Valgymo sutrikimai, įskaitant nervinę bulimiją, yra rimtos psichinės ligos, pasižyminčios sutrikusiais valgymo įpročiais ir nenormalia svorio kontrole. Negydomi valgymo sutrikimai gali turėti didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei, o ligos trukmė tik pablogina situaciją. Deja, pasaulyje nuo valgymo sutrikimų kas valandą miršta apie vienas žmogus, o mirtingumo rodikliai yra aukščiausi tarp visų psichikos ligų. Be to, valgymo sutrikimais sergantiems asmenims padidėja savižudybės rizika. Valgymo sutrikimai vystosi palaipsniui, todėl kuo anksčiau žmogus imsis spręsti savo valgymo sunkumus, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią ligos išsivystymui. Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir persivalgymo sutrikimas.
Šiame straipsnyje aptarsime nervinę bulimiją, jos simptomus, priežastis, gydymo būdus ir mitybos plano svarbą sveikimo procese.
Nervinė bulimija: apibrėžimas ir simptomai
Bulimija yra psichikos sveikatos sutrikimas, priskiriamas valgymo sutrikimų kategorijai. Tai būklė, kai asmeniui pasikartoja rimti valgymo priepuoliai, per kuriuos suvalgo didžiulį kiekį maisto per trumpą laiką, ir vėliau jaučia didelį kaltės ar gėdos jausmą. Siekiant sumažinti svorio prieaugio riziką arba "atšaukti" persivalgymo pasekmes, asmuo gali imtis kompensacinių priemonių, pavyzdžiui, sukelti vėmimą, piktnaudžiauti vidurius laisvinančiais vaistais, dirbtinai badauti ar per daug sportuoti.
Pagrindiniai bulimijos simptomai yra šie:
- Nekontroliuojami persivalgymo priepuoliai: jų metu žmogus greitai valgydamas suvartoja ženkliai didesnį maisto kiekį lyginant su įprastu žmonių elgesiu.
- Kompensacinis elgesys: vėmimas, persisportavimas, badavimas, diuretikų, laisvinamųjų vaistų ar kitų medžiagų vartojimas virškinimui greitinti.
- Nuolatinis domėjimasis maistu, mityba ir kūno forma.
- Sutrikusi savivertė.
- Prasta nuotaika nepavykstant sukontroliuoti valgymo ir svorio.
Sergant nervine bulimija kūno masė dažnai yra normali, tačiau jaučiama baimė nutukti, net ir dėl kelių kilogramų svorio pokyčio. Maistas tampa tarsi įrankis, paguoda stresui, įtampai, depresijai malšinti. Dažnai persivalgius aplanko kaltė, todėl žmonės valgo vieni, pasislėpę nuo kitų.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
Elgesio ir fiziniai požymiai
Sergant bulimija, elgesio požymiai gali būti įvairūs ir sudėtingi, nes sutrikimas veikia tiek psichologinę, tiek fizinę asmenybės dalį. Asmuo stengiasi slėpti savo elgesį nuo kitų.
Po persivalgymo priepuolių asmuo jaučia stiprų kaltės, gėdos ar nevilties jausmą, kuris skatina kompensacinius veiksmus, pavyzdžiui, sukelti vėmimą, pernelyg intensyvų fizinį krūvį, badavimą ar piktnaudžiavimą vidurius laisvinančiais vaistais ir diuretikais, siekiant išvengti svorio prieaugio. Asmenys, sergantys bulimija, dažnai patiria nuolatinę obsesiją dėl savo svorio ir kūno formos, praleisdami daug laiko prie veidrodžio vertindami savo išvaizdą, svėrimąsi ir kalorijų skaičiavimą. Jie gali rodyti pernelyg didelį susidomėjimą dietomis, maisto apribojimais ir fitneso programomis. Tarp bulimijos sergančių asmenų taip pat paplitę nuotaikų svyravimai, depresija ir nerimas, taip pat izoliacija ir atsitraukimas iš socialinio gyvenimo, ypač po persivalgymo priepuolių.
Fiziniai bulimijos požymiai, tokie kaip dantų emalio erozija, rankų sužalojimai (nuo bandymų sukelti vėmimą) ir svorio svyravimai, taip pat gali atskleisti sutrikimo buvimą, bet ne visada akivaizdūs kitiems.
Bulimijos priežastys
Bulimija yra kompleksinis valgymo sutrikimas, kuriam įtakos turi įvairūs psichologiniai, socialiniai ir biologiniai veiksniai.
- Psichologiniai veiksniai: žemas savęs vertinimas, perfekcionizmas, jausmų valdymo sunkumai, adaptacinių įgūdžių stoka, nepalankios praeities patirtys (emocinės ar fizinės patyčios), problemos su savo tapatybe ir savęs įvaizdžiu.
- Socialiniai veiksniai: visuomenės standartai, susiję su grožiu, lieknumu ir sėkme, kurie yra stipriai įsitvirtinę visuomenėje ir skatinami per žiniasklaidą, socialinius tinklus ir asmeninius santykius.
- Biologiniai veiksniai: genetika ir smegenų cheminės pusiausvyros pokyčiai. Tyrimai rodo, kad bulimija gali būti šeimose, o tai leidžia manyti, kad genetiniai veiksniai gali padidinti asmenų pažeidžiamumą šiam sutrikimui. Be to, neurotransmiterių, tokie kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas gali turėti įtakos emociniam stabilumui, apetitui ir sotumo jausmui, kas gali prisidėti prie valgymo sutrikimų atsiradimo.
Bulimija paprastai prasideda, kai laikomasi labai griežtos dietos, kurios metu žmogus valgo labai nedaug maisto, kol galiausiai kyla nenumaldomas potraukis maistui, įvyksta persivalgymas. Potraukis mažėja valgant, tačiau kartu su valgymu kyla kaltės ir "susikirtimo" laikantis dietos jausmai. Šie jausmai rimsta toliau badaujant arba išvėmus, siekiant atsikratyti suvartoto maisto. Kaltės ir kontrolės praradimo jausmai grįžta sekančio valgymo epizodo metu.
Taip pat skaitykite: Kaip studentams maitintis sveikai ir įveikti stresą
Negydomos bulimijos pasekmės
Negydoma bulimija gali sukelti sveikatai pavojingų komplikacijų:
- Širdies veiklos sutrikimai.
- Rimtos virškinamojo trakto ligos.
- Dantų emalio nudilimas dėl dažno vėmimo.
- Veido patinimas.
- Dėmesio koncentracijos sunkumai.
Fizinės bulimijos pasekmės gali būti skrandžio ir virškinimo trakto pažeidimai, elektrolitų disbalansas, kuris gali sukelti širdies problemas, dantų emalio eroziją dėl dažno vėmimo ir netgi mirties atvejus sunkiausiose situacijose.
Bulimijos gydymas
Sėkmingas bulimijos gydymas reikalauja integruoto požiūrio, apimančio:
- Individualią psichoterapiją: kognityvinę elgesio terapiją (KET), kurios tikslas yra pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius.
- Šeimos terapiją: siekiant pagerinti tarpasmeninius santykius ir komunikaciją.
- Vaistus: nuo depresijos ar nerimo (esant reikalui).
- Mitybos konsultavimą ir mokymą: siekiant atkurti subalansuotą ir reguliarų valgymo modelį.
Ligos pradžioje taikoma elgesio terapija, šeimos terapija, individualios psichoterapijos metodai. Esant sunkesnės stadijos, taikomas kompleksinis gydymas, kuris priklauso nuo ligonio būklės (psichoterapinis, medikamentinis, ambulatorinis arba stacionarinis).
Sėkmingas gydymas taip pat apima ilgalaikę paramą ir priežiūrą, kad būtų išvengta atkritimo ir skatinti sveiką santykį su maistu bei savo kūnu.
Taip pat skaitykite: Mentalizacijos apžvalga
Mitybos plano svarba
Mitybos planas yra svarbi bulimijos gydymo dalis. Jis padeda atkurti normalius valgymo įpročius, sumažinti persivalgymo ir kompensacinio elgesio epizodus bei pagerinti bendrą fizinę ir psichinę sveikatą. Mitybos planas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į asmens poreikius, pomėgius ir gyvenimo būdą.
Mitybos plano tikslai:
- Reguliarus valgymas: valgyti 3 pagrindinius patiekalus ir 2-3 užkandžius per dieną, kas 3-4 valandas.
- Subalansuota mityba: įtraukti į mitybos planą įvairius maisto produktus iš visų maisto grupių (baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus ir mineralus).
- Atsisakyti dietų ir maisto apribojimų: tai gali sukelti persivalgymo priepuolius.
- Mokytis atpažinti alkio ir sotumo signalus: valgyti, kai jaučiate alkį, ir sustoti, kai jaučiatės sotūs.
- Sveikas santykis su maistu: mėgautis maistu be kaltės jausmo.
Mitybos specialistas gali padėti susitvarkyti su maistu, kūnu ir svoriu susijusiomis griežtomis mintimis. Taip pat pravartu susidaryti mitybos planą, atitinkantį jūsų mitybos poreikius - taip lengviau pasieksite užsibrėžtą tikslą.
Praktiniai patarimai
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti laikytis mitybos plano sergant bulimija:
- Planuokite savo valgymus iš anksto: tai padės išvengti impulsyvaus valgymo.
- Laikykitės reguliaraus valgymo grafiko: tai padės stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir sumažinti alkio jausmą.
- Valgykite lėtai ir sąmoningai: sutelkite dėmesį į maisto skonį ir tekstūrą.
- Venkite vietų, kuriose galite persivalgyti: pavyzdžiui, bufetų ar greito maisto restoranų.
- Raskite sveikų būdų, kaip susidoroti su emocijomis: pavyzdžiui, sportuoti, medituoti ar kalbėtis su draugu.
- Būkite kantrūs su savimi: sveikimas nuo bulimijos užtrunka laiko.
Kur kreiptis pagalbos?
Sergant bulimija, svarbu žinoti, kad pagalbos ieškojimas yra žingsnis į sveikimą ir kad yra įvairių šaltinių, kurie gali suteikti reikiamą paramą ir gydymą. Ankstyvas kreipimasis dėl pagalbos ir tinkamo gydymo pradžia yra labai svarbūs veiksniai, lemiantys palankesnes gydymo perspektyvas ir gerą sveikatą.
- Šeimos gydytojas: gali įvertinti paciento sveikatos būklę, atlikti būtinus tyrimus ir nukreipti į tolimesnę specializuotą pagalbą.
- Psichikos sveikatos specialistai: psichoterapeutai, psichologai, psichiatrai gali pasiūlyti individualią terapiją, grupinę terapiją, šeimos terapiją, ir, jei reikia, medikamentinį gydymą.
- Valgymo sutrikimų centrai: siūlo įvairias paslaugas, įskaitant dienos stacionarą, pilną stacionarą ir ambulatorinį gydymą.
- Paramos grupės: gali suteikti svarbią emocinę paramą ir supratimą, kad nesi vienas.
- Internetiniai ir telefoniniai ištekliai: teikia informaciją, paramą ir nukreipimą į gydymo paslaugas.
Ką daryti, jei nerimaujate dėl artimojo?
Jei nerimaujate, kad jūsų artimasis turi valgymo sutrikimų, gali būti sunku nuspręsti, ko imtis. Šie žmonės gali nesuvokti, kad turi valgymo sutrikimų.
- Mokykitės apie valgymo sutrikimus.
- Praneškite jiems, kad nerimaujate dėl jų, ir paskatinkite juos apsilankyti pas šeimos gydytoją.
- Venkite pernelyg supaprastintų frazių. Atsigavimas po valgymo sutrikimo nepriklauso nuo valios jėgos.
- Venkite nuosprendžio. Pasakykite savo artimajam, kad valgymo sutrikimo nėra ko gėdytis.
Odos pokyčiai sergant valgymo sutrikimais
Odos sausumas (kserozė) - būdinga iki 70% pacientų, sergančiųjų nervine anoreksija. Odos paviršiniame sluoksnyje sumažėja lipidų, pastebima po 4 sav. Karotenoderma - geltona spalva/pakitusi pigmentacija odoje, sukietėjusioje sluoksniu. Metabolizmo sutrikimas (vitamino A, lipidų),hipotirozė. Dieta, turinti daug morkų ir kitų mažai kaloringų daržovių, gausių beta-karoteno. Lanugo s. vilnoniai plaukai - ploni, pūkuoti, šviesūs plaukeliai ant nugaros, pilvo ir rankų. Padeda atpažinti nervinę anoreksiją jaunų pacientų populiacijoje. Niežulys - būdinga nervinei anoreksijai, pakitęs jutimų suvokimas dėl psichinės būklės sutrikimo. Krumplių nuospaudos (“Russell” požymis) - labai aiškus, bet retas valgymo sutrikimų simptomas. Būdingos nuospaudos dominuojančios rankos krumpliuose dėl dažno rankos kišimo į burną. Trichotilomanija (plaukų rovimasis) - nenumaldomas įprotis rautis plaukus, sukeliantis nuplikimą. Būdingos sritys: kaktos, viršugalvio, smilkinių, kartais antakiai ir blakstienos. Dirbtinis dermatitas - psichiatrinio sutrikimo išraiška odoje. Sukelia dažnas tyčinis odos traumavimas. Pacientai negali paaiškinti pažeidimų atsiradimo aplinkybių.
Pagrindinės ligos (valgymo sutrikimo) gydymui reikalinga multidisciplininė komanda: dietologo, psichiatro priežiūra, medikamentinis gydymas ir taip pat psichoterapeuto konsultacijos - šeimos terapija bei individuali terapija (pirmo pasirinkimo kognityvinė elgesio terapija). Odos pažeidimai dažniausiai išnyksta atsistačius normaliai kūno masei.