Smurtinio Elgesio Pasekmės: Kompleksinis Požiūris į Problemą ir Pagalbos Būdai

Įvadas

Smurtas, ypač prieš vaikus ir artimoje aplinkoje, yra opi visuomenės problema, turinti ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek individualiai asmenybei, tiek visai visuomenei. Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti smurtinio elgesio pasekmes, apibrėžti skirtingas smurto formas, aptarti rizikos veiksnius ir apsaugos mechanizmus, bei pateikti informaciją apie galimus pagalbos būdus Lietuvoje.

Smurto Apibrėžimas ir Formos

Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:

• Fizinė prievarta: tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdinimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo. Kūdikio purtymas (Supurtyto kūdikio sindromas) gali pažeisti galvos smegenis, sužaloti stuburą ir stuburo smegenis, sukelti aklumą ir/ar kurtumą, kalbos raidos sutrikimą, gali sukelti mirtį.
• Seksualinė prievarta: tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką. Seksualinis smurtas, tai bet kokie intymūs veiksmai be laisvai išreikšto sutikimo ir prieš žmogaus valią. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant nepageidaujamus prisilietimus, nepageidaujamą pokalbį apie lytinius veiksmus, priekabiavimą, seksualinę prievartą ir išprievartavimą. Seksualinė prievarta tyko ir virtualioje erdvėje - tai nepageidaujamos apnuogintų lytinių organų nuotraukos ar nepageidaujamos seksualinio pobūdžio žinutės, prieš žmogaus valią išplatintos jo intymios nuotraukos, pornografinio turinio klastotės naudojant tikro žmogaus veidą ar nuotrauką.
• Emocinė prievarta: tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinimas, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
• Nepriežiūra: tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, ko pasekoje kyla grėsmė vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui. Nepriežiūrai priskiriamos situacijos, kai suaugusieji nesirūpina vaiku: blogai maitina, neaprūpina tinkamais drabužiais, palieka ilgam laikui vienus, verčia atlikti ne pagal jėgas sunkius darbus, nesirūpina vaikų sveikata, ugdymu.
• Ekonominis smurtas: yra susijęs su finansų ar finansinės padėties kontrole. Smurtaujantis asmuo gali neleisti dirbti, atiminėti pajamas, slėpti tikrąją šeimos finansinę padėtį, versti prašyti pinigų būtiniausioms reikmėms. Esant ekonominiam smurtui, finansiniai sprendimai priimami vienvaldiškai, o bandymai užsidirbti savarankiškai yra draudžiami. Smurtaujantis asmuo tikslingai kuria aukos finansinę priklausomybę ir taip kuria galios disbalansą.

Svarbu pažymėti, kad vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą - fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą į asocialią veiklą. Pasaulio praktikoje pripažįstama, kad net tuo atveju kuomet nėra tiesiogiai smurtaujama prieš vaiką, o jis regi ir girdi smurtavimą prieš savo motiną, jis taip pat yra smurto šeimoje auka.

Smurtinio Elgesio Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Moksliniai tyrimai rodo, kad smurtinio elgesio atsiradimui įtaką daro daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:

1. Susiję su smurto istorija: Egzistuoja stiprus ryšys tarp smurto ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.
2. Su smurtavimo galimybėmis: Pavyzdžiui, skurdo aplinkoje augę vaikai dažniau susiduria su asocialaus elgesio rizika, ilgainiui galinčia didinti tikimybę nusikalsti. Ekonominiai sunkumai stiprina vaikų elgesio ir emocines problemas, nes padidėja įtampos, konfliktų ir priešiškumo tikimybė vaikų ir tėvų kasdienėje sąveikoje. Stresas, susijęs su gyvenimu skurde, pablogina tėvų galimybes reaguoti vaikus palaikančiu būdu, tad dažniau pasitaiko šiurkščios ir bausmes taikančios tėvystės atvejų. Namai tampa tokia vieta, kurioje išmokstama agresyvaus, priešiško ir pikto elgesio, jis modeliuojamas, pastiprinamas ir toliau plėtojamas.
3. Su smurtą provokuojančiais stimulais.

Kiti rizikos veiksniai:

Taip pat skaitykite: Tiapridalis ir Xanax: ką reikia žinoti

• Vaiko amžius: Ypatingai jautrūs bet kokiam žalojančio elgesiui yra kūdikiai.
• Vaiko genetinis pažeidžiamumas: Vaikai, turintys elgesio ar emocinių problemų, ir vaikai su negale yra padidintoje rizikos grupėje susilaukti netinkamo elgesio iš savo šeimos narių ar kitų suaugusių, juos prižiūrinčių žmonių.
• Vaiką žalojančio elgesio trukmė ir dažnumas: Ilgą laiką trunkanti ir pasikartojantis vaiko žalojimas sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes vaiko raidai ir funkcionavimui.
• Smurtautojo ir vaiko santykių artumas.

Smurtinio Elgesio Pasekmės

Vaikus žalojantis elgesys paveikia įvairiai - pasekmės gali būti trumpalaikės, nežymiai sutrikdančios sveikatą arba ilgalaikės, pasireiškiančios visą gyvenimą, ženkliai sutrikdančios vaiko raidą ir kasdienį funkcionavimą. Svarbu suprasti, kas padidina ar sumažina patirtos skriaudos pasekmių riziką. Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio.

Trumpalaikės pasekmės:

Tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Vaikai iki 6 m. dažniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo įpročiai, sapnuoti košmarus, arba būti neįprastai ramūs, turėti nesuvaldomus pykčio priepuolius, šlapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais.

• Fiziniai sužalojimai: kaulų lūžiai, randai, nudegimai, smegenų sukrėtimas, somatinės ligos ir pan.
• Emociniai sunkumai: baimė, nerimas, depresija, pyktis, kaltės jausmas, sumišimas.

Ilgalaikės pasekmės:

Tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus. Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save. Vaikams nebemato pasaulio kaip saugios ir prieš juos nenusiteikusios aplinkos.

• Psichikos sveikatos problemos: potrauminio streso sutrikimas (PTSS), depresija, nerimo sutrikimai, valgymo sutrikimai, savižudiškos mintys ir bandymai.
• Sunkumai tarpasmeniniuose santykiuose: sunkumai kuriant ir palaikant sveikus santykius, pasitikėjimo stoka, polinkis į smurtinius santykius.
• Elgesio problemos: agresija, nusikalstamumas, priklausomybės.
• Pažintinės funkcijos sutrikimai: mokymosi sunkumai, dėmesio koncentracijos problemos, atminties problemos.
• Fizinės sveikatos problemos: lėtinės ligos, skausmas, imuninės sistemos sutrikimai.
• Savivertė. Vaikas, kuris nuolatos patiria žalojantį elgesį iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susikuria iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, jis „išmoksta“, kad supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas, besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais, elgtis išnaudotojiškai, būti piktais, nekantriais ir dirgliais, depresiškais ir atsiribojančiais.

Smurto artimoje aplinkoje mažinimas reikalauja bendro visuomenės sąmoningumo, skirtingų sričių ekspertinių žinių ir visų sektorių bendradarbiavimo.

Apsaugos Veiksniai ir Psichologinis Atsparumas

Nepaisant patirtos prievartos, kai kurie vaikai pakankamai sėkmingai įveikia traumą. Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių. Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė, sustiprėja vaiko bei šeimos sveikata ir gerovė.

Taip pat skaitykite: Depresijos ir nerimo gydymo strategijos

• Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys: Kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau, išmoksta pasitikėti tėvais ir žino, kad tėvai aprūpins juos viskuo, ko reikia išgyvenimui, suteiks meilę, priėmimą, tinkamą auklėjimą ir saugumą.
• Pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai.
• Tinkama ir laiku specialistų suteikta pagalba: padeda vaikui greičiau ir sėkmingiau įveikti patirtos prievartos pasekmes.
• Saugus prieraišumas yra ypatingai svarbus vaiko ankstyvajai emocinei ir socialinei raidai. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio, o jei vaiko prieraišumas nesaugus/dezorganizuotas jo smegenys yra labiau pažeidžiamos žalingam streso poveikiui.

Pagalba Smurtą Patyrusiems Asmenims Lietuvoje

Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir institucijos, teikiančios pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.

• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): Teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar jo pavojų patiriantiems asmenims visoje Lietuvoje. Pagalbą sudaro emocinė parama, psichologinės bei teisinės konsultacijos, informavimas bei tarpininkavimas tarp įvairių institucijų. Į SKPC galima kreiptis bendru numeriu visoje Lietuvoje - 8 700 55516, kur smurto auka gaus reikiamą konsultaciją, bus nukreiptas psichologo, teisininko konsultacijai, tarpininkaus, sudarys veiksmų ir pagalbos planą.
• Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras: Vykdo projektus, skirtus suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams.
• Lietuvos probacijos tarnyba: Vykdo smurtinį elgesį keičiančias programas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas.
• Savivaldybių institucijos: Skleidžia informaciją apie elgesį keičiančias programas, informuoja apie programas vedančias institucijas bei formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į smurtinio elgesio keitimą.

Susidarius grėsmingai situacijai šeimoje reikia skambinti 112 arba išsiųsti žinutę, nurodant vardą, pavardę, tikslų adresą ir kas atsitiko.

Smurtinio Elgesio Keitimo Programos

Smurtinio elgesio keitimo programos yra skirtos asmenims, kurie smurtauja, siekiant pakeisti jų elgesį ir užkirsti kelią tolesniam smurtui. Šios programos remiasi prielaida, kad smurtas nėra nekontroliuojamas impulsas, o išmoktas elgesys, kurį galima pakeisti.

Teisiniai pagrindai Lietuvoje:

Lietuvoje smurtinio elgesio keitimo programos gali būti skiriamos tam tikrais atvejais:

• Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
• Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme.
• Atidėjus bausmės vykdymą.
• Lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų atvejais.
• Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), asmeniui taip pat gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinio elgesio keitimo programose, tačiau tik asmens sutikimu.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje įstatymo projekte siūloma įteisinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto priemonę - apsaugos nuo smurto orderį. Apsaugos nuo smurto orderiu smurtautojas būtų įpareigotas per 15 kalendorinių dienų laikotarpį nuo orderio išdavimo dienos pradėti lankyti smurtinio elgesio keitimo programą, kurią turėtų tęsti ir pasibaigus orderio galiojimui.

Taip pat skaitykite: Tiroksinas ir emocinė gerovė

Programų Veiksmingumas ir Iššūkiai

Deja, Lietuvoje atlikta labai nedaug tyrimų, kurie padėtų suprasti, kaip veikia dabartinė elgesio keitimo programų sistema, ar ir kiek jos veiksmingos. Tyrimai rodo, kad jei įpareigojimas dalyvauti programoje nebūtų paskirtas teismo, tai dauguma joje dalyvaujančių žmonių savo noru tokioje programoje nedalyvautų. Kita problema yra ta, kad probacijoje vedamų programų trukmė yra ne trumpesnė nei 6 arba 9 mėnesiai, todėl abejotina, ar per Įstatymo projekte siūlomą 15 kalendorinių dienų terminą būtų realu net pradėti lankyti smurtinio elgesio keitimo programą.

Smurtinio elgesio keitimo programų įgyvendinimas ir iššūkiai:

• Šiuo metu Lietuvoje darbas su smurtaujančiais asmenimis sutelktas išimtinai į valstybės institucijas - Lietuvos probacijos tarnybos regionų skyrius.
• Būtų tikslinga kalbėti apie smurto artimoje aplinkoje atvejo vadybos sistemos plėtojimą, ypač turint omenyje vis didesnio socialines paslaugas teikiančio sektoriaus įsitraukimo į smurto artimoje aplinkoje vadybą bei aktyvesnio bendruomenės dalyvavimo poreikį.
• Reikalingas koordinuotas tarpinstitucinis atsakas.
• Šalyse, kuriose smurtinio elgesio keitimo programos vykdomos jau seniai (Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt.), su smurtautoju dirbama ne tik individualiai, bet yra paplitęs ir darbas su pora, t. y. su smurtautoju ir nuo smurto nukentėjusiu žmogumi.
• Atskiro dėmesio reikalaujanti problema - tai moterų smurtas artimoje aplinkoje. Tyrimų duomenimis, nemaža dalis smurto artimoje aplinkoje atvejų - tai abipusis smurtas, kuomet smurtą vartojo abu partneriai. Tačiau informacijos apie darbą su moterimis pažeidėjomis, joms siūlomas paslaugas ir priemones Lietuvoje trūksta.

Tarptautiniai standartai ir geriausios praktikos

Smurto aukų orumo apsauga ir darbo su smurtautojais poreikis, siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje, pabrėžiamas tarptautiniuose standartuose.

• Jungtinių Tautų Komiteto dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims Bendrojoje rekomendacijoje Nr. 19 pabrėžiama, kad smurtas lyties pagrindu yra diskriminacijos forma, kuri labai kliudo moterų galimybei naudotis teisėmis ir laisvėmis lygybės su vyrais pagrindu. Rekomendacijoje rekomenduojamos reabilitacinės programos smurtautojams artimoje aplinkoje.
• Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) nurodo šalims imtis priemonių, kad būtų sukurtos ar remiamos programos, kurių tikslas yra šeimoje smurtaujančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, siekiant užkirsti kelią tolesniam smurtui ir pakeisti smurtinės elgsenos modelius.
• 1981 metais JAV buvo įdiegtas Duluto modelis kaip intervencinė programa, kurios pagrindinė idėja - galios ir kontrolės ratas, naudojamas vyrų prieš savo žmonas ar partneres. Duluto modelis iki šiol taikomas daugelyje šalių.
• Atsiranda naujesnių darbo su smurtautojais būdų, kaip antai pokyčių pakopomis (pradedant motyvaciniu interviu) taikymas ir darbas su pora.

tags: #naudoti #smurtini #elgesi