sieki tobulėti, nori gilinti savo žinias siūlomoje srityje bei kuo tavo jau turima kvalifikacija būtų naudinga būsimame darbe.
- Apibūdink savo darbo stilių. Vadovai dažniausiai nori išgirsti, kad tu mėgsti planuoti darbus, bet dirbi lanksčiai, kūrybingai, kartais analizuojant situaciją ir koreguojant savo planus, priklausomai nuo jau pasiekto rezultato. Gali paminėti, jog darbe bendrauji palaikydamas draugiškus darbo santykius. Jei kandidatuosi į vadovo pareigas gali paminėti, kad esi liberalus vadovas, nes šis darbo stilius laikomas moderniu bei pažangiu.
- Ar kada nors nesutarei su vadovu ir dėl to buvo sunku dirbti? Net jei ir buvo nesutarimų, neatsiliepk apie buvusį vadovą neigiamai. Gali pasakyti, jog nesutapo požiūris į tam tikrus dalykus ar pačią darbo specifiką.
Motyvacijos išlaikymas ir įsitraukimas
Nuolat aktuali ir jaudinanti tiek organizacijų vadovus, tiek personalo specialistus tema - kaip išlaikyti darbuotojų motyvaciją ir įsitraukimą? Iš kitos pusės, ši tema neramina ir pačius darbuotojus - norisi nuolat jaustis nuoširdžiai įsitraukus, matyti prasmę savo kasdienėje veikloje, mėgautis pasiektu rezultatu.
Lojalumas ir prasmės pojūtis darbe
Viena vertus, lojalumas yra charakterio ypatybė, kurią turi arba ne. Tačiau, kita vertus, pagrindinis lojalumo veiksnys - prasmės pojūtis darbe. Kai mus „veža“ tai, ką darome darbe, kai mūsų ir darbdavių idėjos bei vertybės sutampa, kai aplink daug bendraminčių - tai motyvuoja nekeisti darbovietės. Naujausi tyrimai patvirtina, kad žmogui labai svarbu jausti, kad jo darbas daro pokytį, yra prasmingas, o jo indėlis - vertinamas.
Pinigai nėra pagrindinis motyvavimo veiksnys
Jau seniai ištirta, kad pinigai nėra pagrindinis motyvavimo veiksnys. Žmogui, žinoma, reikia pinigų, kad jis galėtų gyventi oriai ir jaustis saugus. Tačiau motyvacinės priemonės skiriasi priklausomai nuo darbo srities, darbuotojų interesų, mentaliteto ir net amžiaus. Kai darbas yra amatas, veikia vienos priemonės, kai kalbame apie šiuolaikinio startuolio jaunus specialistus, juos domina visai kiti dalykai. Naujesni tyrimai informuoja, kad darbuotoją motyvuoja mėgavimasis savo darbu. Įvertinus galutinį rezultatą, kurį pasiekia darbu besimėgaujantis ir jį abejingai atliekantis asmuo, jis labai skiriasi - tiek darbo kokybė, tiek rezultatų pasiekimo laikas.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Darbodulys: nuobodulys darbe
Net 56 proc. Lietuvos gyventojų patiria nuobodulį darbe, rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa. Nuobodulio, kurį sukelia rutiniški ir monotoniški veiksmai, pasekmė - apatija, motyvacijos trūkumas ir beprasmiškumo jausmas. Siekiant atkreipti dėmesį į šį visuomenėje svarbų klausimą, „Lidl Lietuva“ siūlo nuoboduliui darbe priskirti terminą - darbodulys.
Klaidinga manyti, kad darbo dinamika priklauso tik nuo sektoriaus ar užimamų pareigų. Ar darbas bus monotoniškas, priklauso ne tik nuo pozicijos, bet ir nuo organizacijos procesų. Pavyzdžiui, vienoje įmonėje pardavėju dirbantis žmogus gali visą dieną praleisti kasoje, o kitoje - darbo dienos laiką padalinti skirtingiems darbams, pavyzdžiui, kelias valandas praleisti kasoje ar salėje, o gal kepykloje, kur nuolat ruošiami švieži kepiniai.
Darbodulys, kurį sukelia pernelyg rutiniškas ir monotoniškas darbas, yra ne mažiau pavojingas nei perdegimas. Tyrimai rodo, kad monotoniškas ir besikartojantis darbas gali neigiamai veikti ne tik darbuotojų emocinę sveikatą, bet ir motyvaciją ar net kelti stresą. Jei pastebite, kad darbe nuolat kartojasi ta pati rutina, kuri nekelia džiaugsmo, trūksta veiklos, dingo motyvacija ir noras įgyti naujų įgūdžių, tai signalizuoja, kad jaučiate darbodulį.
Su darboduliu susiduriančiam žmogui atrodo, kad jo atliekamos užduotys yra nevertos skiriamo laiko ir pastangų. Dėl šios priežasties darbuotojas gali prarasti motyvaciją bei jaustis apatišku.
Darbo ir poilsio balansas
Jau tapo įprasta stengtis atrasti darbo ir poilsio balansą, neperdegti darbe, skirti pakankamai laiko ne tik artimiesiems, bet ir hobiams ar savirealizacijai. Tiek darbdaviai, tiek darbuotojai atkreipia dėmesį, kad skubėjimas, greitas tempas ir darbų gausa didina riziką perdegti, tačiau pamirštama ir kita problema - darbodulys.
Darbo iš namų motyvacija
Karantino metu dauguma įmonių buvo labai lanksčios ir sugebėjo itin greitai prisitaikyti prie šalyje vykstančių pokyčių, suteikdamos savo darbuotojams visas galimybes pilnai dirbti iš namų, taip kurdamos abipusį darbuotojo ir darbdavio pasitikėjimą vienas kitu. O geriausia dalis yra tai, jog darbas iš namų sutaupo nemažai laiko, kadangi atkrinta ruošimasis, stovėjimas vis nesibaigiančiose kamščiuose ir nuolatinis svarstymas, ką rengtis. Tačiau tame slypi ir nemažai minusų, kadangi, kaip kiekviena ir žinote, dažnais atvejais yra sunku nubrėžti ribą, tarp asmeninio gyvenimo ir darbo ar laisvalaikio. Šie faktoriai laikui bėgant įtakoja tai, jog motyvacija dirbti mažėja.
#