Motyvacija yra varomoji jėga, skatinanti mus veikti, siekti tikslų ir įveikti iššūkius. Ši būsena yra itin svarbi ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir profesinėje veikloje. Straipsnyje aptarsime, kas yra motyvacija darbe, kaip ją galima sustiprinti ir kaip išvengti poatostoginio streso bei išlaikyti produktyvumą ilgesniu laikotarpiu.
Motyvacijos Svarba ir Jos Kintamumas
Medicinos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė, kandidatė psichoterapeutė Kamilė Petrulėnaitė teigia, kad motyvacija yra itin svarbi būsena, netgi atsakinga už mūsų išlikimą. Ji pabrėžia, kad motyvaciją reikėtų suprasti kaip spektrą - ji gali būti didesnė arba mažesnė, tačiau, jei nėra psichologinio sutrikimo, ji visada egzistuoja. Motyvacija nėra statiška charakterio savybė, bet kintanti būsena, kurią galima padidinti.
Disciplina ir Motyvacija: Kaip Jie Susiję?
Pasak K. Petrulėnaitės, produktyvumą lemia ne tik motyvacija, bet ir disciplina. Motyvacija yra banguojanti, dinamiška, išsisklaidanti ir vėl grįžtanti, o disciplina priklauso nuo mūsų pasirinkimų ir galiausiai padidina ir pačią motyvaciją. Tai reiškia, kad net jei jaučiamės nemotyvuoti, disciplinuotas darbas gali padėti atgauti entuziazmą.
Kaip Padidinti Motyvaciją Kasdienybėje?
Psichologė siūlo kasdienybėje taikyti trumpas sąmoningumo technikas ir greitus, lengvai pasiekiamus apdovanojimus už atliktus darbus. Tai gali būti skanios arbatos puodelis, sveikas užkandis, trumpas pasivaikščiojimas ar malonus šnektelėjimas su kolega. Svarbu rasti tai, kas teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti.
Sąmoningumo Technikos Motyvacijai Skatinti
Viena iš efektyvių technikų yra penkių minučių taisyklė: nusistatyti laikmatį 5 minutėms ir nenutraukiamai darbuotis su užduotimi, kuri atrodo itin nemaloni, sunki ar problemiška. Tokios technikos padeda pradėti nuolat atidėliojamus darbus, koreguoti ar net išsklaidyti neigiamus įsitikinimus apie nemalonias užduotis ir taip padidinti motyvaciją. Jei sunku atrasti tinkamą techniką, psichologas ar psichoterapeutas gali padėti.
Taip pat skaitykite: Strategijos darbuotojų motyvacijai skatinti
Lengvas Startas Po Atostogų: Misija Įmanoma
K. Petrulėnaitės teigimu, įsibėgėjant į darbus po atostogų galimi dėmesio koncentracijos sunkumai, išsiblaškymas, darbo tempo sulėtėjimas. Tačiau, jei atostogų metu pavyko gerai pailsėti ir atitrūkti nuo rūpesčių, darbas po atostogų gali būti ir žymiai produktyvesnis nei prieš.
Patarimai Lengvam Startui Po Atostogų
- Gerai išsimiegoti: Bent kelias dienas prieš darbų pradžią pasirūpinkite kokybišku miegu.
- Suplanuoti pirmą darbo dieną: Prieš keletą dienų arba bent jau vakare prieš darbą pasirašykite sau tris dalykus, kurių imsitės pirmą darbo dieną po atostogų. Tai padės susikoncentruoti ir nusiteikti specifinėms užduotims.
- Pradėti nuo lengvesnių užduočių: Jei yra galimybių, pirmą dieną po atostogų verta imtis kiek lengvesnių užduočių, tai gali sumažinti nerimą ir nuovargį.
- Pasirūpinti savimi: Prasidėjus darbo savaitei, sumažinti nerimą ir nuovargį gali padėti pasirūpinimas savimi, savo poreikiais ir norais, susiplanavimas, ką malonaus galėtumėte atlikti prieš darbą, po darbo, per pietų pertrauką ar mini pertraukėles (5-10 minučių), kurios padeda palaikyti nuolatinį produktyvumą ilgesniais periodais tarp atostogų, sumažina nuovargį, perdegimo tikimybę.
Tyrimai rodo, jog ilgieji savaitgaliai ar sveikatingumo dienos yra susijusios su geresne bendra savijauta, mažesniu nuovargiu ir emociniu perdegimu, didesniu energingumu.
Vadovų Rolė Kuriant Motyvuojančią Aplinką
Vadovams komandoje svarbu kurti saugią erdvę klausti, prašyti pagalbos, taip pat ir padėti kolegoms, kuriems kyla vienokių ar kitokių iššūkių. Dažnai nutinka, jog darbai stovi būtent dėl to, jog darbuotojas abejoja ar nežino, kaip geriausiai atlikti specifinius darbus, o klausti nedrąsu. Dėl to nukenčia ne tik darbo atlikimas, bet ir emocinė darbuotojų savijauta, tai gali pasireikšti nerimu, įtampa, abejonėmis, netgi pykčiu. Taip pat ji primena ir ribų gerbimą - siūloma vengti susisiekti su kolegomis darbo klausimais po darbo valandų ir atostogų metu. Taip vienas kitam kolegos gali padėti atsipalaiduoti, atsipūsti nuo darbo.
Kada Poilsis Nebepadeda: Giliau Pažvelgti Į Problemas
K. Petrulėnaitė pastebi, kad poatostoginis liūdesys ir rimti psichologiniai sunkumai ar sutrikimai, tokie kaip nerimo sutrikimas, depresija ir perdegimo sindromas, gali pasireikšti panašiomis charakteristikomis - bloga nuotaika, sumažėjusia motyvacija, ciniškumu, koncentracijos sunkumais ir mąstymo sulėtėjimu, nuovargiu, tačiau poatostoginis liūdesys turi išsisklaidyti per 2 savaites ar dar greičiau. Jei šie simptomai nesumažėja per 2-3 savaites, buvo būdingi prieš išeinant atostogauti, o dar yra lydimi ir kasdienybę reikšmingai veikiančių iššūkių, tokių kaip negalėjimas išlipti iš lovos, malonumo jausmo praradimas, intensyvus beviltiškumo jausmas, nerimo priepuoliai, miego ir apetito pokyčiai, psichologė rekomenduoja kaip įmanoma skubiau kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistą.
Pasitaiko žmonių, kuriems atostogos sudirgina kasdienybėje atidėliojamus klausimus apie darbo prasmę - atostogos sukuria galimybę atitolti nuo užduočių ir taip reflektuoti, įvertinti darbą, kolegų ir vadovų elgesį, tai, kaip pats save mato šioje organizacijoje, komandoje ar veikloje. K Petrulėnaitė pataria nebėgti nuo tokių minčių. Tai gali būti ir impulsyvi reakcija į didelį pokytį nuo atostogų šokant į darbus, tačiau taip pat gali būti signalas, kad šioje darbovietėje ar karjeros kryptyje jūsų ir darbo vertybės prasilenkia. Tokiu atveju siūloma patyrinėti savo mintis, jausmus, palyginti, kiek pasirinktoje veikloje ar darbovietėje įmanoma atrasti užduočių ar aspektų, kurie tikrai patenkina asmens poreikius. Visos dilemos, susijusios su karjera, darbo ar krypties keitimu, yra gana asmeniškos ir psichologiškai sudėtingos, todėl čia gali padėti ir psichoterapija ar trumpalaikis psichologinis konsultavimas.
Taip pat skaitykite: Ergonomika ir motyvacija
Kaip Užtikrinti, Kad Atostogų Nereikėtų Laukti Kaip Išsigelbėjimo?
Tai, kad žmogus jaučiasi gyvenantis „nuo atostogų iki atostogų“, yra ženklas, jog patenkina savo emocinius poreikius daugiausia atostogų metu. Vis dėlto veiklas, kurios padeda, teikia malonumą ir prasmę, galima įtraukti ir darbo dienomis ar savaitgaliais, kai atostogų dar tenka ilgokai palaukti. K.Petrulėnaitė pataria paklausti savęs: „Kas mane atpalaiduoja? Kokios veiklos man įdomios ir ką galėčiau nuveikti kasdienybėje?“ Toks įsiklausymas į save gali būti puiki paskata pradėti kurti savo dienas taip, kad jos nebelėktų režimu „darbas-namai“. Pasak psichologės, tos veiklos gali būti pačios paprasčiausios - nuo mėgstamų tinklalaidžių klausymo, apsilankymo kavinėje kartą per savaitę iki asmeninių hobių, būrelių, savaitgalinių kelionių į gamtą ar tiesiog pasivaikščiojimo miesto parke.
Taip pat skaitykite: Strategijos bakalauro darbui
tags: #kas #pet #darbas #motyvacija